Rankinis. Žaidimo apibūdinimas

Rankinis. Žaidimo apibūdinimas 3
Žaidimo taktikos veiksmai 4
Individuali puolėjo taktika 5
Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai 5
Grupinė puolėjų taktika 6
Kolektyvinė taktika 8
Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų 8
Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais 10
Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą prieš
gynėjus 11
Greitasis puolimas 12
Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas 13
Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu 13
Taktika ginantis 13
Literatūra 15

Rankinis. ŽAIDIMO apibūdinimas

Rankinis 7×7 žaidžiamas salėse ir lauko aikštelėse, paplūdimiuose.
Žaidėjai perduoda vienas kitam kamuolį, jį varosi, meta į varžovų vartus.
Kamuolys į varžovų vartus metamas laikantis ttam tikrų žaidimo taisyklių.
Negalima peržengti 6 m atstumu nuo vartų esančios puslankio linijos, kuri
apibrėžia vartininko aikštelę. Vartininko aikštelėje gali žaisti tik
vartininkas. Aikštės žaidėjai gali po metimo pašokę virš vartininko
aikštelės nusileisti jos plote ir trumpiausiu keliu išjos išbėgti. Žaidėjas
kamuolį laikyti rankose gali ne daugiau kaip 3 sekundes. Po to jis gali
kamuolį varyti. Prieš ir po varymo žaidėjas, laikydamas kamuolį, gali
žengti ne daugiau kaip 3 žingsnius. Žaidėjai įvartį pelno kamuolį mesdami į
vartus. Įvartis įskaitomas, jeigu kamuolys kirto vartų liniją.Visos linijos
rankinio aikštėje yra 5 cm pločio. Tik vaartų linija tarp vartų virpstų yra
8 cm pločio, kadangi tokio pločio yra vartų virpstai. Išskirtinis rankinio
komandos žaidėjas yra vartininkas. Jis stabdo varžovų metimus į vartus
įvairiomis kūno dalimis. Rankinio vartininkai nesiekia gaudyti kamuolio,
nes jis nedidelis, o ir metimai stiprūs. Nacionalinių rinktinių vyrų
komandų žaidėjų me

estų į vartus kamuolių skriejimo greitis viršija 100 km/h
greitį, moterų – toks greitis – 70-80 km/h. Rungtynėse vartininkai sulaiko
iki 20-25% visų varžovų metimų į vartus.

Metimų į vartus rezultatyvumas, norint siekti pergalės, turi viršyti
50%. Moterų komandos per rungtynes pelno po 20 -25 įvarčius, vyrų 25-30.
Žaidimo metu dėl įvairių technikos veiksmų klaidų komandos praranda kamuolį
po 10-20 kartų. Tai dažnai būna netikslūs komandos narių kamuolio
perdavimai, 6 m linijos taisyklės pažeidimas, neleistini žaidėjų su
kamuoliu ir be kamuolio stabdymai, dvigubas kamuolio varymas, žaidėjo
stūmimas ir t.t.

Rungtynėse vienos komandos žaidėjai meta į vartus per 50-60 kartų, 10-
20 kartų komanda praranda kamuolį. Žaidimas labai greitas, jame gausu
įvairių veiksmų. Vienas iš pagrindinių veiksmų yra 7 m baudinio metimas.
Tokių baudinių viena komanda kartais atlieka iki dešimties. 7 m baudinio
metimo rezultatyvumas turėtų viršyti 75%. Vartininkai sulaiko iki 20%
baudinio metimų.

Pirmaujančių pasaulio komandų žaidėjų ūgio vidurkis >190 cm vyrų
komandose ir >175-180 cm mooterų komandose. Vartininkų vyrų ūgis 195-200 cm
, moterų- 175-185 cm. Rankinio žaidėjų brandus amžius >25 metai, vartininkų
– 30 metų ir daugiau. Vaikai rankinį pradeda mokytis žaisti būdami 8-10
metų.

Žaidimas ankstyvame mokymo laikotarpyje nėra sudėtingas. Vėliau, kai
siekiama aukštesnių sporto laimėjimų, tobulėjant žaidimo technikos ir
taktikos veiksmams, žaidimas tampa vis sudėtingesnis.

Būdami moksleiviais jaunieji rankininkai besitreniruodami išmoksta
pagrindinius žaidimo technikos ir taktikos veiksmus. Jie jau dalyvauja
įvairiose oficialiose varžybose.

Pradėję studijas aukštojoje mokykloje sportininkai tobulinasi,
daugiau rungtyniauja. Žaidėjai toliau tobulina įvairius technikos veiksmus
puolant ir ginantis. Šie veiksmai atliekami vos didesniu greičiu ir
sudėtingesnėmis, artimomis žaidimui,
sąlygomis. Gerinant bendrąjį
parengtumą naudotini įvairūs judrieji žaidimai. Jų kryptingas parinkimas
padeda treneriui efektyviau naudoti treniruotei skirtą laiką. Žaidėjams
sukeliamos teigiamos emocijos, jie įvairius veiksmus vykdo su didesniu
noru. Žaidžiant judriuosius žaidimus, taip pat ir kitus sportinius žaidimus
– krepšinį, regbį, futbolą ir kt. – mokomasi naujų taktikos veiksmų ir
tobulinami išmoktieji. Kankinyje vyrauja grupinės taktikos veiksmai. Tai
dažniausiai 2-3 žaidėjų suderinti veiksmai, leidžiantys įveikti varžovų
veiksmus ginantis.

Žaidimo taktikos veiksmai

Puolant ir ginantis žaidėjai aikštelėje išsidėsto tam tikra tvarka.
Puolant žaidėjai skirstomi į pirmos ir antros linijos puolėjus. Pirmojoje
žaidžia kairiojo ir dešiniojo krašto puolėjai bei linijos puolėjas.
Antrojoje – dešinysis ir kairysis pusiau krašto puolėjai bei vidurio
įžaidėjas.

Pirmosios linijos puolėjai greiti, vikrūs, nebijantys dvikovos su
gynėju. Antrosios linijos puolėjai pasireiškia stipriais kamuolio metimais
į vartus.

Ginantis žaidėjai išsidėsto įvairiai pagal 6 m liniją. Vienu atveju
jie sustoja prie linijos. Ši sistema įvardijama 6:0. Kitu atveju vienas
gynėjas žaidžia priekyje prie laisvojo metimo linijos. Tai sistema 5:1.
Galimi išsidėstymai 4:2. 3:3 ir t.t. Ginantis svarbu nepraleisti puolėjų,
kad nesutrukdomai galėtų mesti kamuolį į vartus.

Dažniausiai žaidėjai ginantis juda tarp varžovo žaidėjo ir savo vartų
laikydamiesi žaidimo taisyklių: jie gali kovoti su varžovu dėl kamuolio,
neleisti jam laisvai judėti. Ginantis negalima stumti varžovo į nugarą,
apglėbti jį ir t.t.

Taktika rankinyje skirstoma į individualią, grupinę ir komandinę.
Deriniai mokomi daliniu ir ištisiniu metodu. Dabar komandos naudoja trumpus
derinius dalyvaujant nedidelei žaidėjų grupei. Derinių sėkmė priklauso nuo
laiku perduoto kamuolio partneriui, nuo žaidėjų t

teisingo išsidėstymo
aikštelėje ir nuo jų judėjimo pobūdžio. Taktika grindžiama žaidėjų kiekybės
sudarymu tam tikrame aikštės plote. Toks žaidėjų išsidėstymas aikštėje
galimas tuomet, kai žaidėjai be kamuolio arba jį turėdami juda įvairiomis
kryptimis keisdami savo vietą aikštelėje. Tokių žaidimo veiksmų reikia
mokytis. Žaidėjų bendradarbiavimas po du, tris sudaro taktikos veiksmų
pagrindą.

Tai pavyzdžiai pratimą, kuriuos atlikdami žaidėjai turi ne tik
tiksliai perduoti ir gaudyti kamuolius, greitai pasikeisti vietomis, bet ir
taktiškai mąstyti.

Individuali puolėjo taktika

Kaip žaisti skirtingų pozicijų žaidėjams, kokiomis ypatybėmis ir
taktiniais veiksmais turi jie pasižymėti? Krašto puolėjai privalo
atsiminti, kad kuo toliau krašte ir kuo drąsiau, ryžtingiau ir
rezultatyviau jie žais, tuo jie labiau palengvins žaidimą savo partneriams.
Krašto puolėjas privalo sugebėti atlikti veiksmus dideliu greičiu, mokėti
bent du tris gynėjų apėjimo būdus ir mesti į vartus iš sudėtingą padėčių.
Jis privalo mokėti greitai ir ryžtingai perbėgti pagal 6 m liniją į
priešingą kraštą ir, reikalui esant, užtverti gynėją. Krašto puolėjai
vidutiniškai per rungtynes meta po 7 – 8 kartus pozicinių atakų metu ir 3 –
5 kartus meta po greito puolimo atakos, pelno 3 įvarčius, “uždirba” l – 2
baudinius.

Būdingos krašto puolėjo žaidimo situacijos ir treniruočių pratimai

I situacija:

A. Kairiojo krašto puolėjas parodo, kad bėgs į vidurį. Tuo metu, kai
gynėjas reaguoja į puolėjo judesį, puolėjas staigiai veržiasi kraštu ir
meta į vartus.

B. Dešiniojo krašto puolėjas (kairiarankis) parodė, kad veršis
kraštu, o pats bėga į vidurį.

II situacija:

Kairiojo krašto puolėjo bėgimas pagal 6 m liniją, arba ap

pibėgimas 9 m
lanku.

A. Kairiojo krašto puolėjas bėga palei 6 m liniją ir gali bet kuriuo
momentu mesti į vartus arba kurį nors gynėją “užtverti”.

B. Dešiniojo krašto puolėjas apibėga apie antrosios linijos žaidėjus
ir meta iš bet kurios antrosios linijos žaidėjo pozicijos arba kamuolį
perduoda linijos žaidėjui.

Būdingi linijos puolėjų veiksmai. Žaidėjai, kurie žaidžia prie
linijos, turi pasižymėti drąsa, ryžtingumu ir metimais dešine ir kaire
rankomis. Labai svarbi jų savybė – sugebėjimas techniškai, laiku ir
netikėtai užtverti gynėjus, tiksliai gaudyti kamuolį, kuris yra perduodamas
jiems ne visuomet tiksliai ir nevienodu stiprumu. Labai svarbu tinkamai
pasirinkti vietą aikštelėje. Juk ne taip lengva pagavus kamuolį mesti į
vartus, kai žaidėjas yra kelių gynėjų apsuptyje. Čia būtina žaisti labai
apgalvotai, judriai ir drąsiai. Linijos puolėjai vidutiniškai per rungtynes
meta po 4-5 kartus ir pelno 3-4 įvarčius, bei po 2-3 kartus puolime gauna
teisę mesti 7 m baudinį.

Antros linijos puolėjai. Puolant su vienu linijos puolėju, antrojoje
linijoje žaidžia trys atsitraukusieji (pusiau kairysis ir vidurio
įžaidžiantysis bei pusiau dešinysis puolėjai).

Puolant dviem linijos puolėjais, antroje linijoje žaidžia du
atsitraukę puolėjai. Svarbiausia ką turi mokėti antrosios linijos puolėjai,
-tai tiksliai, stipriai mesti kamuolį į vartus iš 9 – 12 m atstumo. Jie
privalo mokėti netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar į kraštą, mokėti
pasikeisti vietomis ir reikalui esant, atsidūrus prie linijos, mokėti mesti
nuo linijos pašokus arba krentant. Labai gerai, kai komandoje yra vienas
kairiarankis žaidėjas. Jis dažniausiai užima dešiniojo pusiau kraštinio
puolėjo poziciją. Atsitraukę puolėjai per rungtynes vidutiniškai meta į
vartus po 6-8 kartus ir pasiekia 4-5 įvarčius. Dažnai komandoje yra vienas
pajėgesnis puolėjas, kuris meta 12-15 kartų ir pelno 6-8 įvarčius.

Vidurio įžaidžiantysis puolėjas negali pasitenkinti vien gebėjimu
sudaryti palankias galimybes savo partneriams. Jis vadovauja visam
žaidimui. Jis privalo mokėti rezultatyviai užbaigti puolimo akciją.

Grupinė puolėjų taktika

l pratimas. Linijos puolėjo sąveika su atsitraukusiais puolėjais.

Situacija A. Du atsitraukę puolėjai tarpusavyje perdavinėja kamuolį.
Linijos puolėjas stovi gynėjui iš kairės. Arčiau stovintis atsitraukęs
puolėjas perduoda kamuolį linijos puolėjui toliau nuo gynėjo. Linijos
puolėjas žengdamas vieną ar du žingsnius, meta į vartus pašokant arba
krentant.

Situacija B. Linijos puolėjas stovi iš dešinės gynėjo pusės. Gavęs
perdavimą ir žengdamas kelis žingsnius, meta kaire ranka arba sugavęs
kamuolį būnant nugara į vartus, žengia dešine koja į šalį – žingsnis kaire
prieš dešinę, ir pasisukęs veidu į vartus meta pašokant, atsispiriant dviem
kojomis.

Situacija C ir D. Tas pat, tik kamuolį perduoda toliau stovintis
antrosios linijos puolėjas. Čia dažnai naudotinas kamuolio perdavimas su
atšokimu nuo aikštės paviršiaus.

2 pratimas. Pradedama iš krašto. Žaidėjas varo kamuolį iki
artimiausio pusiau krašto puolėjo pozicijos ir perduoda kamuolį bėgančiam
kitam pusiau kraštiniam. Tuo tarpu linijos puolėjas nuvilioja vieną gynėją.
Dešinysis atsitraukęs užsimoja mesti, prieš jį išeina likęs vienas gynėjas.
Į laisvą vietą prie linijos įkerta krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta
į vartus.

3 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas susitraukęs varosi
kamuolį į kairįjį kraštą ir jį atiduoda išbėgusiam krašto puolėjui.
Pastarasis perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui, pats greitai bėga
link linijos puolėjo, o linijos puolėjas “nusiveda” vieną gynėją. Pusiau
krašto puolėjas atlikęs apgaulingą judesį apeina likusį gynėją ir, arba
meta iš krašto, arba perduoda prie linijos atbėgusiam krašto puolėjui.

4 pratimas. Trys atsitraukę puolėjai juda mažosios aštuoniukės
principu ir meta iš eigos. Linijos žaidėjas “nusiveda” gynėją.

5 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį
kraštą ir perduoda jį apibėgančiam krašto puolėjui. Pastarasis iš pusiau
krašto pozicijos perduoda dešiniajam pusiau krašto puolėjui ir bėga link
linijos. Linijos žaidėjas juda link kairiojo varžovų gynėjo ir gauna
perdavimą iš dešiniojo pusiau krašto. Jį tuoj uždengia kraštinis gynėjas.
Dabar atliekamas perdavimas į kraštą ar į liniją ir metimas.

6 pratimas. Kairiojo pusiau krašto puolėjas varosi kamuolį į kairįjį
kampą ir perduoda apibėgančiam krašto puolėjui, kurį jis perduoda dešiniojo
pusiau krašto puolėjui. Pastarasis perduoda dešiniojo krašto puolėjui,
kuris varosi pro stovintį dešiniojo pusiau krašto puolėją ir gynėją, jį
“nusivesdamas” paskui save, o kamuolį grąžina dešiniojo pusiau krašto
puolėjui, kuris meta į vartus.

7 pratimas. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas. Jis perduoda dešiniojo
pusiau krašto puolėjui, o pats bėga į kairę ir stato užtvarą kairiojo
pusiau krašto gynėjui. Kairiojo pusiau krašto puolėjas apibėga užtvarą ir
pamatęs, kad linijos puolėjas “nusiveda” gynėją, meta į vartus. Jei jį
pradeda dengti kitas gynėjas, tuomet jis perduoda kamuolį į kraštą
nubėgusiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui.

8 pratimas. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris
“priviliojęs” prie savęs vieną gynėjų, staigiai perduoda kamuolį vidurio
įžaidžiančiajam. Tuo tarpu linijos puolėjas stato užtvarą kairiojo pusiau
krašto gynėjui. Pastarasis kraštinis, apibėgęs užtvarą, gauna kamuolį, arba
meta į vartus, arba perduoda į kairįjį kraštą atsidengusiam linijos
puolėjui, kuris irgi meta į vartus.

9 pratimas. Kamuolį turi kairiojo pusiau krašto puolėjas, kuris
perduoda jį dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas
bėga iš tos pusės, kur yra kamuolys, į kitą pusę ir “nusiveda” vieną
gynėją, gi dešiniojo krašto puolėjas energingai bėga irgi į priešingą pusę,
taip pat “nusivesdamas” gynėją. Tuo pasinaudoja dešiniojo pusiau krašto
puolėjas. Jis veržiasi prie linijos ir kamuolį meta į vartus.

10 pratimas. Kairiojo krašto puolėjas turi kamuolį. Jį perduoda
kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo tarpu linijos puolėjas užtveria krašto
gynėją. Pusiau krašto puolėjas imituoja metimą ir perduoda kamuolį pro
užtvarą prabėgančiam kraštiniui.

11 pratimas. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas, kuris jį perduoda
krašto puolėjui. Pastarasis varosi ir imituoja metimą prieš pusiau krašto
gynėją, o pats perduoda kamuolį linijos puolėjui, kuris užtvėrė krašto
gynėją. Pusiau kraštas nubėga į krašto puolėjo vietą.

12 pratintas. Kamuolį turi krašto puolėjas, kuris jį perduoda
kairiojo pusiau krašto puolėjui. Tuo momentu linijos puolėjas užtveria
pusiau krašto gynėją, puolėjas, pasinaudojęs užtvara, užsimoja mesti. Prie
linijos stovintis gynėjas reaguoja į šį judesį. Tuomet linijos puolėjas
pasisuka vartų link ir, gavęs kamuolį meta į vartus. Jei jį uždengia likęs
paskutinis krašto gynėjas, tai pastarasis perduoda kamuolį likusiam laisvam
krašto puolėjui, kuris meta į vartus.

Tai keli būdingi žaidėjų bendradarbiavimo puolant deriniai. Kaip
matyti iš daugelio pratimų pavyzdžių, daugelis derinių atliekama tuomet,
kai puolant vienoje ar kitoje aikštės vietoje susidaro kiekybinė puolėjų
persvara prieš gynėjus.

Kolektyvinė taktika

Rankinio žaidime svarbią vietą užima kolektyvinė taktika puolant.
Nuo suderintų viso kolektyvo veiksmų, nuo atskirų žaidėjų žaidimo drausmės,
nuo jų individualaus meistriškumo priklauso puolimo taktikos veiksmingumas.
Labai svarbu, kad žaidėjai suprastų, jog kolektyvinis derinys – tai ne
vieno žaidėjo veiksmai, o visos komandos veiksmai, ir jeigu kuris nors
žaidėjas netikėtai atliks vieną ar kitą nelauktą veiksmą, jis tuo pačiu
gali sutrukdyti savo partneriams sėkmingai atlikti derinį. Tačiau nereikia
užmiršti to, kad žaidėjai privalo rodyti iniciatyvą. Todėl ruošiant tą ar
kitą puolimo derinį labi svarbu išanalizuoti jį makete. Savo komandos
žaidėjus supažindinti su įvairiais galimais derinio baigties variantais.
Praktika rodo, kad nepakanka vien tik to, kad treneris rodo būsimus žaidėjų
veiksmus makete. Būtina, kad patys žaidėjai mokėtų parodyti galimus
skirtingų pozicijų žaidėjų veiksmus, galimus įvairius derinio baigimo
variantus.

Rankinyje yra tam tikri derinio eigos nuoseklumai. Deriniai atliekami
naudojantis žaidėjų vietos pasikeitimais, gynėjų užtvėrimais, kiekybinės
persvaros sudarymu, staigiais kamuolio pervedimais iš vienos aikštės pusės
į kitą, žaidėjų pakeitimais ir kt. Būtina išmokyti žaidėjus kelių derinių
standartinėse žaidimo padėtyse. Jos paprastai susidaro atliekant 9 m laisvą
metimą, turint kiekybinę persvarą.

Taktikos deriniai puolant vienu linijos puolėjų

1 derinys. “Pusiau krašto puolėjo prabėgimas”. Kairiojo krašto
puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, užsimojęs
mesti ir atkreipęs linijos gynėjų dėmesį, perduoda kamuolį vidurio
įžaidėjui, o pats bėga prie linijos prieš dešinįjį pusiau krašto puolėją,
kuris jau turi kamuolį ir užsimoja mesti. Gynėjas iššoka prieš jį,
palikdamas laisvą plotą prie linijos, kur ir perduodamas kamuolys
atbėgusiam kairiojo pusiau krašto puolėjui. Derinys nepavyks, jeigu
prabėgantys atbėgs anksčiau, negu kamuolį gaus dešiniojo pusiau krašto
puolėjas, arba jeigu dešiniojo pusiau krašto puolėjas iš anksto užims
poziciją prie pat 9 m laisvo metimo linijos ir kartu sumažins veiksmo
plotą, arba jeigu vidurio įžaidžiantysis netiksliai perduos kamuolį irt.t.

2 derinys. “Pusiau krašto puolėjo prabėgimas užtveriant krašto
gynėją”.

Pradžia ta pati, tik kairiojo pusiau krašto puolėjas prabėga prie
dešiniojo puolėjo gynėjo ir jį užtveria, dešinysis puolėjas pro užtvarą
bėga į laisvą plotą ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.

Variantas A. Dešiniojo krašto puolėjas nubėga prie linijos, ir
užtveria dešiniojo pusiau krašto gynėją. Dabar dešiniojo pusiau krašto
puolėjas staigiai veržiasi į kraštą kur jį pasitinka krašto gynėjas.
Pastarasis palieka laisvą atbėgusį kairiojo pusiau krašto puolėją.
Pastarasis, gavęs kamuolį iš dešiniojo pusiau krašto puolėjo, meta į
vartus.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik dešinysis krašto puolėjas
užtveria vidurio gynėją. Laisvą vietą prie linijos įbėga vidurio įžaidėjas
ir gavęs kamuolį, meta jį į vartus.

Variantas C. Tas pat, tik į laisvą vietą atbėga kairiojo krašto
puolėjas. Šie deriniai, su pusiau krašto puolėjų “prabėgimais”, naudojami
judant į abi puses. Reikia, kad žaidėjų “prabėgimai” neaplenktų kamuolio
skriejimo, kad žaidėjai, kurie turi atlikti kitą kamuolio perdavimą, tai
atliktų laiku ir tiksliai ir nesileistų bauduojami, kad nebūtų skiriamas 9
m laisvas metimas.

Pavyzdžiai kelių derinių, kur yra panaudojami linijos ir krašto
puolėjai. Labai svarbu, kad žaidėjai puolant išsidėstytų aikštėje kuo
plačiau. Žaidėjams bus didesnė galimybė užtverti gynėjus ir laimėti dvikovą
su gynėjais žaidžiant vienas prieš vieną (1×1).

1 derinys. Kairiojo krašto puolėjas po klaidinamojo veiksmo perduoda
kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis užsimoja mesti, ir kartu
“išvilioja” nuo linijos gynėją. Perduoda kamuolį nuo linijos išbėgusiam
linijos puolėjui, kuris užtveria įžaidėjo gynėją. Tuo tarpu kairiojo pusiau
krašto puolėjas, apibėgęs savo gynėją, bėga prie linijos ir, gavęs
kamuolį iš linijos puolėjo, meta.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik pusiau krašto puolėjas, perdavęs
kamuolį linijos puolėjui, bėga užtverti dešiniojo krašto gynėjo.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos žaidėjas gauna
kamuolį, vidurio įžaidėjas staiga nubėga dešinėn, “nuviliodamas” priekinį
gynėją. Į jo vietą atbėga dešiniojo pusiau krašto puolėjas. Pastarasis,
gavęs kamuolį, užsimoja mesti į vartus, perduoda kamuolį pro užtvarą
prabėgančiam krašto puolėjui.

Variantas C. Pradžia tokia pati, tik, kai linijos puolėjas gauna
kamuolį, vidurio įžaidėjas prabėga pro savo gynėją linijos link ir, gavęs
kamuolį, tučtuojau jį vėl grąžina linijos žaidėjui.

2 derinys. Kamuolį turi vidurio įžaidėjas, kuris perduoda jį
dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Dešiniojo krašto puolėjas užima padėtį
prie pat galinės linijos ir gavęs kamuolį, įsibėgėja ir šoka virš vartų
aikštelės. Dabar jis gali kamuolį perduoti linijos žaidėjui, arba į
priešingą kraštą, arba kairiajam pusiau krašto puolėjui.

Variantas l. Pradžia tokia pati, tik į kraštą kamuolį nusivaro pats
pusiau krašto puolėjas išnaudodamas užtvarą.

Taktikos deriniai puolant dviem linijos puolėjais

Puolant dviem linijos puolėjais, dažnai yra sudaroma kiekybinė
persvara kurioje nors aikštės vietoje. Linijos puolėjai, dažnai užima
tokias padėtis: a) puolėjų pagrindinė užimama vieta gynėjų išorėje pusiau
krašto gynėjų išorėje; b) puolėjų užimama vieta į vidurį nuo pusiau krašto;
c) puolėjų užimama vieta netolygi – vienas prie linijos, kitas toliau nuo
linijos ir t.t.

l derinys. Kamuolį turi pusiau krašto žaidėjai, kurie yra arti vienas
kito. Kamuolys perduodamas į kraštą. Linijos puolėjas tuo momentu užtveria
krašto gynėją. Krašto puolėjas veržiasi link pusiau krašto gynėjo ir
perduoda kamuolį atsidengusiam linijos puolėjui, kuris kamuolį meta į
vartus.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas perduoda kamuolį
ne linijos puolėjui, o į kraštą atbėgusiam pusiau krašto puolėjui.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik krašto puolėjas bando veržtis,
ir paskui save “nusiveda” ir gynėją. Tuo pat metu priėjo bėga ir linijos
puolėjas su savo gynėju. Kraštinis staigiai perduoda kamuolį pusiau krašto
puolėjui, užsimoja mesti, išvilioja trečiąjį gynėją ir linijos puolėjo
gynėją. Linijos puolėjas atsisuka ir gavęs perdavimą, kamuolį meta į
vartus. Kamuolys perduodamas į liniją mušimu, kaip tinklinyje. Tai daroma
todėl, kad gynėjai nespėtų užsiimti tinkamos pozicijos.

2 derinys. Kamuolį turi pusiau krašto puolėjas. Jis kamuolį perduoda
į kraštą ir bėga į priešingą pusę užtverti savo partnerio gynėją.
Pastarasis, išnaudodamas užtvarą, įsibėgėja ir gauna kamuolį iš krašto
puolėjo. Linijos puolėjas bėga prieš atsitraukusįjį lyg tai norėdamas
gaudyti kamuolį. Į laisvą plotą prie linijos bėga krašto puolėjas ir, gavęs
kamuolį, meta į vartus.

3 derinys. Krašto puolėjas perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui ir
bėga prie linijos, tuo tarpu kamuolį turi kitas pusiau krašto puolėjas,
kuris užima poziciją prieš pat vartus. Dabar jis gali perduoti arba
atbėgančiam krašto puolėjui, arba likusiam laisvam linijos puolėjui. Čia
būtina naudoti perdavimus su atšokimu nuo aikštelės paviršiaus.

4 derinys. Linijų žaidėjų pasikeitimas. Derinį pradeda krašto
puolėjas. Jis perduoda kamuolį pusiau kraštui. Tolimesnis linijos puolėjas
užtveria prie linijos esantį gynėja. Pusiau krašto puolėjas perduoda
kamuolį savo partneriui kitame pusiau krašte. Į laisvą vietą pro užtvarą,
atbėga kitas linijos puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.

Variantas A. Pradžia tokia pati, tik priešingos linijos puolėjas ne
pats gauna kamuolį, o užtveria krašto gynėją. Į laisvą plotą prie linijos
veržiasi krašto puolėjas ir, gavęs kamuolį, meta į vartus.

Variantas B. Pradžia tokia pati, tik linijos puolėjas užtveria pusiau
krašto gynėją ir pats atsisukęs ir gavęs kamuolį meta į vartus.

Tai keletas įdomesnių derinių su dviem linijos puolėjais. Treneris
turi atsiminti, kad žaisti su dviem linijos puolėjais yra paranku tuomet,
jei komandoje pusiau kraštų žaidėjai sugeba rezultatyviai mesti iš toli.

Puolimo taktikos deriniai išnaudojant kiekybine puolėjų persvarą

prieš gynėjus

Labai dažnai rungtynių metu iš aikštės yra pašalinami žaidėjai 2
minutėms. Susidaro dėkinga situacija puolančiajai komandai. Deja, dažnai
tenka matyti, kaip ir didelio sportinio meistriškumo komandos neišnaudoja
šios situacijos pakeisti rezultatą. Žaidėjams reikia aiškinti, kad skubėti,
turint kiekybinę persvarą, neverta. Greitai perduodant kamuolį, gynėjai
nesuspės judėti tolygiai paskui jį. Būtinai susidarys padėtis, kai mesti
galės laisvas žaidėjas. Dažnai toks laisvas žaidėjas būna krašto puolėjas,
kuris mesdamas iš krašto ne visuomet pelno įvartį. Tokiu atveju dažnai
prarandamas kamuolys. Žinant tai, gynėjai leidžia mesti iš kraštų.
Patartina puolėjui netikėtai perduoti kamuolį į liniją ar kitą kraštą, ir
taip išblaškyti gynybą.

Išnaudojant kiekybinę persvarą puolant, žaidžiama kaip su vienu arba
dviem linijos žaidėjais. Reikia vengti bereikalingo žaidėjų blaškymosi ir
bėgiojimo.

l derinys. Kamuolį turi dešiniojo kašto puolėjas kamuolys perduodamas
paeiliui visiems žaidėjams, kurie bando prasiveržti pro du gynėjus, kartu
juos lyg sutraukdami į vieną vietą. Kamuolį gauna kairiojo pusiau krašto
puolėjas. Prie jo būtinai prišoks gynėjas, saugojantis linijos puolėją. Tuo
ir reikia pasinaudoti perdavus linijos puolėjui kamuolį. Galima
“laiptelius” pradėti ne būtinai iš išorės pro krašto gynėją, bet ir tarp
krašto ir pusiau krašto gynėjų.

Variantas A . Pradžia tokia pati, tik linija užtveria krašto gynėją.
Krašto puolėjas įbėga į laisvą vietą ir, gavęs kamuolį, meta jį į vartus.

Variantas B. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas, kuris jį perduoda
pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs kamuolį į vidurį, bėga prie
linijos prieš gavusį kamuolį dešiniojo pusiau krašto puolėją. Viduryje
esantis žaidėjas staigiai grąžina kamuolį vidurio įžaidėjui, užėmusiam
kairiojo pusiau krašto puolėjo padėtį. Dabar prieš pusiau kairįjį puolėja
ir liniją saugantį gynėją esti tik vienas gynėjas. Šioje situacijoje
atliekamas derinukas 1×1.

2 derinys. “Dvi linijos”. Linijos žaidėjų pasikeitimas. Kamuolys
krašte. Kai jį gauna kairiojo pusiau krašto puolėjas, toliau esantis
linijos žaidėjas užtveria vidurio gynėją. Dešiniojo pusiau krašto puolėjas
perduoda kamuolį atbėgusiam tolimesniam linijos puolėjui.

3 derinys. Kamuolį turi kairiojo krašto puolėjas. Šis bando veržtis
kraštu ir perduoda kamuolį pusiau krašto puolėjui. Pastarasis, perdavęs
kamuolį į priekį išėjusiam linijos puolėjui, pats staigiai bėga prie
linijos, norėdamas gauti kamuolį. Linijos puolėjas pats bando veržtis, o
kamuolį atiduoda bėgančiam dešiniojo pusiau krašto puolėjui. Kamuolys
perduodamas į kraštą. Puolėjas ryžtingai veržiasi, kad jį uždengtų tas pats
vienas gynėjas. Šią akimirką kraštinis tuojau perduoda kamuolį atgal pusiau
krašto puolėjui, kuris stovi prie linijos ir meta į vartus.

4 derinys. Kamuolį tarpusavyje perdavinėja pusiau krašto puolėjai.
Linijos puolėjai stovi plačiai. Jei neišeina perduoti linijos žaidėjui, tai
linijos puolėjas užtveria krašto gynėją. Krašto puolėjas bėga link linijos
puolėjo pagal 9 m liniją ir, gavęs kamuolį, bando mesti. Jei gynėjas išeina
prieš jį, tai kamuolys perduodamas linijos puolėjui, kuris meta į vartus.

5 derinys. Kamuolį turi dešiniojo pusiau krašto puolėjas, kuris
perduoda į dešinį kraštą. Dešiniojo krašto puolėjas pašokęs virš vartininko
aikštelės, staigiai perduoda kamuolį tolimam linijos puolėjui, kuris meta į
vartus.

Greitasis puolimas

Rankinio komandų žaidėjai turi sugebėti greitai bėgti. Rankinio
komanda, turinti greitus krašto puolėjus, gali tikėtis didesnės sėkmės
rungtynėse. Greitame puolime dalyvauja vienas ar keli žaidėjai. Žaidėjai
turi mokėti greitai bėgti varant kamuolį. Jei vienas žaidėjas dalyvauja
greitame puolime, tai jis turi stengtis pabėgti nuo gynėjų. Jei greitame
puolime dalyvauja du puolėjai, tai vienas, varydamas kamuolį, “nusiveda”
gynėją į kraštą ir, perdavęs kamuolį savo partneriui, sudaro galimybę
pastarajam mesti į vartus iš patogios vietos. Treniruotėms pratimai
parenkami tokie, kad žaidėjai bėgtų maksimaliu greičiu 10-15 m. ir tuomet
gautų kamuolį. Bėgti reikia tiesiąja ir staigiai keičiant kryptį . Mokant
greitojo puolimo naudoti gynėjus deriniuose 1×1, 2×1, 2×2. Kamuolį perduoda
vartininkas arba kuris nors iš žaidėjų. Reikia, kad ir kiti žaidėjai tuo
momentu užimtų patogia padėtį kamuoliui perimti. Jei nepavyksta tolimas
perdavimas, tai kamuolys perduodamas žaidėjams, užėmusiems padėtį aikštės
viduryje. Žaidėjas, gavęs kamuolį aikštės viduryje, veržiasi link vartų.
Dažnai susidaro kiekybinė persvara 3×2 arba net 4×3 ir 1.1. Stengtis
kamuolį perduoti ne aukšta trajektorija, o kuo staigiau ir greičiau. Reikia
laukti, kol puolėjas nubėgs atkarpą tiesiąja ir pakeitęs bėgimo kryptį jau
bus pasiruošęs priimti kamuolį. Puolėjai meta į vartus pašokus ir bėgant.
Puolėjas privalo mokėti permesti kamuolį per išbėgus į vartininką.

Puolimas prieš įvairias gynimosi sistemas

Žaidėjai supažindinami su rankinio žaidimo taktikos pagrindais.
Treneris privalo mokyti savo auklėtinius suprasti, kokią pasirinkti žaidėjų
išsidėstymo schemą puolant ir ginantis. Pagrindiniai motyvai, kuriais
remiantis pasirenkamas vienoks ar kitoks žaidėjų išsidėstymas, pvz., gali
būti tokie: jei varžovų komanda ginasi 6:0, tai jie lyg parodo, kad
saugojasi linijos ir krašto puolėjų; jei varžovai puola dviem linijos
puolėjais, galima vieną pusiau krašto puolėją dengti asmeniškai; jei
varžovai ginasi 5:1, tai puolant galima išsidėstyti., dviems linijos
žaidėjais.

Puolimo deriniai 9 m laisvo metimo metu

Kankinyje galima išnaudoti 9 m., laisvą metimą. Komandos žaidėjai
treniruočių metu turi mokytis, o rungtynėse kantriai atlikti tai, ką
išmoko. Atliekant laisvą metimą, reikia kuo dažniau bandyti mesti į vartus.
Pateikiami keli deriniai atliekant laisvą metimą iš 9 m.

l derinys. Trys žaidėjai sustoja “į sienelę”. Už jos yra žaidėjas,
pasižymintis stipriu metimu. Vienas iš sienelės žaidėjų perduoda kamuolį
atsitraukusiam ir sienelė tuo metu juda link gynėjų. Puolėjas meta iš už
sienelės.

2 derinys. Pradžia tokia pati, tik atsitraukęs žaidėjas, gavęs

kamuolį, jį tučtuojau perduoda kitam pusiau krašto puolėjui, kuris

perduoda linijos žaidėjui, arba krašto puolėjui, arba meta į vartus.

Taktika ginantis

Žaidėjus reikia mokyti ginantis žaisti labai rūpestingai ir
susikaupus. Klaidinga manyti, kad besiginantys žaidėjai lyg ilsisi. Šiuo
metu puolėjų metimai būna labai stiprūs ir įvairūs, todėl vienam gynėjui
veržtis su puolėju sunku. Vienas iš pagrindinių veiksmų ginantis yra jų
paslankumas, vienas kito “pasaugojimas”. Ginantis rankininkai turi nebijoti
blokuoti stiprius metimus viena ir dviem rankomis, drąsiai žaisti prieš
puolėją stengiantis išmušti kamuolį arba perimti netikslų perdavimą,
nebijoti dvikovos su puolėju, bet be reikalo nesistumdyti. Ginantis reikia
nepraleisti puolėjo sau už nugaros. Pavojingoje vietoje sudaryti kiekybinę
persvarą, stengtis perimti kamuolį. Žaidėjai ginasi ne prie pat 6 m
linijos, o išėjus truputį į priekį. Jei gynėjas mato, kad kamuolį turi
puolėjas, kuris gali stipriai mesti į vartus, jis privalo išeiti prieš jį,
kad sutrukdytų mesti. Tokį partnerio išėjimą į priekį “saugoja” jo
partneris. Pvz.: jei vienas pusiau krašto puolėjas bėga prie linijos į
priešingą aikštės pusę, tai priekyje (kai atliekamas derinys 5:1)
besiginantis žaidėjas stengiasi jo nepraleisti, sutrukdyti jam laiku
nubėgti į numatytą vietą. Jis neleidžia bėgti sau už nugaros, gali palydėti
prabėgantįjį, arba “perduoti” jį kitam gynėjui, žaidėjas užima vietą prie
linijos. Jei komanda ginasi būdama ne pilnos sudėties, būtina žaisti ypač
judriai. Šioje situacijoje gynėjai lyg ir palieka neuždengtą tolimą nuo
kamuolio krašto puolėją, stengdamiesi būti arčiau kamuolio.

Štai pagrindinės gynėjų judėjimo kryptys įvairiose gynėjų išsidėstymo
schemose.

Dengiant vieną gynėją asmeniškai, reikia turėti omenyje, kad puolėjai
stengsis šiam savo partneriui užtvarą sudaryti galimybę “pabėgti” nuo savo
dengėjo. Gynėjai privalo laiku pasikeisti puolėjais, per daug nesi-
blaškyti. Jei puolėjas pasyvus, priėjo neverta stovėti arti, o reikia
padėti savo partneriams. Galima net perimti varžovų netikslius perdavimus.

Žaidėjai turi žinoti, kad jei varžovų komandoje rezultatyviai žaidžia
linijos ir krašto puolėjai, tai geriausia gintis 6:0.

Jei varžovų komandoje yra žaidėjų, pasižyminčių stipriais metimais –
pasirenkama gynyba 5:1 ir 1.1.

Kai varžovai turi kiekybinę persvarą, tai besiginančios komandos
žaidėjai privalo labai atidžiai gintis, labai greitai judėti, pasikeičiant
vietomis. Taip sutrukdoma puolėjams sudaryti kiekybinę persvarą. Būdama ne
visos sudėties, tačiau aktyviai besiginanti komanda, gali sėkmingai žaisti,
o kartais ir perimti varžovų perdavimą.

Literatūra

1. Gintautas Stasiulevičius, Kęstutis Puodžiūnas „Rankinio žaidimo

mokymasis“, 2001m.

2. Vytautas Kontvainis „Rankinio taktika. Puolimo pratimai ir užduotys“,

Kaunas, 1988m

3. Česlovas Garbaliauskas, Genovaitė Irtmonienė „Rankinio saąvokų

aiškinimas“, Kaunas, 1987m.

4. Gintautas Satsiulevičius „Lietuvos rankininkės pasaulio pirmenybėse“,

Vilnius, 1994m.

5. Gintautas Satsiulevičius „LRF 40 Metų“, Vilnius, 1994m.

Leave a Comment