Rankinis. Žaidimo apibūdinimas 3Žaidimo taktikos veiksmai 4Individuali puolėjo taktika 5Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai 5Grupinė puolėjų taktika 6Kolektyvinė taktika 8Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų 8Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais 10Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą priešgynėjus 11Greitasis puolimas 12Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas 13Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu 13Taktika ginantis 13Literatūra 15
Rankinis. ŽAIDIMO apibūdinimas
Rankinis 7×7 žaidžiamas salėse ir lauko aikštelėse, paplūdimiuose.Žaidėjai perduoda vienas kitam kamuolį, jį varosi, meta į varžovų vartus.Kamuolys į varžovų vartus metamas laikantis tam tikrų žaidimo taisyklių.Negalima peržengti 6 m atstumu nuo vartų esančios puslankio linijos, kuriapibrėžia vartininko aikštelę. Vartininko aikštelėje gali žaisti tikvartininkas. Aikštės žaidėjai gali po metimo pašokę virš vartininkoaikštelės nusileisti jos plote ir trumpiausiu keliu išjos išbėgti. Žaidėjaskamuolį laikyti rankose gali ne daugiau kaip 3 sekundes. Po to jis galikamuolį varyti. Prieš ir po varymo žaidėjas, laikydamas kamuolį, galižengti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Žaidėjai įvartį pelno kamuolį mesdami įvartus. Įvartis įskaitomas, jeigu kamuolys kirto vartų liniją.Visos linijosrankinio aikštėje yra 5 cm pločio. Tik vartų linija tarp vartų virpstų yra8 cm pločio, kadangi tokio pločio yra vartų virpstai. Išskirtinis rankiniokomandos žaidėjas yra vartininkas. Jis stabdo varžovų metimus į vartusįvairiomis kūno dalimis. Rankinio vartininkai nesiekia gaudyti kamuolio,nes jis nedidelis, o ir metimai stiprūs. Nacionalinių rinktinių vyrųkomandų žaidėjų mestų į vartus kamuolių skriejimo greitis viršija 100 km/hgreitį, moterų – toks greitis – 70-80 km/h. Rungtynėse vartininkai sulaikoiki 20-25% visų varžovų metimų į vartus. Metimų į vartus rezultatyvumas, norint siekti pergalės, turi viršyti50%. Moterų komandos per rungtynes pelno po 20 -25 įvarčius, vyrų 25-30.Žaidimo metu dėl įvairių technikos veiksmų klaidų komandos praranda kamuolįpo 10-20 kartų. Tai dažnai būna netikslūs komandos narių kamuolioperdavimai, 6 m linijos taisyklės pažeidimas, neleistini žaidėjų sukamuoliu ir be kamuolio stabdymai, dvigubas kamuolio varymas, žaidėjostūmimas ir t.t. Rungtynėse vienos komandos žaidėjai meta į vartus per 50-60 kartų, 10-20 kartų komanda praranda kamuolį. Žaidimas labai greitas, jame gausuįvairių veiksmų. Vienas iš pagrindinių veiksmų yra 7 m baudinio metimas.Tokių baudinių viena komanda kartais atlieka iki dešimties. 7 m baudiniometimo rezultatyvumas turėtų viršyti 75%. Vartininkai sulaiko iki 20%baudinio metimų. Pirmaujančių pasaulio komandų žaidėjų ūgio vidurkis >190 cm vyrųkomandose ir >175-180 cm moterų komandose. Vartininkų vyrų ūgis 195-200 cm, moterų- 175-185 cm. Rankinio žaidėjų brandus amžius >25 metai, vartininkų– 30 metų ir daugiau. Vaikai rankinį pradeda mokytis žaisti būdami 8-10metų. Žaidimas ankstyvame mokymo laikotarpyje nėra sudėtingas. Vėliau, kaisiekiama aukštesnių sporto laimėjimų, tobulėjant žaidimo technikos irtaktikos veiksmams, žaidimas tampa vis sudėtingesnis. Būdami moksleiviais jaunieji rankininkai besitreniruodami išmokstapagrindinius žaidimo technikos ir taktikos veiksmus. Jie jau dalyvaujaįvairiose oficialiose varžybose. Pradėję studijas aukštojoje mokykloje sportininkai tobulinasi,daugiau rungtyniauja. Žaidėjai toliau tobulina įvairius technikos veiksmuspuolant ir ginantis. Šie veiksmai atliekami vos didesniu greičiu irsudėtingesnėmis, artimomis žaidimui, sąlygomis. Gerinant bendrąjįparengtumą naudotini įvairūs judrieji žaidimai. Jų kryptingas parinkimaspadeda treneriui efektyviau naudoti treniruotei skirtą laiką. Žaidėjamssukeliamos teigiamos emocijos, jie įvairius veiksmus vykdo su didesniunoru. Žaidžiant judriuosius žaidimus, taip pat ir kitus sportinius žaidimus– krepšinį, regbį, futbolą ir kt. – mokomasi naujų taktikos veiksmų ir
tobulinami išmoktieji. Kankinyje vyrauja grupinės taktikos veiksmai. Taidažniausiai 2-3 žaidėjų suderinti veiksmai, leidžiantys įveikti varžovųveiksmus ginantis.Žaidimo taktikos veiksmai
Puolant ir ginantis žaidėjai aikštelėje išsidėsto tam tikra tvarka.Puolant žaidėjai skirstomi į pirmos ir antros linijos puolėjus. Pirmojoježaidžia kairiojo ir dešiniojo krašto puolėjai bei linijos puolėjas.Antrojoje – dešinysis ir kairysis pusiau krašto puolėjai bei vidurioįžaidėjas. Pirmosios linijos puolėjai greiti, vikrūs, nebijantys dvikovos sugynėju. Antrosios linijos puolėjai pasireiškia stipriais kamuolio metimaisį vartus. Ginantis žaidėjai išsidėsto įvairiai pagal 6 m liniją. Vienu atvejujie sustoja prie linijos. Ši sistema įvardijama 6:0. Kitu atveju vienasgynėjas žaidžia priekyje prie laisvojo metimo linijos. Tai sistema 5:1.Galimi išsidėstymai 4:2. 3:3 ir t.t. Ginantis svarbu nepraleisti puolėjų,kad nesutrukdomai galėtų mesti kamuolį į vartus. Dažniausiai žaidėjai ginantis juda tarp varžovo žaidėjo ir savo vartųlaikydamiesi žaidimo taisyklių: jie gali kovoti su varžovu dėl kamuolio,neleisti jam laisvai judėti. Ginantis negalima stumti varžovo į nugarą,apglėbti jį ir t.t. Taktika rankinyje skirstoma į individualią, grupinę ir komandinę.Deriniai mokomi daliniu ir ištisiniu metodu. Dabar komandos naudoja trumpusderinius dalyvaujant nedidelei žaidėjų grupei. Derinių sėkmė priklauso nuolaiku perduoto kamuolio partneriui, nuo žaidėjų teisingo išsidėstymoaikštelėje ir nuo jų judėjimo pobūdžio. Taktika grindžiama žaidėjų kiekybėssudarymu tam tikrame aikštės plote. Toks žaidėjų išsidėstymas aikštėjegalimas tuomet, kai žaidėjai be kamuolio arba jį turėdami juda įvairiomiskryptimis keisdami savo vietą aikštelėje. Tokių žaidimo veiksmų reikiamokytis. Žaidėjų bendradarbiavimas po du, tris sudaro taktikos veiksmųpagrindą. Tai pavyzdžiai pratimą, kuriuos atlikdami žaidėjai turi ne tiktiksliai perduoti ir gaudyti kamuolius, greitai pasikeisti vietomis, bet irtaktiškai mąstyti.
Individuali puolėjo taktika
Kaip žaisti skirtingų pozicijų žaidėjams, kokiomis ypatybėmis irtaktiniais veiksmais turi jie pasižymėti? Krašto puolėjai privaloatsiminti, kad kuo toliau krašte ir kuo drąsiau, ryžtingiau irrezultatyviau jie žais, tuo jie labiau palengvins žaidimą savo partneriams.Krašto puolėjas privalo sugebėti atlikti veiksmus dideliu greičiu, mokėtibent du tris gynėjų apėjimo būdus ir mesti į vartus iš sudėtingą padėčių.Jis privalo mokėti greitai ir ryžtingai perbėgti pagal 6 m liniją įpriešingą kraštą ir, reikalui esant, užtverti gynėją. Krašto puolėjaividutiniškai per rungtynes meta po 7 – 8 kartus pozicinių atakų metu ir 3 –5 kartus meta po greito puolimo atakos, pelno 3 įvarčius, “uždirba” l – 2baudinius.
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai
I situacija: A. Kairiojo krašto puolėjas parodo, kad bėgs į vidurį. Tuo metu, kaigynėjas reaguoja į puolėjo judesį, puolėjas staigiai veržiasi kraštu irmeta į vartus. B. Dešiniojo krašto puolėjas (kairiarankis) parodė, kad veršiskraštu, o pats bėga į vidurį. II situacija: Kairiojo krašto puolėjo bėgimas pagal 6 m liniją, arba apibėgimas 9 mlanku. A. Kairiojo krašto puolėjas bėga palei 6 m liniją ir gali bet kuriuomomentu mesti į vartus arba kurį nors gynėją “užtverti”. B. Dešiniojo krašto puolėjas apibėga apie antrosios linijos žaidėjusir meta iš bet kurios antrosios linijos žaidėjo pozicijos arba kamuolį
perduoda linijos žaidėjui. Būdingi linijos puolėjų veiksmai. Žaidėjai, kurie žaidžia prielinijos, turi pasižymėti drąsa, ryžtingumu ir metimais dešine ir kairerankomis. Labai svarbi jų savybė – sugebėjimas techniškai, laiku irnetikėtai užtverti gynėjus, tiksliai gaudyti kamuolį, kuris yra perduodamasjiems ne visuomet tiksliai ir nevienodu stiprumu. Labai svarbu tinkamaipasirinkti vietą aikštelėje. Juk ne taip lengva pagavus kamuolį mesti įvartus, kai žaidėjas yra kelių gynėjų apsuptyje. Čia būtina žaisti labaiapgalvotai, judriai ir drąsiai. Linijos puolėjai vidutiniškai per rungtynesmeta po 4-5 kartus ir pelno 3-4 įvarčius, bei po 2-3 kartus puolime gaunateisę mesti 7 m baudinį. Antros linijos puolėjai. Puolant su vienu linijos puolėju, antrojojelinijoje žaidžia trys atsitraukusieji (pusiau kairysis ir vidurioįžaidžiantysis bei pusiau dešinysis puolėjai). Puolant dviem linijos puolėjais, antroje linijoje žaidžia duatsitraukę puolėjai. Svarbiausia ką turi mokėti antrosios linijos puolėjai,-tai tiksliai, stipriai mesti kamuolį į vartus iš 9 – 12 m atstumo. Jieprivalo mokėti netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar į kraštą, mokėtipasikeisti vietomis ir reikalui esant, atsidūrus prie linijos, mokėti mestinuo linijos pašokus arba krentant. Labai gerai, kai komandoje yra vienaskairiarankis žaidėjas. Jis dažniausiai užima dešiniojo pusiau kraštiniopuolėjo poziciją. Atsitraukę puolėjai per rungtynes vidutiniškai meta įvartus po 6-8 kartus ir pasiekia 4-5 įvarčius. Dažnai komandoje yra vienaspajėgesnis puolėjas, kuris meta 12-15 kartų ir pelno 6-8 įvarčius. Vidurio įžaidžiantysis puolėjas negali pasitenkinti vien gebėjimusudaryti palankias galimybes savo partneriams. Jis vadovauja visamžaidimui. Jis privalo mokėti rezultatyviai užbaigti puolimo akciją.Grupinė puolėjų taktika
l pratimas. Linijos puolėjo sąveika su atsitraukusiais puolėjais. Situacija A. Du atsitraukę puolėjai tarpusavyje perdavinėja kamuolį.Linijos puolėjas stovi gynėjui iš kairės. Arčiau stovintis atsitraukęspuolėjas perduoda kamuolį linijos puolėjui toliau nuo gynėjo. Linijospuolėjas žengdamas vieną ar du žingsnius, meta į vartus pašokant arbakrentant. Situacija B. Linijos puolėjas stovi iš dešinės gynėjo pusės. Gavęsperdavimą ir žengdamas kelis žingsnius, meta kaire ranka arba sugavęskamuolį būnant nugara į vartus, žengia dešine koja į šalį – žingsnis kaireprieš dešinę, ir pasisukęs veidu į vartus meta pašokant, atsispiriant dviemkojomis. Situacija C ir D. Tas pat, tik kamuolį perduoda toliau stovintisantrosios linijos puolėjas. Čia dažnai naudotinas kamuolio perdavimas suatšokimu nuo aikštės paviršiaus. 2 pratimas. Pradedama iš krašto. Žaidėjas varo kamuolį ikiartimiausio pusiau krašto puolėjo pozicijos ir perduoda kamuolį bėgančiamkitam pusiau kraštiniam. Tuo tarpu linijos puolėjas nuvilioja vieną gynėją.Dešinysis atsitraukęs užsimoja mesti, prieš jį išeina likęs vienas gynėjas.Į laisvą vietą prie linijos įkerta krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, metaį vartus. 3 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas susitraukęs varosikamuolį į kairįjį kraštą ir jį atiduoda išbėgusiam krašto puolėjui.Pastarasis perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui, pats greitai bėgalink linijos puolėjo, o linijos puolėjas “nusiveda” vieną gynėją. Pusiaukrašto puolėjas atlikęs apgaulingą judesį apeina likusį gynėją ir, arbameta iš krašto, arba perduoda prie linijos atbėgusiam krašto puolėjui. 4 pratimas. Trys atsitraukę puolėjai juda mažosios aštuoniukės
principu ir meta iš eigos. Linijos žaidėjas “nusiveda” gynėją. 5 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjįkraštą ir perduoda jį apibėgančiam krašto puolėjui. Pastarasis iš pusiaukrašto pozicijos perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui ir bėga linklinijos. Linijos žaidėjas juda link kairiojo varžovų gynėjo ir gaunaperdavimą iš dešiniojo pusiau krašto. Jį tuoj uždengia kraštinis gynėjas.Dabar atliekamas perdavimas į kraštą ar į liniją ir metimas. 6 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjįkampą ir perduoda apibėgančiam krašto puolėjui, kurį jis perduoda dešiniojopusiau krašto puolėjui. Pastarasis perduoda dešiniojo krašto puolėjui,kuris varosi pro stovintį dešiniojo pusiau krašto puolėją ir gynėją, jį“nusivesdamas” paskui save, o kamuolį grąžina dešiniojo pusiau kraštopuolėjui, kuris meta į vartus. 7 pratimas. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas. Jis perduoda dešiniojopusiau krašto puolėjui, o pats bėga į kairę ir stato užtvarą kairiojopusiau krašto gynėjui. Kairiojo pusiau krašto puolėjas apibėga užtvarą irpamatęs, kad linijos puolėjas “nusiveda” gynėją, meta į vartus. Jei jįpradeda dengti kitas gynėjas, tuomet jis perduoda kamuolį į kraštąnubėgusiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui. 8 pratimas. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris“priviliojęs” prie savęs vieną gynėjų, staigiai perduoda kamuolį vidurioįžaidžiančiajam. Tuo tarpu linijos puolėjas stato užtvarą kairiojo pusiaukrašto gynėjui. Pastarasis kraštinis, apibėgęs užtvarą, gauna kamuolį, arbameta į vartus, arba perduoda į kairįjį kraštą atsidengusiam linijospuolėjui, kuris irgi meta į vartus. 9 pratimas. Kamuolį turi kairiojo pusiau krašto puolėjas, kurisperduoda jį dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjasbėga iš tos pusės, kur yra kamuolys, į kitą pusę ir “nusiveda” vienągynėją, gi dešiniojo krašto puolėjas energingai bėga irgi į priešingą pusę,taip pat “nusivesdamas” gynėją. Tuo pasinaudoja dešiniojo pusiau kraštopuolėjas. Jis veržiasi prie linijos ir kamuolį meta į vartus. 10 pratimas. Kairiojo krašto puolėjas turi kamuolį. Jį perduodakairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas užtveria kraštogynėją. Pusiau krašto puolėjas imituoja metimą ir perduoda kamuolį proužtvarą prabėgančiam kraštiniui. 11 pratimas. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas, kuris jį perduodakrašto puolėjui. Pastarasis varosi ir imituoja metimą prieš pusiau kraštogynėją, o pats perduoda kamuolį linijos puolėjui, kuris užtvėrė kraštogynėją. Pusiau kraštas nubėga į krašto puolėjo vietą. 12 pratintas. Kamuolį turi krašto puolėjas, kuris jį perduodakairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo momentu linijos puolėjas užtveriapusiau krašto gynėją, puolėjas, pasinaudojęs užtvara, užsimoja mesti. Prielinijos stovintis gynėjas reaguoja į šį judesį. Tuomet linijos puolėjaspasisuka vartų link ir, gavęs kamuolį meta į vartus. Jei jį uždengia likęspaskutinis krašto gynėjas, tai pastarasis perduoda kamuolį likusiam laisvamkrašto puolėjui, kuris meta į vartus. Tai keli būdingi žaidėjų bendradarbiavimo puolant deriniai. Kaipmatyti iš daugelio pratimų pavyzdžių, daugelis derinių atliekama tuomet,kai puolant vienoje ar kitoje aikštės vietoje susidaro kiekybinė puolėjųpersvara prieš gynėjus.Kolektyvinė taktika
Rankinio žaidime svarbią vietą užima kolektyvinė taktika puolant.Nuo suderintų viso kolektyvo veiksmų, nuo atskirų žaidėjų žaidimo drausmės,nuo jų individualaus meistriškumo priklauso puolimo taktikos veiksmingumas.Labai svarbu, kad žaidėjai suprastų, jog kolektyvinis derinys – tai nevieno žaidėjo veiksmai, o visos komandos veiksmai, ir jeigu kuris norsžaidėjas netikėtai atliks vieną ar kitą nelauktą veiksmą, jis tuo pačiugali sutrukdyti savo partneriams sėkmingai atlikti derinį. Tačiau nereikiaužmiršti to, kad žaidėjai privalo rodyti iniciatyvą. Todėl ruošiant tą arkitą puolimo derinį labi svarbu išanalizuoti jį makete. Savo komandosžaidėjus supažindinti su įvairiais galimais derinio baigties variantais.Praktika rodo, kad nepakanka vien tik to, kad treneris rodo būsimus žaidėjųveiksmus makete. Būtina, kad patys žaidėjai mokėtų parodyti galimusskirtingų pozicijų žaidėjų veiksmus, galimus įvairius derinio baigimovariantus. Rankinyje yra tam tikri derinio eigos nuoseklumai. Deriniai atliekaminaudojantis žaidėjų vietos pasikeitimais, gynėjų užtvėrimais, kiekybinėspersvaros sudarymu, staigiais kamuolio pervedimais iš vienos aikštės pusėsį kitą, žaidėjų pakeitimais ir kt. Būtina išmokyti žaidėjus kelių deriniųstandartinėse žaidimo padėtyse. Jos paprastai susidaro atliekant 9 m laisvąmetimą, turint kiekybinę persvarą.
Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų
1 derinys. “Pusiau krašto puolėjo prabėgimas”. Kairiojo kraštopuolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, užsimojęsmesti ir atkreipęs linijos gynėjų dėmesį, perduoda kamuolį vidurioįžaidėjui, o pats bėga prie linijos prieš dešinįjį pusiau krašto puolėją,kuris jau turi kamuolį ir užsimoja mesti. Gynėjas iššoka prieš jį,palikdamas laisvą plotą prie linijos, kur ir perduodamas kamuolysatbėgusiam kairiojo pusiau krašto puolėjui. Derinys nepavyks, jeiguprabėgantys atbėgs anksčiau, negu kamuolį gaus dešiniojo pusiau kraštopuolėjas, arba jeigu dešiniojo pusiau krašto puolėjas iš anksto užimspoziciją prie pat 9 m laisvo metimo linijos ir kartu sumažins veiksmoplotą, arba jeigu vidurio įžaidžiantysis netiksliai perduos kamuolį irt.t. 2 derinys. “Pusiau krašto puolėjo prabėgimas užtveriant kraštogynėją”. Pradžia ta pati, tik kairiojo pusiau krašto puolėjas prabėga priedešiniojo puolėjo gynėjo ir jį užtveria, dešinysis puolėjas pro užtvarąbėga į laisvą plotą ir, gavęs kamuolį, meta į vartus. Variantas A. Dešiniojo krašto puolėjas nubėga prie linijos, iružtveria dešiniojo pusiau krašto gynėją. Dabar dešiniojo pusiau kraštopuolėjas staigiai veržiasi į kraštą kur jį pasitinka krašto gynėjas.Pastarasis palieka laisvą atbėgusį kairiojo pusiau krašto puolėją.Pastarasis, gavęs kamuolį iš dešiniojo pusiau krašto puolėjo, meta įvartus. Variantas B. Pradžia tokia pati, tik dešinysis krašto puolėjasužtveria vidurio gynėją. Laisvą vietą prie linijos įbėga vidurio įžaidėjasir gavęs kamuolį, meta jį į vartus. Variantas C. Tas pat, tik į laisvą vietą atbėga kairiojo kraštopuolėjas. Šie deriniai, su pusiau krašto puolėjų “prabėgimais”, naudojamijudant į abi puses. Reikia, kad žaidėjų “prabėgimai” neaplenktų kamuolioskriejimo, kad žaidėjai, kurie turi atlikti kitą kamuolio perdavimą, taiatliktų laiku ir tiksliai ir nesileistų bauduojami, kad nebūtų skiriamas 9m laisvas metimas. Pavyzdžiai kelių derinių, kur yra panaudojami linijos ir kraštopuolėjai. Labai svarbu, kad žaidėjai puolant išsidėstytų aikštėje kuo
plačiau. Žaidėjams bus didesnė galimybė užtverti gynėjus ir laimėti dvikovąsu gynėjais žaidžiant vienas prieš vieną (1×1). 1 derinys. Kairiojo krašto puolėjas po klaidinamojo veiksmo perduodakamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis užsimoja mesti, ir kartu“išvilioja” nuo linijos gynėją. Perduoda kamuolį nuo linijos išbėgusiamlinijos puolėjui, kuris užtveria įžaidėjo gynėją. Tuo tarpu kairiojo pusiaukrašto puolėjas, apibėgęs savo gynėją, bėga prie linijos ir, gavęskamuolį iš linijos puolėjo, meta. Variantas A. Pradžia tokia pati, tik pusiau krašto puolėjas, perdavęskamuolį linijos puolėjui, bėga užtverti dešiniojo krašto gynėjo. Variantas B. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos žaidėjas gaunakamuolį, vidurio įžaidėjas staiga nubėga dešinėn, “nuviliodamas” priekinįgynėją. Į jo vietą atbėga dešiniojo pusiau krašto puolėjas. Pastarasis,gavęs kamuolį, užsimoja mesti į vartus, perduoda kamuolį pro užtvarąprabėgančiam krašto puolėjui. Variantas C. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos puolėjas gaunakamuolį, vidurio įžaidėjas prabėga pro savo gynėją linijos link ir, gavęskamuolį, tučtuojau jį vėl grąžina linijos žaidėjui. 2 derinys. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas, kuris perduoda jįdešiniojo pusiau krašto puolėjui. Dešiniojo krašto puolėjas užima padėtįprie pat galinės linijos ir gavęs kamuolį, įsibėgėja ir šoka virš vartųaikštelės. Dabar jis gali kamuolį perduoti linijos žaidėjui, arba įpriešingą kraštą, arba kairiajam pusiau krašto puolėjui. Variantas l. Pradžia tokia pati, tik į kraštą kamuolį nusivaro patspusiau krašto puolėjas išnaudodamas užtvarą.Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais
Puolant dviem linijos puolėjais, dažnai yra sudaroma kiekybinėpersvara kurioje nors aikštės vietoje. Linijos puolėjai, dažnai užimatokias padėtis: a) puolėjų pagrindinė užimama vieta gynėjų išorėje pusiaukrašto gynėjų išorėje; b) puolėjų užimama vieta į vidurį nuo pusiau krašto;c) puolėjų užimama vieta netolygi – vienas prie linijos, kitas toliau nuolinijos ir t.t. l derinys. Kamuolį turi pusiau krašto žaidėjai, kurie yra arti vienaskito. Kamuolys perduodamas į kraštą. Linijos puolėjas tuo momentu užtveriakrašto gynėją. Krašto puolėjas veržiasi link pusiau krašto gynėjo irperduoda kamuolį atsidengusiam linijos puolėjui, kuris kamuolį meta įvartus. Variantas A. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas perduoda kamuolįne linijos puolėjui, o į kraštą atbėgusiam pusiau krašto puolėjui. Variantas B. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas bando veržtis,ir paskui save “nusiveda” ir gynėją. Tuo pat metu priėjo bėga ir linijospuolėjas su savo gynėju. Kraštinis staigiai perduoda kamuolį pusiau kraštopuolėjui, užsimoja mesti, išvilioja trečiąjį gynėją ir linijos puolėjogynėją. Linijos puolėjas atsisuka ir gavęs perdavimą, kamuolį meta įvartus. Kamuolys perduodamas į liniją mušimu, kaip tinklinyje. Tai daromatodėl, kad gynėjai nespėtų užsiimti tinkamos pozicijos. 2 derinys. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas. Jis kamuolį perduodaį kraštą ir bėga į priešingą pusę užtverti savo partnerio gynėją.Pastarasis, išnaudodamas užtvarą, įsibėgėja ir gauna kamuolį iš krašto
puolėjo. Linijos puolėjas bėga prieš atsitraukusįjį lyg tai norėdamasgaudyti kamuolį. Į laisvą plotą prie linijos bėga krašto puolėjas ir, gavęskamuolį, meta į vartus. 3 derinys. Krašto puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui irbėga prie linijos, tuo tarpu kamuolį turi kitas pusiau krašto puolėjas,kuris užima poziciją prieš pat vartus. Dabar jis gali perduoti arbaatbėgančiam krašto puolėjui, arba likusiam laisvam linijos puolėjui. Čiabūtina naudoti perdavimus su atšokimu nuo aikštelės paviršiaus. 4 derinys. Linijų žaidėjų pasikeitimas. Derinį pradeda kraštopuolėjas. Jis perduoda kamuolį pusiau kraštui. Tolimesnis linijos puolėjasužtveria prie linijos esantį gynėja. Pusiau krašto puolėjas perduodakamuolį savo partneriui kitame pusiau krašte. Į laisvą vietą pro užtvarą,atbėga kitas linijos puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus. Variantas A. Pradžia tokia pati, tik priešingos linijos puolėjas nepats gauna kamuolį, o užtveria krašto gynėją. Į laisvą plotą prie linijosveržiasi krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus. Variantas B. Pradžia tokia pati, tik linijos puolėjas užtveria pusiaukrašto gynėją ir pats atsisukęs ir gavęs kamuolį meta į vartus. Tai keletas įdomesnių derinių su dviem linijos puolėjais. Treneristuri atsiminti, kad žaisti su dviem linijos puolėjais yra paranku tuomet,jei komandoje pusiau kraštų žaidėjai sugeba rezultatyviai mesti iš toli.Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš gynėjus
Labai dažnai rungtynių metu iš aikštės yra pašalinami žaidėjai 2minutėms. Susidaro dėkinga situacija puolančiajai komandai. Deja, dažnaitenka matyti, kaip ir didelio sportinio meistriškumo komandos neišnaudojašios situacijos pakeisti rezultatą. Žaidėjams reikia aiškinti, kad skubėti,turint kiekybinę persvarą, neverta. Greitai perduodant kamuolį, gynėjainesuspės judėti tolygiai paskui jį. Būtinai susidarys padėtis, kai mestigalės laisvas žaidėjas. Dažnai toks laisvas žaidėjas būna krašto puolėjas,kuris mesdamas iš krašto ne visuomet pelno įvartį. Tokiu atveju dažnaiprarandamas kamuolys. Žinant tai, gynėjai leidžia mesti iš kraštų.Patartina puolėjui netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar kitą kraštą, irtaip išblaškyti gynybą. Išnaudojant kiekybinę persvarą puolant, žaidžiama kaip su vienu arbadviem linijos žaidėjais. Reikia vengti bereikalingo žaidėjų blaškymosi irbėgiojimo. l derinys. Kamuolį turi dešiniojo kašto puolėjas kamuolys perduodamaspaeiliui visiems žaidėjams, kurie bando prasiveržti pro du gynėjus, kartujuos lyg sutraukdami į vieną vietą. Kamuolį gauna kairiojo pusiau kraštopuolėjas. Prie jo būtinai prišoks gynėjas, saugojantis linijos puolėją. Tuoir reikia pasinaudoti perdavus linijos puolėjui kamuolį. Galima“laiptelius” pradėti ne būtinai iš išorės pro krašto gynėją, bet ir tarpkrašto ir pusiau krašto gynėjų. Variantas A . Pradžia tokia pati, tik linija užtveria krašto gynėją.Krašto puolėjas įbėga į laisvą vietą ir, gavęs kamuolį, meta jį į vartus. Variantas B. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas, kuris jį perduodapusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs kamuolį į vidurį, bėga prielinijos prieš gavusį kamuolį dešiniojo pusiau krašto puolėją. Viduryjeesantis žaidėjas staigiai grąžina kamuolį vidurio įžaidėjui, užėmusiamkairiojo pusiau krašto puolėjo padėtį. Dabar prieš pusiau kairįjį puolėja
ir liniją saugantį gynėją esti tik vienas gynėjas. Šioje situacijojeatliekamas derinukas 1×1. 2 derinys. “Dvi linijos”. Linijos žaidėjų pasikeitimas. Kamuolyskrašte. Kai jį gauna kairiojo pusiau krašto puolėjas, toliau esantislinijos žaidėjas užtveria vidurio gynėją. Dešiniojo pusiau krašto puolėjasperduoda kamuolį atbėgusiam tolimesniam linijos puolėjui. 3 derinys. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas. Šis bando veržtiskraštu ir perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęskamuolį į priekį išėjusiam linijos puolėjui, pats staigiai bėga prielinijos, norėdamas gauti kamuolį. Linijos puolėjas pats bando veržtis, okamuolį atiduoda bėgančiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Kamuolysperduodamas į kraštą. Puolėjas ryžtingai veržiasi, kad jį uždengtų tas patsvienas gynėjas. Šią akimirką kraštinis tuojau perduoda kamuolį atgal pusiaukrašto puolėjui, kuris stovi prie linijos ir meta į vartus. 4 derinys. Kamuolį tarpusavyje perdavinėja pusiau krašto puolėjai.Linijos puolėjai stovi plačiai. Jei neišeina perduoti linijos žaidėjui, tailinijos puolėjas užtveria krašto gynėją. Krašto puolėjas bėga link linijospuolėjo pagal 9 m liniją ir, gavęs kamuolį, bando mesti. Jei gynėjas išeinaprieš jį, tai kamuolys perduodamas linijos puolėjui, kuris meta į vartus. 5 derinys. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kurisperduoda į dešinį kraštą. Dešiniojo krašto puolėjas pašokęs virš vartininkoaikštelės, staigiai perduoda kamuolį tolimam linijos puolėjui, kuris meta įvartus.Greitasis puolimas
Rankinio komandų žaidėjai turi sugebėti greitai bėgti. Rankiniokomanda, turinti greitus krašto puolėjus, gali tikėtis didesnės sėkmėsrungtynėse. Greitame puolime dalyvauja vienas ar keli žaidėjai. Žaidėjaituri mokėti greitai bėgti varant kamuolį. Jei vienas žaidėjas dalyvaujagreitame puolime, tai jis turi stengtis pabėgti nuo gynėjų. Jei greitamepuolime dalyvauja du puolėjai, tai vienas, varydamas kamuolį, “nusiveda”gynėją į kraštą ir, perdavęs kamuolį savo partneriui, sudaro galimybępastarajam mesti į vartus iš patogios vietos. Treniruotėms pratimaiparenkami tokie, kad žaidėjai bėgtų maksimaliu greičiu 10-15 m. ir tuometgautų kamuolį. Bėgti reikia tiesiąja ir staigiai keičiant kryptį . Mokantgreitojo puolimo naudoti gynėjus deriniuose 1×1, 2×1, 2×2. Kamuolį perduodavartininkas arba kuris nors iš žaidėjų. Reikia, kad ir kiti žaidėjai tuomomentu užimtų patogia padėtį kamuoliui perimti. Jei nepavyksta tolimasperdavimas, tai kamuolys perduodamas žaidėjams, užėmusiems padėtį aikštėsviduryje. Žaidėjas, gavęs kamuolį aikštės viduryje, veržiasi link vartų.Dažnai susidaro kiekybinė persvara 3×2 arba net 4×3 ir 1.1. Stengtiskamuolį perduoti ne aukšta trajektorija, o kuo staigiau ir greičiau. Reikialaukti, kol puolėjas nubėgs atkarpą tiesiąja ir pakeitęs bėgimo kryptį jaubus pasiruošęs priimti kamuolį. Puolėjai meta į vartus pašokus ir bėgant.Puolėjas privalo mokėti permesti kamuolį per išbėgus į vartininką.
Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas
Žaidėjai supažindinami su rankinio žaidimo taktikos pagrindais.Treneris privalo mokyti savo auklėtinius suprasti, kokią pasirinkti žaidėjųišsidėstymo schemą puolant ir ginantis. Pagrindiniai motyvai, kuriaisremiantis pasirenkamas vienoks ar kitoks žaidėjų išsidėstymas, pvz., galibūti tokie: jei varžovų komanda ginasi 6:0, tai jie lyg parodo, kadsaugojasi linijos ir krašto puolėjų; jei varžovai puola dviem linijospuolėjais, galima vieną pusiau krašto puolėją dengti asmeniškai; jei
varžovai ginasi 5:1, tai puolant galima išsidėstyti., dviems linijosžaidėjais.Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu
Kankinyje galima išnaudoti 9 m., laisvą metimą. Komandos žaidėjaitreniruočių metu turi mokytis, o rungtynėse kantriai atlikti tai, kąišmoko. Atliekant laisvą metimą, reikia kuo dažniau bandyti mesti į vartus.Pateikiami keli deriniai atliekant laisvą metimą iš 9 m. l derinys. Trys žaidėjai sustoja “į sienelę”. Už jos yra žaidėjas,pasižymintis stipriu metimu. Vienas iš sienelės žaidėjų perduoda kamuolįatsitraukusiam ir sienelė tuo metu juda link gynėjų. Puolėjas meta iš užsienelės. 2 derinys. Pradžia tokia pati, tik atsitraukęs žaidėjas, gavęs kamuolį, jį tučtuojau perduoda kitam pusiau krašto puolėjui, kuris perduoda linijos žaidėjui, arba krašto puolėjui, arba meta į vartus.
Taktika ginantis
Žaidėjus reikia mokyti ginantis žaisti labai rūpestingai irsusikaupus. Klaidinga manyti, kad besiginantys žaidėjai lyg ilsisi. Šiuometu puolėjų metimai būna labai stiprūs ir įvairūs, todėl vienam gynėjuiveržtis su puolėju sunku. Vienas iš pagrindinių veiksmų ginantis yra jųpaslankumas, vienas kito “pasaugojimas”. Ginantis rankininkai turi nebijotiblokuoti stiprius metimus viena ir dviem rankomis, drąsiai žaisti priešpuolėją stengiantis išmušti kamuolį arba perimti netikslų perdavimą,nebijoti dvikovos su puolėju, bet be reikalo nesistumdyti. Ginantis reikianepraleisti puolėjo sau už nugaros. Pavojingoje vietoje sudaryti kiekybinępersvarą, stengtis perimti kamuolį. Žaidėjai ginasi ne prie pat 6 mlinijos, o išėjus truputį į priekį. Jei gynėjas mato, kad kamuolį turipuolėjas, kuris gali stipriai mesti į vartus, jis privalo išeiti prieš jį,kad sutrukdytų mesti. Tokį partnerio išėjimą į priekį “saugoja” jopartneris. Pvz.: jei vienas pusiau krašto puolėjas bėga prie linijos įpriešingą aikštės pusę, tai priekyje (kai atliekamas derinys 5:1)besiginantis žaidėjas stengiasi jo nepraleisti, sutrukdyti jam laikunubėgti į numatytą vietą. Jis neleidžia bėgti sau už nugaros, gali palydėtiprabėgantįjį, arba “perduoti” jį kitam gynėjui, žaidėjas užima vietą prielinijos. Jei komanda ginasi būdama ne pilnos sudėties, būtina žaisti ypačjudriai. Šioje situacijoje gynėjai lyg ir palieka neuždengtą tolimą nuokamuolio krašto puolėją, stengdamiesi būti arčiau kamuolio. Štai pagrindinės gynėjų judėjimo kryptys įvairiose gynėjų išsidėstymoschemose. Dengiant vieną gynėją asmeniškai, reikia turėti omenyje, kad puolėjaistengsis šiam savo partneriui užtvarą sudaryti galimybę “pabėgti” nuo savodengėjo. Gynėjai privalo laiku pasikeisti puolėjais, per daug nesi-blaškyti. Jei puolėjas pasyvus, priėjo neverta stovėti arti, o reikiapadėti savo partneriams. Galima net perimti varžovų netikslius perdavimus. Žaidėjai turi žinoti, kad jei varžovų komandoje rezultatyviai žaidžialinijos ir krašto puolėjai, tai geriausia gintis 6:0. Jei varžovų komandoje yra žaidėjų, pasižyminčių stipriais metimais –pasirenkama gynyba 5:1 ir 1.1. Kai varžovai turi kiekybinę persvarą, tai besiginančios komandosžaidėjai privalo labai atidžiai gintis, labai greitai judėti, pasikeičiantvietomis. Taip sutrukdoma puolėjams sudaryti kiekybinę persvarą. Būdama nevisos sudėties, tačiau aktyviai besiginanti komanda, gali sėkmingai žaisti,o kartais ir perimti varžovų perdavimą.
Literatūra
1. Gintautas Stasiulevičius, Kęstutis Puodžiūnas „Rankinio žaidimo mokymasis“, 2001m. 2. Vytautas Kontvainis „Rankinio taktika. Puolimo pratimai ir užduotys“, Kaunas, 1988m 3. Česlovas Garbaliauskas, Genovaitė Irtmonienė „Rankinio saąvokų aiškinimas“, Kaunas, 1987m. 4. Gintautas Satsiulevičius „Lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse“,
Vilnius, 1994m. 5. Gintautas Satsiulevičius „LRF 40 Metų“, Vilnius, 1994m.