įrankių serviravimas

TURINYS

TURINYS 1
Įvadas 2
1. Stalo įrankių tipai 3
1.2. Asmeninio naudojimo įrankiai 3
1.3. Kaip naudotis šaukštu, peiliu ir šakute 5
1.4 bendro naudojimo įrankiai 6
2. Pagrindiniai stalo serviravimo principai 7
3. Šventinio stalo serviravimas 10
išvados 13
LITERATŪRA 14
PRIEDAI 15ĮVADAS
Užmarštin nuėjo tie laikai, kai aukštuomenės puotose maistas iš bendrų indų buvo imamas rankomis, jo likučiai metami ant grindų čia pat besisukantiems šunims, o rankos valomos į jų kailius. Tobulėjant žmogaus buičiai, išaugo ir estetiniai poreikiai: žmogui prireikė geresnio drabužio, gardesnio valgio, gražiau padengto stalo. Kasdieninio stalo serviravimas šiandien jau tapo įprastu dalyku, o šventinio stalo puošimas – šiokiu tokiu rūpesčiu.

Nebeužtenka taisyklingai ant stalo sudėtų tarpusavyje de erančių indų, taurių bei įrankių. Reikalinga bendra stalo harmonija, spalvų dermė ir šventinė nuotaika.

Darbo objektas: Stalo įrankiai ir serviravimas.

Darbo tikslas: Pristatyti stalo įrankius, trumpai aptarti serviravimą.

Darbo uždaviniai:
1. Pristatyti stalo įrankius ir trumpai aptarti jų naudojimą;
2. Išvardinti pagrindinius stalo serviravimo ypatumus;
3. Trumpai apibūdinti šventinio stalo serviravimą.

Darbo raktiniai žodžiai: kordas, serviruotė, švediškas stalas.

Darbo metodika: mokslinės literatūros analizė.

1. STALO ĮRANKIŲ TIPAI

Pagal paskirtį stalo įrankiai skirstomi:
• Asmeninio naudojimo (skirti valgyti);
• Bendro naudojimo (skirti maistui paimti iš bendrų indų);
• Pagalbinius (skirti valgiui gaminti).1.2. Asmeninio naudojimo įrankiai
Didysis peilis ir šakutė (6) skirti valgyti an ntruosius patiekalus, išskyrus žuvį. Didžioji šakutė dar gali būtin naudojama kaip įrankis įsidėti iš bendro indo (neturint specialios), jei patiekalas be garnyro. Jei patiekalas pateikiamas su garnyru, dedama šakutė ir šaukštas.

Karštiems žuvies patiekalams valgyti naudojami didieji žuvies įrankiai (7). Jie yra to

okio paties dydžio kaip ir mėsos įrankiai, tik peilis lopetėlės formos, o šakutės vidurinė įpjova gilesnė.

Užkandžių įrankiai – tai peilis ir šakutė užkandžiams (8). Jais valgome šaltus užkandžius ir kaikuriuos karštus (blynelius, karštus sumuštinius, kiaušinienę). Užkandžių įrankiai yra šiek tiek mažesni už pagrindinius įrankius.

Įrankiai žuvies užkandžiams, dar vadinami mažaisiais žuvies įrankiais, yra tokio pat dydžio kaip ir pagrindiniai užkandžių įrankiai, jų forma – kaip didžiųjų žuvies įrankių.

Pagrindiniai deserto įrankiai – tai peilis, šakutė ir šaukštas. Peilis ir šakutė vaisiams valgyti (9) yra tokie kaip ir užkandžių įrankiai, tik mažesni. Šakutė tortui, kreminiams pyragaičiams valgyti (10) yra arbatinio šaukštelio dydžio, turi tris dantelius, kurių vienas, šoninis, ura platesnis ir atlieka peilio funkciją. Peilis sviestui (11) skirtas sviestui užtepti ir serviruojant stalą dedamas ant duonos lėkštutės.

Didysis šaukštas (12) naudojamas sriubai, pa atiekiamai dubiose lėkštėse, valgyti ir, jei nėra specialiųjų įrankių, kartu su didžiąja šakute dedamas į bendrus indus su šaltaisiais ar karštaisiais patiekalais. Didysis šaukštas košei (13) nuo sriubos šaukšto skiriasi forma. Šaukštas sriubai yra pailgas, gilus. Šaukštas košei – apvalus ir seklesnis.

Deserto šaukštas (14) tokios pat formos kaip šaukštas sriubai, tik mažesnis. Juo valgoma saldžioji sriuba, pateikiama dubioje lėkštėje, taip pat visos sriubos, kurios gali būti pateikiamos sultinių puodeliuose (pertrinta, šaltoji,saldžioji, skaidrus sultinys).

Šaukštelis arbatai (15) skirtas arbatai, kavai su pienu išmaišyti, tinka kiaušiniui valgyti, jei ne
eturime specialaus, taip pat desertui, jei nėra desertinių šakučių. Specialus šaukštelis minkštai virtam kiaušiniui valgyti (16) skiriasi forma – jis yra tokio pat dydžio kaip šaukštelis arbatai, tik apvalus. Šaukštelis ledams (17) yra apvalus, plokščias, šiek tiek išgaubtu vienu kraštu. Juo valgomi ledai, putėsiai, suflė. Šaukštelis uogienei yra kriauklės formos (18). Šaukštelis kavai (19) skirtas kavai išmaišyti.

Įrankiai jūros gerybėms valgyti: šakutė omarams valgyti (20, 21), žnyplės omarams (22, 23), šakutė sraigėms, vėžiams valgyti (24), žnyplės įdarytiems sraigių kiauteliams valgant prilaikyti (25), šakutė austrėms (26).

Švedišką stalą labia puošia ratu sudėti šaukštai vieno kąsnio užkandžiams patiekti (27).

Kiaušinio lukštą lengviau nupjauti specialiai tam skirtu įrankiu (28) nei užkandžių peiliu.1.3. Kaip naudotis šaukštu, peiliu ir šakute
Jau XV a. mandagumo taisyklės apibrėžė stalo įrankių naudojimą. Peilis viduramžiais atstojo peilį ir šakutę ir buvo vadinamas kordu. Prie stalo juo nebuvo galima krapštyti dantų ir laikyti smaigaliu į veidą, nes tai pavojinga ir gąsdindavo aplinkinius. Taip pat neleista peilio aplaižyti, nes „savo liežuvį buvo galima kaip kokį mėsgalį persipjauti“. Šiandien įrankių kur kas daugiau.

Šaukštas laikomas ant jo rankenėlės uždėjus nykštį (sauja šaukštą gali laikyti vaikai iki trijų metų). Valgant sriubą šaukštu semiama nuo savęs, o lėkštės geriau nekreipti nei į save, nei nuo savęs. Negražu karštą sriubą pūsti, maišyti, norint greičiau atvėsinti. Šaukštas prie burnos keliamas lėtai, kad neišsipiltų sriuba, o pr
rie lūpų glaudžiamas šonu. Nesrebiama iš šaukšto galo, visas įrankis neapžiojamas. Niekuomet nevalgoma šaukštu, kai galima valgyti peiliu ir šakute. Peilis naudojamas tik patiekalui smulkinti. Prie burnos jis niekada nekeliamas.

Šakutė visada imama kaire, peilis – dešina ranka. Išimtis – kairiarankiai, tačiau stalas serviruojamas visiems vienodai.

Yra du vienodai priimtini peilio ir šakutės laikymo būdai:
1) įrankiai laikomi tarp nykščio, smiliaus ir didžiojo pirštų ir remiasi į delną. Taip laikomi įrankiai, kai reikia pjauti kietesnį kepsnį (29).
2) Įrankiai laikomi kaip rašymo priemonė, tai yra tarp trijų pirštų. Šis įrankių laikymo būdas patogus, kai prie stalo sėdima tankiau (30).

Kartais galima valgyti vien šakute (makaronus, mišrainę, omletą, maltos mėsos patiekalus), tokiu atveju ji laikoma dešina ranka, tačiau serviruojant būtina dėti peilį.

Trumpam nustojus valgyti, įrankiai paliekami rankenėlėmis į išorę, 45 laipsnių kampu vienas kito atžvilgiu (31 – 1). Nederėtų įrankių dėti ant stalo, jų galus atremiant į lėkštės kraštą. Baigus valgyti įrankiai sudedami vienas greta kito, rankenėlėmis į dešinę (32 – 2).1.4 Bendro naudojimo įrankiai
Šaukštas ir šakutė mėsos gaminiams įsidėti iš bendro indo (32), įrankiai salotoms įsidėti iš bendro indo (33), įrankiai žuvies patiekalams įsidėti iš bendro indo (34), mentelė įsidėti konditerijos, mėsos gaminiams iš bendro indo (35), šaukštas mišrainei (36), samtelis padažui (37), šaukštelis cukrui (38),peiliai sūriui pjaustyti ir įsidėti (39), įrankis spagečiams, šparagams, daržovėms iš bendro indo įsidėti (41).2. PAGRINDINIAI STALO SERVIRAVIMO PRINCIPAI
• Indų, įrankių, taurių ir stalo už

žtiesalų dermė (plonas, tarsi perregimas porcelianas gražiau atrodo ant švelnaus, balto, spalvoto ar blizgančio audinio, o keramika – ant šiurkštesnės faktūros staltisės ar servetėlės, o didelei, saulėtai patalpai galima parinkti tamsius, daugiau dekoruotus Indus, ryškesnių spalvų servetėles).
• Iterjero, stalo indų ir užtiesalų spalvinė harmonija, jauki aplinka (tamsioje, mažoje patalpoje gražiau atrodo šviesūs indai, staltiesės ir servetėlės, o dideli, saulėtai patalpai galima parrinkti tamsius, daugiau dekoruotus indus, ryškesnių spalvų servetėles).
• Serviravimo nuoseklumas: patiesus staltiesę arba servetėles, pirmiausia ant stalo dedamos lėkštės, paskui įrankiai, vėliau krikštolo ar stiklo indai, vazos, higieninės servetėlės, augalų kompozicijos, prieskoniai.
• Servetėlė tiesiama 1 cm atstumu nuo stalo krašto, servetėlės kraštas turi būti lygiagretus stalo kraštui.
• Niekuomet netiesiame servetėlės ant stalo kampu, popierinės ar medžiaginės servetėlės – ant staltiesės. Popierinė servetėlė ant stalo taip pat nėra tiesiama.
• 1 cm atstumu nuo servetėlės krašto (jei stalas užtiestas staltiese) dedama padėklinė lėkštė. Ant jos dedamos visos kitos lėkštės su patiekalais (išskyrus desrtą) – užkandžiu, karštu patiekalu. Prieš patiekiant desertą padėklinė lėkštė nunešama kartu su karšto patiekalo lėkšte.
• Lėkštutė duonai dedama kairėje pusėje taip, kad jos centras sutaptų su pagrindinės lėkštės viršumi (118). Galimi ir kiti variantai: kai duonos lėkštutės centras sutampa su pgrindinės lėkštės centru (119) arba sulyginamos jų apačios (120).
• Daugiau kaip trijų viena ant kitos nededame. Jos dedamos tik mažėjančia tvarka.
• Įrankiai serviruojant stalą dedami tokia tvarka, kokia bus į stalą patiekiami patiekalai (arčiau lėkštėsdedami įrankiai paskutiniam patiekalui valgyti).
• Dedant įrankius, jų galai sulyginami su pagrindinės lėkštės apatiniu kraštu (119).Vidurinė įrankių pora gali būti dedama šiek tiek toliau nuo stalo krašto nei kitos rankių poros (125).
• Jei turime tik užkandžių arba tik pagrindinio patiekalo įrankius, viena jų pora dedama truputi toliau nuo stalo krašto, nors galima taip serviruoti dėl grožio (118).
• Įrankiai jūros gėrybių patiekalams valgyti dedami dešnėje pusėje, uš pagrindinių įrankių įstrižai (118) arba vertikaliai, kaip ir peiliai (121).
• Rozetė, kurioje pateikiama citrine, sviestas, medus, dedama už pagrindinių lėkščių ir deserto įrankių (118). Jei reikia, ant stalo galima dėti ir dvi rozetes, pvz., pateikiant sviestą ir citrinos griežinėlius kiekvienam asmeniui atskirai.
• Įrankiai desertui dedami už pagrindinių lėkščių tik tada, kai, be deserto, bus valgomas pagrindinis patiekalas, sriuba ar užkandžiai (118, 119, 120).
• Peilis sviestui dedamas ant lėkštės duonai vertikaliai, dešnėje lėkštės pusėje (118).
• Saldžioji sriuba pateikiama po karštųjų patiekalų kaip desertas, todėl ir šaukštas jai valgyti dedamas dešnėje pusėje, arčiausiai lėkštės (122).
• Serviruojant kavos, arbatos stalą, įrankiai desertui dedami kaip pagrindiniai įrankiai – iš abiejų deserto lėkštės pusių (123, 124)
• Puodelis kavai arba arbatai dedamas dešinėje deserto lėkštės viršutiniuoju kraštu (123). Per pietus ar vakarienę kavos ar arbatos puodelio iš anksto nededame (nebent valgantysis to pageidauja. Kavą, arbatą ant stalo pateikiame po valgio.
• Stiklinaitė arba taurė dedama dešinėje pusėje už peilio, esančio aržiausiai lėkštės, arba už deserto šakutės, jei bus valgomas tik desertas (123).
• Keletas taurių gali būti išdėstomos taip:
-mažėjančia tvarka horizantaliai, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio arčiausiai lėkštės (125);
-mažėjančia tvarka įatrižai, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio arčiausiai lėkštės (126);
-didėjančia tvarka, kai didžioji taurė dedama už peilio, esančio toliausiai nuo lėkštės (patogu, kai ant stalo mažai vietos) (127);
-trikampiu, kai didžioji taurė neužstoja mežesniųjų (128).
• Kortelė su svečio vardu ir pavarde rašoma rašy.tiniu šriftu ranka arba kompiuteriu. Serviruojant stalą ji dedama ant lėkštės duonai (125), tarp pagindinių lėkščių ir įrankių desertui (126) arba ant lėkštės antrąjm patiekalui ar užkandžiams (128).
• Serviruojant stalą nereikėtų jo perkrauti patiekalais.3. ŠVENTINIO STALO SERVIRAVIMAS
Iškilmingoms progoms stalas paprastai dengiamas balta staltiese. Jis puošiamas gėlėmis, servetėlių lankstiniais, serviruojamas puošniais indais.

Švediškas stalas

Švediškas stalas gali būti dengiamas įvairioms progomis. Tai leidžia šeimininkams priimti daugiau svečių ir su kiekvienu iš jų pabndrauti. Kadangi svečiai valgo ir geria stovėdami, stalas turi būti šiek tiek aukštesnis, apie 90 – 100cm aukščio. Stalas statomas taip, kad būtų galima preiti iš visų pusių. Staltiesės ilgis – per 5 cm nuo žemės. Staltiesės, servetėlių, žvakių splvos tarpusavyje turi derėti. Prie sienų pastatoma eilė kėdžių norintiems prisėsti. Kartais pastatomi ir pagalbiniai staliukai atsarginėms lėkštėms, įrankiams, svečių panaudotiems indams sudėti. Saldumynų stalas dengiamas atskirai. Ant pagrindinio stalo saldieji patiekalai nededami, gali būti statomos tik vazos su vaisiais. Stalo akcentas – puokštė ir „eglutė“, V reidė ar eilėmis sustatytos vyno, gaiviųjų gėrimų, degtinės taurės. Taurės šampanui, likeriui, konjakui ir alui ant šio stalo nestatomos. Jos atnešiojamos ant padėklų. Lėkštelės užkandžiams ir duonai sudedamos krūvelėmis, greta sudedami įrankiai. Užkandžiai vazose ar aukštesniuose induose statomi centre, žemesniuose induose 25 – 30 cmnuo stalo krašto. Rekomenduojama stalo kraštus palikti neapkrautus, kad svečiai galėtų padėti savo panaudotas lėkštutes. Alkoholiniai gėrimai dedami po keletą butelių grupelėmis. Būtina pasirūpinti lėkštele kamščiams sudėti, jei bus atkemšamų butelių, ir atkimšimo įrankiu. Gražiau kai stalas esti neperkrautas, saikingai ir skoningai papuoštas. Kiekvienas valgantysis priėjęs prie stalo paima lėkštutę, stlo įrankius ir įsideda įvairių patiekalų. Svarbu lėkštės neperkrauti. Kava ir saldumynai valgomi po pagrindinių patiekalų.

Aperityvas

Aperityvu vadinamas priėmimas prieš pobūvį. Jei vakaras vyks namuose, prieš sėdant už stalo, laukiant, kol susirinks visi svečiai, vaišinama lengva užkandėle: sūriu, riešutais, vaisiais, galima pasiūlyti sausojo, pusiau sausojo vyno. Labai patogu aperityvui susirinkti namuose, kai pobūvis vyks restorane. Tokiu atveju svečiai įteikia gėles ir dovanas šeimininkams, susipažįsta. Aperityvas trunka apie penkiolika dvidešimt minučių.
• Pastaba: jei vyno ar kito gėrimo aperityvo metu nespėjote išgerti, reikėtų šeimininkės atsiklausti, ar galima nusinešti taurę prie stalo.

Furšetas

Furšetas – tai dalykinis susitikimas tarp verslo žmonių, oficialaus pobūdžio vakaras, korio metu yra ne tik vaišinimasi, bet ir sprendžiami kokie nors klausymai. Vaišinant šiuo būdu, mažoje patalpoje galima priimti daug svečių. Furšeto tipo priėmimas rengiamas tarp 17 – 20val., trunka neilgiau kaip dvi valandas ir atvykstama tiksliai nurodytu metu.

Yra būtinas aptarnaujantis personalas, kad šeimininkams nereikėtų lakstyti. Pasirūpinama žvakėmis, nuo kurių tik šio tipo priėmimo metu galima prisidegti cigaretę. Meniu sudaromas panašiai kaip švediškam stalui, tačiau nesiūloma mišrainių, visi patiekiami taip, kad būtų galima valgyti tik šakute.

Kavutė

Kavos ar arbatos puodeliui dažniausiai kviečiama po pietų, nuo 16 iki 18valandos. Pakviestasis kavos į namus vakarienei nepasilieka. Darbe taip galima paminėti gimimo dieną ar kitą progą. Stalas serviruojamas užkandžių ar desertinėmis lėkštėmis ir kavos puodeliais, vaišinama sumuštiniais, saldumynais, prie kurių dera likeris, šampanas, konjakas, saldusis ir pusiau saldus vynas.

Vernisažas

Tai nedidelės vaišės parodos atidarymo proga. Vaišinama vynu arba šampanu. Pradžia nuo 11 iki 20 val. organizatorių nuožiūra.

Piknikas

Piknikas – tai pobūvis gamtoje. Pobūvio laikas ir svečių skaičius priklauso nuo oraganizatorių. Į pikniką imama maisto, kurio nereikia ypatingai paruošti. Galima iš anksto susitarti, kas kokių maisto produktų parūpins, kas nupirks gėrimų. Per šį pobūvį vaišės near labia svarbios, nes žmonės susirenka pabendrauti, pabūti gamtoje. Apranga dažniausiai sportinio stiliaus, patogi.

Taurė šampano

D.ažniausiai prasideda 12 val. ir trunka apie valandą. Šis priėmimas gali būti organizuojamas kokio nors svečio garbei, sutarties pasirasymo proga ir pan. Vaišinamasi stovint. Šio priėmimo metu siūloma šampano, įvairaus vyno, sulčių. Gali būti siūloma degtinės ar viskio. Tačiau jei siūlomas tik šampanas, atsisakyti jo nederėtų. Jei ėampano nemėgstate arba apskritai negeriate, turėtumėte bent pakelti taurę. Gali būti vaišinama lengvais užkandžiais, tačiau per šį priėmimą jie nebūtini.

IŠVADOS

1. Svarbu ne tik žinoti, kokie yra stalo įrankiai, bet kaip ir kiekvienas daiktas turi savo paskirtį ir atitinkamą naudojimo pobūdį, tad būtina mokėti ir žinoti kaip su kiekvienu įrankiu elgtis, kaip juo naudotis.
2. Norint, kad stalas atrodytų nepriekaištingai ir, kad galetume įtikti kiekvieno svečio skoniui, kuriamos bendros serviravimo nuostatos, kurios palengvina serviravimo rūpesčius.
3. Artėjant šventei, organizuojant paminėjimą ar panašiai, dažnai iškyla problemų, kaip suorganizuoti, kad visi svečiai tilptu ir liktų patenkinti. Atsižvelgian į patalpos dydį ir situaciją, galima pasirinkti tinkama variantą: tai galėtų būti aperityvas, prieš susėdant už stalo, ar švediškas stalas ir t.t.LITERATŪRA
1. Sederevičiūtė Ž., 2003, Stalo serviravimas. Vilnius. P.9-52.
2. Prieiga prie interneto: www.google.lt
3. Prieiga prie interneto: www.meniu.lt

Leave a Comment