Maisto prekes

2256 0

Untitled

Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras

VAISIAI, UOGOS IR DARŽOVĖS

Darbą atliko

V11 grupės mokinys

Ovidijus Pikūnas

2012m.

Kaunas

Turinys

1. Įvadas

2. Vaisiai

3. UOGOS

4. DARŽOVĖS

5. Vaisių sulčių kokteilis

6. Sulčių kokteilis

7. Uogų kokteilis

8. Literatūra

Įvadas

Visosgamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Uoginiais augalais vadinami tie, kurių vaisiai yra uogos. Jie auginami uogynuose. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės, gervuogės, serbentai ir agrastai. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Todėl vadinami uogakrūmiais. Pagal augalų pavadinimus uogynai vadinami serbentynais, avietynais, agrastynais. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Uogose yrra cukrų, azotinių, rauginių, aromatinių, pektininių medžiagų. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Uogos padeda geriau įsisavinti ir kitus maisto produktus.
Vaisiai ir daržovės taip pat yra svarbus mitybos akomponentas. Daugiausiai C vitamino ( askorbo rūgšties) vyrauja juoduosiuose serbentuose, paprikoje, kopūstuose, šermukšniuose ir obuoliuose, o mažiausiai turi vynuogės ir bananai.
Vaisiai, uogos ir daržovės ne tik praturtina mūsų mitybos asorimentą, bet ir yra naudingi mūsų organizmo funkcionavimui, bei mūsų sveikatos stiprinimui.

Vaisiai

Vaisiai yra klasifikuojami į sėklavaisiuis ir kaulavaisius. Sėklavaisiai yra sudaryti iš odelės, minkštimo, šerdelėsir sėėklalizdžio su sėklomis. Prie sėklavaisių grupės galėtume priskirti obuolius, kriaušias, svarainius, šermukšnius ir t.t. Kaulavaisiai yra sudaryti iš odelės, minštimo ir kaulo. Kaulavaisių grupei priklauso vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai, persikai, nektarinai.
Cheminė vaisiųsudėtis. Vaisiuose daugiausiai yra vandens. Organinių rūgščių yra obuoliuose, ag

grastuose, citrinose, spanguolėse. Aitrų, gaižų skonį suteikiančių rauginių medžiagų yra šermukšniuose, neprinokusiuose obuoliuose. Vaisiai taip pat turi ir dažančių medžiagų, kurios suteikia jiems tam tikrą spalvą. Citrusiniai vaisiai, svogūnai, česnakai, ridikai ir krienai turi aromatinių medžiagų,omineralių medžiagų vaisiuose nėra gausu, tik 1% ar 2%. Be minėtų medžiagų vaisiuose yra angliavandenių, vitaminų (B, B9, E, K, U), baltymų, riebalų ir fitoncidų, kurie naikina bakterijas.
Vaisių skirstymas pagal kilmę:
• Paprastieji – išauga

iš žiedo su viena piestele: aguona, slyva, vyšnia, žirnis
• Sutelktiniai – kilę iš vieno žiedo su daug piestelių.Iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas: avietė, gervuogė, vėdrynas, puriena
• Sudėtiniai – kilę iš tankiažiedžio žiedyno: ananasas
Skirstymas pagal apyvaisio pobūdį:
• Atsidarantys vaisiai:
o Ankštis – vaisius vienalizdis. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais: žirnis, pupa, vikis)
o Ankštara (ankštarėlė) – dvilizdžiai pailgi vaisiai. Prinokus sėklos paasilieka prikibusios prie pertvaros: kopūstas, rapsas, kiti bastutiniai augalai
o Dėžutė – pailgos ar apskritos formos vaisius. Nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje: linas, aguona, durnaropė pav.
o Lapavaisis – sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra: puriena, bijūnas, kurpelė)
• Skeltavaisiai:
o Nunokę vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis: salieriniai
o Nunokę vaisiai lūžta skersai į tiek dalių, kiek yra sėklų: ridikas, svėrė

• Uždarieji vaisiai:
o Gilė – stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu: ąž

žuolas
o Grūdas (Grūdvaisis) – vienasėklis vaisius.Apyvaisis suaugęs su sėklos luobele: migliniai
o Lukštavaisis – vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos: astriniai
o Riešutas – stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu: lazdynas
o Riešutėlis
o Sparnavaisis – panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti vėjo pagalba: klevas, uosis, guoba, vinkšna.

UOGOS

Uogos auga visur: miškepalaukėje, darže. Uogos būna įvairių dydžių, spalvų: vienos raudonos, kitos mėlynos, ar dar kitokios. Daug uogų auga miške: avietė, mėlynės, bruknės, žemuogės, dreskės ir kt. Yra ir nevalgomų uogų, pavyzdžiui viltuogė. Iš uogų verdą gardžias uogienes, spaudžia sultis.

o Braškės

Braškės – vienos iš anksčiausiai prinokstančių uogų. Uogos pailgos arba apvalios, raudonos, rožinės arba baltos spalvos, saldžiarūgščio skonio, malonaus aromato. 100 g energinė vertė lygi 171 kJ (41 kcal). Braškės – vandeningos uogos, vanduo jose sudaro 89,1 %. Braškėse gausu vitamino C – 100 g braškių šio vitamino yra 66,6 mg. Šis kiekis pilnai patenkina suaugusio žmogaus vitamino C paros poreikį. Kitų vitaminų randama maži kiekiai. Iš mineralinių medžiagų daugiausiai randama kalio – 1453 mg šimte gramų braškių.
Braškės- skanios uogos, jas mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji, tik nepatartina jų vartoti alergiškiems asmenims. Jei alergijos problemų nėra, braškės- puikus vitamino C šaltinis.

o Juodieji serbentai
Juodieji serbentai geriausiai auga šiauriniuose regionuose, kur oras paprastai būna vėsus ir drėgnas. Iš jų, kaip ir

r iš gervuogių, tradiciškai gaminami skanūs gėrimai, sirupai, verdamos arbatos. Neseniai išaiškinta, kad juodųjų serbentų sėklų aliejus naudingas odai – švelnina ją ir daro elastingą.
Juodųjų serbentų sėklų aliejuje yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Be to, tai vienas iš gausiausių gama-linolo rūgšties šaltinis – šios rūgšties jame maždaug 15 procentų daugiau negu dvimečių nakvišų aliejuje.

o Vyšnios
Vyšniose gausu flavonoidų, kaip antocianidai ir proantocianidai, kurie suteikia uogoms tamsiai raudoną spalvą. Flavonoidai yra galingi antioksidantai ir naudingi sergant įvairiais uždegimais, nes apriboja histamino išsiskyrimą. Jie apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, padeda išvengti raukšlių. Kasdien suvalgant po 200 g šviežių uogų, sumažėja šlapimo rūgštingumas, o tai apsaugo nuo podagros priepuolių.

o Vynuogės
Vynuogės – labai sultingos, kekėmis augančios uogos. Vynuogių odelę sudaro keli sluoksniai, ji padengta vaškinėmis medžiagomis, todėl geriau apsaugo vynuogių minkštimą. Minkštimo ląstelės pilnos sulčių. 100 g vynuogių yra 80,3 g vandens. Vynuogių minkštime esti stambesnių ir smulkesnių sėklų. Vynuogės aromatingos, jos kvepiamuskatu bei žemuogėmis. Vynuogėse gausu angliavandenių, iš viso 17,6 proc. Vynuogėse randama pakankamai daug mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, magnio.Iš vitaminų vynuogėse daugiausia vitamino C. 100 g vynuogių energinė vertė lygi 69 kcal.

o Spanguolės
Spanguolės – vėlyvos laukinės uogos, renkamosrudenį. Išvestos ir kultūrinių spanguolių veislės su stambiomis uogomis. Uogos rūgštokos, gerai išsilaiko šviežios, nes jų sudėtyje yra benzoinės rūgšties. Uogose daug vitamino C. Iš mi

ineralinių medžiagų daugiausiai yra kalio – 100 g spanguolių šio mineralo yra 105 mg. 100 g spanguolių energinė vertė lygi 43 kcal arba 180 kJ.

DARŽOVĖS

Daržovės – vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kurių įvairios sultingos dalys vartojamos maistui.
Žiemai daržovės rauginame,marinuojame, sūdome, šaldome, dedame į kaupą ar rūsį, užpilame smėliu. Vienų daržovių-agurkų, arbūzų, pomidorų, pupelių, žirnių – valgome vaisius, kitų – kopūstų, krapų, salotų – lapus, trečių – burokėlių, morkų, ridikėlių -šakniavaisius. Daržovės vienos su kitomis giminiuojasi. Viena šeimyna – pupos, pupelės, žirniai, kita – svogūnai ir česnakai, o trečia – agurkai, moliūgai, arbūzai. Daržovės turi vitaminų, mineralinių ir kitokių naudingų medžiagų. Jose yra žmogui būtinų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų ir organinių rūgščių. Daržovės labai svarbios maisto racione. Valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai, bei mėsos ir žuvies patiekalų garnyrai. Jos valgomos šviežios, virtos, keptos, troškintos. Gausiai v

. . .

Vaisių sulčių kokteilis

Ingredientai:

40ml dektinės

20ml apelsinų likerio

apelsinų sulčių

persikų, obuolių, meliono gabalėlių

citrinos reikelė

Gaminimas:

Sumaišomedektinę, likerį ir sultis. Sudedame vaisių gabalėlius ir papuošeme citrinos reikute.

Uogų kokteilis

Ingredientai:

Mėlynių sultys, 60 gr.;

Aviečių sultys, 60 gr.;

Vanduo, mineralinis, 300 gr.;

Cukrus, 2 v.š.;

Citrina, 0,3 vnt.;

Ledas, 6 vnt.;

Mėlynės, 1 sauj.;

Avietės, 1 sauj.;

Gaminimas

Mėlynių ir aviečių sultis sumaišome su cukrumi. Į taures dedame ledo gabaliukus.

Supilame sultis ir mineralinį vandenį. Įdedame citrinos griežinėlių ir uogų.

Literatūra

www.google.lt

Danguolė Smičienė ,,Maisto Prekės“ Baltų Lankų leidyba 2008m.

http://bostonas.website.lt/page19.php

www.mokslai.lt

http://ragauk.one.lt/receptas/uogu-kokteilis-15456

http://www.mamosreceptai.lt/receptai/vaisiu-sulciu-kokteilis.html

Join the Conversation

×
×