Pirmieji raštai lietuvių kalba

Reformacijos sąjūdis prasidėjo Vokietijoje. Ordino magistras Albrechtas įsteigė Karaliaučiuje spaustuvę ir universitetą. Čia studijuoti iš Prūsijos ir kaimyninių kraštų buvo kviečiami gabesnieji jaunuoliai, kurie pritarė reformacijai. Jiems buvo sudaromos sąlygos mokytis, skiriamos stipendijos. Taip Karaliaučiuje atsirado Martynas Mažvydas. Jam, universiteto studentui, buvo pavesta parengti pirmąjį lietuvišką katekizmą. 1547 m. Mažvydo “Katekizmas” išvydo dienos šviesą.Labai reikšminga knygos prakalba. Iš jos sužinome apie lietuvių liaudies buitį, papročius, kultūrą. Be to, nors knyga religinio turinio (katekizmas ir giesmynas), ypatingą vertę turėjo joje įdėtas elementorius – lietuviško rašto pradžia.Katalikai, kovodami su reformacija, pasikvietė į Lietuvą jėzuitus, kurie Vilniuje įkūrė kolegiją. Vilniuje įsteigiamos 3 spaustuvės.Lietuviškos raštijos pradininkas Lietuvoje – kanauninkas Mikalojus Daukša. Jo “Postilės” prakalba – tai himnas gimtajai kalbai. Jo žodžiai aktualūs ir šiandien:“Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą… Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ie gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę…”VU profesorius Konstantinas Sirvydas (17 a.) išleido pirmąjį lietuvių kalbos žodyną. K. Sirvydas – labai originalios lietuviškos knygos autorius. Tai jo pamokslų rinkinys. Sirvydas su kitais jėzuitais sielojosi dėl beteisės krašto valstiečių padėties. Jo įsitikinimu – nė vienam žmogui nevalia žeminti kito žmogaus. Pasak šio gilaus mąstytojo, daug žalos visuomenei galįs padaryti kvailas, bedvasis valdovas. Sveika tauta turi visaip priešintis despotijai… turi iškilti ne turtas ir kilmė, o “protas, išmintis, teisingumas”.Tokios tai mintys plazdėjo pirmuosiuose lietuviškuose raštuose. Kažin, ar jos paseno?