Pažymėtini liaudies pasakų rinkėjai ir tyrinėtojai:

• Pažymėtini liaudies pasakų rinkėjai ir tyrinėtojai:

• Jonas Basanavičius – didžiausi pasakų rinkiniai:

• „Lietuviškos pasakos“, „Iš gyvenimo vėlių bei

• velnių“, „Lietuvių pasakos įvairios“.

• Kazys Boruta parašė folkloro stilizacijos knygas

• „Dangus griūva“, „Jurgio Paketurio klajonės“.

• K. Borutą ypač išpopuliarino romanai „Mediniai

• stebuklai“ (1938) ir „Baltaragio malūnas“ (1945).

• Simonas Daukantas 1932 m. “Pasakos masių”.

Lietuvių liaudies sakmės, legendos ir

• Lietuvių liaudies sakmės, legendos ir

• padavimai pasakoja apie krašto istoriją, kultūrą,

• socializaciją. Beveik kiekviena vieta, kiekvienas

• vietovardis turi kokią nors istoriją ir tai yra

• labai įdomu.

• Pagal lietuvių liaudies padavimus sukurta

• pirmoji opera Lietuvoje “Birutė”. Vėliau – opera

• “Pilėnai”. Visi žinom Salomėjos Neries poemą

• “Eglė žalčių karalienė”, Maironio – “Jūratė ir

• Kąstytis”.

• Man labai patinka keliauti po Lietuvą ir

• susipažinti su krašto istorija, sakmėmis,

• padavimais, legendomis.

Patarlės, priežodžiai, mįslės, minklės,

• Patarlės, priežodžiai, mįslės, minklės,

• skaičiuotės, greitakalbės, oracijos, garsų,

• mėgdžiojimai, linkėjimai, laiminimai, erzinimai,

• žaidimai, užkalbėjimai, keiksmai ir kt.

• Labai taiklios ir sąmoningos yra lietuvių

• liaudies patarlės. Jomis galima vadovautis ir

• gyvenime.

• Smulkioji tautosaka turėtų būti labiau

• naudojama mokyklose, vaikų darželiuose

• mokant etikos, kūno kultūros. Sovietmečio

• palikimas – varžybos turėtų užleisti vietą

• draugiškiems liaudies žaidimams, bent

• pradinėse klasėse.

Lietuviški keiksmažodžiai

• Lietuviški keiksmažodžiai

• Kad tu ištintum, kaip avilys.

• Eik (tu) į peklą autų skalbti.

• Eik (tu) kiaulėms uodegas mazgoti.

• Po šimts gegučių.

• Tu paršo koja užpakalinė.

• Kad tave pypkės galas.

• Kad tave vilkai užpjautų.

• Kad tavo kakta nupliktų – ant pakaušio kuodas liktų.

• Kad tavo kojos išklištų ir pakaušis atsikištų.

• Kad tu kiaurai žemę prasmegtum.

• Kad tu negautum nė pekloj (pragaras) vietos.

• Kad tu suruktum (pasentum).

• Kad tu susitrauktum kaip naginė.

• Lįsk tu vabalo blauzdon.

• Tu gyvate raudonoji.

Šiuolaikinė tautosaka labai skurdi,

• Šiuolaikinė tautosaka labai skurdi,

• menkavertė, pilna žargonybių…Gaila, nes

• labai turtinga, turinti gilias tradicijas, amžių

• išmintį, pilna išmonės ir draugiško sąmojo

• lietuvių tautosaka baigiama pamiršti. Lietuvis

• nuo seno yra santūrus, mąstantis, susigyvenęs

• su gamta žmogus. Deja, dabar žmonės

• auklėjami pirmiau reikštis, vėliau pagalvoti,

• jei prireiks… Nemanau, kad tai yra gerai.

• Mes turėtume labiau mylėti ir vertinti savo

• tautos išmintį, liaudies kūrybą, savo kalbą.

•  – sena šalis, turinti didingą

• istoriją ir labai turtingą etnologinį palikimą.

• Lietuvą daugiausia garsina lietuvių

• tautosaka, kuri yra mus pasiekusi

• net nuo viduramžių (sutartinės, padavimai…).

• Sekdami lietuvių tautosaką mes daug

• sužinome apie senovės lietuvių darbus,

• laisvalaikį, karus, tradicijas.

Propoguojant, tyrinėjant ir renkant

• Propoguojant, tyrinėjant ir renkant

• lietuvių liaudies tautosaką daug nuveikė:

• Liudvikas Rėza, Dionisas Poška, Simonas

• Stanevičius, Simonas Daukantas, Liudvikas

• Adomas Jucevičius, Motiejus Valančius,

• broliai Juškos, kultūrinės draugijos

• “Birutė” ir “Daina”, Lietuvos mokslo

• draugija ir jos pirmininkas Jonas

• Basanavičius,Jonas Balys,Mykolas Biržiška,

• Balys Sruoga ir dar daug

• Lietuvos šviesuolių.

Atgavus nepriklausomybę spausdinami

• Atgavus nepriklausomybę spausdinami

• pluoštai partizanų dainų ir politininių

• anekdotų, organizuojama vis daugiau

• renginių lietuvių liaudies tautosakos

• pagrindu.

• LTV pastoviai rodo laidas lietuvių

• tautosakos temomis. Laidos “Duokim

• garo” rodo daugelio lietuvių liaudies

• vokalinių – instrumentalinių ansamblių

• pasirodymus. Tautosakos žinias

• praturtina laida “Krašto garbė”.

Lietuvos žmonių gyvenimą labiausiai atspindi

• Lietuvos žmonių gyvenimą labiausiai atspindi

• liaudies dainos. Lietuvių liaudies dainų iš žemaitijos

• krašto, dzūkijos, vidurio Lietuvos surinkta ir

• dainuojama labai daug.

• 1825 m. Liudvikas Gediminas Rėza Karaliaučiuje

• išleido pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį. Tai buvo

• Lietuvos folkloristikos pradžia. Ilgus metus Lietuva

• buvo okupuota, buvo draudžiama lietuviška spauda,

• bet liaudies dainų rinkėjų ir tyrinėtojų vis daugėjo.

• Šiuo metu yra labai daug lietuvių liaudies dainų ir

• šokių ansamblių Lietuvoje ir užsienyje, kurie sėkmingai

• koncertuoja ir populiarina lietuvių liaudies dainas.

Labai turtinga, turininga, turinti daug istorinės,

• Labai turtinga, turininga, turinti daug istorinės,

• filosofinės ir etninės išminties yra pasakojamoji

• lietuvių tautosaka – tai proza, epiniai, neeiliuota

• kalba sekami kūriniai.

• Lietuvių liaudies pasakos yra šiltos atjaučiančios,

• nestokojančios jumoro. Pasakose dažnai pašiepiami

• velniai, raganos, laumės, aitvarai ir visada laimi

• paprastas, darbštus, geras žmogus.

• Lietuvių liaudies pasakų temomis yra sukurta

• daug animacinių filmukų, spektaklių, miuziklų,

• filmų pvz.: Velnio nuotaka pagal “Baltaragio

• malūną”- K. Borutos romanas.