Untitled
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras
VAISIAI, UOGOS IR DARŽOVĖS
Darbą atliko
V11 grupės mokinys
Ovidijus Pikūnas
2012m.
Kaunas
Turinys
1. Įvadas
2. Vaisiai
3. UOGOS
4. DARŽOVĖS
5. Vaisių sulčių kokteilis
6. Sulčių kokteilis
7. Uogų kokteilis
8. Literatūra
Įvadas
Visosgamtos dovanos – vaisiai, uogos ar daržovės – turi savo specifinių savybių ir medžiagų, reikalingų žmogui. Uoginiais augalais vadinami tie, kurių vaisiai yra uogos. Jie auginami uogynuose. Kultūrinės plačiai auginamos uoginių augalų rūšys: avietės, gervuogės, serbentai ir agrastai. Uoginiai augalai auga krūmo arba kero forma ir augina uogas. Todėl vadinami uogakrūmiais. Pagal augalų pavadinimus uogynai vadinami serbentynais, avietynais, agrastynais. Uogakrūmių uogos labai vertingos maistui. Uogose yra cukrų, azotinių, rauginių, aromatinių, pektininių medžiagų. Uogos yra svarbus vitaminų šaltinis. Uogos padeda geriau įsisavinti ir kitus maisto produktus.Vaisiai ir daržovės taip pat yra svarbus mitybos akomponentas. Daugiausiai C vitamino ( askorbo rūgšties) vyrauja juoduosiuose serbentuose, paprikoje, kopūstuose, šermukšniuose ir obuoliuose, o mažiausiai turi vynuogės ir bananai. Vaisiai, uogos ir daržovės ne tik praturtina mūsų mitybos asorimentą, bet ir yra naudingi mūsų organizmo funkcionavimui, bei mūsų sveikatos stiprinimui.
Vaisiai
Vaisiai yra klasifikuojami į sėklavaisiuis ir kaulavaisius. Sėklavaisiai yra sudaryti iš odelės, minkštimo, šerdelėsir sėklalizdžio su sėklomis. Prie sėklavaisių grupės galėtume priskirti obuolius, kriaušias, svarainius, šermukšnius ir t.t. Kaulavaisiai yra sudaryti iš odelės, minštimo ir kaulo. Kaulavaisių grupei priklauso vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai, persikai, nektarinai.Cheminė vaisiųsudėtis. Vaisiuose daugiausiai yra vandens. Organinių rūgščių yra obuoliuose, agrastuose, citrinose, spanguolėse. Aitrų, gaižų skonį suteikiančių rauginių medžiagų yra šermukšniuose, neprinokusiuose obuoliuose. Vaisiai taip pat turi ir dažančių medžiagų, kurios suteikia jiems tam tikrą spalvą. Citrusiniai vaisiai, svogūnai, česnakai, ridikai ir krienai turi aromatinių medžiagų,omineralių medžiagų vaisiuose nėra gausu, tik 1% ar 2%. Be minėtų medžiagų vaisiuose yra angliavandenių, vitaminų (B, B9, E, K, U), baltymų, riebalų ir fitoncidų, kurie naikina bakterijas.
Vaisių skirstymas pagal kilmę:• Paprastieji – išaugaiš žiedo su viena piestele: aguona, slyva, vyšnia, žirnis • Sutelktiniai – kilę iš vieno žiedo su daug piestelių.Iš kiekvienos piestelės išauga vaisiukas: avietė, gervuogė, vėdrynas, puriena • Sudėtiniai – kilę iš tankiažiedžio žiedyno: ananasas Skirstymas pagal apyvaisio pobūdį:• Atsidarantys vaisiai: o Ankštis – vaisius vienalizdis. Atsidaro dviem išilginiais plyšiais: žirnis, pupa, vikis) o Ankštara (ankštarėlė) – dvilizdžiai pailgi vaisiai. Prinokus sėklos pasilieka prikibusios prie pertvaros: kopūstas, rapsas, kiti bastutiniai augalai o Dėžutė – pailgos ar apskritos formos vaisius. Nunokęs atsidaro išilginiais plyšiais arba skylutėmis viršutinėje dėžutės dalyje: linas, aguona, durnaropė pav. o Lapavaisis – sudarytas iš vieno lizdo, kuriame daug sėklų. Prinokus, plyšta išilgai ir sėklos išbyra: puriena, bijūnas, kurpelė) • Skeltavaisiai: o Nunokę vaisiai skyla išilgai arba į dvi dalis: salieriniai o Nunokę vaisiai lūžta skersai į tiek dalių, kiek yra sėklų: ridikas, svėrė
• Uždarieji vaisiai: o Gilė – stambus vienasėklis vaisius su storu kietu apvalkalu: ąžuolas o Grūdas (Grūdvaisis) – vienasėklis vaisius.Apyvaisis suaugęs su sėklos luobele: migliniai o Lukštavaisis – vienasėklis vaisius su netvirtu apvalkalu, todėl sėklos lengvai išlukštenamos: astriniai o Riešutas – stambus vienasėklis vaisius su kietu kevalu: lazdynas o Riešutėlis o Sparnavaisis – panašus į lukštavaisį, tik su sparneliais, kurie padeda vaisiams išplisti vėjo pagalba: klevas, uosis, guoba, vinkšna.
UOGOS
Uogos auga visur: miškepalaukėje, darže. Uogos būna įvairių dydžių, spalvų: vienos raudonos, kitos mėlynos, ar dar kitokios. Daug uogų auga miške: avietė, mėlynės, bruknės, žemuogės, dreskės ir kt. Yra ir nevalgomų uogų, pavyzdžiui viltuogė. Iš uogų verdą gardžias uogienes, spaudžia sultis.
o Braškės
Braškės – vienos iš anksčiausiai prinokstančių uogų. Uogos pailgos arba apvalios, raudonos, rožinės arba baltos spalvos, saldžiarūgščio skonio, malonaus aromato. 100 g energinė vertė lygi 171 kJ (41 kcal). Braškės – vandeningos uogos, vanduo jose sudaro 89,1 %. Braškėse gausu vitamino C – 100 g braškių šio vitamino yra 66,6 mg. Šis kiekis pilnai patenkina suaugusio žmogaus vitamino C paros poreikį. Kitų vitaminų randama maži kiekiai. Iš mineralinių medžiagų daugiausiai randama kalio – 1453 mg šimte gramų braškių. Braškės- skanios uogos, jas mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji, tik nepatartina jų vartoti alergiškiems asmenims. Jei alergijos problemų nėra, braškės- puikus vitamino C šaltinis.
o Juodieji serbentaiJuodieji serbentai geriausiai auga šiauriniuose regionuose, kur oras paprastai būna vėsus ir drėgnas. Iš jų, kaip ir iš gervuogių, tradiciškai gaminami skanūs gėrimai, sirupai, verdamos arbatos. Neseniai išaiškinta, kad juodųjų serbentų sėklų aliejus naudingas odai – švelnina ją ir daro elastingą.Juodųjų serbentų sėklų aliejuje yra nepakeičiamųjų riebalų rūgščių. Be to, tai vienas iš gausiausių gama-linolo rūgšties šaltinis – šios rūgšties jame maždaug 15 procentų daugiau negu dvimečių nakvišų aliejuje.
o VyšniosVyšniose gausu flavonoidų, kaip antocianidai ir proantocianidai, kurie suteikia uogoms tamsiai raudoną spalvą. Flavonoidai yra galingi antioksidantai ir naudingi sergant įvairiais uždegimais, nes apriboja histamino išsiskyrimą. Jie apsaugo kolagenus nuo laisvųjų radikalų daromos žalos, padeda išvengti raukšlių. Kasdien suvalgant po 200 g šviežių uogų, sumažėja šlapimo rūgštingumas, o tai apsaugo nuo podagros priepuolių.
o VynuogėsVynuogės – labai sultingos, kekėmis augančios uogos. Vynuogių odelę sudaro keli sluoksniai, ji padengta vaškinėmis medžiagomis, todėl geriau apsaugo vynuogių minkštimą. Minkštimo ląstelės pilnos sulčių. 100 g vynuogių yra 80,3 g vandens. Vynuogių minkštime esti stambesnių ir smulkesnių sėklų. Vynuogės aromatingos, jos kvepiamuskatu bei žemuogėmis. Vynuogėse gausu angliavandenių, iš viso 17,6 proc. Vynuogėse randama pakankamai daug mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, kalcio, magnio.Iš vitaminų vynuogėse daugiausia vitamino C. 100 g vynuogių energinė vertė lygi 69 kcal.
o SpanguolėsSpanguolės – vėlyvos laukinės uogos, renkamosrudenį. Išvestos ir kultūrinių spanguolių veislės su stambiomis uogomis. Uogos rūgštokos, gerai išsilaiko šviežios, nes jų sudėtyje yra benzoinės rūgšties. Uogose daug vitamino C. Iš mineralinių medžiagų daugiausiai yra kalio – 100 g spanguolių šio mineralo yra 105 mg. 100 g spanguolių energinė vertė lygi 43 kcal arba 180 kJ.
DARŽOVĖS
Daržovės – vienmečiai, dvimečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai, kurių įvairios sultingos dalys vartojamos maistui.Žiemai daržovės rauginame,marinuojame, sūdome, šaldome, dedame į kaupą ar rūsį, užpilame smėliu. Vienų daržovių-agurkų, arbūzų, pomidorų, pupelių, žirnių – valgome vaisius, kitų – kopūstų, krapų, salotų – lapus, trečių – burokėlių, morkų, ridikėlių -šakniavaisius. Daržovės vienos su kitomis giminiuojasi. Viena šeimyna – pupos, pupelės, žirniai, kita – svogūnai ir česnakai, o trečia – agurkai, moliūgai, arbūzai. Daržovės turi vitaminų, mineralinių ir kitokių naudingų medžiagų. Jose yra žmogui būtinų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių druskų ir organinių rūgščių. Daržovės labai svarbios maisto racione. Valgomos kaip atskiri patiekalai, kaip užkandžiai, bei mėsos ir žuvies patiekalų garnyrai. Jos valgomos šviežios, virtos, keptos, troškintos. Gausiai vartojamos dietinei mitybai. Šiuo atveju daržovės yra ir kaip maistiniai, ir kaip vaistiniai augalai. Daugelis daržovių turi gydomųjų savybių. Iš jų farmacijos pramonėje gaminami vaistai. Jos populiarios liaudies medicinoje, nes jau senų laikų žmonės pastebėjo teigiamą daržovių poveikį sveikatai. Vaistai ne visada gaminami tik iš valgomų dalių, dažnai naudojamos maistui netinkamos dalys (šaknys, žievė), jei jos turi fiziologiškai aktyvių medžiagų.
o AgurkaiAgurkai – tai viena populiariausių daržovių mūsų šalyje. Juos valgome ir šviežius, ir raugintus, ir marinuotus. Rauginti ir marinuoti agurkai didina virškinimo liaukų sekreciją, todėl sergant skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ligomis jų nereikėtų valgyti. Beje, ne visų veislių agurkus galima konservuoti. Rauginti bei marinuoti netinka salotinių veislių ilgavaisiai agurkai.
Agurkuoselabai daug vandens – vidutiniškai 94-96 proc. Juose yra šiek tiek vitamino C, vitamino B1, karoteno. Iš mineralinių medžiagų daugiausiai randama kalio. Kalis – tai mineralinė medžiaga, kurios ypač reikia sergantiesiems širdies ligomis. Agurkuose yra dažančiųjų medžiagų – chlorofilo ir karotenoidų. Agurkai gerina apetitą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus. Jie šiek tiek laisvina vidurius, todėl tinka esant vidurių užkietėjimui.o PomidoraiPatys skaniausi – prinokę, tik nuskinti pomidorai. Prinokę pomidorai būna raudoni, oranžiniai, rausvi, geltoni, kartais – net juodi su raudonai violetiniu atspalviu. Valgomąją dalį sudaro sultingas mėsingas minkštimas. Pomidoruose gana daug vandens – apie 85-96 proc. Maistinių medžiagų juose nedaug, tačiau vertingų ir gana įvairių.Pomidoruose daug vitamino C ir karoteno, nemažai B grupės vitaminų, vitamino PP. Išmineralinių medžiagų daugiausia yra kalio, mažiau magnio, kalcio, fosforo, geležies. Yra mikroelementų – jodo, vario, cinko, fluoro.Pomidorai ypač tinka sergantiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, nes turi daug kalio. Pomidorai gerina virškinimą ir apetitą, laisvina vidurius. Nors pomidorai laikomi rūgščia daržove, suvirškinti jie šarmina organizmą, todėl naudingi žmonėms, sergantiems padidėjusio rūgštingumo sukeltomis ligomis, pavyzdžiui, podagra. Pomidoruose yra antioksidanto likopeno, kuris neutralizuoja kenksmingą aisvųjų radikalų poveikį ir ypač apsaugo nuo virškinamojo trakto vėžio. Pomidorai gali trukdyti pasisavinti kalcį. Jų turėtų vengti sergantys artritu. Nerekomenduojama suvalgyti daugiau kaip keturis pomidorus per dieną.
o SvogūnaiSvogūnai maistui vartojami nuo neatmenamų laikų. Tai plačiausiai paplitusios prieskoninės daržovės, be kurių neišsiverstų nei viena šeimininkė. Be svogūnų sunku pagaminti skanius mėsos ar žuvies patiekalus. Iš svogūnų galima pagaminti skanių, pikantiškų patiekalų.Svogūnai – maistinga daržovė. Juose yra angliavandenių – gliukozės, fruktozės, sacharozės, šiek tiek ląstelienos ir pektininių medžiagų. Svogūnuose nedaug baltymų, yra mineralinių medžiagų bei vitaminų, tačiau pats vertingiausias komponentas – eteriniai aliejai. Jie ne tik suteikia specifinį kvapą ir skonį, bet pasižymi stipriomis antiseptinėmis savybėmis. Svogūnų sudėtyje esantys fitoncidai naikina kenksmingus mikroorganizmus. Iš mineralinių medžiagų randama kalio, kalcio, fosforo, kiek mažiau – jodo ir geležies. Svogūnuose yra vitamino C, folio rūgšties, B grupėsvitaminų. Svogūnai – nekaloringa daržovė. 100 gramų svogūnų tiekia 35 kcal arba 147 kJ energijos. Svogūnai turi didelę fiziologinę reikšmę. Juose esantys eteriniai aliejai žadina apetitą, suteikia maistui malonų skonį, skatina virškinamųjų sulčių gamybą ir išsiskyrimą, taip gerėja virškinimas. Eteriniai aliejai lakūs, todėl pjaustant svogūną jie dirgina akis.
Vaisių sulčių kokteilis
Ingredientai:
40ml dektinės
20ml apelsinų likerio
apelsinų sulčių
persikų, obuolių, meliono gabalėlių
citrinos reikelė
Gaminimas:
Sumaišomedektinę, likerį ir sultis. Sudedame vaisių gabalėlius ir papuošeme citrinos reikute.
Uogų kokteilis
Ingredientai:
Mėlynių sultys, 60 gr.;
Aviečių sultys, 60 gr.;
Vanduo, mineralinis, 300 gr.;
Cukrus, 2 v.š.;
Citrina, 0,3 vnt.;
Ledas, 6 vnt.;
Mėlynės, 1 sauj.;
Avietės, 1 sauj.;
Gaminimas
Mėlynių ir aviečių sultis sumaišome su cukrumi. Į taures dedame ledo gabaliukus.
Supilame sultis ir mineralinį vandenį. Įdedame citrinos griežinėlių ir uogų.
Literatūra
www.google.lt
Danguolė Smičienė ,,Maisto Prekės“ Baltų Lankų leidyba 2008m.
http://bostonas.website.lt/page19.php
www.mokslai.lt
http://ragauk.one.lt/receptas/uogu-kokteilis-15456
http://www.mamosreceptai.lt/receptai/vaisiu-sulciu-kokteilis.html