ŠAUDYMO REZULTATŲ PRIKLAUSOMYBĖ

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1. LITERATŪROS APŽVALGA.......................4
1.1. Asmens ir asmenybės sąvokos........................4
1.2. Asmenybės bruožų teorijos.......................5
1.2.1. Asmenybių klasifikavimas........................5
1.2.2. Bruožai – pagrindiniai asmenybės elementai................7
1.2.3. Bruožų kompleksai – asmenybės tipai....................8
1.3. Asmenybės tipai sporte.........................10
2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODIKA IR ORGANIZAVIMAS....11
2.1. Tyrimo objektas ir organizavimas....................11
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS...............15
3.1. Asmenybės tipo nustatymas.......................14
3.2. Šaudymo rezultatų pasiskirstymas......................17
3.3. Asmenybių tipų ir rezultatų sulyginimas..................20
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI..........................24
LITERATŪROS SĄRAŠAS.........................25
PRIEDAI..............................26ĮVADAS
Šaudymas yra viena seniausių sporto šakų. Sportinis šaudymas yra ir Olimpinė sporto šaka. Lietuvos sportininkai yra pasiekę daug pergalių, dalyvaudami Europos, Pasaulio čempionatuose ir Olimpinėse žaidynėse.
Šaudymo sportas charakterizuojamas daugeliu ypatybių, nebūdingų kitoms sporto šakoms. Besiruošdami varžyboms, šauliai dirba labai sunkų darbą, reeikalaujantį didelių fizinių ir psichinių galių. Šiame sporte ypač pasireiškia asmens charakterio bruožų ir temperamento įtaka.

Šaulys turi ne tik gerai įvaldyti šaudymo sporto technikos subtilybes, tačiau taip pat turi būti ištvermingas, stiprus, valingas, dėmesingas, kruopštus, jautrus ir t. t. Šaudymas moko sportininką valdyti emocijas, mobilizuoti visus savo sugebėjimus tiksliam šūvio atlikimui.

Aktualumas. Šiame kursiniame darbe yra atliktas tyrimas, kuris parodo šaudymo rezultatų priklausomybę nuo žmogaus asmenybės tipo. Šis tyrimas yra ganėtinai svarbus, nes dabartiniame kulkiniame šaudyme egzistuoja labai didelė konkurencija ir yrra labai svarbu ruošiant šaulį pasirinkti tinkamą asmenį, atsižvelgiant į jo asmeninius bruožus ir motyvaciją.

Naujumas. Kiekvienais metais vis gausėja su sportininkais ir ne tik su jais atliktų tyrimų kiekis. Tačiau šiame darbe nagrinėjama tema atliktų tyrimų yra nedaug arba jie atlikti ga

ana seniai, tuo ir pasireiškia šios temos naujumas. Šiuo darbu siekiama palengvinti trenerių darbo organizavimą.

Praktinė vertė. Tiriant žmogaus asmenybės poveikį rezultatams kartu atliekamas svarbus darbas, padedantis treneriams ir kitiems pedagogams tinkamai ir gerai organizuoti atrankas, o patiems sportininkams pasirinkti sau tinkamą sporto šaką, kurioje jie pasiektų aukštų rezultatų.1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Asmens ir asmenybės sąvokos
Visiems suprantama, kad asmenybės sąvoka yra betarpiškai susijusi su žmogaus gyvenimu tarp žmonių, bendruomenėje arba visuomenėje. Asmenybę galima palyginti su antspaudu, kurį žmoguje palieka jo veikla ir tarpasmeniniai žmonių santykiai.
Nesunku suprasti, kad asmenybė yra truputį daugiau negu interiorizuoti tarpasmeniniai santykiai. Tai suprasti padeda kitos dvi sąvokos: „individas“ ir „asmuo“.
Materialistinėje psichologijoje vartojama tik individo sąvoka. Senojoje idealistinėje ir naujausioje, moderniojoje psichologijoje – asmens sąvoka. Vis dažniau psichologinėje literatūroje sutinkame teiginį, kaad augantis žmogus – tai asmuo, tampantis asmenybe.
„Individas – atskira būtybė, atskirta nuo kitų būtybių laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kitų išsiskirianti kokybinėmis struktūros ir elgesio ypatybėmis. Tai įgimtų ir įgytų ypatybių derinys“
(G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).
Religinėje filosofijoje ir humanistinėje psichologijoje asmuo ir asmenybė apibūdinama: „asmuo – protingas individas, žmogiškosios būties pagrindas“, „asmenybė – asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje“ (cit. pagal G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).
Psichologijos terminų žodyne pateiktas toks asmenybės apibrėžimas: „Asmenybė – tai in
ndivido savitumas, reikšmingų, pastovių jo savybių (įgimtų ir įgytų) sistema, nusakanti jo vietą, kurioje nors bendrijoje“ (Psichologijos terminų žodynas, 1994).
Asmenybe tampama, individui (asmeniui) aktyviai veikiant ir reiškiantis kaip visybei, jungiant pažinimą su išgyvenimais. Asmenybei yra būdinga:
· aktyvumas – tai pastangos veikti plačiau, nei to reikalauja tam tikra situacija ar padėtis;
· kryptingumas – tai daugiau dominuojančių poreikių, tikslų, motyvų, interesų, įsitikinimų sistema;
· giluminiai pažintiniai procesai – per kuriuos išsikristalizuoja žmogaus sąmoningas santykis su aplinka, tikrove ir pan.
Asmuo suvokia savo asmenybę, kaip savąjį „aš“, kuris pasireiškia per asmens savęs vertinimą, siekius. Žmogus, lygindamas savo įsivaizduojamąjį „aš“ su realiuoju „aš“ keičiasi, užsiima saviaukla. (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996).
Psichologas K. Trimakas remiasi G. Allportu ir pateikia tokį asmenybės apibrėžimą: „asmenybė yra dinaminė organizacija individe tų psichofizinių sistemų, kurios nulemia jo charakteringą elgesį ir mintį“(K. Trimakas, 1997). Asmenybė yra dažniausiai pastovi, bet gali dinamiškai keistis. Ji yra sąmoninga, centrinė, asmeninė. Asmenybė – pats asmuo, savitas individualiai, kurio centre yra „aš“. K. Trimako žodžiais tariant, asmenybė formuoja, kuria pati save, bet keisdamasi ji išlieka savita. Asmenybė kuria save reaguodama į savo vidų ir aplinkos dirgiklius: kitus asmenis, įvykius, besiremdama, apsispręsdama, siekdama. Taigi asmenybė gyvenimo cikle lieka ta pati (su tuo pačiu „aš“), bet nesustingusi, besivystanti.1.2. Asmenybės bruožų teorijos
Šiai asmenybės tyrinėjimų krypčiai suklestėti paskata ta
apo psichoanalitinė teorija, kuri dažnai dar vadinama gelmių psichologija. Samprotaudami apie psichoanalizę, kai kurie asmenybės tyrėjai ėmė teigti, kad ji siekia per daug giliai. Psichoanalizė pernelyg viską komplikuoja – ieškodama paslėptų motyvų, tirdama pasąmonės reiškinius, mėgindama suprasti giluminius procesus. Tai nepadeda mums pažinti žmonių įvairovės.
Reikia žiūrėti paprasčiau. Kiekvieną žmogų galima kaip nors apibūdinti. Vienas linksmas, kitas piktas, trečias nekalbus – ir taip toliau. Keičiasi aplinkybės, bet jis dažniausiai išlieka savimi. Galima išskirti įvairius žmonių tipus, o kiekvieną žmogų įmanoma apibūdinti pagal tai, kokiam tipui jis priklauso.
Gerai, kad psichoanalizė mėgina paaiškinti, kokios yra žmogaus elgesio paskatos ir giluminiai nesąmoningi motyvai. Bet psichologija turi rasti būdą ir aiškiems, matomiems, žmonių savitumams apibūdinti. Bruožų teorijų kūrėjai siekė ne paaiškinti, o nusakyti paskirus asmenybės ypatumus.1.2.1. Asmenybių klasifikavimas
Nuo seno žmonės ieškojo būdų apibūdinti asmenybes. Senovės graikai tai darydavo klasifikuodami žmones į keturis tipus. Jie vadovavosi prielaida, kad žmogaus organizme nevienodai pasiskirstę kūno skysčiai, taigi nuo to, kuris, jų nuomone, vyrauja, priklauso žmogaus charakteris. Jie skyrė tokius asmenybių tipus:
Ø choleriką, kurio organizme vyrauja tulžis (gr. chole). Jis yra greitai ir stipriai reaguojantis, dirglus, veiklus;
Ø sangviniką (vyrauja kraujas, lot. sanguis). Tai linksmuolis, greitas, nepastovus, paviršutiniškas žmogus;
Ø melancholiką (vyrauja juodoji tulžis, gr. melaina). Tai liūdnas, gilus, uždaras žmogus;
Ø flegmatiką (vyrauja gleivės, gr. phlegma). Tai lėtas, ab
bejingas, pasyvus žmogus.
Dabar į šią klasifikaciją rimtai nebežiūrima, bet psichologijos istorijoje prie idėjos apibūdinti asmenybę priskiriant ją kokiam nors tipui būdavo grįžtama ne kartą. Vokietis Ernstas Kretschmeris 1921 metais paskelbė, kad yra ryšys tarp paveldėto kūno sudėjimo ir charakterio.
Piknikiškas tipas – apvalaus veido, trumpo kaklo, apvalių kūno formų – tikriausiai bus geraširdiškas, linksmas, savimi patenkintas žmogus.
Atletiškas tipas yra raumeningas, proporcingo kūno sudėjimo, aktyvus, ryžtingas.
Leptosomiškas tipas – liesas, ilgom galūnėm, pailgo veido – paprastai yra jautrus, linkęs svajoti, uždaras žmogus.
Carl G. Jung (1933) išskyrė du žmonių tipus (1, 2 pav.):
Ø intravertus;
Ø ekstravertus.

1 pav. Intravertas 2 pav. Ekstravertas

Intravertai yra uždari žmonės, savo energiją jie dažniausiai nukreipia į vidinį savo pasaulį. Jie daug laiko skiria išgyvenimams, mintims, vaizdiniams. Kiti žmonės ir aplinkos įvykiai juos mažai domina.
Ekstravertai, priešingai, yra atviri, domisi tuo, kas vyksta pasaulyje, mėgsta bendrauti, būti tarp žmonių.
Visos tipologijos, nors ir turi tiesos grūdą, yra per daug paprastos ir pernelyg schemiškos, todėl negali išsamiau atskleisti kiekvieno žmogaus ypatingumo. Dažniausiai žmonės turi įvairiems tipams būdingų bruožų.
Bruožų teorijos kūrėjai vadovavosi mintimi, kad reikia rasti būdų, kaip tiksliau apibūdinti asmenybę nusakant svarbiausius jos polinkius, bruožus. Pagrindinė jų prielaida buvo ta, kad esama pamatinės asmenybės dimensijos, vadinamos bruožais. Bruožai – tarytum statybiniai blokai, iš kurių įvairiai komponuojasi skirtingi statiniai – asmenybės.1.2.2. Bruožai – pagrindiniai asmenybės elementai
Asmenybės tyrėjas Raymond B. Cattel (1963) prieš tapdamas psichologu buvo studijavęs chemiją. Pradėjęs dirbti asmenybės psichologijos srityje, jis kėlė mintį, kad svarbiausią asmenybės tyrinėjimo uždavinį galima palyginti su Mendelejevo periodinės elementų sistemos sudarymo principu. Visi cheminiai junginiai sudaryti iš pagrindinių elementų. Asmenybės psichologijoje taip pat pirmiausia reikia nustatyti, kokie pagrindiniai elementai – jie vadinami bruožais – nusako žmogaus charakterį, paskui jau galima tirti, kaip tie bruožai jungiasi į sudėtingesnius darinius – asmenybės tipus.

Bruožas – tai asmenybės polinkis elgtis tam tikru būdu.
Bruožai remiasi įgimtomis nervų sistemos savybėmis ir yra gana pastovūs. Jie nedaug keičiasi kintant situacijoms ir mažai kinta gyvenimo bėgyje. Pavyzdžiui, jei žmogus yra lėtas, jis dažniausiai toks ir bus daugelyje situacijų per visą savo gyvenimą.
Kiek ir kokių bruožų yra? Tyrėjai jų ieškojo įvairiai. Pavyzdžiui, Gordon W. Allport (1967) su bendradarbiais surinko visus anglų kalbos žodžius, kurie vartojami žmogui apibūdinti. Jie rado 18 000 tokių žodžių. Tuomet iškilo klausimas, kaip juos sugrupuoti į mažesnį skaičių asmenybę apibūdinančių charakteristikų.
Kiti autoriai tiesiog nuspręsdavo, kokios yra svarbiausios asmenybės savybės, ir jų derinį vartojo visiems kitiems žmogaus bruožams įvardyti. Pavyzdžiui, siūloma pagrindinėmis laikyti tris temperamento savybes, kurios yra įgimtos, ir jų deriniais apibūdinti kiekvieną asmenybę. Tos trys savybės – tai emocionalumas, socialumas ir aktyvumas.
Dar kiti naudojo specialią statistikos procedūrą – faktorių analizę. Tai reiškia, kad jie žiūrėjo, kaip jungiasi tos savybės, kuriomis žmonės apibūdina save. Surinkę daugybę žmonių atsakymų į klausimus apie save, jie nustatė, kad kai kurie požymiai labai susiję ir sudaro tarsi požymių grupes – faktorius. Pavyzdžiui, jei kas nurodo, kad mieliau renkasi gerą knygą, o ne susitikimą su žmogumi, tai jis taip pat nurodys, kad nemėgsta atvirai pasakoti kitiems apie save, kad jam nereikia labai daug draugų, kad jis linkęs turėti tik vieną kitą, bet labai patikimą draugą. Visi šie ypatumai jungiasi į vieną grupę, kuri vadinama intraversijos bruožu.
Hans J. Eysenck (1963) mano, kad visus asmenybės bruožus galima apibūdinti dviem veiksniais: tai ekstraversija – intraversija ir emocinis pastovumas – nepastovumas. Raymond B. Cattel (1963), pavyzdžiui, išskyrė 16 pagrindinių bruožų, vadinamųjų asmenybės faktorių.
Vėliau atsirado Didysis Penketas. Taip buvo pavadinti penki asmenybės veiksniai, kuriuos daugelis bruožų tyrėjų laikė svarbiausiais. Jiems apibūdinti vartojami žodžiai, labai panašūs į tuos, kuriais įvairiomis kalbomis kalbantys žmonės paprastai apibūdina kitus (1 lent.).

1 lentelė
Penki svarbiausi asmenybės veiksniai

Bruožo matmuo Apibūdinimas
Emocinis pastovumas Ramus / nerimastingasSaugus / nesaugusPatenkintas savimi / savęs gailintis
Ekstraversija Linkęs bendrauti / atsiskyręsMėgstantis juokauti / rimtas Jausmingas / santūrus
Atvirumas Lakios vaizduotės / praktiškas Mėgstantis įvairovę / mėgstantis rutiną Savarankiškas / konformistiškas
Sutarimas su kitais Geraširdis / negailestingas Pasitikintis / įtarus Paslaugus / nelinkęs bendradarbiauti
Sąžiningumas Veiksmingas / neveiksmingas Rūpestingas / nerūpestingas Susivaldantis / impulsyvus1.2.3. Bruožų kompleksai – asmenybės tipai
Čia bruožų teorijos atstovų nuomonės išsiskyrė.
Gordon W. Allport (1967) daugiau dėmesio kreipė ne į tai, kas bendra daugeliui žmonų, o į tai, kokie yra tik tam vienam žmogui būdingi, vieninteliai ir nepakartojami bruožai. Žmonės turi unikalių, net prieštaringų, bruožų kompleksus. Juos ir reikia tyrinėti. Be to, žmonės ne tik reaguoja į situacijas, bet ir pasirenka jas pagal savo būdą. Uždaras žmogus ne tik nuošaliai laikosi triukšmingoje draugijoje, bet ir nesiekia į ją pakliūti. Malonumą ir poilsį jam suteikia kitokia veikla. Jis labiau mėgsta paskaityti įdomią knygą, sužaisti su draugu šachmatų partiją ar pan.
Į tai labai aštriai reagavo Hans J. Eysenck (1963) – girdi, koks gali būti mokslas apie unikalius bruožus, juk mokslinio tyrimo tikslas – siekti apibendrinimų. Jis reikalavo, kad visi samprotavimai apie asmenybę būtų moksliškai pagrįsti. Reikia sukurti tikslius metodus, kaip išmatuoti bruožus. Reikia rasti visų jų biologinį pagrindą. Antraip kalbėsime apie asmenybę sukdamiesi užburtame rate. Pavyzdžiui, sakome, kad Jonas mielai plepa su draugais, nes yra ekstravertas, o apie tai, kad jis ekstravertas, sprendžiame iš to, kad jis plepa su draugais. Apskritai Gordon W. Allport (1967) netelpa į vienos koncepcijos rėmus, jis žiūri plačiau, filosofiškiau. Jis padėjo pagrindus ir kitai teorinei psichologijos krypčiai – humanistinei psichologijai.
Tuo tarpu Hans J. Eysenck (1963) ir Raymond B. Cattel (1963), atlikdami labai daug konkrečių mokslinių tyrimų, intensyviai ieškojo asmenybės elementų ir jų junginių. Jų idėją apie asmenybę sudarančius pagrindinius elementus ir jų jungimąsi į sudėtingesnes hierarchines struktūras vaizdžiai iliustruoja Hans J. Eysenck schema, rodanti, kaip susidaro ekstraversijos – intraversijos tipų apibūdinimas (3 pav.).

3 pav. Ekstraversijos/intraversijos ir
pastovumo/nepastovumo deriniai

Iš šios labai įdomios Hans J. Eysenck (1963) schemos (žr. 3 pav.) matyti, kaip galima apibūdinti žmogų naudojantis dviem pagrindinėmis dimensijomis. Pavyzdžiui, jei kas, užpildęs Hans J. Eysenck sudarytą asmenybės klausimyną, gauna įverčius, pagal kuriuos patenka į dešinį viršutinį ketvirtį, tai reiškia, kad jis yra įžeidus, pernelyg jautrus, nerimstantis, agresyvus, jaudrus, permainingas, impulsyvus, optimistiškas, aktyvus. Taip pat ši schema leidžia mums palyginti gautą derinį su senovės graikų išskirtais asmenybės tipais.
Daug tyrimų rodo, kad gyvenime tikrai egzistuoja tokie žmonių tipai, bet jie neatspindi visos asmenybių įvairovės.1.3. Asmenybės tipai sporte
Šiame kursiniame darbe yra daugiau panagrinėti dviejų pagrindinių asmenybės tipų: žmonių, linkusių į ekstraversiją ir intraversiją, sportinio šaudymo rezultatai.

Psichologiniai tyrimai rodo, kad daugumoje komandinių sporto šakų didelė dauguma sportininkų yra ekstravertai. Individualiose sporto šakose dominuoja intravertai (Вайнштейн Л. М., 1981).
Individualios sporto šakos reikalauja didelio savarankiškumo, neleidžia tikėtis pagalbos ir palaikymo iš draugų ar kolegų, sudaro sąlygas, leidžiančias veikti nepriklausomai nuo vidinės terpės. Šiuo metu yra manoma, kad aukštos klasės sporto varžybose stresinis poveikis yra toks didelis, kad intraversija padeda sportininkui išlaikyti savitvardą ir lengviau atlaikyti krūvius.

2. TYRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, METODIKA IR
ORGANIZAVIMAS

DARBO TIKSLAS – nustatyti kulkinio šaudymo rezultatų priklausomybę nuo asmenybės tipo (linkusio į ekstravertiškumą, intravertiškumą).

UŽDAVINIAI:
1. Išnagrinėti prieinamą mokslinę literatūrą analizuojamu klausimu.
2. Nustatyti tiriamosios grupės asmenybių tipus.
3. Nustatyti ir išnagrinėti kulkinio šaudymo rezultatų priklausomybę nuo asmenybės tipo.

TYRIMO METODIKA:
1. Mokslinės literatūros šaltinių analizė.
2. Testavimas pagal Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimyną.
3. Matematinė statistika.2.1. Tyrimo objektas ir organizavimas
Tyrimo objektu buvo pasirinktos dvi Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos kursantų grupės, kuriose žinias įgyja po 24 asmenis (viso 48) nuo 2002 metų vasario 2 dienos.

Sportinio šaudymo mokymas iš pistoleto „Margolin“ buvo pradėtas 2002 metų birželio mėn., o asmenybės testavimas buvo atliktas jau žinant ganėtinai daug šaudymo rezultatų, t.y. 2003 sausio mėn. Testas buvo pateiktas visiems abiejų tiriamųjų grupių nariams.

Testavimas buvo vykdomas pagal Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimyną (metodiką). Testo tikslas – išnagrinėti individualius asmenybės bruožus, nustatant bruožų pasireiškimo laipsnį. Šis asmenybės klausimynas nustato žmogaus:
· neurotizmą;
· ekstraversiją, intraversiją;
· psichozę.
Be to testas nustato tiriamojo nuoširdumą atsakinėjant į testo klausimus, požiūrio į testą rimtumą. Asmenybės testo klausimyną sudaro 101 klausimas, į kuriuos tiriamasis turi atsakyti „taip“ (+) arba „ne“ (-). Atsakymų į klausimus laikas yra neribojamas, nors testo atlikimo laiko ilgai tęsti nerekomenduojama.

Kiekvienas tiriamasis turi atsakyti į klausimus, liečiančius jo normalų poelgį. Atsakinėjant į testo klausimus, reikia įsivaizduoti tipiškas situacijas ir pateikti pirmą atsakymą, kuris ateis į galvą. Jei jūs sutinkate su klausimu, šalia jo numerio dėkite (+) „taip“, jei ne – ženklą (-) „ne“. Atsakyti reikia greitai ir tiksliai. Atminkite, kad nėra gerų ir blogų atsakymų.

Kadangi tikslas yra nustatyti asmenybės polinkį į ekstravertiškumą arba intravertiškumą, todėl pasirinkau tik tuos klausimus (37 iš 101), kurių atsakymai sudaro ekstraversijos – intraversijos skalę (žr. 3 pav.). Be to pasirinkau ir tuos klausimus, kurie sudaro atsakymų nuoširdumo (melo) skalę.

Gauti atsakymų rezultatai sutapatinami su „raktu“ (2 lent.). Už atsakymą, sutampantį su raktu, duodamas 1 taškas, nesutampantį su raktu – 0 taškų. Gauti taškai sumuojami.

Raktas

Ekstraversijos – intraversijos skalė:
· atsakymai „ne“ (-): Nr. 22, 30, 46, 84;
· atsakymai „taip“ (+): Nr. 1, 3, 10, 15, 18, 26, 34, 38, 42, 50.

Atsakymų nuoširdumo (melo) skalė:
· atsakymai „ne“ (-): Nr. 4, 8, 17, 25, 29, 41, 43, 49, 65, 69, 76, 80, 82, 91, 93;
· atsakymai „taip“ (+): Nr. 13, 21, 33, 37, 61, 73, 87, 99.

Jei nuoširdumo skalėje taškų suma viršija 10, tai tyrimo rezultatai laikomi netikrais ir tiriamajam vertėtų į klausimus atsakinėti nuoširdžiau.

Didelė taškų suma ekstraversijos – intraversijos skalėje reiškia asmens priklausomybę ekstravertiškam tipui, maža – intravertiškam tipui. Vidutiniai parodymai šioje skalėje yra 7-15 taškų.

2 lentelė
Registracinis blankas ir raktas

Klausimo Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
0. E+ E+ N- N- E+
10. N+ E+ N- E+
20. N+ E- N- E+ N- E-

2 lentelės tęsinys kitame puslapyje

2 lentelės tęsinys
Klausimo Nr. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
30. N+ E+ N+ E+
40. N- E+ N- E- N- E+
50.
60. N+ N- N-
70. N+ N- N-
80. N- E- N+
90. N- N- N+

E – ekstraversija, intraversija;
N – nuoširdumo (melo) skalė.

Atlikęs asmenybės tipo tyrimą, paskaičiuoju gautus šaudymo rezultatus (kiekvienos grupės rezultatų vidurkį ir kt.).

Pratimo, kurio rezultatai buvo panaudoti tyrimui, atlikimo sąlygos yra tokios (3 lent.):

3 lentelė
Pratimo atlikimo sąlygos

Eil. Nr. Sąlyga Duomenys
1. Ginklas pistoletas „Margolin“
2. Šaudymo padėtis stovint, ginklas laikomas dvejomis rankomis
3. Atstumas iki taikinio 25 metrai
4. Taikinys krūtinės figūra (matmenys 0,55 m x 0,55 m)
5. Šovinių skaičius 3 vnt.
6. Laikas pratimui atlikti 2 min.
7. Maksimalus taškų skaičius 30
8. Pataikymų vertės ribos nuo 5 iki 10 taškų

Pratimo vertinimo pagrindas yra surinkti taškai. Tyrimui atlikti vertinimas nėra būtinas, nes svarbiausias taiklumo faktorius yra ne pažymys, o surinkti taškai.

Praktinį šaudymą iš sportinio šautuvo (pistoleto) „Margolin“ šios laidos Visagino pasieniečių mokyklos. kursantai atliko nuo 2002 m. birželio iki 2003 m. kovo mėnesio imtinai. Iš viso iš šio pistoleto kursantai šaudė septynis kartus atlikdami vienodą pratimą. Prieš atliekant praktinį šaudymą kursantai buvo gerai supažindinti su šaudymo technika bei buvo atlikta nemažai šaudymo be šovinių treniruočių.

Po to sulyginu gautų šaudymo rezultatų pasiskirstymą tarp tam tikroms asmenybės tipų grupėms priklausančių žmonių.3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS
Pagal Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimyną (metodiką) buvo nustatyti abiejų kursantų grupių asmenybių tipai, kurie yra pateikti lentelėse ir grafikuose bei sulyginti su gautais šaudymo rezultatais.3.1. Asmenybės tipo nustatymas
Pirmiausia pateikiu nuoširdumo skalės rezultatus, gautus atlikus asmenybės klausimyno testo minėtą dalį (4 pav.). Pagal gautus rezultatus matome, kad abiejų grupių nariai gana nuoširdžiai pateikė atsakymus į pateiktus testo klausimus. Nors antrosios grupės rezultatai nelabai ir džiugina. Nuoširdžiai atsakinėjo testo klausimus tik 18 (75%) grupės narių iš 24. Pirmojoje gi grupėje nenuoširdumu pasižymėjo tik vienas asmuo (4,2%).
4 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos I ir II grupių kursantų, nuoširdžiai atsakinėjusių į
Hans J. Eysenck asmenybės klausimyno klausimus, skaičius

Kursantai į pagal lytis skirstomi nebuvo. Atlikus tyrimą pagal asmenybės klausimyną paaiškėjo, kad pirmojoje kursantų grupėje iš 24 asmenų yra net 16 grupės narių (66,7%), linkusių į intravertiškumą bei 8 grupės nariai (33,3%), linkę į ekstravertiškumą (5 pav.).

5 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos I grupės kursantų,
linkusių į ekstraversiją/intraversiją, skaičius

Antrojoje kursantų grupėje iš 24 asmenų yra 10 grupės narių (41,7%), linkusių į intravertiškumą bei 14 grupės narių (58,3%), linkusių į ekstravertiškumą (6 pav.).
6 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos II grupės kursantų,
linkusių į ekstraversiją/intraversiją, skaičius

Atlikus testavimą paaiškėjo, kad tarp 6/02/02 laidos kursantų vyrauja intravertai – 54,2% (26 asmenys), o ekstravertai sudaro mažumą – 45,8% (22 asmenys) (7 pav.).

7 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos abiejų grupių kursantų,
linkusių į ekstraversiją/intraversiją, skaičius

Kaip gi pasiskirstė kulkinio šaudymo rezultatai tarp intravertų ir ekstravertų? Šiuos duomenis galima sužinoti tik išnagrinėjus pačius šaudymo rezultatus.3.2. Šaudymo rezultatų pasiskirstymas
Taigi laidos 6/02/02 abiejų grupių narių 7 šaudymų rezultatai yra pateikti lentelėse (4, 5 lent.), iš kurių matyti, kad pirmųjų trijų šaudymų rezultatai yra žymiai geresni nei paskutiniųjų keturių. Taip atsitiko todėl, kad po pirmųjų trijų šaudymų Pasieniečių mokyklos kursantai 2 mėn. atostogavo ir buvo išvykę į stažuotę, kuri truko apie 6 mėn. Dėl šio gana ilgo laiko tarpo didžioji dauguma kursantų truputį primiršo šaudymo techniką, ko pasekoje ir yra tokie žemi šaudymo rezultatai.

4 lentelė
Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos I grupės kursantų
šaudymo rezultatai
Eil. Nr. Tiriamųjų inicialai I, II, III šaudymai IV, V, VI, VII šaudymai Bendras surinktų taškų skaičius

Taškai Taškai Taškai
1. D. B 60 15 75
2. G. B 43 49 92
3. I. B 43 20 63
4. V. Č 48 28 76
5. J. G 56 84 140
6. R. G 72 48 120
7. E. Y 48 55 103
8. T. I 36 10 46
9. J. J 62 20 82
10. A. J 53 6 59
11. A. J 66 73 139
12. T. K 66 27 93
13. E. L 71 65 136
14. E. M 44 26 70
15. V. N 73 63 166
16. E. P 56 77 133
17. R. R 43 79 122
18. I. R 56 58 114
19. O. R 37 38 75
20. A. S 52 80 132
21. M. S 27 74 101
22. D. S 61 91 152
23. M.S 57 51 108
24. M.Ž 65 32 97

5 lentelė
Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos II grupės kursantų
šaudymo rezultatai
Eil. Nr. Tiriamųjų inicialai I, II, III šaudymai IV, V, VI, VII šaudymai Bendras surinktų taškų skaičius

Taškai Taškai Taškai
1. V. A 70 20 90
2. D. B 74 55 129
3. G. B 62 62 104
4. Ž. Č 52 45 97
5. M. Č 55 35 90
6. T. Č 60 55 115
7. E. E 67 62 129
8. D. G 70 90 160
9. E. J 21 47 68
10. V. K 77 30 107
11. K. K 51 70 121
12. M. L 47 47 94
13. S. M 57 24 81
14. V. M 49 26 75
15. R. M 58 44 102
16. A. N 77 81 158
17. D. P 13 67 80
18. O.Ž 40 38 78
19. R. R 52 22 74
20. G. R 58 95 153
21. R. S 53 68 121
22. G. S 8 51 59
23. T. V 47 61 108
24. V. Z 22 22 443.3. Asmenybių tipų ir rezultatų sulyginimas
Kiekvienas kurios nors grupės narys, septynis kartus atlikęs šaudymą iš pistoleto, maksimaliai galėjo surinkti 210 taškų arba 100%.
Septynis kartus atlikę praktinį šaudymą iš pistoleto „Margolin“ abiejų grupių nariai surinko 4931 taškus iš 10080 galimų, t. y. 48,9% (8 pav.).
8 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos abiejų grupių kursantų
šaudymo rezultatai

Pirmosios grupės nariai, kurių daugumą sudaro intravertai, surinko 2494 taškus (49,5%) iš 5040 galimų. Antrosios grupės nariai, kurių dauguma yra ekstravertai, surinko 2437 taškus (48,4%) iš 5040 galimų, t.y. 57 taškais (1,1%) mažiau nei pirmoji grupė (9 pav.). Taigi, intravertiškoji grupė šaudo geriau už ekstravertiškąją. Ar tai tik sutapimas?

9 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos I ir II grupių kursantų
šaudymo rezultatai

Pabandysime panagrinėti intravertų ir ekstravertų surenkamų taškų vidurkius. Iš gautų rezultatų matyti, kad pirmosios grupės intravertų asmeniniai rezultatai yra geresni nei ekstravertų, atitinkamai sudaro 107 (51%) taškus iš 210 galimų ir 98 (46,7%) taškus (10 pav.).
10 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos I grupės kursantų
(intravertų ir ekstravertų) asmeninių šaudymo rezultatų vidurkiai

Antrosios grupės intravertų asmeniniai rezultatai yra žymiai geresni nei ekstravertų, atitinkamai sudaro 112 (53,3%) taškų iš 210 galimų ir 94 (44,8%) taškus (11 pav.). Šios grupės intravertai šaudo truputį geriau už pirmosios grupės intravertus, ir žymiai geriau už savosios grupės ekstravertus, nors intravertai antrojoje grupėje sudaro mažumą.
11 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos II grupės kursantų
(intravertų ir ekstravertų) asmeninių šaudymo rezultatų vidurkiai

Visų abiejų grupių intravertų asmeniniai rezultatai yra geresni nei ekstravertų, atitinkamai sudaro 110 (52,4%) taškų iš 210 galimų ir 96 (45,7%) taškus (12 pav.).
12 pav. Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos abiejų grupių kursantų
(intravertų ir ekstravertų) asmeninių šaudymo rezultatų vidurkiai

Taigi, šaudymo rezultatų skirtumai tarp abiejų grupių skirtingų asmenybių tipų yra nevienodi, t.y. pirmojoje grupėje intravertai šaudo tik truputį geriau už ekstravertus, ko negalima pasakyti apie antrąją grupę, kur intravertai savo rezultatais parodo gana didelį atotrūkį nuo ekstravertų.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
1. Padarius prieinamos mokslinės literatūros galima teigti, kad sportininkų rezultatai sportiniame kulkiniame šaudyme priklauso nuo asmenybės tipo, t. y. nuo jo polinkio į intravertiškumą arba ekstravertiškumą. Literatūroje pateiktų atliktų tyrimų duomenimis dauguma geriausių pasaulio asmeninių sporto šakų atstovai yra intravertai.
2. Atlikus tyrimą pagal Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimyną (metodiką) paaiškėjo, kad tarp 6/02/02 laidos kursantų vyrauja intravertai – 54,2% (26 asmenys), o ekstravertai sudaro mažumą – 45,8% (22 asmenys). Antrojoje grupėje, skirtingai nuo bendrų tyrimo rezultatų, daugumą sudaro ekstravertai.
3. Apibendrinus gautus Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos kursantų kulkinio šaudymo rezultatus galima teigti, kad pasitvirtino literatūroje esantys teiginiai, kurie apibrėžia, kad individualiose sporto šakose, tokiose kaip sportinis šaudymas, aukštesnius rezultatus pasiekia intravertai. Abiejų grupių intravertų asmeniniai rezultatai yra geresni nei ekstravertų, atitinkamai sudaro 110 (52,4%) taškų iš 210 galimų ir 96 (45,7%) taškus.
Palyginus gautus šaudymo rezultatus su asmenybės tyrimo rezultatais buvo nustatyta, kad asmenys, linkę į intravertiškumą, parodo, nors ir nežymiai, bet aukštesnius rezultatus nei ekstravertai, kurie, remiantis literatūros šaltiniais daugiau linkę į komandinį sportą.

Rekomenduojama formuojant šaulių komandas atsižvelgti į kiekvieno žmogaus asmenybę, t. y. atrinkti šaulius pagal asmenybės tipus, be to pirmenybę teikti – intravertams.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Gaigalienė D., Bulotienė L., Sturlienė N. Asmenybės ir bendravimo psichologija. – Vilnius, 2002. 84-116 p.
2. Kepalaitė A., Butkienė G. Psichologija. – Vilnius, 1996. 17-83 p.
3. Jacikevičius A. Siela, Mokslas, Gyvensena. – Vilnius, 1999. 116-154 p.
4. Vaišvila Č. Matematinė sportinių tyrimų statistika. – Kaunas, 1974. 21-26 p.
5. Kardelis K., Bagočiūnas S. Baigiamųjų darbų (kursinių, diplominių, magistro) rašymas ir įforminimas – Kaunas 2000.
6. Psichologijos terminų žodynas. – Vilnius 1994.
7. Stonkus S. Sporto terminų žodynas. – Kaunas 1996.
8. Maria Furst. Psichologija – Vilnius 1999. 89, 108-114 p.
9. David G. Mayers. Psichologija. – Poligrafija ir informatika 2000. 467-507 p.
10. Gordon W. Allport. A history of psychology in autobiography – New York 1967.
11. Cattel R. B. Journal of Educational Psychology 1963.
12. Hans J. Eysenck. The validity of questionnaire and rating assessments of exstraversion and neuroticism, and their factioral stability 1963.
13. Иткис М. А. Специальная подготовка стрелка – спортсмена. – Москва 1982. 24-44 c.
14. Кинль В. А. Пулевая стрельба. – Москва 1989. 130-146 c.
15. Вайнштейн Л. М. Психология в пулевой стрельбе – Москва 1981. 5-27 c.PRIEDAI
Hans J. Eysenck (1963) asmenybės klausimynas (37 atrinkti klausimai)

1. Ar daug turite hobių?
3. Ar dažnai pasitaiko nuotaikos kilimai ir kritimai?
4. Ar pretendavote būti pagirtas už tai, ką padarė kitas žmogus?
8. Ar teko būti skupiam, kad gautumėte daugiau nei jums priklauso?
10. Ar jūs patenkintas gyvenimu?
13. Ar visada išpildote pažadus, nors tai jums ir nenaudinga?
15. Ar sugebate duoti laisvę jausmams ir pasilinksminti triukšmingoje kompanijoje?
17. Ar kada nors teko kitą kaltinti tuo, ką padarėte jūs?
18. Ar jums patinka pažintys su naujais žmonėmis?
21. Ar visi jūsų įpročiai yra geri?
22. Ar jūs stengiatės būti nepastebimas visuomenėje?
25. Ar jums teko imti daiktus, priklausančius kitiems?
26. Ar jums patinka dažnai svečiuotis?
29. Ar teko kalbėti apie tai, ko visiškai nesuprantate?
30. Ar jums patinka leidiniai apie pažintis?
33. Ar visada atsiprašote, kai įžeidžiate kitą?
34. Ar daug turite draugų?
37. Ar vaikystėje noriai ir tiksliai vykdėte tai, ką jums liepdavo?
38. Ar jūs save laikote nerūpestingu?
41. Ar jums teko sulaužyti arba pamesti svetimą daiktą?
42. Ar jūs pirmas parodote iniciatyvą susipažinant?
43. Ar jūs lengvai suprantate žmogų, kuris dalijasi savo rūpesčiais?
46. Ar jūs dažniausiai tylite būdami tarp žmonių?
49. Ar daug giriatės?
50. Ar lengvai pralinksminate liūdną draugiją?
61. Ar visada plaunate rankas prieš valgį?
65. Ar jums patinka darbas, reikalaujantis greitų veiksmų?
69. Ar kada nors naudojotės kito žmogaus nesekme savo tikslams?
73. Ar jūs visada mondagus, nors ir su nemaloniais žmonėmis?
76. Ar vengtumėte mokesčių už papildomą atlygį, nors ir žinotumėte, kad apie tai niekas nesužinos?
80. Ar reikalavote kada nors, kad viskas būtų pagal jus?
82. Ar kada nors tyčia sakėte ką nors nemalonaus žmogui?
84. Ar jums nemalonu būti tokių žmonių tarpe, kurie šaiposi iš draugų?
87. Ar visada jūsų žodžiai atitinka darbus?
91. Ar kada nors vėlavote į darbą arba į pasimatymą?
93. Ar norite, kad žmonės jūsų bijotų?
99. Ar jūs visada pasiruošęs pripažinti savo klaidas?

KURSANTŲ (PD-02 –02) ASMENYBĖS TIPŲ
PASISKIRSTYMO SĄRAŠAS

1 grupė

Eil. Pareigos Vardas, Pavardė Asmenybės tipas
Nr.
1. Kursantas Dainius Bakutis Intravertas
2. Kursantas Gintaras Baubkus Intravertas
3. Kursantas Ignas Budrys Ekstravertas
4. Kursantas Vytautas Čičelis Ekstravertas
5. Kursantė Jurgita Gudelaitienė Ekstravertė
6. Kursantas Romualdas Guiga Intravertas
7. Kursantas Erikas Yla Intravertas
8. Kursantas Tadas Ivanauskas Intravertas
9. Kursantas Julius Jakutis Ekstravertas
10. Kursantas Andrius Jankauskas Intravertas
11. Kursantas Andrius Jonušas Intravertas
12. Kursantas Tomas Korčiubašas Intravertas
13. Kursantė Elena Latvienė Intravertė
14. Kursantas Egidijus Mockevičius Intravertas
15. Kursantas Viktor Nanevič Intravertas
16. Kursantas Eduardas Pleckevičius Intravertas
17. Kursantas Romuald Rabovič Intravertas
18. Kursantas Irmantas Rakštelis Ekstravertas
19. Kursantas Olegas Razdaigora Ekstravertas
20. Kursantas Angis Safronovas Ekstravertas
21. Kursantas Marius Seilius Ekstravertas
22. Kursantas Darius Sinkevičius Intravertas
23. Kursantas Modestas Skeberdis Intravertas
24. Kursantas Mindaugas Žalnieravičius Intravertas

KURSANTŲ (PD-02 –02) ASMENYBĖS TIPŲ
PASISKIRSTYMO SĄRAŠAS

2 grupė

Eil. Pareigos Vardas, Pavardė Asmenybės tipas
Nr.
1. Kursantas Vitalijus Aleksa Ekstravertas
2. Kursantas Darius Bendžiūnas Ekstravertas
3. Kursantas Gintaras Bikus Intravertas
4. Kursantas Žydrūnas Čebatoriūnas Intravertas
5. Kursantas Martynas Čerkauskas Ekstravertas
6. Kursantas Tadas Čėsna Intravertas
7. Kursantas Erikas Eglitis Intravertas
8. Kursantas Donatas Gimbickas Ekstravertas
9. Kursantas Eimantas Jautakis Ekstravertas
10. Kursantė Viktorija Kučer Intravertas
11. Kursantas Kazys Kulbauskas Intravertas
12. Kursantas Mindaugas Liutkevičius Ekstravertas
13. Kursantas Saulius Macevičius Ekstravertas
14. Kursanta.s Vytautas Mačiulis Ekstravertas
15. Kursantas Remigijus Maknys Ekstravertas
16. Kursantas Aurimas Norvaišas Ekstravertas
17. Kursantas Danas Paškauskas Ekstravertas
18. Kursantė Olga Žalnieravičienė Intravertas
19. Kursantas Rimvydas Rudys Ekstravertas
20. Kursantas Gvidas Rupšys Intravertas
21. Kursantas Romualdas Stankevičius Ekstravertas
22. Kursantas Gintaras Streikus Intravertas
23. Kursantas Tadas Vikšraitis Intravertas
24. Kursantas Vitalijus Zabarauskas Ekstravertas

Nuorašas iš Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos kursantų
I grupės šaudymų žiniaraščių

Eil. Nr. Vardas, Pavardė Data2002-06 Data2002-06 Data2002-06 Data2003-03 Data2003-03 Data2003-03 Data2003-03 Bendras rez.

Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai
1. D. Bakutis 16 21 23 9 9 7 0 75
2. G. Baubkus 8 15 20 8 16 11 14 92
3. I. Budrys 17 21 5 0 0 6 14 63
4. V. Čičelis 16 20 12 0 9 14 5 76
5. J. Gudelaitienė 24 17 15 20 22 18 24 140
6. R. Guiga 24 27 21 14 8 10 16 120
7. E. Yla 14 20 24 14 9 0 22 103
8. T. Ivanauskas 0 17 19 0 0 10 0 46
9. J. Jakutis 27 22 13 8 0 6 6 82
10. A. Jankauskas 22 18 13 0 0 0 6 59
11. A. Jonušas 21 20 25 15 18 17 23 139
12. T. Korčiubašas 21 22 23 10 17 0 0 93
13. E. Latvienė 25 24 22 14 15 18 20 136
14. E. Mockevičius 8 22 14 0 16 0 10 70
15. V. Nanevič 23 26 24 18 21 28 26 166
16. E. Pleckevičius 7 24 25 0 22 28 27 133
18. R. Rabovič 7 19 17 15 23 22 19 122
197 I. Rakštelis 24 23 9 12 17 22 7 114
20. O. Razdaigora 17 20 0 0 9 14 15 75
21. A. Safronovas 19 20 13 25 13 19 23 132
22. M. Seilius 9 18 0 11 25 19 19 101
23. D. Sinkevičius 16 22 23 18 23 23 27 152
24. M.Skeberdis 26 11 20 9 23 6 13 108
25. M.Žalnieravičius 25 20 20 0 14 13 5 97

Nuorašas iš Visagino pasieniečių mokyklos 6/02/02 laidos kursantų
II grupės šaudymų žiniaraščių

Eil. Nr. Vardas, Pavardė Data2002-06 Data2002-06 Data2002-06 Data2003-03 Data2003-03 Data2003-03 Data2003-03 Bendras rez.

Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai Taškai
1. V. Aleksa 27 24 19 5 0 0 15 90
2. D. Bendžiūnas 26 26 22 18 20 7 12 129
3. G. Bikus 15 22 25 14 12 7 9 104
4. Ž. Čebatoriūnas 13 18 21 15 24 0 6 97
5. M. Čerkauskas 23 25 7 6 12 0 17 90
6. T. Čėsna 25 22 13 18 23 13 6 115
7. E. Eglitis 24 24 19 13 22 27 0 129
8. D. Gimbickas 19 25 26 19 23 20 28 160
9. E. Jautakis 6 6 9 5 26 11 5 68
10. V. Kučer 26 24 27 0 15 5 10 107
11. K. Kulbauskas 15 15 21 20 15 6 25 121
12. M. Liutkevičius 9 23 15 15 5 8 9 94
13. S. Macevičius 23 15 19 17 0 7 0 81
14. V. Mačiulis 16 21 12 0 26 0 0 75
15. R. Maknys 17 22 19 8 17 14 7 102
16. A. Norvaišas 28 26 23 20 13 22 26 158
17. D. Paškauskas 6 0 7 15 14 15 23 80
18. O.Žalnieravičienė 15 6 19 10 20 0 5 78
19. R. Rudys 16 16 20 0 16 6 0 74
20. G. Rupšys 9 26 23 19 24 29 23 153
21. R. Stankevičius 16 25 12 13 17 14 24 121
22. G. Streikus 0 0 8 6 6 23 16 59
23. T. Vikšraitis 0 22 25 18 22 16 5 108
24. V. Zabarauskas 15 0 7 0 0 5 17 44

Leave a Comment