Sporto salės perspektyvos po 10 metų

Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija

Vardas Pavardė, x klasė

Juozo Balčikonio gimnazijos sporto salės
perspektyvos po 10 metų

Darbo vadovas –

kūno kultūros mokytojas

Mokytojo Vardas Pavardė

Panevėžys
2004

TURINYS

Įvadas 2
Įprastas reginys 3
Krepšinio salės reikalavimai 4

Aikštės matmenys 4
Linijos ir matmenys 4

Įrenginiai 6
Permainos, permainos, permainos 12
Išvados 14
Naudotų šaltinių sąrašas 14

ĮVADAS

Juozo Balčikonio gimnazija – viena geriausių mokymo įstaigų Lietuvoje. Gimnazistai puikiai mokosi, laiko egzaminus, įstoja ir studijuoja aukštosiose mokyklose, universitetuose. Gimnazijos pastato išorė ir interjeras gerai suremontuoti, puikios šiuolaikiškos klasės bei kabinetai. Tačiau sporto salės būklė galėtų būti ir geresnė. Kūno kultūros pratybose nustatomas ir įvertinamas moksleivių fizinis pajėgumas. Mokoma prratimų, lavinančių fizines ypatybes: jėgą, ištvermę, lankstumą, vikrumą, pusiausvyrą. Realizuojamos su sveikata ir su judesių įgūdžiais susijusios fizinio pajėgumo programos, panaudojant bėgimą, plaukimą, sportinius žaidimus, pratimus su treniruokliais ir svarmenimis, raumenų tempimo pratimus.
Pasirinkome šį projektinį darbą todėl, kad paanalizuotume gimnazijos sporto salės esamą būklę, krepšinio salių reikalavimus, parodytume, jog šiuo metu gimnazijos sporto salė nėra ideali ir jos įranga bei lygis turėtų atitikti ar net viršyti gimnazijos lygio reikalavimus.

ĮPRASTAS REGINYS

Sporto salė būtina kiekvienai mokyklai. Joje moksleiviai gali sportuoti, taip pat jooje gali vykti ir kiti įvairūs renginiai. Juozo Balčikonio gimnazijos sporto salė niekuo nesiskiria nuo kitų mokyklų salių, o kai kuriais aspektais yra net prastesnė. Pirmiausia, vos pravėrus duris, į akis krenta permatomos krepšinio lentos. Kiti, šonuose pakabinti krepšiai, dėmesio neatkreipia. Ta

aip yra ir kitose mokyklose. Antra, ryški šviesiai žalia ir geltona grindų spalva suteikia patalpai šviesumo, tačiau dažai atsilupinėję, matosi keli jų sluoksniai. Keliose vietose netiksliai nubrėžtos aikštelėje esančios linijos. Pamokos pradžioje, įėjus į salę dėvint sportinę aprangą, būna vėsu. Žaidžiant krepšinį ar kitus sportinius žaidimus, saulėtą dieną per langus į akis smarkiai plieskia saulė. Debesuotą dieną per menkas apšvietimas.
Sporto salėje nėra laikrodžio ir rezultatų lentos. Labai nepatogu, kai per krepšinio varžybas reikia lakstyti prie teisėjų stalo, kad sužinoti rezultatą ar likusį laiką iki kėlinio pabaigos. Viename salės kampe stovinčios lygiagretės trukdo iš užribio išmesti kamuolį. Ilgi suolai, pastatyti krepšinio aikštelės ribose, taip pat trukdo sklandžiam žaidimui.
Visi paminėti dalykai atspindi nelabai gerą gimnazijos sporto salės būklę, todėl bent minimaliai turėtų būti suutvarkyti.

KREPŠINIO SALĖS REIKALAVIMAI

Aikštės matmenys

Krepšinio aikštė yra kieto, lygaus paviršiaus stačiakampis be jokių kliūčių.
Pagrindines ofcialios FIBA varžybos vyksta 28 m ilgio ir 15 m pločio
aikštėse, matuojant nuo aikštę ribojančių linijų vidinės pusės.
Visos kitos FIBA vykdomos varžybos, kaip zoninės, kontinentinės, taip pat
nacionalinių federacijų organizuojamos varžybos gali vykti ne mažesnėse kaip 26 m ilgio ir 14 m pločio aikštėse.
Kiekvienu atveju, rengiant naujas krepšinio aikštes, kuriose numatomos oficialios
FIBA varžybos, aikštės matmenys turi būti 28 m x 15 m.
Jei virš krepšinio aikštės yra lubos, iki jų arba kitos žemiausiai esančios kliūties
privalo bū

ūti mažiausiai 7 m.
Aikštę reikia gerai ir tolygiai apšviesti. Šviesos šaltiniai turi netrukdyti žaidejams.

Linijos ir matmenys

Linijos turi būti:

– vienodos spalvos (pageidautina baltos);
– 5 cm pločio;
– labai gerai matomos.

Ribojančios linijos

Krepšinio aikštė žymima ryškiomis linijomis, kurios visur
turi būti mažiausiai per 2 m nuo žiūrovų, reklaminių skydų ar kitų kliūčių, įskaitant
asmenis sėdinčius ant komandos suolo.
Ilgosios aikštę ribojančios linijos vadinamos šoninėmis, o trumpos- galinėmis.

Vidurio linija

Tarp šoninių linijų vidurio taškų lygiagrečiai su galinėmis linijomis brėžiama
vidurio linija, po 15 cm išsikišanti už šoninių linijų.

Baudos metimo linijos, ribojimų zonos ir baudos metimo vieta

Baudos metimo linija brėžiama 3.60 m ilgio lygiagrečiai su galine linija.
Tolimesnis jos kraštas turi būti nutolęs nuo galinės linijos vidinio krašto 5.8 m.
Baudos metimo linijos vidurys sutampa su tiese, tarytum jungiančia abiejų galinių
linijų vidurio taškus.
Ribojimų (3 sekundžių) zonos – trapecijos, kurių didįjį pagrindą sudaro galinių
linijų atkarpos (po 3 m į abi puses nuo linijos vidurio), mažąjį – baudos metimo
linijos, o kraštinės – linijos, jungiančios abiejų minėtų pagrindų galus.
Jeigu ši ribojimų zona (trapecija) dažoma, ji turi būti tokios pat spalvos kaip ir vidurio apskritimas.
Baudos metimo vieta yra ribojimų tąsa. Tai pusapskritimiai, kurie 1.80 m spinduliu
brėžiami iš trapecijos pagrindo taško. Tolygūs pusapskritimiai punktyrine linija
brėžiami ir ribojimų zonoje.

Vietos, kurias užima žaidejai prie aikštelės metant baudas, žymimos taip:

Pirmoji linija 1.75 m nutolusi nuo aikštės galinės linijos vidinės pusės ir žymi
baudos metimo aikštelės šoninę liniją.
Pirmoji vieta yr

ra 85 cm pločio ir tęsiasi iki neutralios zonos.
Neutrali zona yra 40 cm pločio, nudažyta ta pačia spalva kaip ir kitos linijos.
Antroji vieta 85 cm pločio yra už neutralios zonos.
Trečioji vieta, taip pat 85 cm pločio, yra už linijos, žyminčios antrosios
vietos ribą.

Vidurio apskritimas

Vidurio apskritimo spindulys – 1,80 m. Apskritimas brėžiamas aikštės centre.
Apskritimo linijos plotis įeina į spindulio ilgį.
Jei vidurio apskritimas dažomas, jis turi buti tokios pat spalvos kaip ir ribojimų zona (trapecija).

Trijų taškų metimo zona

Komandos trijų taškų metimo zona yra visa krepšinio aikštė, išskyrus plotą šalia
varžovų krepšio. Šis plotas žymimas taip:
Dvi lygiagrečios linijos brėžiamos nuo galinės linijos ir yra 1,25 m atstumu nuo
šoninių linijų (kai aikštė 15 m pločio), 6,25 m atstumu nuo taško, nuleisto statmenai nuo krepšio lanko centro. Šis taškas yra nutolęs nuo galinės linijos vidinio krašto vidurio taško 1,575 m.
25 m spinduliu puslankis išoriniame taške kertasi su lygiagrečiomis linijomis.

Komandos suolo zona.

Komandos suolo zona turi būti žymima:
Toje pačioje pusėje, kur ir sekretoriato stalas bei komandos suolas.
Zona ribojama mažiausiai 2 m ilgio linija, kuri pratęsia galinę liniją ir
kitą, taip pat mažiausiai 2 m ilgio liniją, kuri brėžiama 5 m atstumu nuo vidurio linijos ir yra statmena šoninei linijai.

Komentarai:

Rungtynių metu sėdėti ant komandos suolo gali tik treneris, jo asistentas,
atsarginiai žaidėjai ir ne daugiau kaip penki (5) komandos palydovai, turintys
ypatingas užduotis, pavyzdžiui, vadybininkas, gydytoja, masažuotojas, statistas,
vertėjas.
Būti komandos pa

alydovu yra privilegija, susijusi su atsakomybe. Tuo remiantis
komandos palydovo elgesys priklauso teisėjų jurisdikcijai.
Atsižvelgdamas į aplinkybes, vyresnysis teisėjas gali sumažinti komandos
palydovų, kurie yra komandos suolo zonoje, skaičių.

Įrenginiai

Lenta ir krepšio stovas

Abi lentos gaminamos iš šiam tikslui tinkamos permatomos medžiagos
(pageidautina iš grūdinto stiklo), vieno gabalo ir tokio pat tvirtumo kaip 3 cm storio kieta mediena. Lenta gali būti ir medinė 3 cm storio, ir balta.
Lentos matmenys turi būti 1.80 m pločio ir 1.05 m aukščio, apatinė lentos
briauna nuo grindų nutolusi 2.90 m.

Priekinė lentos pusė:

Turi būti lygi.
Lentos pakraščiai apvedami linija.
Už lanko brėžiamas stačiakampis:
– Jei lenta permatoma – baltai.
– Visais kitais atvejais viršutinis kraštas – juodai.
– 5 cm pločio.

Lentos tvirtai pakabinamos:

Abiejuose aikštės galuose statmenai grindims, lygiagrečiai su galine linija.
Lentų centrai privalo sutapti su statmeniu, iškeltu 1,20 m atstumu nuo galinių
linijų vidurio vidinio krašto, matuojant pagal tiesę, jungiančią tų linijų centrinius
taškus.
Pajudinta lenta turi grįžti į pradinę padėtį per 4 sekundes. Abi lentos turi būti apdengtos minkšta apsaugine danga, visa apatinė briauna ir ne mažiau kaip po 35 cm abiejų šonų lentos briaunų (matuojant nuo apačios).
Apatinės dangos storis turi būti mažiausiai 5 cm storio.
Priekinis ir užpakalinis lentos paviršius turi būti apdengtas nuo briaunos 2 cm,
o pati minkšta danga turi būti ne mažiau kaip 2 cm storio.

Krepšio stovas turi būti:

Ne arčiau kaip 2.00 m nuo galinių linijų išorinių taškų. Jos dažomos ryškia
spalva, kad išsiskirtų iš aplinkos ir būtų gerai matomos žaidėjams.
Pritvirtintas prie žemės, kad nejudėtų.
Padengtas minkšta danga mažiausiai 1,20 m atstumu – nuo lentos užpakalinės
dalies. Mažiausias dangos storis – 5 cm.
Padengtas minkšta danga iki 2, I 5 m aukščio nuo krepšinio aikštės pusės.
Mažiausias dangos storis – 10 cm.
Krepšio lentos ir stovo minkštos dangos susispaudimas turi neviršyti 50 % jos
storio. Tik tokia minkšta danga apsaugo galūnes nuo traumų.

Krepšiai

Krepšį sudaro lankas ir tinkliukas.
Lankas daromas taip:
Iš kieto metalo, 45 – 45,7 cm vidaus skersmens, oranžinės spalvos.
Lanko metalinis strypas turi būti mažiausiai 16 mm ir daugiausiai 20 mm
skersmens. Prie apatinio lanko krašto turi būti mažų kilpelių ar kitokių įtaisų tinkleliui pakabinti.
Lanko kilpelės neturi būti aštrios, į jas neturi įlįsti pirštas.
Lankas turi būti pritvirtintas prie krepšinio lentos taip, kad lanko apkrova
neveiktų lentos.
Lankas tvirtai pritvirtinamas prie lentos horizontalioje plokštumoje, 3,05 m
aukštyje nuo grindų. Jis vienodai nutolęs nuo abiejų lentos kraštų.
Atstumas tarp lentos ir artimiausio lanko vidinės pusės taško 15 cm.
Lankas turi būti “minkštas”.

Atlenkiami lankai turi atitikti šiuos reikalavimus:

Jie turi turėti tas pačias kamuolio atšokimo charakteristikas kaip ir paprasti
lankai. Atlenkimo mechanizmas turi vienodai apsaugoti tiek lanką, tiek lentą. Lanko konstrukcija ir įranga turi būti visiškai saugi žaidėjams.
Šio lanko atlenkimo mechanizmas turi pasireikšti tik tuomet, kai 82-105 kg
svorio statinis krūvis pradeda veikti lanko išorinės pusės toliausią tašką.
Saugumo taisyklės nepažeidžiamos, jeigu lankas nuo savo pirminės padėties
palinksta ne daugiau kaip 24 laipsnių. Apkrovai nustojus veikti lanką, šis turi tuoj pat ir visiškai grįžti į savo pirminę horizontalią padėtį.

Tinkleliai turi būti:

Mezgami iš baltų virvelių ir kabinami prie lanko taip, kad akimirkai sulaikytų
slystantį kamuolį. Tinklelis turi būti ne trumpesnis kaip 40 cm ir ne ilgesnis kaip 45 cm. Tinklelis turi turėti 12 kilpelių.
Viršutinė tinklelio dalis turi būti tampri:
– kad tinklelis neužkristų ant lanko;
– kad kamuolys neįstrigtų tinklelyje arba neiššoktų iš jo.

Kamuolys: medžiaga, dydis ir svoris.

Kamuolys turi būti rutulio formos, oranžinės spalvos, su aštuoniais (8)
tradiciniais dryžiais.
Jis gaminamas iš odos, gumos ar sintetinės medžiagos.
Kamuolys turi būti taip pripūstas, kad laisvai krisdamas iš 1.80 m aukščio
(matuojant nuo kamuolio apačios), atšoktų nuo aikštės paviršiaus ne mažiau kaip 1.20 m ir ne daugiau kaip 1.40 m (matuojant nuo kamuolio viršaus).
Kamuolio siūlės arba grioveliai gali būti daugiausia 6.35 mm pločio.
Kamuolio apskritimo ilgis – ne mažiau kaip 74.9 cm ir ne daugiau kaip 78 cm
(7-as dydis). Kamuolys turi sverti nuo 567 g iki 650 g.
Aikštės šeimininkų komanda privalo teisėjams prieš rungtynes pateikti
mažiausiai du naudotus kamuolius, kurie atitinka minėtus reikalavimus. Žaidimui
tinkamą kamuolį išrenka rungtynių vyresnysis teisėjas. Jeigu abu kamuoliai
netinkami, vyresnysis teisėjas rungtynėms gali parinkti svečių kamuolį arba vieną iš tų, kurie buvo naudojami apšilimo metu.

Techninis inventorius

Aikštės šeimininkų komanda privalo pateikti teisėjams ir jų padėjėjams naudotis tokį techninį inventorių:
Žaidimo laikrodis ir sekundmatis.
Laikininkui turi būti pateiktas žaidimo laikrodis ir sekundmatis.
Žaidimo laikrodis, kuriuo galima fiksuoti žaidimo laiką ir pertrauką tarp
kėlinių, turi būti visiems labai gerai matomas.
Sekundmačiu fiksuojama minutės pertraukėlės trukmė.
Jeigu pagrindinis žaidimo laikrodis yra pritvirtintas virš aikštės centro, tada
abiejų aikštės pusių galuose turi būti dublikatai. Jie rodo rezultatą ir likusį žaisti
rungtynių laiką. Šie dublikatai turi būti visiems gerai matomi.

Sekundžių matavimo prietaisas

24 sekundžių laikininkas turi turėti 24 sekundžių matavimo prietaisą.
Prietaisas turi būti sumontuotas taip:
Turi automatiškai rodyti sekundes mažėjančia tvarka.
Kai nei viena komanda nevaldo kamuolio, prietaisas turi nieko nerodyti.
Sustabdžius laiką, ir po to jį vėl paleidus (kai nereikia iš naujo skaičiuoti 24
sekundžių) prietaisas turi toliau skaičiuoti laiką.
Prietaisai turi būti pritvirtinti virš ir 24-50 cm už lentos arba ant grindų 2 m už
galinės linijos.
Jeigu yra keturi (4) prietaisai, jie išdėstomi aikštės kampuose už galinės linijos.
Jei yra tik 2 tokie prietaisai ant grindų, jie turi būti išdėstyti priešinguose aikštės
kraštuose. Artimesnis prietaisas turi būti kairėje pusėje nuo sekretoriato stalelio.
Prietaisai turi būti visiems gerai matomi.

Signalai

Turi būti įranga mažiausiai dviem (2) skirtingiems ir labai garsiems signalams:
Vienas (1) signalas skirtas laikininkui (jis turi automatiškai aidėti, skelbdamas
kėlinio arba rungtynių pabaigą) ir toks pat sekretoriui (jis veikia ranka paspaudus
mygtuką, kai kamuolys nežaidžiamas), kad atkreiptų teisėjų dėmesį, prašant minutės pertraukėlės, keitimo, praėjus 50 sekundžių nuo minutės pertraukėlės pradžios ar aptikus klaidą.
Vienas (1) signalas skirtas 24 sekundžių laikininkui, kuris turi automatiškai
aidėti, pasibaigus 24 sekundžių laikui.
Abu signalai turi būti tokie stiprūs, kad būtų girdimi net esant didžiausiam triukšmui.

Švieslentė

Švieslentė turi būti visiems (taip pat ir žiūrovams) labai gerai matoma.

Žaidėjų pražangų lentelės:

Jomis naudojasi rungtynių sekretorius:
Lentelės turi būti baltos, skaitmenys – ne mažesni kaip 20 cm x 10 cm.
Rungtynėms, kurių trukmė keturi kėliniai po 10 minučių, skaitmenys nuo 1
iki 5 turi būti juodi, skaitmuo 6 – raudonas.

Komandinių pražangų gairelės:

Jomis naudojasi rungtynių sekretorius:
Jos turi būti raudonos, 20 cm pločio ir 35 cm aukščio, pagamintos taip, kad pastatytos ant stalo būtų visiems labai gerai matomos.
Pastaba: Galima naudoti elektrinius bei elektroninius prietaisus, tačiau jie turi atitikti nurodytus reikalavimus.

Komandinių pražangų rodyklė:

Turi būti atitinkamas prietaisas, rodantis komandinių pražangų skaičių.
Šis prietaisas turi sustoti, kai komanda surenka tam tikrą pražangų skaičių (8
pražangos, kai žaidžiami 2 keliniai po 20 minučių ir 5 pražangos, kai žaidžiami 4
kėliniai po 10 minučių.

Tarp žiūrovų ir aikštės turi būti mažiausiai penkių (5) metrų atstumas.

Žaidimo aikštė turi būti:

Medinė. Apribota 5 cm pločio linija.
Apribota dar ir kita ribojimo juosta, kuri turi būti kontrastingos, ryškios
spalvos ir mažiausiai 2 metrų pločio. Ta pačia spalva turi būti nudažyti aikštės
centrinis apskritimas ir ribojimų zonos.
Turi būti keturios (4) šluostės, po dvi kiekvienoje aikštės pusėje.
Žaidimo aikštės apšvietimas turi būti mažiausia 1500 liuksų. Apšvietimas
matuojamas 1,5 m aukštyje nuo aikštės paviršiaus. Jis turi atitikti televizijos
reikalavimus.
Salėje turi būti įrengti tokie elektroniniai prietaisai, kurie būtų gerai matomi
sekretoriatui, aikštėje esantiems asmenims, sėdintiems ant komandų suolų, ir
kiekvienam, susietam su varžybomis asmeniui.

Dvi didelės švieslentės abiejuose salės galuose:

Jose turi būti įmontuoti gerai matomi, rodantys laiką mažejimo tvarka
laikrodžiai su labai garsiu automatiniu signalu, skelbiančiu kiekvieno kėlinio ar
pratęsimo pabaigą.
Net turint švieslentę (kubą) virš aikštės centro, reikalingos dvi švieslentės abiejuose salės galuose.
Laikininkas ir tablo operatorius turi turėti atskirus švieslentės valdymo pultus.
Laikrodžiai turi būti sinchroniniai ir rodyti likusį žaisti laiką.
Mažiausia 60 paskutinių sekundžių kiekviename kėlinyje ar pratęsime
laikas turi būti rodomas dešimtosios sekundės dalies tikslumu.
Vienas iš šių dviejų laikrodžių vyresniojo teisėjo patvirtinamas oficialiu.

Švieslentėse turi matytis:

Kiekvieno žaidėjo numeris ir, pageidautina, jų pavardės.
Komandos pelnyti taškai ir, pageidautina, kiekvieno žaidėjo pelnyti taškai.
Kiekvieno žaidėjo pražangos (nepaisant to, sekretorius privalo lentele
rodyti pražangos numerį).
Komandos pražangų skaičius nuo 1 iki 5, žaidžiant 4 kėlinius po 10 minučių. Švieslentė turi rodyti:
Kėlinys: skaičiai 1, 2, 3, 4.
Minutės pertraukėlės: kiekvienai komandai po 3.
Komandos pražangos: turi sustoti ties 5 ir 8.
Žaidėjo asmeninės pražangos: 5 arba 6.
24 sekundžių matavimo prietaisas su papildomu žaidimo laikrodžiu ir raudona
lempute turi būti pritvirtintas virš lentos, ne toliau kaip 24-50 cm už jos.
Automatiniai 24 sekundžių prietaisai, rodantys laiką mažėjančia tvarka ir
turintys labai garsų automatinį signalą, skelbiantį 24 sekundžių laiko pabaigą.
24 sekundžių matavimo prietaisai turi būti sujungti su pagrindiniu rungtynių
laikrodžiu taip, kad:
– kai pagrindinis laikrodis sustoja, turi sustoti ir 24 sekundžių prietaisas;
– kai pagrindinis laikrodis įjungiamas, 24 sekundžių prietaisas turi turėti galimybę
įsijungti vėliau (nepriklausomai nuo pagrindinio laikrodžio);
– kai aidi 24 sekundžių signalas, pagrindinis laikrodis turi automatiškai sustoti.
24 sekundžių prietaiso ir rungtynių laikrodžio skaitmenys turi būti skirtingų
spalvų.

Elektroninė lemputė virš ir už kiekvienos krepšinio lentos turi būti:

– ryškiai raudonos palvos;
– sinchroniškai suderinta su žaidimo laikrodžiais, kad užsidegtų aidint kėlinio
pabaigos signalui;
– sinchroniškai suderinta su 24 sekundžių skaičiavimo prietaisu, kad užsidegtų
aidint signalui, skelbiančiam 24 sekundžių atakai skirto laiko pabaigą.

PERMAINOS, PERMAINOS, PERMAINOS

Prieš atliekant bet kokius darbus, reiktų parduoti dabartinį sporto inventorių, kuris yra jau pakankamai atgyvenęs. Taip būtų galima gauti papildomų lėšų atsinaujinimui.
Pirmiausia reiktų praplatinti ir prailginti sporto salę. Padidinus plotą, nekiltų jokių problemų ar nesklandumų dėl krepšinio tritaškio linijos. Prailginus sporto salę, nebebūtų grėsmės įsižaidusiems sportinikams įsirėžti į sieną. Tada dar reikėtų padailinti grindis. Kadangi salės plotas gana didelis, grindų remontas kainuotų brangiai. Dažyti jų nereiktų. Natūrali medžio spalva patalpai suteiktų daugiau šviesos. Aikštelę reikia pritaikyti ne tik krepšiniui, bet ir salės futbolui, rankiniui, tinkliniui, lauko tenisui, kt. Gimnazijoje galėtų susiburti šių sporto šakų komandos.
Sporto salės kraštuose galima būtų įrengti tribūnas (200 – 500 vietų) arba balkonus. Nepamaišytų ir reklaminiai stendai. Salėje galėtų būti žaidžiamos ir Panevėžio miesto ar rajono krepšinio, salės futbolo, rankinio ar tinklinio lygų varžybos. Reikalinga ir gera garso įranga, švieslentė, pastatomi krepšinio stovai. Šalia būtų galima įrengti modernius persirengimo kambarius. Dabar persirengimo kambarėlyje vienam asmeniui tenka tik apie 30 cm2 plotas. Žinoma, viskas nebetilptų viename pastate, todėl reiktų papildomo pastato, kuris būtų skirtas sportininkams ir sportuoti norintiems gimnazistams, ir kitiems moksleiviams. Pavyzdžiui ir gimnazijai, ir miestui būtų reikalingas baseinas, gimnazijos mini sveikatingumo centras, kuriame būtų treniruoklių bei aerobikos salė.
Visa ši įranga, pastatai, be abejo, kainuotų brangiai, tačiau viskas įmanoma, tereikia gerų norų, laiko ir . pinigų.

IŠVADOS

Prieš pasirinkdami šio projekto temą, niekada negalvojome apie gimnazijos sporto salę, jos tinkamumą sportui ir pan. Niekada nemąstėme ir nesvajojome, ką nors keisti, gerinti ar gražinti. Bet dabar matome, kad galima būtų sporto salę atnaujinti, rekonstruoti ir pritaikyti šiuolaikiniams reikalavimams sportui bei sportininkams. Manome, kad tai, ką paminėjome, yra realu ir po dešimties metų gimnazija galėtų didžiuotis sutvarkyta sporto sale.

NAUDOTŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. http://www.krepsinis.com
2. http://www.google.lt
3. http://www.altavista.lt
4. http://www.sportas.lt
5. S. Stonkus – Krepšinis

Leave a Comment