Kauno VDU ,,Rasos“ gimnazija
Vaikų kalba Mokslinis tiriamasis darbas
Darbą parengė 1c kl. gimnazistės Sandra ir Greta Navickaitės
Darbo vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Jurčiukonienė
Kaunas, 2007
Turinys
Pratarmė…………………………………………………………………………………………………2
Įvadas…………………………………………………………………………………………………….3
Tyrimų rezultatai ir jų analizė……………………………………………………………………5
Išvados………………………………………………………………………………………………….10
Šaltiniai…………………………………………………………………………………………………11
Pratarmė
Šiame darbe, pasitelkiant šaltiniais, aprašomi ir nagrinėjami vaikų kalbos raidos ypatumai. Be to, trumpai aptariamas kalbos ir mąstymo ryšys bei pateikiamos vaikų kalbos lavinimo galimybės. Tiriama ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba. Tyrimas vyksta pokalbio forma. Bendraujama su penkerių, šešerių ir septynerių metų vaikais. Parenkama jiems artima pašnekesio tema. Pokalbis užrašomas. Remiantis juo, nustatomi svarbiausi ikimokyklinukų kalbos vystymosi dėsningumai, kalbos kitimas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Supažindinama su dažniausiai vaikų vartojamais žodžiais, perteikiamas autentiškas jų tarimas. Keletas pasirinktų žodžių fonetiškai nagrinėjami. Tyrinėjama sakinio sandara, kalbos dalių ir linksnių vartojimas vaikų kalboje. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas būdinga 5–7 m. vaikų kalbai.
Įvadas
Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kaip plytą būtų sunku padaryti neturint formos, taip ir mintį sunku išreikšti, neturint atitinkamų žodžių ir gramatikos priemonių. Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiajam ir kitiems – klausantiesiems.Maži vaikai smalsūs, emocionalūs, jų mąstymas konkretus. Be abejo, tai atsispindi ir vaikų kalboje. Natūralu, kad, mažyliui augant, jo kalba – vienas svarbiausių minties raiškos būdų – tampa vis sudėtingesnė ir turtingesnė. Norint susidaryti kuo išsamesnį vaikų kalbos savybių ir raidos vaizdą, svarbu mažųjų kalbos ypatybes išsiaiškinti fonetikos, morfologijos ir sintaksės požiūriais. Vaikai mokosi taisyklingai tarti garsus, derinti žodžius, pradeda kalbėti sakiniais. Taip visapusiškai formuojasi jų kalbos įgūdžiai.
Tyrimų rezultatai ir jų analizė
Dažniausiai sakiniai susideda iš 4–5 žodžių. Kai kurie vaikai kalba gražiais sudėtiniais sakiniais, kai kurie į klausimus atsako tik vienu žodžiu. Kuo vyresnis vaikas, tuo sakiniai ilgesni. (1 lentelė)
Ikimokyklinuko vartojamų žodžių skaičius sakinyje:
Amžius Žodžių skaičius sakinyje 5 m. nuo 2 iki 4 6 m. nuo 3 iki 6 7 m. nuo 5 iki 11
1 lentelė
39 proc. septynmečio vaiko žodyno sudaro daiktavardžiai. Vyrauja konkrečių daiktų pavadinimai. Vaikas geba vartoti keletą prielinksnių, bet pasitaiko jų vartojimo klaidų. Septynerių metų vaikas jau moka gana daug veiksmažodžių. Dažniausiai jis vartoja esamąjį ir būtuosius laikus, rečiau būsimąjį laiką. Paprastai kalbama tiesioginės nuosakos veiksmažodžiais. Liepiamoji ir tariamoji nuosakos gana retos. Pastebėta, kad 5–7 metų vaikai klysta sudarydami daiktavardžių daugiskaitą. Veiksmažodžiai sudaro apie 35 proc. žodyno. Mažai vartojama veiksmažodžių su priešdėliais ar priesagomis. Skurdoka jų sinonimika. Apie 15 proc. vartojamų žodžių yra būdvardžiai (1diagrama).
Ikimokyklinuko žodyną sudarančios kalbos dalys (procentais):
1 diagrama
Linksnis yra viena pagrindinių daiktavardžio kategorijų, padedančių jungti žodžius į sakinius. Morfologiškai aprašant linksnius, neišvengiamai reikia remtis sintakse(A.Urbanavičius)5 Vienaskaitos galininkas ir kilmininkas 5–7 metų vaikų kalboje dažnai keičiamas vardininku. Tuo pat metu arba vos vėliau pradedamas vartoti šauksmininkas, daugiskaitos vardininkas, vienaskaitos vietininkas, naudininkas ir įnagininkas. Penktųjų metų pradžios vaikai pradeda dažniau vartoti daugiskaitos linksnius. Linksnių vartojimas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo situacija, kontekstu. (2 lentelė)
Linksnių vartojimas vaikų kalboje (procentais):
Linksnis V. K. N. G. Įn. Vt. % 59 15 4 18 2 2
2 lentelė
Pateikiami kai kurie pokalbių metu 5–7 m. amžiaus vaikų vartoti žodžiai, 5 jų nagrinėjami fonetiškai. Taip išsiaiškinama, kokius garsus vaikui sunkiausia tarti.
Kai kurie ikimokyklinuko žodyną sudarantys žodžiai:
5 m.
Eglutė-adūtė
Suknelė-nenėGėlytė-dalytėTušinukas-kašinukasVabalas-babalasBulvė-būlėŽirklės-zyklėsMuzika-nūzikaŠukuoti-sukuotŽirniukai-žanukaiPinigai-panagaiAngeliukas-daliukasLaikrodis-laikusSausainis-seinisMegztinis-meskitisAtkirpti-tiptiAkrobatas-banatasČesnakas-česagasTelevizorius-tavivyzoziusLaikyti-liakytiŽmonės-žonėsKalbėti-dabėtiGaidelis-dadelisDiržas-dyzasRankinukas-lalinukasBriedis-bedisPlastelinas-melinasŠokoladas-žaladasLankelis-lakalis Autobusas-dobusas Biblioteka-dobokaBuratinas-Butalinas Pakarpyti-pakapytiMilžinas-myzinasGyvūnas-devūnasSaldainis-dainis Vėliava-lėleva Karvutė-avavutė Vaflis-liapcis Arbata-bata Koldūnai-tatūnai Noriu-noliu Kepurė-kapulė6 m.
Kiaušinis-kasinisŽiūrėti-žūletiTėtis-tetisKnyga-nygaŠaukštas-saukštasSijonas-sinonasSūris-sūlisKaspinas-skaspinasChalatas-kalatas
7 m.
Apyrankė-aperynkėPapūga-pabūgaPanorama-paronamaPasakiškai-pasiškaiMiegas-megas
Išvados
Vaikų kalbos raiškumas ir pastangos tiksliai išreikšti mintį labai priklauso nuo to, ar pokalbio tema yra artima vaikui. Priešmokyklinukas sakiniams sudaryti vartoja 4–5 žodžius. Didžiausią vaiko aktyviojo žodyno dalį sudaro daiktavardžiai. Dažniausiai vartojamas linksnis yra vardininkas, rečiausiai vartojami – įnagininkas ir vietininkas. Maži vaikai kalbėdami pakeičia žodžių sandarą. Mažiesiems būna sunku ištarti: š, ž, č, dž, s, z, c, dz, f, r, l. Septynerių ir šešerių metų vaiko tarimas yra geresnis už penkerių metų vaiko tarimą.
Šaltiniai
Literatūra:
2 J. Piaget „Vaiko kalba ir mąstymas“– Vilnius, 2002. – 327 p. 1 V. Avanesova „Ikimokyklinukas“– Kaunas, 1984. – 301 p.
Internetiniai puslapiai:
3http://www.logopedas.lt/?publikacijos,read,10 4http://svencioniu.krastas.w3.lt/Archyvas/2007-06-27/docs/doc03.htm 5http://ualgiman.dtiltas.lt/linksniu_reiksmes_ir_vartojimas.html Kauno VDU ,,Rasos“ gimnazija
Vaikų kalba Mokslinis tiriamasis darbas
Darbą parengė 1c kl. gimnazistės Sandra ir Greta Navickaitės
Darbo vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Jurčiukonienė
Kaunas, 2007
Turinys
Pratarmė…………………………………………………………………………………………………2
Įvadas…………………………………………………………………………………………………….3
Tyrimų rezultatai ir jų analizė……………………………………………………………………5
Išvados………………………………………………………………………………………………….10
Šaltiniai…………………………………………………………………………………………………11
Pratarmė
Šiame darbe, pasitelkiant šaltiniais, aprašomi ir nagrinėjami vaikų kalbos raidos ypatumai. Be to, trumpai aptariamas kalbos ir mąstymo ryšys bei pateikiamos vaikų kalbos lavinimo galimybės.
Tiriama ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba. Tyrimas vyksta pokalbio forma. Bendraujama su penkerių, šešerių ir septynerių metų vaikais. Parenkama jiems artima pašnekesio tema. Pokalbis užrašomas. Remiantis juo, nustatomi svarbiausi ikimokyklinukų kalbos vystymosi dėsningumai, kalbos kitimas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Supažindinama su dažniausiai vaikų vartojamais žodžiais, perteikiamas autentiškas jų tarimas. Keletas pasirinktų žodžių fonetiškai nagrinėjami. Tyrinėjama sakinio sandara, kalbos dalių ir linksnių vartojimas vaikų kalboje. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas būdinga 5–7 m. vaikų kalbai.Įvadas
Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kaip plytą būtų sunku padaryti neturint formos, taip ir mintį sunku išreikšti, neturint atitinkamų žodžių ir gramatikos priemonių. Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiajam ir kitiems – klausantiesiems.Maži vaikai smalsūs, emocionalūs, jų mąstymas konkretus. Be abejo, tai atsispindi ir vaikų kalboje. Natūralu, kad, mažyliui augant, jo kalba – vienas svarbiausių minties raiškos būdų – tampa vis sudėtingesnė ir turtingesnė. Norint susidaryti kuo išsamesnį vaikų kalbos savybių ir raidos vaizdą, svarbu mažųjų kalbos ypatybes išsiaiškinti fonetikos, morfologijos ir sintaksės požiūriais. Vaikai mokosi taisyklingai tarti garsus, derinti žodžius, pradeda kalbėti sakiniais. Taip visapusiškai formuojasi jų kalbos įgūdžiai.
Tyrimų rezultatai ir jų analizė
Dažniausiai sakiniai susideda iš 4–5 žodžių. Kai kurie vaikai kalba gražiais sudėtiniais sakiniais, kai kurie į klausimus atsako tik vienu žodžiu. Kuo vyresnis vaikas, tuo sakiniai ilgesni. (1 lentelė)
Ikimokyklinuko vartojamų žodžių skaičius sakinyje:
Amžius Žodžių skaičius sakinyje 5 m. nuo 2 iki 4 6 m. nuo 3 iki 6 7 m. nuo 5 iki 11
1 lentelė
39 proc. septynmečio vaiko žodyno sudaro daiktavardžiai. Vyrauja konkrečių daiktų pavadinimai. Vaikas geba vartoti keletą prielinksnių, bet pasitaiko jų vartojimo klaidų. Septynerių metų vaikas jau moka gana daug veiksmažodžių. Dažniausiai jis vartoja esamąjį ir būtuosius laikus, rečiau būsimąjį laiką. Paprastai kalbama tiesioginės nuosakos veiksmažodžiais. Liepiamoji ir tariamoji nuosakos gana retos. Pastebėta, kad 5–7 metų vaikai klysta sudarydami daiktavardžių daugiskaitą. Veiksmažodžiai sudaro apie 35 proc. žodyno. Mažai vartojama veiksmažodžių su priešdėliais ar priesagomis. Skurdoka jų sinonimika. Apie 15 proc. vartojamų žodžių yra būdvardžiai (1diagrama).
Ikimokyklinuko žodyną sudarančios kalbos dalys (procentais):
1 diagrama
Linksnis yra viena pagrindinių daiktavardžio kategorijų, padedančių jungti žodžius į sakinius. Morfologiškai aprašant linksnius, neišvengiamai reikia remtis sintakse(A.Urbanavičius)5 Vienaskaitos galininkas ir kilmininkas 5–7 metų vaikų kalboje dažnai keičiamas vardininku. Tuo pat metu arba vos vėliau pradedamas vartoti šauksmininkas, daugiskaitos vardininkas, vienaskaitos vietininkas, naudininkas ir įnagininkas. Penktųjų metų pradžios vaikai pradeda dažniau vartoti daugiskaitos linksnius. Linksnių vartojimas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo situacija, kontekstu. (2 lentelė)
Linksnių vartojimas vaikų kalboje (procentais):
Linksnis V. K. N. G. Įn. Vt. % 59 15 4 18 2 2
2 lentelė
Pateikiami kai kurie pokalbių metu 5–7 m. amžiaus vaikų vartoti žodžiai, 5 jų nagrinėjami fonetiškai. Taip išsiaiškinama, kokius garsus vaikui sunkiausia tarti.
Kai kurie ikimokyklinuko žodyną sudarantys žodžiai:
5 m.
Eglutė-adūtėSuknelė-nenėGėlytė-dalytėTušinukas-kašinukasVabalas-babalasBulvė-būlėŽirklės-zyklėsMuzika-nūzikaŠukuoti-sukuotŽirniukai-žanukaiPinigai-panagaiAngeliukas-daliukasLaikrodis-laikusSausainis-seinisMegztinis-meskitisAtkirpti-tiptiAkrobatas-banatasČesnakas-česagasTelevizorius-tavivyzoziusLaikyti-liakytiŽmonės-žonėsKalbėti-dabėtiGaidelis-dadelisDiržas-dyzasRankinukas-lalinukasBriedis-bedisPlastelinas-melinasŠokoladas-žaladasLankelis-lakalis Autobusas-dobusas Biblioteka-dobokaBuratinas-Butalinas Pakarpyti-pakapytiMilžinas-myzinasGyvūnas-devūnasSaldainis-dainis
Vėliava-lėleva Karvutė-avavutė Vaflis-liapcis Arbata-bata Koldūnai-tatūnai Noriu-noliu Kepurė-kapulė6 m.
Kiaušinis-kasinisŽiūrėti-žūletiTėtis-tetisKnyga-nygaŠaukštas-saukštasSijonas-sinonasSūris-sūlisKaspinas-skaspinasChalatas-kalatas
7 m.
Apyrankė-aperynkėPapūga-pabūgaPanorama-paronamaPasakiškai-pasiškaiMiegas-megas
Išvados
Vaikų kalbos raiškumas ir pastangos tiksliai išreikšti mintį labai priklauso nuo to, ar pokalbio tema yra artima vaikui. Priešmokyklinukas sakiniams sudaryti vartoja 4–5 žodžius. Didžiausią vaiko aktyviojo žodyno dalį sudaro daiktavardžiai. Dažniausiai vartojamas linksnis yra vardininkas, rečiausiai vartojami – įnagininkas ir vietininkas. Maži vaikai kalbėdami pakeičia žodžių sandarą. Mažiesiems būna sunku ištarti: š, ž, č, dž, s, z, c, dz, f, r, l. Septynerių ir šešerių metų vaiko tarimas yra geresnis už penkerių metų vaiko tarimą.
Šaltiniai
Literatūra:
2 J. Piaget „Vaiko kalba ir mąstymas“– Vilnius, 2002. – 327 p. 1 V. Avanesova „Ikimokyklinukas“– Kaunas, 1984. – 301 p.
Internetiniai puslapiai:
3http://www.logopedas.lt/?publikacijos,read,10 4http://svencioniu.krastas.w3.lt/Archyvas/2007-06-27/docs/doc03.htm 5http://ualgiman.dtiltas.lt/linksniu_reiksmes_ir_vartojimas.html Kauno VDU ,,Rasos“ gimnazija
Vaikų kalba Mokslinis tiriamasis darbas
Darbą parengė 1c kl. gimnazistės Sandra ir Greta Navickaitės
Darbo vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rita Jurčiukonienė
Kaunas, 2007
Turinys
Pratarmė…………………………………………………………………………………………………2
Įvadas…………………………………………………………………………………………………….3
Tyrimų rezultatai ir jų analizė……………………………………………………………………5
Išvados………………………………………………………………………………………………….10
Šaltiniai…………………………………………………………………………………………………11
Pratarmė
Šiame darbe, pasitelkiant šaltiniais, aprašomi ir nagrinėjami vaikų kalbos raidos ypatumai. Be to, trumpai aptariamas kalbos ir mąstymo ryšys bei pateikiamos vaikų kalbos lavinimo galimybės. Tiriama ikimokyklinio amžiaus vaikų kalba. Tyrimas vyksta pokalbio forma. Bendraujama su penkerių, šešerių ir septynerių metų vaikais. Parenkama jiems artima pašnekesio tema. Pokalbis užrašomas. Remiantis juo, nustatomi svarbiausi ikimokyklinukų kalbos vystymosi dėsningumai, kalbos kitimas, atsižvelgiant į vaiko amžių. Supažindinama su dažniausiai vaikų vartojamais žodžiais, perteikiamas autentiškas jų tarimas. Keletas pasirinktų žodžių fonetiškai nagrinėjami. Tyrinėjama sakinio sandara, kalbos dalių ir linksnių vartojimas vaikų kalboje. Tyrimo rezultatai pateikiami diagramose ir lentelėse. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kas būdinga 5–7 m. vaikų kalbai.
Įvadas
Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kaip plytą būtų sunku padaryti neturint formos, taip ir mintį sunku išreikšti, neturint atitinkamų žodžių ir gramatikos priemonių. Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiajam ir kitiems – klausantiesiems.Maži vaikai smalsūs, emocionalūs, jų mąstymas konkretus. Be abejo, tai atsispindi ir vaikų kalboje. Natūralu, kad, mažyliui augant, jo kalba – vienas svarbiausių minties raiškos būdų – tampa vis sudėtingesnė ir turtingesnė. Norint susidaryti kuo išsamesnį vaikų kalbos savybių ir raidos vaizdą, svarbu mažųjų kalbos ypatybes išsiaiškinti fonetikos, morfologijos ir sintaksės požiūriais. Vaikai mokosi taisyklingai tarti garsus, derinti žodžius, pradeda kalbėti sakiniais. Taip visapusiškai formuojasi jų kalbos įgūdžiai.
Tyrimų rezultatai ir jų analizė
Dažniausiai sakiniai susideda iš 4–5 žodžių. Kai kurie vaikai kalba gražiais sudėtiniais sakiniais, kai kurie į klausimus atsako tik vienu žodžiu. Kuo vyresnis vaikas, tuo sakiniai ilgesni. (1 lentelė)
Ikimokyklinuko vartojamų žodžių skaičius sakinyje:
Amžius Žodžių skaičius sakinyje 5 m. nuo 2 iki 4 6 m. nuo 3 iki 6 7 m. nuo 5 iki 11
1 lentelė
39 proc. septynmečio vaiko žodyno sudaro daiktavardžiai. Vyrauja konkrečių daiktų pavadinimai. Vaikas geba vartoti keletą prielinksnių, bet pasitaiko jų vartojimo klaidų. Septynerių metų vaikas jau moka gana daug veiksmažodžių. Dažniausiai jis vartoja esamąjį ir būtuosius laikus, rečiau būsimąjį laiką. Paprastai kalbama tiesioginės nuosakos veiksmažodžiais. Liepiamoji ir tariamoji nuosakos gana retos. Pastebėta, kad 5–7 metų vaikai klysta sudarydami daiktavardžių daugiskaitą. Veiksmažodžiai sudaro apie 35 proc. žodyno. Mažai vartojama veiksmažodžių su priešdėliais ar priesagomis. Skurdoka jų sinonimika. Apie 15 proc. vartojamų žodžių yra būdvardžiai (1diagrama).
Ikimokyklinuko žodyną sudarančios kalbos dalys (procentais):
1 diagrama
Linksnis yra viena pagrindinių daiktavardžio kategorijų, padedančių jungti žodžius į sakinius. Morfologiškai aprašant linksnius, neišvengiamai reikia remtis sintakse(A.Urbanavičius)5 Vienaskaitos galininkas ir kilmininkas 5–7 metų vaikų kalboje dažnai keičiamas vardininku. Tuo pat metu arba vos vėliau pradedamas vartoti šauksmininkas, daugiskaitos vardininkas, vienaskaitos vietininkas, naudininkas ir įnagininkas. Penktųjų metų pradžios vaikai pradeda dažniau vartoti daugiskaitos linksnius. Linksnių vartojimas yra glaudžiai susijęs su kalbėjimo situacija, kontekstu. (2 lentelė)
Linksnių vartojimas vaikų kalboje (procentais):
Linksnis V. K. N. G. Įn. Vt. % 59 15 4 18 2 2
2 lentelė
Pateikiami kai kurie pokalbių metu 5–7 m. amžiaus vaikų vartoti žodžiai, 5 jų nagrinėjami fonetiškai. Taip išsiaiškinama, kokius garsus vaikui sunkiausia tarti.
Kai kurie ikimokyklinuko žodyną sudarantys žodžiai:
5 m.
Eglutė-adūtėSuknelė-nenėGėlytė-dalytėTušinukas-kašinukasVabalas-babalasBulvė-būlėŽirklės-zyklėsMuzika-nūzikaŠukuoti-sukuotŽirniukai-žanukaiPinigai-panagaiAngeliukas-daliukasLaikrodis-laikusSausainis-seinisMegztinis-meskitisAtkirpti-tiptiAkrobatas-banatasČesnakas-česagasTelevizorius-tavivyzoziusLaikyti-liakytiŽmonės-žonėsKalbėti-dabėtiGaidelis-dadelisDiržas-dyzasRankinukas-lalinukasBriedis-bedisPlastelinas-melinasŠokoladas-žaladasLankelis-lakalis Autobusas-dobusas Biblioteka-dobokaBuratinas-Butalinas Pakarpyti-pakapytiMilžinas-myzinasGyvūnas-devūnasSaldainis-dainis Vėliava-lėleva Karvutė-avavutė Vaflis-liapcis Arbata-bata Koldūnai-tatūnai Noriu-noliu Kepurė-kapulė
6 m.
Kiaušinis-kasinisŽiūrėti-žūletiTėtis-tetisKnyga-nygaŠaukštas-saukštasSijonas-sinonasSūris-sūlisKaspinas-skaspinasChalatas-kalatas
7 m.
Apyrankė-aperynkėPapūga-pabūgaPanorama-paronamaPasakiškai-pasiškaiMiegas-megas
Išvados
Vaikų kalbos raiškumas ir pastangos tiksliai išreikšti mintį labai priklauso nuo to, ar pokalbio tema yra artima vaikui. Priešmokyklinukas sakiniams sudaryti vartoja 4–5 žodžius. Didžiausią vaiko aktyviojo žodyno dalį sudaro daiktavardžiai. Dažniausiai vartojamas linksnis yra vardininkas, rečiausiai vartojami – įnagininkas ir vietininkas. Maži vaikai kalbėdami pakeičia žodžių sandarą. Mažiesiems būna sunku ištarti: š, ž, č, dž, s, z, c, dz, f, r, l.
Septynerių ir šešerių metų vaiko tarimas yra geresnis už penkerių metų vaiko tarimą.Šaltiniai
Literatūra:
2 J. Piaget „Vaiko kalba ir mąstymas“– Vilnius, 2002. – 327 p. 1 V. Avanesova „Ikimokyklinukas“– Kaunas, 1984. – 301 p.
Internetiniai puslapiai:
3http://www.logopedas.lt/?publikacijos,read,10 4http://svencioniu.krastas.w3.lt/Archyvas/2007-06-27/docs/doc03.htm 5http://ualgiman.dtiltas.lt/linksniu_reiksmes_ir_vartojimas.html