Vaikų mytibos ir gyvensenos sąsijos

Turinys

1. Įvadas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 2
2. Mitybos ir valgymo įpročiai . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 4
3. Ikimokyklinukų (1-5 m.) mitybos ir gyvensenos sąsijos . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 5
4. Segenų bredimui labai svarbi gera mityba . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . .6
5. Mokiklinukų (6-11 m.) mityba . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .7
6. Kokią įtaką mitybos įpročiams daro paauglystės pokyčiai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 8
7. Išvados . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 11
8. Literatūra

Įvadas

Vaikų augimui ir vystymuisi daro įtaką paveldimumas ir aplinka. Mityba – svarbus aplinkos veiksnys, minnėtuose procesuose atliekantis pagrindinį vaidmenį. Mityba tarnauja ir kaip socialinė jungtis, valgimas visiems drauge – svarbi kasdienio gyvenimo dalis, todėl vaikai turėtų valgyti kartu su šeima. Tuomet valgymas žadintų apetitą, maloniai nuteiktų.

Maistas teikia energiją ir reikalingas medžiagas naujų audinių sintezei. Trris apatines mitybos piramidės dalis ( duoną, grūdinius produktus, bulves; daržoves ir vaisius; pienas ir jo produktus, mėsą žuvį, kiaušinius, ankštinius, reišutus ) sudaro reikalingi augimui maisto produktai.

Rekomenduojamos maisto medžiagų ir energijos normos ( pagal Lietuvos Respublikos mitybos centro rekomendacijas, 2000 m.) bei mitybos piramidė nurodo bendrus augimui reikalingų maisto medžiagų kiekius. Augimo kreivės padeda nustatyti, ar vaikas vystosi harmoningai, ar nesutrikęs jo augimas jei vaiko augimas atitinka amžiui būdingas kreives, galima teikti, kad jo mityba pakankama.

Respublikos mokslininkai (Dailidienė ir kt., Zaborskis ir kt., 20001) nustatė, kad beveik trečdalis ikimokyklinio amžiaus vaikų auga neharmoningai. Iš jų daugiausia buvo per mažo svorio ikimokyklinukų – 30 proc. ir 6 proc. turėjo antsvorio.

Vaikai, kurie nepakankamai pavalgo arba yra netinkamai maitinami, būna mažesni, dėl nepakankamo atsparumo dažniau serga, prasčiau mokosi. Tokie vaikai ik

ki galo neatskleidžia savo potencialių galimybių. Užsitęsęs vienos arba daugiau maisto medžiagų nepakankamumas sukelia tam tikras ligas pvz.,mažakraujystę, gūžį, rachitą.

Nutukę jaunesni negu 3 m. vaikai, kurių tėvų svoris normalus, suaugę turi mažą antsvorio riziką. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Tačiau vyresniems nutukusių tėvų vaikams tokia tikimybė yra dvigubai didesnė. Nutukusių vaikų pagrindinė medžiagų apykaita lėtesnė. Jiems yra didesnė 2 tipo diabeto rizika, todėl jei turėtų būti mokomi sveikai maitintis. Svorio didėjimo priežastimis reikėtų laikyti per mažą fizinį aktyvumą, nuolatinį valgymą nerimaujant, labai saldžių gėrimų pomėgį.

Šalia kitų mažakraujystės priežasčių reikėtų paminėti helmintozę, prasidėjusias menstruacijas mergaitėms. Norint išvengti mažakraujystės dėl geležies trūkumo, reikėtų kuo daugiau valgyti produktų, turinčių geležies. Deerėtų prisiminti, jog geležies, gaunama iš mėsos patiekalų, gerai absorbuojama, tačiaumėsos pakaktų valgyti vieną kartą per dieną. Kiti maisto produktai, turintys geležies, turėtų būti valgomi su vitaminu C, kuris padidina geležies absorbciją. Pavyzdžiui, suvalgius kruopų košės, reikėtų išgerti stiklinę apelsinų sulčių.

Jodo tūkumas Lietuvos žmonėms nulemia geoloinės salygos bei nepakankamas jūros gėrybių, kuriose daug jodo, vartojimas. Todėl kasdienius mūsų organizmo jodo poreikius turėtume papildyti joduota druska.

Mitybos ir valgymo įpročiai

Mityba teisiogiai veikia vaiko augimą ir vystymąsį, fizinę savijautą ir protinį darbą. Sv

veikata nuo mitybos priklauso daugiau negu nuo bet kurio kito veiksnio, todėl labai svarbu išsiugdyti naudingus mitybos įpročius.
Virškinimas – tai fizinis ir cheminis maisto apdorojimas, pakeičiant jį paprastesniais tirpiais junginiais, kurie gali patekti į kraują.
Burnoje, kur maistas sukramtomas ir suvilgomas seilėmis, įvertinama maisto skonis ir temperatūra. Seilėse esančios tąsios gleivėtos mediagos – mucinas ir fermentai, pradeda skaidyti anglevandenius ir tuomet prasideda virškinimas. Seilės sunaikina dalį į burną patekusių bakterijų. Seilių išsiskyrimas padidėja, kai yra uždegimas burnoje, dvylikapiršts žarnos opa, kasos uždegimas.
Kramtymo metu išsiskiria skrandžio sultys, kurios palengvina virškinimą. Burnos ertmėje apvirškintas maistas nuryjamas ir patenka į stemplę, o iš jos – į skrandį. Rijimas – sudėtingas refleksinis aktas. Skrandyje maistą veikia skrandžio sultys ir druskos rūgštis. Skrandžio sulčių sekrecija vyksta refleksiniu ir humoraliniu būdu.
Dažniausios virškinimo sutrikimų priežastys – blogi maitinimosi įpročiai; pernrlyg greitas maisto ir gėrimų nurijimas; kąsnio užgėrimas skysčiais, pernelyg dideli maisto ir gėrimų kiekiai (ypatingai aštraus ir riebaus maisto). Apetitas sumažėja, kai valgoma nereguliariai,valgant pagrindinius valgius ragaujami saldumynaio, kai maistas būna prastai paruoštas, nėra maisto įvairovės. Todėl labai svarbu dar vaikystėje pradėti formuoti tokius naudingus įpročius kaip saikingai valgyti, valgyti neskubant, nesiblaškant, valgyti įvairų maistą.
Vaikui kramtant pieniniais dantimis, skatinamas žandikaulio augimas. Jeigu vaikas per anksti praranda pieninius dantis,gali likti nepakankamai vietos naujiems nuolatiniams dantims arba jie ga
ali netaisyklingai išdygti, todėl svarbu tinkamai juos prižiūrėti ir taip išvengti ėduonies. Kad maistas būtų gerai susmulkintas turi reikšmės ir taisyklingas sukandimas. Patekęs į skrandį blogai sukramtytas maistas apsunkina skandžio veiklą ir gali būti viena iš skrandžio veiklos funkcijų sutrikimo priežasčių.
Mitybos įpročiai – tinkamai maitintis labai svarbu augančiam organizmui, ypač spartaus augimo ir brendimo – pubertetinio augimo šuolio – laikotarpiu. Vaikai turėtų suvartoti santykinai daugiau nei suaugusieji pieno ir jo produktų, mėsos, žuvies, paukštienos, kiaušinių, riešutų ir ankštinių daržovių. Valgydamas vaikas mokosi teisingai laikyti šaukštą, peilį, šalutę, puodelį, naudotis servetėle, duoną, pyragaičius ar vaisius imti rankomis iš bendros lėkštės ir įsidėti sau į lėkštę, neprisilietus prie likusių. Stalas turi būti tvarkingas ne tik sėdant valgyti, bet ir iki pat valgymo pabaigos. Tvarkingas stalas sukuria gerą nuotaiką, padeda ugdyti švaros ir tvarkos įgūdžius. Neretam suaugusiam žmogui stinga tinkamo elgesio prie stalo įpročių. Kyla klausimas – ką daryti? Kai tik vaikas sugeba išlaikyti rankose šaukštą, puoduką reikia leisti jam savarankiškai valgyti. Šaukštelį vaikui įduoti į dešinę ranką. Reikia kantriai mokyti vaiką, kaip elgtis prie stalo: parodyti, kaip naudotis servetėle (nusišluostyti ja burną, rankas); pavalgius, šaukštą ir peilį padėti į savo lėkštę, o ne ant staltiesės, medžiaginę servetelę, gražiai sulanksčius, padėti šalia lėkštės, o popierinę – į lėkštę; pakilus iš savo vietos pa
adėkoti ir pastatyti kėdę į vietą. Iš pradžių vaikui gali ir nesisekti, tačiau taip nuolat mokomas jis greičiau įgis valgymo įgūdžių. Todėl reikia daug kartų rodyti kad ir paprastus (mokančiojo požiūriu) veiksmu, nes tai skatina drausmingumą, tvarkingumą, o savo kantrumu suaugusysis ugdo ir vaiko kantrybę.
Valgydamas vaikas turi patogiai sėdėti: kojomis remtis į grindis, nugarą priglausti prie kėdės atlošo, abu petukus laikyti viename aukštyje, rankas padėti ant stalo, nesilenkti per žemai prie lėkštės. Taip vaikui bus patogu valgyti ir nesusiformuos ydinga laikysena. Žinoma, ne mažiau svarbus paaiškinti, kad valgydamas žmogus turi kuo mažiau kalbėt

Ikimokyklinukų (1-5 m.) mitybos ir gyvensenos sąsijos

Maisto šaltiniai, sudarantys sveikatos mytybos pagrindą vaikystėje, kinta. Žindymas gali tęstis keletą pirmųjų metų. Vaikai, išmokę kramtyti, pradeda valgyti kietą maistą, tad keičiasi jų valgomo maisto struktūra. Kai kurie vaikai, sulaukę metų, dar maitinami i buteliuko, nors stomatologai teigia, jog toks maitinimo būdas kenkia mažylių dantims.
Kūdikiai mėgsta paprastą maistą, jiems nepatinka sudėtingi patiekalai. Maistas kūdikiui turi būti patiekiamas mažomis porcijomis. Pradžioje vaikas valgys rankomis, bet vėlaiu, sėdėdamas drauge su tėvais už stalo, jis susidomės ne tik maistu, bet išmoks nauudotis ir įrankais.
3-4 metų vaikas, palygitai su kūdikiu, suvalgo mažiau, nes šiame amžiuje sulėtėja
jo augimo ir vystymosi tempas. Mažylis nori paprasto maisto, be padažų. Kelias dienas ar net savaites gali valgyti vieną ir tą patį patiekalą, kol pasireiskia kitokio maisto noras.

Prei naujo maisto mažylį tenka pratinti kantriai ir atkakliai. Nereta jo siūlyti gali tekti keletą kartų.matydamas maistą parduotuvės vitrinoje, virtuvėje, gražiai patiektą mažomis porcijomis lėkštėje, ilgainiui vaikas nuspręs, jog tai vertas dėmesio patiekalas. Ar pakankama vaiko mityba, rodo sveika jo išvaizda, energingumas. Jei paaiškėja, jog vaikui stinga kokios nors maisto grupės produktų, siūloma jų duoti tuomet, kai vaikas alkanas.

Leidimas pasirinkti taip pat gali padėti vaikui įprasti prie naujo maisto. Pavyzdžiui, “ko norėsi desertui obolio r slyvos? ’’ Klausimas skatina ne tik sveiko maisto pasirinkimą, bet ir teigiamus tėvų ir vaikų tarpusavio santykius.

Kadangi daug televizijos ir kitokių reklamų siūlo maistą kuris nėra labai vertingas, reiketų ugdyti vaiko atsparumą neigiamam reklamos poveikiui. Galėtume paklausti:’’Ar valgydamas si maistą greičiau augsi, būsi stipresnis, o gal nuo jo tik pastorėsi?’’

Užkandžiavimas turėtu būti apgalvotas, patiekalai – vertingi maistiniu požiūriu, valgomi bent valandą prieš pagrindinį maistą.

Užkandis prieš pietus turetų sužadinti apetitą. Geriausiai tiktų vaisiai arba jogurtas.

Sultys dažnai tampa pagrindiniu ikimokiklinuko gerimu. Jos neturėtu būti labai saldžios. Sultimis nereiketu keisti pieno. Ikimokikliniu turėtu išgerti ne daugiau nei 460 mg sulčiu per diena.

Skatindami arba norėdami pagirti vaiką neturėtumėme atsidėkoti saldumynais. Geriau pasiūlikime skanių, sultingų vaisių, išradingai paruoštu daržovių. Taip ugdytume vaiko palankūmą šiai sveiko maisto grupei.
Geros mitybos įpročiai, įgyti ikimokykliniame amžiuje, užtikrins tinkamą mitybą visą gyvenimą.

Smegenų brendimui labai svarbi gera mityba

Gera mityba turi esminės reikšmės ir protiniam, ir fiziniam vystymuisi. Kiekvienas vaikas puikiai žino, kaip svarbu gerai maitintis, jei nori užaugti “didelis ir protingas”. Vis plačiau pripažįstama, kadmitybos įtaka protiniam vystymuisididžiulė.Subalansuota mityba labai svarbi smegenų ląstelėms, jų atsinaujinimui ir tarpusavio jungtims. Nustatytos ir konkrečios maistinės medžiagos, skatinančios protinį vystymąsi: ALA (alfalinoleninė rūgštis), EPA (eikozapentaeninė rūgštis), DHA (labai ilga omega-3 rūgščių grandinė), B grupės vitaminai ir mineralai, pvz., geležis.
Protinis vystymasis apima visų rūšių intelektinę veiklą: atmintį, gebėjimą susikaupti ir mokytis. Intelektiniai, socialiniai ir kūrybiniai vaiko ar paauglio sugebėjimai priklauso nuo fizinio smegenų augimo ir smegenų brandos. Bręstant smegenims, susidaro ir stiprėja jungtys tarp smegenų ląstelių.Nuo smegenų brandos priklauso vaiko kalba, gebėjimas žaisti, susirasti draugų.
Žmogaus intelektas vystosi visą gyvenimą ir prasideda dar vaisiui vystantis iki gimimo.
Fiziškai smegenys auga iki penkerių metų amžiaus, tačiau sparčiausiai – per pirmus dvejus gyvenimo metus. Smegenys bręsta visą vaikystę, iki pat pilnametystės. Tačiau ir suaugusių žmonių smegenyse vis dar kuriasi naujos jungtys – taip įgyjami ir nauji gebėjimai. Be tinkamos mitybos protinį vaiko vystymąsi veikia daug kitų dalykų: išorinis skatinimas, tinkamas lavinimas, rūpestinga priežiūra, suaugusiųjų padrąsinimas, o taip pat patirties galimybių įvairovė žaidžiant ir pan.

Svarbiausios vaikų ir paauglių sveikatos problemos – Sveikatos statistikos duomenys rodo vis prastėjančią vaikų populiacijos sveikatos būklę. Analizuojant vaikų sergamumą pagal atskiras ligų klases matyti, kad didžiausią dalį bendro sergamumo struktūroje sudaro kvėpavimo organų ligos. Dramatiškai išaugo psichikos bei elgesio sutrikimų. Profilaktinių patikrinimų duomenys rodo laikysenos sutrikimų didėjimo tendenciją ir ikimokyklinio, ir mokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Per dešimtmetį taip pat padidėjo vaikų sergamumas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, nervų sistemos ir jutimo organų ligomis, profilaktinių patikrinimų metu išaiškinama vis daugiau regos sutrikimų. Sveikatos informacijos centro pateikiami vaikų iki 14 metų sveikatos kompleksinio vertinimo duomenys rodo, kad visiškai sveikų vaikų yra mažiau nei pusė. Didėjant amžiui jų mažėja pirmosios, o daugėja turinčiųjų funkcinių sveikatos sutrikimų ir sergančiųjų lėtinėmis ligomis vaikų skaičius.
Vyresniųjų klasių moksleiviams taip pat labai būdingi įvairūs psichosomatiniai negalavimai (galvos skausmas, svaigimas, nervinė įtampa, irzlumas, nemiga, silpnumas, greitas nuovargis, prastas apetitas). Šie sveikatos sutrikimai ir negalavimai iš dalies taip pat sietini su per dideliu ugdymo krūviu, netinkamu dienos režimu, sveikos gyvensenos įpročių stoka

Mokiklinukų (6-11 m.) mityba

Prdėjus lankyti mokyklą, vaiko valgymo įpročiai kiek pasikeičią. Jis turi pusryčiautį anksčiau, nes reikia spėti į mokyklą. Jeigu šeimoje pusričiaujama, tai pusryčiaus ir vaikas. Turėtume išmokyti vaiką pasigaminti paprastus, bet miastingus pusryčius. Nepusryčiaujančių vaikų mityba prastesnė, kadangi paprastas maisto medžiagos sunku atgauti kitų maitinimusi metu.

Augimas prieš lytinį brendimą yra lėtas ir nuolatinis, tačiau šio amžiaus vaikai suvalgo didesnę porciją.

Mokykloje vaikas valgo drauge su grupe. Bendraamžiai ir mokytojai gali daryti įtaka mitybos įpročiams, vaikas gali paragauti neįprasto jam patiekalo, jeigu jį valgo ir kiti vaikai.

Jeigu vaikas atsineša priešpečius arba juos perka mokyklos valgykloje, priešpečiai turi sudaryti maždaug trečdalį rekomenduojamos maistinių medžiagų normos.
Labai svarbu, vaikas visada valgytų tuo pačiu laiku, nes tik tuomet susiformuoja su laiku susijęs sąlyginis maistinimosi refelksas, ir, atėjus valgymo laikui, atsiranda noras valgyti, virškinimo liaukos pradeda gaminti sultis, maistas geriau įsissavinamas. Per daug dažnai (6-10 kartų) valgyti irgi nėra protinga, nes mažėja skrandžio ir žarnyno liaukų sekrecija, o virškinimo sistema per parą turi pailsėti 8-10 valandų. Nustatyta, kad moksleivių, kurie nepusryčiauja arba nevalgo priešpiečių mokykloje, darbingumas būna mažesnis,jie greičiau nuvargsta, sunkiau sutelkia dėmesį.

Sveikos mitybos skatinimas – viena svarbiausių aplinkos veiksnių, turinčių įtakos darniai vaiko raidai yra mityba. Racionaliai besimaitinantis vaikas gerai auga, yra atsparus įvairioms ligoms. Nepakankama mityba ypač pavojinga lytinio brendimo amžiuje, nes tai stabdo augimą ir vystymąsi. Subalansuotos mitybos problema labai aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, kai produktų pasiūla yra didžiulė, tačiau jų kokybė ne visada atitinka augančio organizmo poreikius. Jauni žmonės, ypač paaugliai, labai lengvai pasiduoda reklamai, todėl labai svarbu nuo pat mažens ugdyti vartotojo savybes. Sveikos mitybos tradicijų puoselėjimas šeimoje sudaro prielaidas palankiems vaiko mitybos įpročiams susiformuoti. Todėl adekvačios tėvų žinios apie maisto vaiko medžiagų poreikį, jo priklausomybę nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo sveikatos, sveikus ir nesveikus maisto produktus, su mityba susijusius sveikatos sutrikimus yra labai svarbios.

Kokią įtaką mitybos įpročiams daro paauglystės pokyčiai?

Paauglystės pradžioje skirtumai tarp vaikų yra didžiausi. Mergaitėms ypač padaugėja kūno riebalų, joms anksčiau negu berniukams pradeda augti ilgieji kaulai. Berniukams ima ryškėti vyriškieji požymiai.

Drauge su šiais pasikeitimais susidomi mityba, tačiau neretai iš neigiamos pusės. Kai kurie paaugliai išbando svorio metimo dietas. Tai gali sukelti rimtų mitybos sutrikimų – anoreksiją ir bulimiją. Kai kurie pradeda nesilaikyti sveikos mitybos rekomendacijų ir ima valgyti bulvių traškučių gerti saldžių gėrimų.
Dažniausios kliūtys, su kuriomis susiduria paaugliai – Žavėjimasis lieknumu. Pamirštama, kad mūsų amžiaus žmonės yr aukštesni ir atitinkamai daugiau sveria. Reikėtų valgyti tiek, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. kūno masės indeksas ( svoris kilogramais padalintas is ūgio, pakelto kvadratu, metrais) būtų 18-25.

Greito maisto pasirinkimo pagunda. Taip maitinantis gaunama per daug cukraus ir riebalų. Vėliau atsiradus sveikatos sutrikimams, įsisenejussius mitybos įpročius keiti gana sunku ir ne kiekvienas tam pasiryžta.

Treniruotės ir didelis užimtumas neleidžia papietauti namuose – tam nėra laiko. Tačiau saugiai nešiojamo maisto – bananą džiovintų, abrikosų, sulčių – gali pasiimti pats paauglys. Vakarienei paaugliui nereikėtu pamiršti išgerti stiklinės pieno, suvalgyti indelį varškės arba jogurto.

Daugiau laiko praleisdamas ne namuose, paauglys renkasi, ką valgys. Kartais kylantis paauglio noras prieštarauti nulemia, kad pasirenkamas maistas. Sprendžiant tokią problemą paauglio sveikatos labui reikėtų su juo aptarti sveiko maisto pasirnkimo galimybes. Galėjimas pasirinkti veiksmingas, bet kuriame amžiuje.

Alkoholio vartojamas. Pamažu tai gali tapti problema paaugliui. Televizijos reklama kartais gali sudaryti įspūdį, jog lkholis, pvz., alus, siejasi su linksmybėmis ir romantika. Tačiau alkoholis gali rimtai sutrikdyti galutinias augimo ir vystymosi stadijas, susilpninti organizmo galimybes absorbuoti ir panaudoti maito medžiagas.
Šio amžiaus tarpsnio vaikams būtinas maistas, turintis pakankamai reikalingų maisto medžiagų. Juo labiau, suvartojamo maisto kiekis šiuo metu taip pat didėja. Todėl normaliai sveriančių vaikų gaunama energija turi atitikti reikalingą šiam amžiui energijos. Nereikėtų pamiršti, jog maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, įdiegti mokykliniu laikotarpiu, išlieka visą likusį gyvenimą. Todėl taisyklingi mitybos režimo principai ir optimalūs maitinimosi įgūdžiai turi būti ugdomi nuo pradinių klasių. Tiems, kas rūpinasi vaiko mityba, reikia planuoti valgymo laiką, maistas turi būti įdomus vaikui, tačiau ir vertingas
Maitinimosi įpročius turi ugdyti tėvai: nustatyti reguliarų vaiko maitinimosi laiką, būtinai įtraukiant visaverčius pusryčius, pasirūpinant ir maistingais užkandžiais. Naujas, dar neragautas maistas turi būti pateiktas vaikui valgymo pradžioje, kai jis dar alkanas. Įrankiai ir porcijų dydžiai turi atitikti vaiko išsivystymo lygį.
Valgant neturėtų likti nervinės įtampos, streso ar kitų aplinkybių, kurios neleistų tinkamai įsisavinti maistą.
Netinkamas elgesys valgio metu turėtų būti netoleruojamas, o teigiamas – skatinamas ir giriamas. Jei vaikas nevalgo nustatytu metu, reikia palaukti iki kito valgymo laiko. Mokykliniame amžiuje taip pat labai svarbu atpažinti pirmuosius nutukimo požymius. Amerikos širdies asociacija sudarė bendras dietos rekomendacijas sveikiems, vyresniems kaip 2 m. vaikams ir paaugliams. Jos apima riebalų kontroliavimą, cholesterolio ribojimą ir mažesnį druskos vartojimą. Per didelis druskos vartojimas jauname amžiuje gali būti susijęs su hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis), todėl rekomenduojama riboti pernelyg sūrų maistą. Bendros tokios dietos rekomendacijos yra kelios: maistas turi būti įvairus ir, norint palaikyti pageidaujamą kūno masę, kalorijų suvartojimas turi atitikti vaiko augimo tempą, kasdienės veiklos intensyvumą. Pagal šias rekomendacijas, visas riebalų suvartojimas turi sudaryti 30 proc. kcal (kilokalorijų): 10 proc. ar mažiau turėtų būti sočiųjų riebalų, apie 10 proc. – mono nesočiųjų riebalų ir mažiau negu 10 proc. – poli nesočiųjų riebalų. Kasdienis cholesterolio suvartojimas turi būti apie 100mg/1000kcal ir ne daugiau kaip 300 mg. Baltymų suvartojimas turi sudaryti apie 15 proc. kcal, gautų iš įvairių šaltinių. Angliavandenių kilokalorijos turi būti pasisavinamos pirmiausia iš sudėtingųjų angliavandenių, aprūpinančių būtinaisiais vitaminais ir mineralais. Taigi, visi procentai kilokalorijų iš angliavandenių turėtų sudaryti apie 55 proc. Mokyklinio amžiaus vaikų maisto racione baltymų, riebalų ir angliavandenių santykis turėtų būti 1:1:6. Maiste taip pat turėtų būti pakankamas kiekis maistinių skaidulų. 7—11 m. vaikas dažniausiai valgo 4-5 kartus per dieną. Bendras jo paros maisto kiekis siekia 2 litrus. Energinė šio maisto vertė – 2030 kcal. Patartina taip paskirstyti paros raciono kalorijas: pusryčiams — 25 proc., pietums — 35 proc., priešpiečiams ir pavakariams — 20 proc., vakarienei — 20 proc. Vakarienę vaikai turi valgyti 1,5-2 val. prieš miegą.
Būtina kasdien valgyti pusryčius ir nepersivalgyti vakare.
Pagrindinis moksleivių mitybos sutrikimas ir yra, kai vaikai nevalgo pusryčių, todėl gauna mažiau energijos ir pagrindinių maisto medžiagų, vitaminų ir mineralų nei pusryčiaujantieji jų bendraamžiai. Tėvai turi atkreipti ypatingą dėmesį, jei vaikas užkandžiauja saldžiai ir riebiai, geria daug saldžių gėrimų, kuriuose gausu cheminių priedų, mėgsta greitai pagaminamą maistą, tokį kaipdešrelės,žuvų piršteliai, pica ir kt. Vaiko mityba taip pat sutrinka, jei jis vartoja mažai vaisių ir daržovių, bando įvairias dietas (ypač merginos). Pastebėję tokius įpročius, tėvai turėtų stengtis juos laiku pakeisti. Jei mitybos sutrikimai jau įsisenėję, būtina kreiptis į specialistus.Klaidingi įsitikinimai
Visi vaikai privalo papildomai vartoti vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaistinėse parduodami vitaminai turi daug to, ko reikia sveikatai.tačiau labiau tikėtina, kad subalansuota mityba aprūpins organizmą visomis reikalingomis medžiagomis. Jeigu tėvai saugiau jaučiasi duodami vitaminų, jie turėtų įsitikinti, kad šis malonumas neviršija rekomenduojamų normų.
Išrankus maistui vaikas ir lieka išrankus. Reikia laiko, kad būtų pamėginti nauji maisto produktai. Vaikai nemėgsta pirmą kartą ragauti daug patiekalų. Padr!sinkime tik paragautič neverskime valgyti.t;v. Pareiga vaikams paruo,ti sveik! Maistą

Išvados

Šeima – pagrindinė visuomenės ląstelė ir natūrali visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinka. Šeima yra viena svariausių institucijų, kurioje galima sėkmingai ugdyti ir stiprinti vaikų sveikatą, skiepijant sveikos gyvensenos įgūdžius.

Tinkamas maistas yra būtinas vaiko augimui,vystymuisi, gerai sveikatai ir aktyvumui palaikyti. Pakankamas judėjimo aktyvumas yra vienas iš svarbiausių lėtinių neinfekcinių ligų ir nutukimo profilaktikos veiksnių, geresnės gyvenimo kokybės pagrindas.

Literatūra

1. Elena Žilinskienė, Vida Gudžinskienė, ,, Gyvensena ir sveikata” Vilnius 2003.
2. Internetas; med. dr. Aušra Petrauskinė ,, Sveikas žmogus” 2003m. nr. 1
3. Internetas; gydy. Sandra Bytautiene ,, Sveikas žmogus” 2009m. nr.2
4. Imunitetas.lt – mamoms – kokia turėtu būtimokuklinio amžiaus vaikų mityba
5. Sena.sam.lt(L.R.S.A.M)
6. www.visuomeninesveikatalt

Leave a Comment