Rankinis. Žaidimo apibūdinimas 3
Žaidimo taktikos veiksmai 4
Individuali puolėjo taktika 5
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai 5
Grupinė puolėjų taktika 6
Kolektyvinė taktika 8
Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų 8
Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais 10
Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš gynėjus 11
Greitasis puolimas 12
Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas 13
Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu 13
Taktika ginantis 13
Literatūra 15
Rankinis. ŽAIDIMO apibūdinimas
Rankinis 7×7 žaidžiamas salėse ir lauko aikštelėse, paplūdimiuose.
Žaidėjai perduoda vienas kitam kamuolį, jį varosi, meta į varžovų vartus.
Kamuolys į varžovų vartus metamas laikantis tam tikrų žaidimo taisyklių.
Negalima peržengti 6 m atstumu nuo vartų esančios puslankio linijos, kuri apibrėžia vartininko aikštelę. Vartininko aikštelėje gali žaisti tik vartininkas. Aikštės žaidėjai gali po metimo pašokę virš vartininko aikštelės nusileisti jos plote ir trumpiausiu keliu išjos išbėgti. Žaidėjas kamuolį laikyti rankose gali ne daugiau kaip 3 sekundes. Po to jis gali kamuolį varyti. Prieš ir po varymo žaidėjas, laikydamas kamuolį, gali žengti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Žaidėjai įvartį pelno kamuolį mesdami į vartus. Įvartis įskaitomas, jeigu kamuolys kirto vartų liniją.Visos linijos rankinio aikštėje yra 5 cm pločio. Tik vartų linija tarp vartų virpstų yra
8 cm pločio, kadangi tokio pločio yra vartų virpstai. Išskirtinis rankinio komandos žaidėjas yra vartininkas. Jis stabdo varžovų metimus į vartus įvairiomis kūno dalimis. Rankinio vartininkai nesiekia gaudyti kamuolio, nes jis nedidelis, o ir metimai stiprūs. Nacionalinių rinktinių vyrų komandų žaidėjų mestų į vartus kamuolių skriejimo greitis viršija 100 km/h greitį, moterų – toks greitis – 70-80 km/h. Rungtynėse vartininkai sulaiko iki 20-25% visų varžovų metimų į vartus.
Metimų į vartus rezultatyvumas, norint siekti pergalės, turi viršyti
50%. Moterų komandos per rungtynes pelno po 20 -25 įvarčius, vyrų 25-30.
Žaidimo metu dėl įvairių technikos veiksmų klaidų komandos praranda kamuolį po 10-20 kartų. Tai dažnai būna netikslūs komandos narių kamuolio perdavimai, 6 m linijos taisyklės pažeidimas, neleistini žaidėjų su kamuoliu ir be kamuolio stabdymai, dvigubas kamuolio varymas, žaidėjo stūmimas ir t.t.
Rungtynėse vienos komandos žaidėjai meta į vartus per 50-60 kartų, 10-
20 kartų komanda praranda kamuolį. Žaidimas labai greitas, jame gausu įvairių veiksmų. Vienas iš pagrindinių veiksmų yra 7 m baudinio metimas.
Tokių baudinių viena komanda kartais atlieka iki dešimties. 7 m baudinio metimo rezultatyvumas turėtų viršyti 75%. Vartininkai sulaiko iki 20%
baudinio metimų.
Pirmaujančių pasaulio komandų žaidėjų ūgio vidurkis >190 cm vyrų komandose ir >175-180 cm moterų komandose. Vartininkų vyrų ūgis 195-200 cm
, moterų- 175-185 cm. Rankinio žaidėjų brandus amžius >25 metai, vartininkų
– 30 metų ir daugiau. Vaikai rankinį pradeda mokytis žaisti būdami 8-10
metų.
Žaidimas ankstyvame mokymo laikotarpyje nėra sudėtingas. Vėliau, kai siekiama aukštesnių sporto laimėjimų, tobulėjant žaidimo technikos ir taktikos veiksmams, žaidimas tampa vis sudėtingesnis.
Būdami moksleiviais jaunieji rankininkai besitreniruodami išmoksta pagrindinius žaidimo technikos ir taktikos veiksmus. Jie jau dalyvauja įvairiose oficialiose varžybose.
Pradėję studijas aukštojoje mokykloje sportininkai tobulinasi, daugiau rungtyniauja. Žaidėjai toliau tobulina įvairius technikos veiksmus puolant ir ginantis. Šie veiksmai atliekami vos didesniu greičiu ir sudėtingesnėmis, artimomis žaidimui, sąlygomis. Gerinant bendrąjį parengtumą naudotini įvairūs judrieji žaidimai. Jų kryptingas parinkimas padeda treneriui efektyviau naudoti treniruotei skirtą laiką. Žaidėjams sukeliamos teigiamos emocijos, jie įvairius veiksmus vykdo su didesniu noru. Žaidžiant judriuosius žaidimus, taip pat ir kitus sportinius žaidimus
– krepšinį, regbį, futbolą ir kt. – mokomasi naujų taktikos veiksmų ir tobulinami išmoktieji. Kankinyje vyrauja grupinės taktikos veiksmai. Tai dažniausiai 2-3 žaidėjų suderinti veiksmai, leidžiantys įveikti varžovų veiksmus ginantis.
Žaidimo taktikos veiksmai
Puolant ir ginantis žaidėjai aikštelėje išsidėsto tam tikra tvarka.
Puolant žaidėjai skirstomi į pirmos ir antros linijos puolėjus. Pirmojoje žaidžia kairiojo ir dešiniojo krašto puolėjai bei linijos puolėjas.
Antrojoje – dešinysis ir kairysis pusiau krašto puolėjai bei vidurio įžaidėjas.
Pirmosios linijos puolėjai greiti, vikrūs, nebijantys dvikovos su gynėju. Antrosios linijos puolėjai pasireiškia stipriais kamuolio metimais į vartus.
Ginantis žaidėjai išsidėsto įvairiai pagal 6 m liniją. Vienu atveju jie sustoja prie linijos. Ši sistema įvardijama 6:0. Kitu atveju vienas gynėjas žaidžia priekyje prie laisvojo metimo linijos. Tai sistema 5:1.
Galimi išsidėstymai 4:2. 3:3 ir t.t. Ginantis svarbu nepraleisti puolėjų, kad nesutrukdomai galėtų mesti kamuolį į vartus.
Dažniausiai žaidėjai ginantis juda tarp varžovo žaidėjo ir savo vartų laikydamiesi žaidimo taisyklių: jie gali kovoti su varžovu dėl kamuolio, neleisti jam laisvai judėti. Ginantis negalima stumti varžovo į nugarą, apglėbti jį ir t.t.
Taktika rankinyje skirstoma į individualią, grupinę ir komandinę.
Deriniai mokomi daliniu ir ištisiniu metodu. Dabar komandos naudoja trumpus derinius dalyvaujant nedidelei žaidėjų grupei. Derinių sėkmė priklauso nuo laiku perduoto kamuolio partneriui, nuo žaidėjų teisingo išsidėstymo aikštelėje ir nuo jų judėjimo pobūdžio. Taktika grindžiama žaidėjų kiekybės sudarymu tam tikrame aikštės plote. Toks žaidėjų išsidėstymas aikštėje galimas tuomet, kai žaidėjai be kamuolio arba jį turėdami juda įvairiomis kryptimis keisdami savo vietą aikštelėje. Tokių žaidimo veiksmų reikia mokytis. Žaidėjų bendradarbiavimas po du, tris sudaro taktikos veiksmų pagrindą.
Tai pavyzdžiai pratimą, kuriuos atlikdami žaidėjai turi ne tik tiksliai perduoti ir gaudyti kamuolius, greitai pasikeisti vietomis, bet ir taktiškai mąstyti.
Individuali puolėjo taktika
Kaip žaisti skirtingų pozicijų žaidėjams, kokiomis ypatybėmis ir taktiniais veiksmais turi jie pasižymėti? Krašto puolėjai privalo atsiminti, kad kuo toliau krašte ir kuo drąsiau, ryžtingiau ir rezultatyviau jie žais, tuo jie labiau palengvins žaidimą savo partneriams.
Krašto puolėjas privalo sugebėti atlikti veiksmus dideliu greičiu, mokėti bent du tris gynėjų apėjimo būdus ir mesti į vartus iš sudėtingą padėčių.
Jis privalo mokėti greitai ir ryžtingai perbėgti pagal 6 m liniją į priešingą kraštą ir, reikalui esant, užtverti gynėją. Krašto puolėjai vidutiniškai per rungtynes meta po 7 – 8 kartus pozicinių atakų metu ir 3 –
5 kartus meta po greito puolimo atakos, pelno 3 įvarčius, „uždirba” l – 2
baudinius.
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai
I situacija:
A. Kairiojo krašto puolėjas parodo, kad bėgs į vidurį. Tuo metu, kai gynėjas reaguoja į puolėjo judesį, puolėjas staigiai veržiasi kraštu ir meta į vartus.
B. Dešiniojo krašto puolėjas (kairiarankis) parodė, kad veršis kraštu, o pats bėga į vidurį.
II situacija:
Kairiojo krašto puolėjo bėgimas pagal 6 m liniją, arba apibėgimas 9 m lanku.
A. Kairiojo krašto puolėjas bėga palei 6 m liniją ir gali bet kuriuo momentu mesti į vartus arba kurį nors gynėją „užtverti”.
B. Dešiniojo krašto puolėjas apibėga apie antrosios linijos žaidėjus ir meta iš bet kurios antrosios linijos žaidėjo pozicijos arba kamuolį perduoda linijos žaidėjui.
Būdingi linijos puolėjų veiksmai. Žaidėjai, kurie žaidžia prie linijos, turi pasižymėti drąsa, ryžtingumu ir metimais dešine ir kaire rankomis. Labai svarbi jų savybė – sugebėjimas techniškai, laiku ir netikėtai užtverti gynėjus, tiksliai gaudyti kamuolį, kuris yra perduodamas jiems ne visuomet tiksliai ir nevienodu stiprumu. Labai svarbu tinkamai pasirinkti vietą aikštelėje. Juk ne taip lengva pagavus kamuolį mesti į vartus, kai žaidėjas yra kelių gynėjų apsuptyje. Čia būtina žaisti labai apgalvotai, judriai ir drąsiai. Linijos puolėjai vidutiniškai per rungtynes meta po 4-5 kartus ir pelno 3-4 įvarčius, bei po 2-3 kartus puolime gauna teisę mesti 7 m baudinį.
Antros linijos puolėjai. Puolant su vienu linijos puolėju, antrojoje linijoje žaidžia trys atsitraukusieji (pusiau kairysis ir vidurio įžaidžiantysis bei pusiau dešinysis puolėjai).
Puolant dviem linijos puolėjais, antroje linijoje žaidžia du atsitraukę puolėjai. Svarbiausia ką turi mokėti antrosios linijos puolėjai,
-tai tiksliai, stipriai mesti kamuolį į vartus iš 9 – 12 m atstumo. Jie privalo mokėti netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar į kraštą, mokėti pasikeisti vietomis ir reikalui esant, atsidūrus prie linijos, mokėti mesti nuo linijos pašokus arba krentant. Labai gerai, kai komandoje yra vienas kairiarankis žaidėjas. Jis dažniausiai užima dešiniojo pusiau kraštinio puolėjo poziciją. Atsitraukę puolėjai per rungtynes vidutiniškai meta į vartus po 6-8 kartus ir pasiekia 4-5 įvarčius. Dažnai komandoje yra vienas pajėgesnis puolėjas, kuris meta 12-15 kartų ir pelno 6-8 įvarčius.
Vidurio įžaidžiantysis puolėjas negali pasitenkinti vien gebėjimu sudaryti palankias galimybes savo partneriams. Jis vadovauja visam žaidimui. Jis privalo mokėti rezultatyviai užbaigti puolimo akciją.
Grupinė puolėjų taktika
l pratimas. Linijos puolėjo sąveika su atsitraukusiais puolėjais.
Situacija A. Du atsitraukę puolėjai tarpusavyje perdavinėja kamuolį.
Linijos puolėjas stovi gynėjui iš kairės. Arčiau stovintis atsitraukęs puolėjas perduoda kamuolį linijos puolėjui toliau nuo gynėjo. Linijos puolėjas žengdamas vieną ar du žingsnius, meta į vartus pašokant arba krentant.
Situacija B. Linijos puolėjas stovi iš dešinės gynėjo pusės. Gavęs perdavimą ir žengdamas kelis žingsnius, meta kaire ranka arba sugavęs kamuolį būnant nugara į vartus, žengia dešine koja į šalį – žingsnis kaire prieš dešinę, ir pasisukęs veidu į vartus meta pašokant, atsispiriant dviem kojomis.
Situacija C ir D. Tas pat, tik kamuolį perduoda toliau stovintis antrosios linijos puolėjas. Čia dažnai naudotinas kamuolio perdavimas su atšokimu nuo aikštės paviršiaus.
2 pratimas. Pradedama iš krašto. Žaidėjas varo kamuolį iki artimiausio pusiau krašto puolėjo pozicijos ir perduoda kamuolį bėgančiam kitam pusiau kraštiniam. Tuo tarpu linijos puolėjas nuvilioja vieną gynėją.
Dešinysis atsitraukęs užsimoja mesti, prieš jį išeina likęs vienas gynėjas.
Į laisvą vietą prie linijos įkerta krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.
3 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas susitraukęs varosi kamuolį į kairįjį kraštą ir jį atiduoda išbėgusiam krašto puolėjui.
Pastarasis perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui, pats greitai bėga link linijos puolėjo, o linijos puolėjas „nusiveda” vieną gynėją. Pusiau krašto puolėjas atlikęs apgaulingą judesį apeina likusį gynėją ir, arba meta iš krašto, arba perduoda prie linijos atbėgusiam krašto puolėjui.
4 pratimas. Trys atsitraukę puolėjai juda mažosios aštuoniukės principu ir meta iš eigos. Linijos žaidėjas „nusiveda” gynėją.
5 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį kraštą ir perduoda jį apibėgančiam krašto puolėjui. Pastarasis iš pusiau krašto pozicijos perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui ir bėga link linijos. Linijos žaidėjas juda link kairiojo varžovų gynėjo ir gauna perdavimą iš dešiniojo pusiau krašto. Jį tuoj uždengia kraštinis gynėjas.
Dabar atliekamas perdavimas į kraštą ar į liniją ir metimas.
6 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį kampą ir perduoda apibėgančiam krašto puolėjui, kurį jis perduoda dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Pastarasis perduoda dešiniojo krašto puolėjui, kuris varosi pro stovintį dešiniojo pusiau krašto puolėją ir gynėją, jį „nusivesdamas” paskui save, o kamuolį grąžina dešiniojo pusiau krašto puolėjui, kuris meta į vartus.
7 pratimas. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas. Jis perduoda dešiniojo pusiau krašto puolėjui, o pats bėga į kairę ir stato užtvarą kairiojo pusiau krašto gynėjui. Kairiojo pusiau krašto puolėjas apibėga užtvarą ir pamatęs, kad linijos puolėjas „nusiveda” gynėją, meta į vartus. Jei jį pradeda dengti kitas gynėjas, tuomet jis perduoda kamuolį į kraštą nubėgusiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui.
8 pratimas. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris „priviliojęs” prie savęs vieną gynėjų, staigiai perduoda kamuolį vidurio įžaidžiančiajam. Tuo tarpu linijos puolėjas stato užtvarą kairiojo pusiau krašto gynėjui. Pastarasis kraštinis, apibėgęs užtvarą, gauna kamuolį, arba meta į vartus, arba perduoda į kairįjį kraštą atsidengusiam linijos puolėjui, kuris irgi meta į vartus.
9 pratimas. Kamuolį turi kairiojo pusiau krašto puolėjas, kuris perduoda jį dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas bėga iš tos pusės, kur yra kamuolys, į kitą pusę ir „nusiveda” vieną gynėją, gi dešiniojo krašto puolėjas energingai bėga irgi į priešingą pusę, taip pat „nusivesdamas” gynėją. Tuo pasinaudoja dešiniojo pusiau krašto puolėjas. Jis veržiasi prie linijos ir kamuolį meta į vartus.
10 pratimas. Kairiojo krašto puolėjas turi kamuolį. Jį perduoda kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas užtveria krašto gynėją. Pusiau krašto puolėjas imituoja metimą ir perduoda kamuolį pro užtvarą prabėgančiam kraštiniui.
11 pratimas. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas, kuris jį perduoda krašto puolėjui. Pastarasis varosi ir imituoja metimą prieš pusiau krašto gynėją, o pats perduoda kamuolį linijos puolėjui, kuris užtvėrė krašto gynėją. Pusiau kraštas nubėga į krašto puolėjo vietą.
12 pratintas. Kamuolį turi krašto puolėjas, kuris jį perduoda kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo momentu linijos puolėjas užtveria pusiau krašto gynėją, puolėjas, pasinaudojęs užtvara, užsimoja mesti. Prie linijos stovintis gynėjas reaguoja į šį judesį. Tuomet linijos puolėjas pasisuka vartų link ir, gavęs kamuolį meta į vartus. Jei jį uždengia likęs paskutinis krašto gynėjas, tai pastarasis perduoda kamuolį likusiam laisvam krašto puolėjui, kuris meta į vartus.
Tai keli būdingi žaidėjų bendradarbiavimo puolant deriniai. Kaip matyti iš daugelio pratimų pavyzdžių, daugelis derinių atliekama tuomet, kai puolant vienoje ar kitoje aikštės vietoje susidaro kiekybinė puolėjų persvara prieš gynėjus.
Kolektyvinė taktika
Rankinio žaidime svarbią vietą užima kolektyvinė taktika puolant.
Nuo suderintų viso kolektyvo veiksmų, nuo atskirų žaidėjų žaidimo drausmės, nuo jų individualaus meistriškumo priklauso puolimo taktikos veiksmingumas.
Labai svarbu, kad žaidėjai suprastų, jog kolektyvinis derinys – tai ne vieno žaidėjo veiksmai, o visos komandos veiksmai, ir jeigu kuris nors žaidėjas netikėtai atliks vieną ar kitą nelauktą veiksmą, jis tuo pačiu gali sutrukdyti savo partneriams sėkmingai atlikti derinį. Tačiau nereikia užmiršti to, kad žaidėjai privalo rodyti iniciatyvą. Todėl ruošiant tą ar kitą puolimo derinį labi svarbu išanalizuoti jį makete. Savo komandos žaidėjus supažindinti su įvairiais galimais derinio baigties variantais.
Praktika rodo, kad nepakanka vien tik to, kad treneris rodo būsimus žaidėjų veiksmus makete. Būtina, kad patys žaidėjai mokėtų parodyti galimus skirtingų pozicijų žaidėjų veiksmus, galimus įvairius derinio baigimo variantus.
Rankinyje yra tam tikri derinio eigos nuoseklumai. Deriniai atliekami naudojantis žaidėjų vietos pasikeitimais, gynėjų užtvėrimais, kiekybinės persvaros sudarymu, staigiais kamuolio pervedimais iš vienos aikštės pusės į kitą, žaidėjų pakeitimais ir kt. Būtina išmokyti žaidėjus kelių derinių standartinėse žaidimo padėtyse. Jos paprastai susidaro atliekant 9 m laisvą metimą, turint kiekybinę persvarą.
Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų
1 derinys. „Pusiau krašto puolėjo prabėgimas”. Kairiojo krašto puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, užsimojęs mesti ir atkreipęs linijos gynėjų dėmesį, perduoda kamuolį vidurio įžaidėjui, o pats bėga prie linijos prieš dešinįjį pusiau krašto puolėją, kuris jau turi kamuolį ir užsimoja mesti.
Gynėjas iššoka prieš jį, palikdamas laisvą plotą prie linijos, kur ir perduodamas kamuolys atbėgusiam kairiojo pusiau krašto puolėjui.
Derinys nepavyks, jeigu prabėgantys atbėgs anksčiau, negu kamuolį gaus dešiniojo pusiau krašto puolėjas, arba jeigu dešiniojo pusiau krašto puolėjas iš anksto užims poziciją prie pat 9 m laisvo metimo linijos ir kartu sumažins veiksmo plotą, arba jeigu vidurio įžaidžiantysis netiksliai perduos kamuolį irt.t.
2 derinys. „Pusiau krašto puolėjo prabėgimas užtveriant krašto gynėją”.
Pradžia ta pati, tik kairiojo pusiau krašto puolėjas prabėga prie dešiniojo puolėjo gynėjo ir jį užtveria, dešinysis puolėjas pro užtvarą bėga į laisvą plotą ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.
Variantas A. Dešiniojo krašto puolėjas nubėga prie linijos, ir užtveria dešiniojo pusiau krašto gynėją. Dabar dešiniojo pusiau krašto puolėjas staigiai veržiasi į kraštą kur jį pasitinka krašto gynėjas.
Pastarasis palieka laisvą atbėgusį kairiojo pusiau krašto puolėją.
Pastarasis, gavęs kamuolį iš dešiniojo pusiau krašto puolėjo, meta į vartus.
Variantas B. Pradžia tokia pati, tik dešinysis krašto puolėjas užtveria vidurio gynėją. Laisvą vietą prie linijos įbėga vidurio įžaidėjas ir gavęs kamuolį, meta jį į vartus.
Variantas C. Tas pat, tik į laisvą vietą atbėga kairiojo krašto puolėjas. Šie deriniai, su pusiau krašto puolėjų „prabėgimais”, naudojami judant į abi puses. Reikia, kad žaidėjų „prabėgimai” neaplenktų kamuolio skriejimo, kad žaidėjai, kurie turi atlikti kitą kamuolio perdavimą, tai atliktų laiku ir tiksliai ir nesileistų bauduojami, kad nebūtų skiriamas 9
m laisvas metimas.
Pavyzdžiai kelių derinių, kur yra panaudojami linijos ir krašto puolėjai. Labai svarbu, kad žaidėjai puolant išsidėstytų aikštėje kuo plačiau. Žaidėjams bus didesnė galimybė užtverti gynėjus ir laimėti dvikovą su gynėjais žaidžiant vienas prieš vieną (1×1).
1 derinys. Kairiojo krašto puolėjas po klaidinamojo veiksmo perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis užsimoja mesti, ir kartu „išvilioja” nuo linijos gynėją. Perduoda kamuolį nuo linijos išbėgusiam linijos puolėjui, kuris užtveria įžaidėjo gynėją. Tuo tarpu kairiojo pusiau krašto puolėjas, apibėgęs savo gynėją, bėga prie linijos ir, gavęs kamuolį iš linijos puolėjo, meta.
Variantas A. Pradžia tokia pati, tik pusiau krašto puolėjas, perdavęs kamuolį linijos puolėjui, bėga užtverti dešiniojo krašto gynėjo.
Variantas B. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos žaidėjas gauna kamuolį, vidurio įžaidėjas staiga nubėga dešinėn, „nuviliodamas” priekinį gynėją. Į jo vietą atbėga dešiniojo pusiau krašto puolėjas. Pastarasis, gavęs kamuolį, užsimoja mesti į vartus, perduoda kamuolį pro užtvarą prabėgančiam krašto puolėjui.
Variantas C. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos puolėjas gauna kamuolį, vidurio įžaidėjas prabėga pro savo gynėją linijos link ir, gavęs kamuolį, tučtuojau jį vėl grąžina linijos žaidėjui.
2 derinys. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas, kuris perduoda jį dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Dešiniojo krašto puolėjas užima padėtį prie pat galinės linijos ir gavęs kamuolį, įsibėgėja ir šoka virš vartų aikštelės. Dabar jis gali kamuolį perduoti linijos žaidėjui, arba į priešingą kraštą, arba kairiajam pusiau krašto puolėjui.
Variantas l. Pradžia tokia pati, tik į kraštą kamuolį nusivaro pats pusiau krašto puolėjas išnaudodamas užtvarą.
Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais
Puolant dviem linijos puolėjais, dažnai yra sudaroma kiekybinė persvara kurioje nors aikštės vietoje. Linijos puolėjai, dažnai užima tokias padėtis: a) puolėjų pagrindinė užimama vieta gynėjų išorėje pusiau krašto gynėjų išorėje; b) puolėjų užimama vieta į vidurį nuo pusiau krašto;
c) puolėjų užimama vieta netolygi – vienas prie linijos, kitas toliau nuo linijos ir t.t.
l derinys. Kamuolį turi pusiau krašto žaidėjai, kurie yra arti vienas kito. Kamuolys perduodamas į kraštą. Linijos puolėjas tuo momentu užtveria krašto gynėją. Krašto puolėjas veržiasi link pusiau krašto gynėjo ir perduoda kamuolį atsidengusiam linijos puolėjui, kuris kamuolį meta į vartus.
Variantas A. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas perduoda kamuolį ne linijos puolėjui, o į kraštą atbėgusiam pusiau krašto puolėjui.
Variantas B. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas bando veržtis, ir paskui save „nusiveda” ir gynėją. Tuo pat metu priėjo bėga ir linijos puolėjas su savo gynėju. Kraštinis staigiai perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui, užsimoja mesti, išvilioja trečiąjį gynėją ir linijos puolėjo gynėją. Linijos puolėjas atsisuka ir gavęs perdavimą, kamuolį meta į vartus. Kamuolys perduodamas į liniją mušimu, kaip tinklinyje. Tai daroma todėl, kad gynėjai nespėtų užsiimti tinkamos pozicijos.
2 derinys. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas. Jis kamuolį perduoda į kraštą ir bėga į priešingą pusę užtverti savo partnerio gynėją.
Pastarasis, išnaudodamas užtvarą, įsibėgėja ir gauna kamuolį iš krašto puolėjo. Linijos puolėjas bėga prieš atsitraukusįjį lyg tai norėdamas gaudyti kamuolį. Į laisvą plotą prie linijos bėga krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.
3 derinys. Krašto puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui ir bėga prie linijos, tuo tarpu kamuolį turi kitas pusiau krašto puolėjas, kuris užima poziciją prieš pat vartus. Dabar jis gali perduoti arba atbėgančiam krašto puolėjui, arba likusiam laisvam linijos puolėjui. Čia būtina naudoti perdavimus su atšokimu nuo aikštelės paviršiaus.
4 derinys. Linijų žaidėjų pasikeitimas. Derinį pradeda krašto puolėjas. Jis perduoda kamuolį pusiau kraštui. Tolimesnis linijos puolėjas užtveria prie linijos esantį gynėja. Pusiau krašto puolėjas perduoda kamuolį savo partneriui kitame pusiau krašte. Į laisvą vietą pro užtvarą, atbėga kitas linijos puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.
Variantas A. Pradžia tokia pati, tik priešingos linijos puolėjas ne pats gauna kamuolį, o užtveria krašto gynėją. Į laisvą plotą prie linijos veržiasi krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.
Variantas B. Pradžia tokia pati, tik linijos puolėjas užtveria pusiau krašto gynėją ir pats atsisukęs ir gavęs kamuolį meta į vartus.
Tai keletas įdomesnių derinių su dviem linijos puolėjais. Treneris turi atsiminti, kad žaisti su dviem linijos puolėjais yra paranku tuomet, jei komandoje pusiau kraštų žaidėjai sugeba rezultatyviai mesti iš toli.
Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš gynėjus
Labai dažnai rungtynių metu iš aikštės yra pašalinami žaidėjai 2
minutėms. Susidaro dėkinga situacija puolančiajai komandai. Deja, dažnai tenka matyti, kaip ir didelio sportinio meistriškumo komandos neišnaudoja šios situacijos pakeisti rezultatą. Žaidėjams reikia aiškinti, kad skubėti, turint kiekybinę persvarą, neverta. Greitai perduodant kamuolį, gynėjai nesuspės judėti tolygiai paskui jį. Būtinai susidarys padėtis, kai mesti galės laisvas žaidėjas. Dažnai toks laisvas žaidėjas būna krašto puolėjas, kuris mesdamas iš krašto ne visuomet pelno įvartį. Tokiu atveju dažnai prarandamas kamuolys. Žinant tai, gynėjai leidžia mesti iš kraštų.
Patartina puolėjui netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar kitą kraštą, ir taip išblaškyti gynybą.
Išnaudojant kiekybinę persvarą puolant, žaidžiama kaip su vienu arba dviem linijos žaidėjais. Reikia vengti bereikalingo žaidėjų blaškymosi ir bėgiojimo.
l derinys. Kamuolį turi dešiniojo kašto puolėjas kamuolys perduodamas paeiliui visiems žaidėjams, kurie bando prasiveržti pro du gynėjus, kartu juos lyg sutraukdami į vieną vietą. Kamuolį gauna kairiojo pusiau krašto puolėjas. Prie jo būtinai prišoks gynėjas, saugojantis linijos puolėją. Tuo ir reikia pasinaudoti perdavus linijos puolėjui kamuolį. Galima „laiptelius” pradėti ne būtinai iš išorės pro krašto gynėją, bet ir tarp krašto ir pusiau krašto gynėjų.
Variantas A . Pradžia tokia pati, tik linija užtveria krašto gynėją.
Krašto puolėjas įbėga į laisvą vietą ir, gavęs kamuolį, meta jį į vartus.
Variantas B. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas, kuris jį perduoda pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs kamuolį į vidurį, bėga prie linijos prieš gavusį kamuolį dešiniojo pusiau krašto puolėją. Viduryje esantis žaidėjas staigiai grąžina kamuolį vidurio įžaidėjui, užėmusiam kairiojo pusiau krašto puolėjo padėtį. Dabar prieš pusiau kairįjį puolėja ir liniją saugantį gynėją esti tik vienas gynėjas. Šioje situacijoje atliekamas derinukas 1×1.
2 derinys. „Dvi linijos”. Linijos žaidėjų pasikeitimas. Kamuolys krašte. Kai jį gauna kairiojo pusiau krašto puolėjas, toliau esantis linijos žaidėjas užtveria vidurio gynėją. Dešiniojo pusiau krašto puolėjas perduoda kamuolį atbėgusiam tolimesniam linijos puolėjui.
3 derinys. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas. Šis bando veržtis kraštu ir perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs kamuolį į priekį išėjusiam linijos puolėjui, pats staigiai bėga prie linijos, norėdamas gauti kamuolį. Linijos puolėjas pats bando veržtis, o kamuolį atiduoda bėgančiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Kamuolys perduodamas į kraštą. Puolėjas ryžtingai veržiasi, kad jį uždengtų tas pats vienas gynėjas. Šią akimirką kraštinis tuojau perduoda kamuolį atgal pusiau krašto puolėjui, kuris stovi prie linijos ir meta į vartus.
4 derinys. Kamuolį tarpusavyje perdavinėja pusiau krašto puolėjai.
Linijos puolėjai stovi plačiai. Jei neišeina perduoti linijos žaidėjui, tai linijos puolėjas užtveria krašto gynėją. Krašto puolėjas bėga link linijos puolėjo pagal 9 m liniją ir, gavęs kamuolį, bando mesti. Jei gynėjas išeina prieš jį, tai kamuolys perduodamas linijos puolėjui, kuris meta į vartus.
5 derinys. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris perduoda į dešinį kraštą. Dešiniojo krašto puolėjas pašokęs virš vartininko aikštelės, staigiai perduoda kamuolį tolimam linijos puolėjui, kuris meta į vartus.
Greitasis puolimas
Rankinio komandų žaidėjai turi sugebėti greitai bėgti. Rankinio komanda, turinti greitus krašto puolėjus, gali tikėtis didesnės sėkmės rungtynėse. Greitame puolime dalyvauja vienas ar keli žaidėjai. Žaidėjai turi mokėti greitai bėgti varant kamuolį. Jei vienas žaidėjas dalyvauja greitame puolime, tai jis turi stengtis pabėgti nuo gynėjų. Jei greitame puolime dalyvauja du puolėjai, tai vienas, varydamas kamuolį, „nusiveda”
gynėją į kraštą ir, perdavęs kamuolį savo partneriui, sudaro galimybę pastarajam mesti į vartus iš patogios vietos. Treniruotėms pratimai parenkami tokie, kad žaidėjai bėgtų maksimaliu greičiu 10-15 m. ir tuomet gautų kamuolį. Bėgti reikia tiesiąja ir staigiai keičiant kryptį . Mokant greitojo puolimo naudoti gynėjus deriniuose 1×1, 2×1, 2×2. Kamuolį perduoda vartininkas arba kuris nors iš žaidėjų. Reikia, kad ir kiti žaidėjai tuo momentu užimtų patogia padėtį kamuoliui perimti. Jei nepavyksta tolimas perdavimas, tai kamuolys perduodamas žaidėjams, užėmusiems padėtį aikštės viduryje. Žaidėjas, gavęs kamuolį aikštės viduryje, veržiasi link vartų.
Dažnai susidaro kiekybinė persvara 3×2 arba net 4×3 ir 1.1. Stengtis kamuolį perduoti ne aukšta trajektorija, o kuo staigiau ir greičiau. Reikia laukti, kol puolėjas nubėgs atkarpą tiesiąja ir pakeitęs bėgimo kryptį jau bus pasiruošęs priimti kamuolį. Puolėjai meta į vartus pašokus ir bėgant.
Puolėjas privalo mokėti permesti kamuolį per išbėgus į vartininką.
Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas
Žaidėjai supažindinami su rankinio žaidimo taktikos pagrindais.
Treneris privalo mokyti savo auklėtinius suprasti, kokią pasirinkti žaidėjų išsidėstymo schemą puolant ir ginantis. Pagrindiniai motyvai, kuriais remiantis pasirenkamas vienoks ar kitoks žaidėjų išsidėstymas, pvz., gali būti tokie: jei varžovų komanda ginasi 6:0, tai jie lyg parodo, kad saugojasi linijos ir krašto puolėjų; jei varžovai puola dviem linijos puolėjais, galima vieną pusiau krašto puolėją dengti asmeniškai; jei varžovai ginasi 5:1, tai puolant galima išsidėstyti., dviems linijos žaidėjais.
Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu
Kankinyje galima išnaudoti 9 m., laisvą metimą. Komandos žaidėjai treniruočių metu turi mokytis, o rungtynėse kantriai atlikti tai, ką išmoko. Atliekant laisvą metimą, reikia kuo dažniau bandyti mesti į vartus.
Pateikiami keli deriniai atliekant laisvą metimą iš 9 m.
l derinys. Trys žaidėjai sustoja „į sienelę”. Už jos yra žaidėjas, pasižymintis stipriu metimu. Vienas iš sienelės žaidėjų perduoda kamuolį atsitraukusiam ir sienelė tuo metu juda link gynėjų. Puolėjas meta iš už sienelės.
2 derinys. Pradžia tokia pati, tik atsitraukęs žaidėjas, gavęs kamuolį, jį tučtuojau perduoda kitam pusiau krašto puolėjui, kuris perduoda linijos žaidėjui, arba krašto puolėjui, arba meta į vartus.
Taktika ginantis
Žaidėjus reikia mokyti ginantis žaisti labai rūpestingai ir susikaupus. Klaidinga manyti, kad besiginantys žaidėjai lyg ilsisi. Šiuo metu puolėjų metimai būna labai stiprūs ir įvairūs, todėl vienam gynėjui veržtis su puolėju sunku. Vienas iš pagrindinių veiksmų ginantis yra jų paslankumas, vienas kito „pasaugojimas”.
Ginantis rankininkai turi nebijoti blokuoti stiprius metimus viena ir dviem rankomis, drąsiai žaisti prieš puolėją stengiantis išmušti kamuolį arba perimti netikslų perdavimą, nebijoti dvikovos su puolėju, bet be reikalo nesistumdyti. Ginantis reikia nepraleisti puolėjo sau už nugaros. Pavojingoje vietoje sudaryti kiekybinę persvarą, stengtis perimti kamuolį.
Žaidėjai ginasi ne prie pat 6 m linijos, o išėjus truputį į priekį. Jei gynėjas mato, kad kamuolį turi puolėjas, kuris gali stipriai mesti į vartus, jis privalo išeiti prieš jį, kad sutrukdytų mesti. Tokį partnerio išėjimą į priekį „saugoja” jo partneris. Pvz.: jei vienas pusiau krašto puolėjas bėga prie linijos į priešingą aikštės pusę, tai priekyje (kai atliekamas derinys 5:1)
besiginantis žaidėjas stengiasi jo nepraleisti, sutrukdyti jam laiku nubėgti į numatytą vietą. Jis neleidžia bėgti sau už nugaros, gali palydėti prabėgantįjį, arba „perduoti” jį kitam gynėjui, žaidėjas užima vietą prie linijos. Jei komanda ginasi būdama ne pilnos sudėties, būtina žaisti ypač judriai. Šioje situacijoje gynėjai lyg ir palieka neuždengtą tolimą nuo kamuolio krašto puolėją, stengdamiesi būti arčiau kamuolio.
Štai pagrindinės gynėjų judėjimo kryptys įvairiose gynėjų išsidėstymo schemose.
Dengiant vieną gynėją asmeniškai, reikia turėti omenyje, kad puolėjai stengsis šiam savo partneriui užtvarą sudaryti galimybę „pabėgti” nuo savo dengėjo. Gynėjai privalo laiku pasikeisti puolėjais, per daug nesi-
blaškyti. Jei puolėjas pasyvus, priėjo neverta stovėti arti, o reikia padėti savo partneriams. Galima net perimti varžovų netikslius perdavimus.
Žaidėjai turi žinoti, kad jei varžovų komandoje rezultatyviai žaidžia linijos ir krašto puolėjai, tai geriausia gintis 6:0.
Jei varžovų komandoje yra žaidėjų, pasižyminčių stipriais metimais –
pasirenkama gynyba 5:1 ir 1.1.
Kai varžovai turi kiekybinę persvarą, tai besiginančios komandos žaidėjai privalo labai atidžiai gintis, labai greitai judėti, pasikeičiant vietomis. Taip sutrukdoma puolėjams sudaryti kiekybinę persvarą. Būdama ne visos sudėties, tačiau aktyviai besiginanti komanda, gali sėkmingai žaisti, o kartais ir perimti varžovų perdavimą.
Literatūra
1. Gintautas Stasiulevičius, Kęstutis Puodžiūnas „Rankinio žaidimo mokymasis“, 2001m.
2. Vytautas Kontvainis „Rankinio taktika. Puolimo pratimai ir užduotys“,
Kaunas, 1988m
3. Česlovas Garbaliauskas, Genovaitė Irtmonienė „Rankinio saąvokų aiškinimas“, Kaunas, 1987m.
4. Gintautas Satsiulevičius „Lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse“,
Vilnius, 1994m.
5. Gintautas Satsiulevičius „LRF 40 Metų“, Vilnius, 1994m.