Hipnozė – senas reiškinys. Manoma, kad ją naudojo dar senovės šumerai 4000 m.pr.m.e.,tačiau tikroji hipnozės prigimtis, kaip ji veikia, iki galo neišsiaiškinta dar ir šiandien. Taigi hipnozė – tikroviška, normali būsena, kuriai charakteringa: intensyvi koncentracija (išorinių dirgiklių nebejautimas), raumenų atpalaidavimas bei aukštas įtaigos laipsnis.Hipnozė yra gimininga miegui būsena, tarpinė grandis tarp miego ir budėjimo. Išmatavus smegenų skleidžiamas bangas hercais matyti, kad natūralioje miego būsenoje jų dažnis mažesnis nei 8 hercai, 8-12 hercų priskiriama hipnozės poveikiui, o nuo 13 hercų prasideda aktyvi smegenų veikla. Užhipnotizuotieji žmonės nepraranda valios, panorėją sensą gali nutraukti. Hipnozės metu sąmonė išlieka budri, žmogus žino, ką sako ir daro. Paciento negalima priversti elgtis priešingai jo norams,moraliniams įsitikinimams, todėl duomenys, gaunami hipnozės metu nelaikomi itin rimtais. Hipnozė negali leisti žmonėms įvykdyti neįmanomus jėgos demonstravimus, ištvermę ar sensorinių pojūčių aštrumą daugiau, nei tas gali būti padaryta nesant užhipnotizuotam. 1958 rugsėjo mėn. Amerikos Medicinos Psichinės sveikatos asociacija paskelbė hipnozę nepavojinga praktika be jokių kenksmingų pašalinių efektų. Iki šių laikų hipnozė nieko rimtai netraumavo, vienintelį pavojų kelia savamoksliai “hipnotizuotojai” bei kai kurios religinės organizacijos, kartais neteisingai ją interpretuojančios. Kiekvieno žmogaus reakcija į hipnozę yra individuali ir nepriklauso nuo hipnotizuojančiojo charakteristikų. Hipnozės seansai gali vykti skirtingiausiose vietose. Demonstracinių salių hipnotizuotojai dažnai dirba baruose ar klubuose. Jų bandomieji žmonės, pasiduodantys masinei nuotaikai. Klinikinių hipnozių klientai dažniausiai žmonės su problemomis, girdėję, kad hipnoterapija padeda numalšinti skausmą ar nugali kažkokį prisirišimą, įprotį. Treti iš hipnozės tikisi, kad ši sugražins slopinamus seksualinio piknau-džiavimo, praeitų gyvenimų prisiminimus ar kažkokias mistines galias. Yra trys žmonių tipai, kurie negali būti užhipnotizuojami: psichiniai ligoniai, žmonės su žemu intelekto rodikliu bei žmonės, kurie iš tiesų nenori būti užhipnotizuojami. Keletas bandymų taip pat parodė, kad užhipnotizuotumas nesusijęs su individualiomis charakteristikomis, tokiomis kaip patiklumas, isterija, psichopataloginiai ypatumai, agresyvumas, nuolankumas ar socialinė nuomonė. Kad pavyktų hipnozė, būtinas šių trijų sąlygų įvykdymas: žmogus turi būti hipnotizuojamas, susikoncentravęs dalyvauti procese ir pilnai išnaudoti savo vaizduotę. Hipnotizuojant naudojami du esminiai įteigimo būdai – tiesioginis ir netiesioginis.
Vieni žmonės labiau pasiduoda hipnozei, nei kiti, nors mokslininkai dar neištyrė kodėl. Kad išmatuoti hipnozės gilumą, 1950 m. buvo išrasta vadinamoji Stenfordo skalė, kuri naudojama iki šiandien. Skalė susideda iš 12 pakopų. 0 vertinami tie, kurie visiškai nepasiduoda užhipnotizuojami, 12 – maksimalus laipsnis. Daugeliui žmonių ši skalė svyruoja nuo 5 iki 7,95% populiacijos pagal šią skalę įvertinami bent 1. Žmogaus sugebėjimas pasiduoti hipnozei labiau pastovus suaugusiam nei vaikui. Polinkis į hipnozę turi paveldėjimo bruožų. Hipnozės nauda. Amerikos psichologų asociacija yra patvirtinusi hipnozę, kaip papildomą nutukimo gydymo procedūrą. Deja, nors ir stengiamasi, ji nepajėgi pagydyti nuo narkomanijos, alkoholizmo ir rūkymo. 1996 m. JAV Nacionalinis sveikatos institutas nutarė, kad hipnozė yra efektyvi skausmo numalšinimo priemonė sergantiems vėžiu ir kitais chroniškais susirgimas. Nustatyta, kad panaudojus hipnozinę įtaigą, 75% žmonių sumažėjo skausmo jutimas. Hipnozės metu galima lengviau pasiekti pasąmonę ir pakoreguoti bei pašalinti neteisingas nuostatas, baimių priežastis. Pastebėta, kad taikant psichoterapiją kartu su hipnoze (šalinant stresui, impotencijai, virškinimo, šlapimo sistemos ligoms, nervingumui, nemigai, depresijai, kalbos sutrikimams, dalinai priklausomybei nuo alkoholio, nikotino, psichotropinių medžiagų, taip pat viršsvorio koregavimui ir pan.) rezultatai buvo 70% geresni, nei tokio pat gydymo, tik be hipnozės.Nustatyta, jog prieš operaciją pritaikyta hipnozė sumažina ligonio baimę ir nerimą, o po operacijos šis terapijos būdas padeda geriau gyti žaizdoms, daug rečiau pasitaiko pooperacinių komplikacijų. Tai geras būdas stiprinti nusilpusią organizmo imuninę sistemą.Kartais hipnozė panaudojama, kad padėti nusikaltimų aukoms prisiminti nusikaltimų aukoms prisiminti nusikaltimų detales, tašiau tokia praktika retai taikoma dėl dviejų priežaščių: pakartotinai neigiami nemalonių prisiminimų potyriai gali dar labiau pakenkti nusikaltimų aukoms; antra priežastis – gautieji duomenys nėra visiškai patikimi dėl vadinamojo “klaidinančio atminties sindromo”. Nors hipnozė ir laikoma nepavojinga, visgi gydytojai netoleruoja nekvalifikuoto jos taikymo, kaip ir bet kurio kito, galinčio turėti įtakos sveikatai, gydymo metodo.Telepatija – tai minčių perdavimas bei priėmimas per atstumą, nenaudojant jokių verbalinių ar neverbalinių išraiškos priemonių,taip pat žinojimas, kas vyksta su tuo žmogumi, su kuriuo kontaktuojama, tai psichinė galimybė, peržengianti įprastas žmogaus jutimų diapozono ribas.Sunku nustatyti telepatijos ištakas, tačiau jos pradžia priimta laikyti 1930-uosius metus, kai buvo atliekami pirmieji moksliniai bandymai su aiškiaregiais ir išleistos pirmosios knygos šia tematika. JAV yra keletas tyrimo ir mokymo centrų, kur ir po šiai dienai tiriami paranormalūs reiškiniai – tai Anomalinių Reiškinių Tyrimų laboratorija Prinstono universitete Niu Džersyje, taip pat Parapsichologijos Institutas Dareme, Šiaurės Karolinoje.Paprastai tariant telepatija- tai gyvo organizmo skleidžiamų fizinių laukų elektromagnetinis spinduliavimas. Egzistuoja ir priešinga nuomonė, kad gyvas organizmas skleidžia tam tikrą energiją, kurios neįmanoma užfiksuoti turimais fizikiniais prietaisais, o tą energiją gali jausti tik gyvas organizmas. Vieno žmogaus smegenys veikia kito žmogaus smegenis, o šio priima siųstus signalus. Čia galimi trys paaiškinimų variantai:1. Žmogaus smegenys kaip ir bet kuri kita fizikinė – cheminė strūktūra, sudaryta iš atomų ir elektronų, gali skleisti elektromagnetines bangas. Šias bangas priima kito žmogaus smegenys.2. Žmogaus smegenys skleidžia nežinomos formos materiją, kurią gali aptikti prietaisai. Kadangi šita materija nežinoma, tai nežinomi ir prietaisai, kurie galėtų ją užregistruoti.3. Žmogaus smegenys skleidžia tokią materiją, kurios jokie prietaisai negali aptikti. Ši ypatinga materija veikia tik žmogaus smegenis.Telepatija yra visiškai svetima gamtos mokslams, jų metodams bei idėjoms, būtent todėl ši sena kaip pasaulis veikla išsaugojo būdingą magijos charakterį.
Telepatiniai sapnai
Sapnai, kurių niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Telepatiniai sapnai – tai tokie sapnai, kurių susidarymo pagrindas yra telepatijos reiškinys, t.y. sapnuojant pasąmonė fiksuoja kryptingas arba atsitiktines kito žmogaus ar vėlės mintis.
Telepatinio bendravimo schema yra tokia:Siųstuvas (1 sąmonė) siunčia super aukšto dažnio bangas (mintis) imtuvui (2 sąmonė).Taigi tai tiesioginis procesas, kurio metu siunčiama informacija nenaudojant moduliacijos (siunčiamos bangos dažnio keitimo) todėl ir priimama informacija be detekcijos. Tokiu būdu informacija yra neiškraipoma.Vienas garsiausių sapnų tyrinėtojų, Bruklino Maimondo ligoninės psichiatras po ilgų tyrinėjimų bei eksperimentų įrodė, jog telepatijos būdu į sapnus įmanoma įterpti kitų žmonių mintis, vaizdinius, išgyvenimus. Tik telepatija galima paaiškinti sapnus, kuriuose regimi tuo pat metu kitur vykstantys įvykiai bei bendravimas su mirusiaisiais. Anot M. Ulmano, “Kai žmogus užmiega, jo asmenybė tarytum išnyksta, išsilieja didžiuliame bendros pasąmonės okeane, dalyvauja kolektyviniame gyvenime, todėl ir įsileidžia sapnų forma į sąmonę svetimus potyrius”.Telepatijos reiškinys yra pagrįstas minties materialumu. Mokslas kol kas negali įrodyti minties materialumo, nors tuo abejoti visiškai nėra pagrindo.Minties materialumą patvirtina ir įvairūs, burtai, kerėjimai, užkalbėjimai, gydymas per atstumą ir pan. Šių procesų metu yra perduodamas kryptingas stiprus energetinis poveikis, paveikiantis žmogaus ar gyvulio fizinę ir/ar psichinę būseną.
Dabar detaliau panagrinėkime telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą, kuris yra gana paprastas: vienas žmogus sąmoningai arba nesąmoningai pagalvoja apie kitą žmogų, tuomet pirmojo mintys patenka į antrojo pasąmonę, kurios miegant ir “išlenda” sapno pavidalu.Pagal tokį scenarijų dažniausiai sapnuojami sapnai, kurie nuspėja arba išpranašauja netikėtą kito žmogaus atvykimą, skambutį, laišką ir pan., t.y. žmogus susapnuoja pažįstamą žmogų, kurio tarkim seniai nematė, ir ateinančią dieną su juo susitinka. Kai kurie žmonės, turintys stipresnių telepatinių sugebėjimų, sugeba pagauti sąmoningai arba nesąmoningai siunčiamą signalą ir būdravimo, t.y. sąmoningoje, būsenoje.
Daugiausia telepatinių sapnų pasitaiko bendravimo su mirusiaisiais tema. Štai pavyzdys:1966 m. liepos 23 d., karštą šeštadienį, apie 16 val. į Nemuną maudytis nuėjo Seredžiaus gyventoja 32 metų amžiaus siuvėja Ona Partikaitė. Su savimi ji nusivedė ir brolio Kazimiero aštuonmetę dukrelę Genutę. Maudėsi jos Nemuno pakrašty, ties Pieštvės intaku.Mažoji nemokėjo plaukti, tad Ona ją mokino – laikydama šią už rankučių, pati ėjo atbula tolyn nuo kranto. O mažoji Genutė, įsikibusi rankos, bandė plaukti, linksmai plakdama vandenį kojomis. Taip einant Ona staiga smuktelėjo į gilią duobę ir netikėtai gurkštelėjusi vandens užspringo. Nors ji ir mokėjo plaukti, bet, matyt, išsigando ir pradėjo skęsti. Sukaupusi jėgas, ji stumtelėjo mažąją kranto link, o pati, dar įtraukusi į plaučius vandens, nugrimzdo į dugną. Atsitiktinai krante buvę mokiniai mažąją ištraukė ir ėmė gaivinti. Tik ją atgaivinę susizgribo, kad nėra krante didžiosios. Patys pabandė ieškoti, bet nieko nerado.Tada pavakary buvo iškviestas naras. Bet ir jis, pusantros valandos prasiplūkęs, skenduolės neaptiko. Žinia apie nelaimę greit pasklido mistelyje.Ir štai liepos 23-24 naktį skenduolė prisisapnavo dviems pažįstamiems: kaimynui Steponavičiui ir savo gerai draugei Ramutei Agurkienei:– Ateikite manęs ieškoti prie Lekečinsko,- pasakė ji sapne Steponavičiui.- Tenai aš jūsų lauksiu.Maždaug tą patį skenduolė pasakė sapne ir Ramutei Agurkienei.– Manęs ieško paskendimo duobėj. Bet ten manęs nėra. Rytoj apie pietus mane suras ties Lekečinsku.…Nemunu praplaukė botas. Jis sujudino vandenį, sukėlė vilnis, ir bangos išnešė į krantą skenduolės kūną.Taigi telepatinių sapnų susidaryno mechanizmas remiasi telepatijos reiškiniu.Žinant telepatinių sapnų susidarymo mechanizmą galima jį įvairiai panaudoti praktikoje, pavyzdžiui, sąmoningai perduoti tam tikrą informaciją konkrečiam asmeniui, susisiekti su vėlėmis ir pan.Transtelepatiniai sapnai
Tai kur kas sudėtingesni, įdomesni bei paslaptingesni sapnai. Šių sapnų taip pat niekaip negalima paaiškinti konkretaus žmogaus (sapnuojančiojo) patyrimu, aplinkoje bei to žmogaus organizme vykstančiais gyvybiniais procesais. Tai tokie sapnai, kuriuose regimi įvykiai, išsipildantys arba greitai arba po gana ilgo laikotarpio ir visuomet tiksliai atkartojantys ateities įvykius. Šie sapnai dažniausiai būna aktualūs tam tikrai didesniai ar mažesniai visuomeninei grupei (kaimas, gyvenvietė, miestas, regionas, valstybė ar net žmonija), nors būna ir liečiančių tam tikrą konkretų asmenį. Kadangi šių sapnų susidarymo mechanizmas yra labai sudėtingas, iš pradžių panadrinėkime keletą pavyzdžių.Tokio tipo pranašingo sapno pavyzdžiu gali būti jau klasikiniu tapęs sapnas apie Anglijoje 1966 metais įvykusią tragediją:1966 metų spalio 21 dieną įvyko viena tragiškiausių mūsų amžiaus katastrofų. Anglijoje, Velso provincijoje, nuo kalno, stūksančio prie Aberfano kaimo, nuslinko pusė milijono tonų anglių šlako ir palaidojo 144 žmones, tarp kurių buvo 116 kaimo mokyklos mokinių. Vėliau trys laikraščiai, atlikę tyrimą, Išsiaiškino, kad beveik du šimtai žmonių nujautė nelaimę. Jie sapnavo pranašingus sapnus, matė regėjimus, jautė įtampą ar liūdesį daug anksčiau, negu atėjo nelaimės diena.Viena iš tų dviejų šimtų aiškiaregių buvo devynmetė Erilė Mėja Džons, gyvenusi Aberfane ir lankiusi Pentglaso pradinę mokyklą, stovėjusią pačioje kalno pappėdėje. Prieš dvi savaites mergaitė buvo pasakiusi motinai: “Mamyt, aš tau papasakosiu savo sapną. Sapnavau, kad nuėjau į mokyklą, tačiau jos nebebuvo. Ją užklojo kažkokia juoduma… Bet aš nebijau mirti, nes ten bus Džunė ir Piteris…”.Panašių sapnų užrašyta daug. Prieš parą vietinė telefonistė susapnavo telefono būdelėje klykiantį vaiką bei kitą vaiką, ėjusį artyn, o iš paskos riedėjo “juoda, banguojanti masė”. Kiti žmonės sapnavo “kažką juoda… kažkokį nykų juodumą… šimtus juodų arklių, griausmingai lekiančių šlaitu žemyn”.
Vyriškį, gyvenantį Kente, kelios dienos prieš įvykį apėmė keista niūri nuotaika: “Penktadienį atsitiks baisus dalykas, susijęs su mirtimi”. Visą savaitę jis buvo prislėgtas, o penktadienį atėjęs į kontorą, pasakė: “Tai atsitiks šiandien”.Po kelių minučių šlakas, kurį suvertė ant kalno Anglijos vyriausybė, ėmė dundėti, paskui griuvo ant kaimo, triuškindamas namus ir vienkiemius, sunaikindamas dvi mokyklas – viena iš jų ir buvo Pentglaso pradinė mokykla. Tarp žuvusių vaikų rasta ir Erilė Mėja Džons. Po trijų dienų per masines laidotuves žuvę vaikai buvo palaidoti bendrame kape, Erilę Mėją Džons paguldė tarp klasės draugų – Piterio ir Džunės…Iki šiol nepamiršta 18 amžiaus amerikiečio Roberto Moriso tragiška ir šiek tiek juokinga (pro ašaras) istorija. Jis susapnavo, kad buvo užmuštas patrankos sviediniu, iššautu iš svetimo laivo jo paties garbei. Netrukus Morisas iš tikrųjų turėjo aplankyti svetimos šalies laivą. Nutaręs, kad geriau negundyti likimo, Morisas bandė atšaukti vizitą, bet to diplomatinis etiketas neleido. Tuomet jis paprašė laivo kapitono nesaliutuoti patrankomis, kol svečio valtis nenuplauks per saugų atstumą. Sutarė… Pakeldamas ranką kapitonas privalėjo duoti ženklą patrankininkams. Tačiau įkyri musė ėmė suktis apie kapitono nosį. Šis nesąmoningai mostelėjo ranka, jį vydamas. Artileristai, akylai sekę jo judesius, priglaudė deglus prie parako. Driokstelėjo šūviai. Vienas sviedinys pasiekė dar nenutolusią valtį ir sužeidė Morisui petį. Po dienos amerikietis mirė nuo kraujo uškrėtimo.
Ir dar vienas visiems gerai žinomas JAV prezidento A. Linkolno pranašingas sapnas.Literatūroje plačiai aprašomas JAV prezidento Abraomo Linkolno nužudymas. Šio tragiško įvykio liudininkas buvo prezidento biografas ir sekretorius Vordas Hilas Lamonas. Štai kaip jis rašo:“Pats įstabiausias misterio Linkolno gyvenimo įvykis buvo sapnas, kurį jis regėjo kelios dienos prieš nužudymą… Tada prezidentas ir papasakojo, ką buvo susapnavęs: …Vaikščiojau iš kambario į kambarį. Visur degė šviesos, kiekvienas daiktas man buvo žinomas, bet niekur neradau gyvo žmogaus – tik visur mane lydėjo tie patys liūdesio garsai. Kur gi visi tie žmonės, kurių širdys plyšo skausmu? Stebėjausi ir nerimavau. Kokia viso to prasmė? Nusprendęs sužinoti šių paslaptingų ir šiurpių garsų kilmę, ėjau, kol pasiekiau Rytinį kambarį. Įžengęs į jį, ten pamačiau stingdančią sceną. Prieš mane stovėjo katafalkas ir pašarvotas kūnas. Prie jo išilmingai stovėjo kareiviai, aplink būrėsi minia žmonių, kai kurie liūdnai žiūrėjo į mirusį, kurio veidas buvo uždengtas, kiti raudojo. “Kas mirė Baltuosiuose rūmuose? ” – paklausiau vieno kareivio. “Prezidentas, – atsakė jis. Jį nužudė sąmokslininkai”. Minia suaimanavo garsiau ir aš nubudau. Tą naktį daugiau neužmigau. Ir nors tai tebuvo tik sapnas, labai susijaudinau ir nuliūdau.”
Tai įvyko 1865 metų balandžio 14 dieną. Prezidentas, būdamas labai blogos nuotaikos, kurios priežstis buvo ankščiau aprašytas nakties sapnas, atvyko į Fordo teatrą, stebėti populiarios tuo metu pjesės. Apie 10 valandą aktorius John Booth šovė į prezidentą. Kitą rytą jis mirė.Aukščiau pateiktų pavyzdžių sapnų susidarymo mechanizmo jokiu būdu negalima paaiškinti remiantis nei paprastųjų, nei telepatinių sapnų susidarymo mechanizmų principais vien dėl to, kad paprasčiausiai nėra pradinės informacijos , kuri galėtų tapti ateities situacijos projekto “žaliava” bei dėl to, kad tokie įvykiai vyksta ateityje. Vadinasi, šiose situacijose reikia ieškoti visiškai kitokio sapnų susidarymo mechanizmo, kuris galėtų paaiškinti tokio pobūdžio sapnų atsiradimą.Iekant mechanizmo, galinčio paaiškinti tokių tikrai pranašingų sapnų susidarymą, yra reikalinga:a) kokybiškai naujas laiko suvokimas, beib) naujos minties savybės, tokios kaip galimybė sklisti laike, pripažinimas.Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas gali būti paaiškintas tik remiantis aukščiau minėtos minties savybės pripažinimu bei nauju požiūriu į laiką.
Hipotezė apie laiko savybesRemiantis dabartiniu laiko suvokimu, laikas yra linijinis, t.y. jis teka viena kryptimi pagal tokią schemą: praeitis » dabartis » ateitis.Praeitis yra dabarties statybinė medžiaga arba “žaliava”. Praeityje yra sutelktos dabarties atsiradimo prielaidos. Dabartis “gimsta” iš praeities ir yra jos, ir tik tai jos, veikiama, t.y. visi praeities įvykiai formuoja dabartį. Praeities įvykiai, turėję didelės įtakos tam tikrai socialinei bendruomenei fiziniame ir/arba psichologiniame lygmenyje, yra pakankamai ilgai veikiantys, formuojantys atitinkamas socialinio gyvenimo būsenas bei nuotaikas. Tokiais pavyzdžiais galima paminėti šiuos 20 a. įvykius: 1 ir 2 pasauliniai karai, sovietizacija, urbanizacija, industrializacija ir pan. Netenka abejoti paminėtų įvykių reikšme bei vis dar jaučiamu poveikiu ištisoms gyventojų kartoms. Taigi praeities įvykiai veikia dabartį, o ši, savo ruožtu, veikia ateitį. Visiškai galimas atvirkščias procesas, t.y. svarbūs ateities įvykiai taip pat veikia dabartį, o dabartis, savo ruožtu, veikia praeitį. Laike egzistuoja grįžtamasis ryšys. Šio ryšio ypatybė yra ta, kad jis veikia ne fiziniame, bet psichologiniame lygmenyje, t.y. jis pasireiškia tam tikrų materialių energetinių laukų, kurių pagrindas yra ateities įvykių išgyvenimų transformacija į minčių srautus, kurie sklinda visomis kryptimis laike.
Reikšmingi praeities įvykiai paveikia tam tikrą žmonių skaičių. Kuo paveiktų žmonių skaičius didesnis, tuo įtaka ateičiai yra “masiškesnė” ir tuo ilgiau ji egzistuoja tam tikro agreguoto minčių srauto pavidalu. Tas pats vyksta ir atgaline kryptimi. Energetinės ateities įvykių struktūros sklinda visomis kryptimis laiko ašimi ir tokiu būdu veikia dabartį.Kaip gi pasireiškia toks poveikis? Kadangi minčių srautas yra tam tikro dažnio bangos, vadinasi, jas galima fiksuoti. Šiuo atveju mintis gali fiksuoti tik imtuvas, turintis savybę pats generuoti analogiškas bangas, t.y. žmogaus protas. O kadangi ši ateities įtaka dažniausiai pasireiškia per vizijas, regėjimus ir sapnus, aišku, kad svarbiausias vaidmuo atkoduojant minčių srautą tenka pasąmonei. Juk tiek vizijos, tiek regėjimai, tiek sapnai yra regimi nesąmoningoje būsenoje, tiesiogiai nedalyvaujant jutimo organams.Procesas, kurio metu mintys priimamos ir perduodamos tiek erdvėje, tiek ir laike – transtelepatija.Sapnai, kuriuose regimi pranašingi ateities arba tikslūs tolimos praeities įvykiai –transtelepatiniai sapnai.Yra žinoma daug istorinių įvykių, patvirtinančių galimą šios hipotezės realumą. Štai keletas jų:1. Literatūroje plačiai aprašoma, kuomet metai prieš įvykstant Borodino mūšiui šios kovos vaizdai bei garsai buvo stebimi ir girdimi danguje.2. Taip pat kartais Anglijoje buvo matomas žygiuojančių Senovės Romos kareivių legionas.
Taigi transtelepatiniai sapnai susidaro pagal tokį mechanizmą:Užmigus pasąmonė fiksuoja tam tikrą ateities ar tolimos praeities įvykio energetinę struktūrą, kuri yra atkoduojama ir kurią mes pamatome kaip sapną. Transtelepatinių sapnų susidarymo mechanizmas yra artimas telepatinių sapnų susidarymo mechanizmui. Tik čia siunčiama ir priimama informacija iš praeities arba ateities.Paprastai tokio pobūdžio sapnai visuomet būna labai ryškūs, realūs ir konkretūs. Čia dažniausiai nebūna jokių simbolių, neaiškumų, nuorodų ir pan.
Transtelepatiniai sapnai yra matomi tokiu pačiu principu kaip ir vizijos, regėjimai. Sapnai gali perspėti apie žmogui ar jų grupei gręsiančią nelaimę, todėl į juos turi būti kreipiamas deramas dėmesys.1848-aisiais metais dvi mažos mergytės savo tėvo Džono Fokso vasarnamyje išgirdo keistus stuksenimus. Ročesterio miestas sušaukė komisiją šiam reiškiniui tirti, bet ji neįstengė jo paaiškinti įprastais būdais. Foksų kaimynas sudarė šių stuksenimų abėcėlę, per kurią su namų dvasia užmezgė ryšį. Dvasia pasakojo istorijas apie savo gyvenimą žemėje. Anksčiau ji buvusi pirklys. Vėliau jis buvęs nužudytas ir pakastas šiame name. Patikrinus parodymai pasitvirtino – iš tikrųjų rūsyje rasti žmogaus griaučiai.1848 metų vaiduoklis sukėlė spiritistų sąjūdį, kuris jau 1855-aisiais vien tik Jungtinėse Valstijose, kaip manoma, turėjo 2 milijonus pasekėjų. Dar 1848 m. Paryžiuje buvo įkurtas pirmasis spiritistų ratelis. Tais pačiais metais spiritizmas įsitvirtino ir Anglijoje, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Iki šiol jo šalininkų nepaliaujamai gausėjo. Manoma, kad jų skaičius peršoko 100 milijonų. Spiritizmas – reikšmingiausia vadinamojo okultizmo dalis. Ši sąvoka (lot. occultum – paslaptingas, paslėptas ) dominuoja visose pasaulėžiūrose, aiškinančiose slėpiningų, neregimų galių egzistenciją ir siekiančiose su jomis palaikyti ryšius. Spiritizmas nėra naujas reiškinys. Žinios, kad žmonės gyvena net ir peržengę mirties slenkstį ir daro įtaką žemiškajam gyvenimui, kad su jais galima bendrauti, siekia bene pačias žmonijos istorijos ištakas. Tarp jų – vadinamieji slaptieji mokslai. Tai slaptieji mokymai ir misteriniai kultai, išplečiantys įprastąjį pažinimą okultiniu patyrimu (pavyzdžiui, teosofija, kabalistika) ir neretai pasitvirtinantys. Čia minėtinos ir populiarios okultinės praktikos, tokios, kaip švytavimas, orakulai ir mirusiųjų klausinėjimas. Šitoks praktinis, arba empirinis okultizmas technikoms ir ritualams skiria daugiau dėmesio, negu išbaigtų pasaulėžiūrinių sistemų kūrimui. Prietarai, arba “vulgarusis okultizmas” (pavyzdžiui, dienos horoskopai, chiromantija, ženklų aiškinimas) visai neturi sąsajos su kuria nors okultine sistema.
Nuo to laiko,kai 1848 metais pavyko iššifruoti Haidsvilio stuksenimą, praktinio okultizmo banga užliejo amerikietiškąją ir Europos civilizaciją. Dauguma žmonių seniai nusisuko nuo grynai materialistinės pasaulėžiūros. O ir dalykiškos tradicinių Bažnyčių dogmos dažno nebepatenkino. Žmonės norėjo daugiau.Okultizmas visuomet viliojo žmones ezoterinėmis žiniomis (t.y. normaliais jutimo organais nesuvokiamomis ir neapčiuopiamomis) bei valdžia, kuri savo prigimtimi yra dvasinė ir antgamtiška. Jei atidžiau pažvelgsime aplinkui, pamatysime, jog kas antras ar kas trečias šalia esantis žmogus tiki ir skaito horoskopus, eina pas ekstrasensus pagalbos ir patarimo, ateičiai sužinoti nueina pas būrėjas, išgydymo ieško pas bobutes-užkalbėtojas, žaidžia su lėkštelėmis, adata ir t.t. Visi šie dalykai nėra nauji, atsiradę 20 a. pabaigoje; žmonija juos žino nuo seno.Okultizmo esmė yra ta pati: “pažadinti slaptąsias žmogaus galias”. Jo tikslas yra vienas: “padidinti galią”. Žmogui neužtenka penkių pojūčių, jam reikia dar kažko, per ką jis galėtų manipuliuoti šiuo pasauliu, situacijomis bei kitais žmonėmis. Okultizmo tikslas – pasiekti žmogaus dvasią ir užprogramuoti ją tam tikriems veiksmams. Okultizmas turi ryšį su žmogaus dvasia ir su piktosiomis dvasiomis. 1. Daugumą reiškinių galima aiškinti kaip iliuziją arba apgaulę. Okultizmas – patraukli rinka sukčiavimams ( beje, leidžiantiems gerokai pasipelnyti). Teisingai elgiamės mokydamiesi iš negailestingo aiškinamojo racionalistų darbo. H. Karingtonas, didelę patirtį sukaupęs Psichinių tyrimų draugijos narys, knygoje “Fizikiniai spiritualizmo fenomenai” (The Physical Phenomena of Spiritualism) pareiškė, jog 98% tokių reiškinių remiasi klastotėmis.2. Nemažai paranormalių atsitikimų galima paaiškinti vidinėmis galiomis.Mūsų, žmonių, sugebėjimų potencialas tiesiog gigantiškas, juos išlavinę galime padaryti dalykų, toli pranokstančių mūsų vaizduotę. Daug reiškinių, anksčiau aiškintų vien metafiziškai, šiandien galima paaiškinti kaip paprastus sielos mechanizmus.
3. Reikia pripažinti, kad yra ir “tikrų” antgamtinių įvykių.Neturėtume būti naivūs nepakankamai vertindami tamsybių galias. Nepaaiškinami reiškiniai kyla veikiant demoniškoms jėgoms. Profesorius Michaelis Dyterichas straipsnyje “Sielovada ir okultizmas” kalba apie tris okultinio poveikio požymius: 1. Sąmoningas bendravimas su tamsybių jėgomis (aktyvusis okultizmas). 2. Nepaprastas priešinimasis dieviškajam poveikiui. 3. Antgamtinės žinios ir nebiblinės pranašystės, ypač apie Dievą, Jėzų, Bibliją ir kt.Populiarios okultinės praktikos
Stiklinės sukiojimasis, arba automatinis raidžių skaitymas. Vienas ar keli seanso dalyviai uždeda pirštą ant apverstos vidury stalo stiklinės. Ant stalo guli abėcėlė, skaičiai nuo 0 iki 9 bei žodžiai “taip” ir “ne”. Užduodami klausimai, o stiklinė sukiojasi raidžių link taip, kad susidaroprasmingi pranešimai. Automatinis rašymas. Tai rašymas transo būsenoje. Rašantysis tai daro nevalingai, paprastai priverstinai. Užrašytasis tekstas atrodo kaip apreiškimas iš kito pasaulio. Rašančiojo asmenybė jam neturi jokios įtakos. Rašantysis – tik mediumas. Stalo kilnojimasis. Seanso dalyviai sėdi aplink apskritą stalą liesdamiesi išskėstais pirštais ir sudarydami grandinę. Stalas tai pakyla, tai nusileidžia pastuksendamas koja. Šitaip atsakoma į klausimus. Švytavimas. Skiriamas švytavimas virš abėcėlės ir švytavimas virš objektų ( pavyzdžiui , fotografijų, medikamentų ). Žmogus laiko švytuoklę, kuri atsakinėja į klausimus apie praeitį, dabartį ir ateitį . Virgulė. Virgulė žinota dar antikos laikais. Ją sudaro dvišakė lazdelė, kurią tyrėjas abiem rankomis paėmęs už galų taip, kad šakutės smaigalys ir galai būtų pusiausvyroje. Patyrusi tam tikrų dirgiklių poveikį (vandens gysla, žemės srovės ir kt.) virgulė nukrypsta. Žvelgimas į kristalus. Stebint atspindžius, skaidrius arba švytinčius kūnus sukuriami vidiniai vaizdiniai, kurie laikomi nurodymu, kaip apsispręsti. Chiromantija. Pagal rankos (ypač vidinės delno pusės) žymes nusakomos charakterio savybės arba spėjama apie ateitį.
Horoskopų aiškinimas. Iš žvaigždynų konsteliacijos gimimo momentu sprendžiama apie charakterį ir ateitį. Galima apskaičiuoti palankius laiko momentus. Taro kortos. Žaidimas taro kortomis – tai pranašavimas. Tam tikra tvarka išsidėsčiusios kortos suteikia informacijos apie dabartį ir ateitį. Šis žaidimas iš Arabijos per Italiją atkeliavo į Europą. Juodoji magija. Tam tikrais burtažodžiais ir ritualais velniai ir demonai skatinami pakenkti kitiems žmonėms (pavyzdžiui, sudeginti namus). Baltoji magija. Religinės formulės, Biblijos sentencijos arba maldos vartojamos išmelsti ar pareikalauti išgijimo ar apgynimo nuo tamsiųjų jėgų. Magnetofono įrašai. Naudojant įvairią techniką užrašomos žinios iš anapus. Mirę asmenys šnibždėdami pasako sakinius ar atskirus žodžius. (Šitokiu būdu švedas Frydrichas Jurgensonas užrašė F. Nyčės, Stalino, Hitlerio ir kt. pranešimus). Dvasios gydo. Mediumai veikia kaip gydymo kanalas tarnaudami gydytojams iš anapus arba kitoms energijoms ir taip diagnozuoja ligas. Uždėdami rankas jie gali įlieti pacientams gydomųjų galių.10 straipsnis. HIPNOZĖ, OKULTIZMAS IR PARAPSICHOLOGIJA
10.1. Negalima rodyti, kaip hipnotizuotojas atlieka hipnozės seansą prieš pat kamerą. 10.2. Piktųjų dvasių išvarymo ir okultizmo praktikų, kuriose užmezgamas tariamas ryšys su dvasiomis ar mirusiaisiais, faktinis demonstravimas yra nepriimtinas informacinėse programose ( išskyrus tik įstatymu leidžiamų tyrimų kontekste).10.3. Laidos ir filmai, susiję su hipnoze, okultizmu, parapsichologija, neturi būti rodomi šeimos žiūrėjimo laiku, iki 21 valandos.Horoskopai, chiromantija ir ‘parapsichologinės’ temos yra priimtinos tik kaip pasilinksminimas arba įstatymais leidžiamo tyrimo objektas. Jose neturi būti konkrečių patarimų apie sveikatą ar asmeninius finansus.Tokie dalykai neturi būti rodomi tokiu metu, kai potencialioje auditorijoje yra daug mažų vaikų ar nepilnamečių žiūrovų.