Metedologija

Praktinis darbas

1 Praktinis darbas. Vadybos turinys ir raida

Tikslas – išnagrinėti vadybos turinį ir raidą. Uždaviniai:

Įvertinti vadybos žinių svarbą profesiniame gyvenime;

Aptarti vadybos raidos Lietuvoje ypatumus;

Analizuoti vadybos teorijų raidą bei atskirų teorijų ypatumus.

 

Atsiskaitymo forma: praktinio darbo užduotys atliekamos individualiai, raštu; pateikiamos dėstytojui nurodytu laiku.

 

Vertinimas: praktinis darbas vertinamas pažymiu pagal dešimties balų sistemą. Šio darbo įvertinimas sudaro dalį visų praktinių darbų bendro vertinimo, kuris įtraukiamas į X1 IKV vertinimo sistemoje.

Užduotys 1 užd. 2 užd. 3 užd. 4 užd. Įvertinimas
Vertinimas balais 2,5 2,5 2,5 2,5 10
Rezultatas

 

Užduotys:

1 užduotis. Paaiškinkite, kas yra valdymas ir kokias problemas padeda spręsti vadybos žinios.

 

Valdymas – planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Vadybos žinios padeda spręsti organizacijos užsibrėžtų tikslų.

 

2 užduotis. Įvardinkite ir apibūdinkite vadybos teorijas.

Teorijos pavadinimas, kūrėjų pavardės Kas siūloma teorijoje
Darbo mokslinio organizavimo teorija

F.W.Teilor

F.W.Teilor teikė, kad darbas našus galės būti tik tada, kai bus organizuotas pagal ilgametę patirtį (nuovargis, judesiai, darbininkų gerovės kėlimo būdai) ir mokslinius tyrimus (sveika nuovoka, sąlygų norminimas, skatinimo sistema ir t.t)
Idealaus biurokratinio valdymo teoriją M.Weber M.Weber traktavo, kad organizacijos veikla turi būt griežatai be nukrypimū sisteminta ir reglamentuota.

 

Administracin÷s veiklos organizavimo teorijos

H.Fayol.

H.Fayol. atskyrė ėmonės valdymą ir vadovavimo valdymą. Jis akcentavo, kad administravimas yra specifinė veiklos sfera ir kad turi turėti savo principus. Jis net suformulavo vadovavimo veiklos etapus : numatymas; plano parengimas; organizavimas; koordinavimas; kontroliavimas. Šitie veiklos etapai turėjo didelę įtaką vadybos mokslo vystimuisi.
Žmonių santykių teorijos

M.P.Follett,

E.Mayo

 

M.P.Follett jis nagrinėjo vadovų ir pavaldinių santykių problemas, ypatingai tikėjo grupės galia, įvedė naują nuostatą, kad darbininkai turi dalyvaut valdyme.

E.Mayo jis vygdė gamybinių santykių sociologijos eksperimentus. Jis teigė, kad darbo našumui didelę įtaką daro psichologiniai ir socialiainiai veiksniai.

Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristin÷) teorija.

A.Moslow

Jis teigė, kad tik patenkinti žmonių tam tikri poreikiai skatins dirbti ir išskyrė 5 poreikius: fiziologiniai poreikiai; saugumo poreikiai; bendravimo poreikiai; pagarbos, pripažinimo poreikiai; savęs išreiškimo poreikiai.
Veiklos ir elgsenos motyvavimo (bihevioristin÷) teorija.

F.Herzberg

 

Jis suformulavo slopinimo ir skatinimo veiksnius organizacijos darbo, kad slopinimo veiksnys organizacijoje pavyzdžiui yra prastos darbo sąlygos, o skatinimo tokia kaip pakilti pareigose.
 

“Teorija X” ir “Teorija Y”

D.McGregor

Pagal pirma teorija vadyboje reikėtų laikytis racionalios kontrolės, dėl sėkmingo organizacijos veiklos. Antroje – reiktų kreipti dėmesį į psichologinį organizacijos vidų.
Situatyvinė (atsitiktinumų) teorija

P.Lourensas, Dž. Loršas

P.Lourensas, Dž. Loršas, – organizacijos vidaus situacijos ir išorės aplinkos situacijos konkrečia analize.
Integratyvaus mokslo teorija.

V.Form ir D.Miler, E.Petersen,

E.Pluomen

Vadovas privalo įsisavinti įvairiausių sričių žinias ir sugebėti jas efektyviai panaudoti. Vadovo darbas turi būti konkretus pagal konkrečius veiklos aspektus.
Profesionalaus menedžerizmo teorija

P.Drakeris

Teigia, kad vadovas turi sugebėti vadovauti bet kokiai organizacijai. Būti profesionalas vadyboje.

 

Motyvavimo ir vadovavimo teorijos.

J.Hackman.

Jis teigia, kad darbo vieta turi būti derinama prie darbuotojo.

 

 

3 užduotis. Apibūdinkite, kaip vadybos mokslas vystėsi Lietuvoje.

Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 – 1940), nebuvo mokslinės įstaigos, kuri būtų nagrinėjusi gamybos ir darbo organizavimo problemas. Tačiau mokslininkai suvienijo savo intelektualines pajėgas draugijose ir nagrinėjo aktualias teorines ir praktines problemas. A. Graičiūnas 1938m. įsteigė Mokslinės vadybos draugiją. J. Šimkus 1926 m. pradėjo skelbti straipsnius apie darbo organizavimą. J. Šimkus nagrinėjo darbo užmokesčio, profesinio orientavimo (atrankos), darbo metodų tobulinimo klausimus. Domėtis darbo organizavimu jis ragino ir kitus mokslininkus. Sovietiniu laikotarpiu vyko personalo valdymas, profesionalių vadovų rengimas, kvalifikacijos tobulinimas, veiklos organizavimas; automatizuotų informacinių sistemų kūrimas Atskirų ūkio šakų valdymo organizavimas. Po 1990 metų, atkūrus nepriklausomybę vadybos teorijos ir praktikos plėtojimui susidarė naujos sąlygos ir galimybės Prasidėjo aktyvesnis bendradarbiavimas su užsienio šalių verslo pasauliu, atsirado galimybės ( ir būtinybė) susipažinti su Vakarų šalių vadybos mokslo tendencijomis ir metodikomis, užsimezgė bendradarbiavimo ryšiai. Atsirado nauja verslo paslaugų rūšis – konsultavimas. Šiuolaikinėje Lietuvoje yra strateginis valdymas ir strateginis organizacijų vystymas, visuotinės kokybės vadybos sistemų kūrimas ir įdiegimas įmonėse, personalo valdymas ir vadovavimo bei motyvavimo mechanizmų tobulinimas, organizacinių struktūrų formavimo ir vystymo teorija ir metodai.

 

4 užduotis. Išspręskite testą „Vadybos turinys ir teorijų raida“:

4.1. Kuri iš pateiktų valdymo funkcijų sekų sudaro klasikinį valdymo procesą?

planavimas, vadovavimas (motyvavimas), organizavimas, kontrolė;

organizavimas, planavimas, vadovavimas (motyvavimas), kontrolė.

planavimas, organizavimas, kontrolė, vadovavimas (motyvavimas).

planavimas, organizavimas, vadovavimas (motyvavimas), kontrolė.

 

4.2. Idealaus biurokratinio valdymo teoriją suformulavo:

F.Teilor;

M.Weber;

P.Dracker;

V.Graičiūnas.

 

 

4.3. H.Fayol suformulavo:

Valdymo teorijos pagrindus;

Formulę, valdomumo normoms nustatyti;

Administracinės veiklos organizavimo teoriją;

Visuotinio dalyvavimo valdyme teoriją.

 

4.4. Administracinės veiklos organizavimo teorijos atstovai yra:

F.Teilor, H.Emerson, H.Ford;

H.Fayol, L.Gulick, L.Urvick;

A.Maslow, F.Hercberg, C.Kerr, V.Gelerman;

V.Newman, E.Dail, P.Dracker.

 

4.5. Integratyvaus mokslo teorija teigė, kad:

organizaciją būtina traktuoti kaip žmonių sistemą, kurioje kiekvienas žmogus, žmonių grupės, susieti tarpusavyje tampriais ryšiais, o jų veikla sąmoningai koordinuojama;

norint sėkmingai vadovauti reikia ne tik įsisavinti vadybos ir kitų gretutinių mokslų žinias, ne tik turėti atitinkamus sugebėjimus, bet ir visiškai atsijungti nuo kitokio turinio darbų;

vadyba yra konkreti veikla, kuri yra skirtinga kiekvienu konkrečiu atveju, todėl ji turi būti vykdoma empiriškai ištyrus konkrečias sąlygas ir parengus tik tam atvejui tinkamus siūlymus;

valdymo tobulinimas – tai ne periodiniai ar vienkartiniai veiksmai, o nuolatinis, kasdienis procesas; organizacijos vystymasis turi būti suderintas su tolimesnės ateities perspektyvomis

 

4.6. Kurios vadybos teorijos atstovai teigė, kad žmogus sieks organizacijos tikslų, jei bus gerai organizuota kontrolės ir nuobaudų sistema, materialinio skatinimo priemonės, numatytos darbo atlikimo procedūros:

iki mokslinio valdymo teorijos atstovai;

klasikinės valdymo teorijos atstovai;

žmonių santykių teorijos atstovai;

šiuolaikinės valdymo teorijos atstovai.

 

4.7. Naujausių teorijų grupei nepriklauso:

sėkmingų organizacijų teorijos;

organizacinės kultūros teorija;

žmonių santykių teorija;

visuotinės kokybės vadybos teorija.

 

4.8. Darbo mokslinio organizavimo teorijos pagrindinis teiginys yra:

darbas tik tuomet gali būti našus, kai jis yra organizuotas pagal taisykles, principus ir standartus, parengtus naudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę patirtį;

visi santykiai tarp darbuotojų turi būti griežtai formalizuoti ir reglamentuoti.

organizacijose labai dažnai pasitaiko analogiškos situacijos, todėl būtina parengti tokių situacijų tipinius sprendimus.

didinant darbo našumą svarbiausią įtaką turi ne finansiniai ar materialiniai, o psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

 

4.9. Kurios iš išvardintų teorijų grupių priklauso empirinių teorijų grupei?

darbo mokslinio organizavimo, idealaus biurokratinio valdymo, administracinės veiklos organizavimo teorijos;

žmonių santykių, veiklos ir elgsenos motyvavimo, visuotinio dalyvavimo valdyme teorijos;

integratyvaus mokslo, profesionalaus menedžerizmo teorijos;

situatyvinė, organizacinio vystymo ir strateginio valdymo, motyvavimo ir vadovavimo, sėkmingų organizacijų teorijos.

priklauso b ir ir c atsakymuose pateikti apibūdinimas.

 

4.10. Kodėl vadyboje yra aktuali klasikinė sisteminė teorija?