Turinys:RytųAzija……………………………………………………………..………………………………………………….2Kinijoskultūra:…………………………………………………………..……………………………………………..2 Didžioji kinųsiena……………………………………………………………..……………………………………2 Imperatoriaus Cinokariuomenė…………………………………………………………………………………3
Istorija…………………………………………………………..……………………………………………………….3 Arbatosceremonija………………………………………………………………………………………………….4
Japonija…………………………………………………………..………………………………………………………..4
Sodai……………………………………………………………..………………………………………………………4 Arbatos gėrimoceremonija………………………………………………………………………………………5
Sportas…………………………………………………………………………………………………………………..5
Animacija………………………………………………………….…………………………………………………..6 Vaidybosmenas……………………………………………………………..………………………………………6 Politinėsistema………………………………………………………………………………………………………7
Šventės………………………………………………………………………………………………………………….7 Japonųmafija…………………………………………………………….…………………………………………..8
Korėja…………………………………………………………….………………………………………………………..9Taivanis…………………………………………………………..……………………………………………………….9
Literatūra…………………………………………………………………………………………………………………10
Rytų AZIJA
Rytų azijai priklauso Kinija, Jaonija, Korėja, Mongolija ir Taivanas. Šiosešalyse gyvena mongolidų rasės žmonės ir visi jie turi savas dradicijas irparočius. Savitą kultūrą ir gyvenimo budą.
Kinijos kultūra
Daugelis lietuvių, galbūt paprasčiausiai dėl informacijos stokos, Kinijąpažįsta tik kaip technologijų ir kažkokių keistų žmonių šalį. Kažkodėl iržiniasklaida stengiasi išpūsti visokias keistenybės, kad ir “šunų valgymą”,išties, Kinijoje yra mažyte saujelė žmonių (pora dešimčių, prie bendrogyventojų skaičiaus tai lygu nuliui) priklausančių sektai ir nieko bendroneturinčių su Kinijos kultūra, kurie išties taip elgiasi. Tačiau,pasižvalgę po Lietuvėlę ir sektas dar ne to rastumėm! Dauguma kiniečių –labai protingi ir išsilavinę žmonės, žinoma, šalis didelė , joje yra visko, ir turto ir skurdo, bet kur to nėra? Visgi ir žmonės, ir gamta, irKinijos kultūra sudaro pasakiškai savitą, įdomų pasaulį, kontrastingąpasaulį.Tai unikalus kraštas! Siūlyčiau kiekvienam pasidomėti šia Rytų šalimi sunepakartojamo grožio gamta, fantastiškais kalnais, gilia kultūra, istorija,paslaptimis ir, be abejo, virtuve. Kinija įdomi tiek geografiniu požiūriu,kelionės joje palieka neišdildomą įspūdį, tiek istoriniu, tiek dvasiniu aspektu (vienos anksčiausių civilizacijų susikūrė Kinijoje, Rytų kovosmenai, dvasiniai mokymai taip pat sklinda iš Kinijos, netgi arbata irsugalvota Kinijoje! nekalbant jau apie Kinų mediciną, ir panašiusdalykus.). Žodžiu rasti joje galima visko, ko tik ieškosi, ir daug daugiau
nei kada nors tikėjotės surasti.Na, šalis tolima, bet ne tolesnė nei Amerika! O ir pigesnė… :)Visgi Kinija ne vienintelė Azijos šalis, kurioje yra piramidžių…netikite? Tada pasižvalgykit po tekančios saulės šalį!Kinijos kultūros pasiekimai: 1. Kinų raštas – specifiniai hieroglifai. 2. Irigacinė žemdirbystė. 3. Gebėjimas lydyti metalus, bronzos naudojimas. 4. Vėliau kinai išranda šilką, popierių. Taip pat kompasą, paraką, seismografą, porcelianą. Pastaruosius europiečiai turėjo išrasti iš naujo. 5. Rašalas. 6. Presas. 7. Konfucijaus mokymasDidžioji kinų siena
Pagrindinis straipsnis: Didžioji kinų sienaDidžioji kinų siena – gynybinis įrengimas Kinijos šiaurėje ir šiaurėsvakaruose, viena įspūdingiausių Kinijos įžymybių. Tai didžiausias statinyspasaulyje, manoma, kad sienos ilgis siekia apie 6350 km (pagrindinės sienosilgis apie 2400 km).
Imperatoriaus Cino kariuomenė[pic]
Keramikinių kareivių armijaQin Shihuang (pirmasis Kinijos imperatorius) buvo palaidotas Šansiprovincijoje maždaug 35 km į rytus nuo Xi’an miesto.1970 m. šalia piramidės, kurioje palaidotas imperatorius atrasta visakeramikinių kareivių armija (terakota). Pirmasis Kinijos imperatorius juosčia užkasė, kad saugotų jo mauzoliejų (po piramide), kuris iki šiol nėraištyrinėtas, ir kelią į pomirtinį gyvenimą.Tuo metu Kinijoje žmonių aukojimas nebuvo įprastas reiškinys kaip kitosekultūrose, todėl vietoj gyvų žmonių kariuomenės, jis buvo palaidotas susimboline, realaus žmonių dydžio, kareivių terakota ir arkliais.Tai pirmasis atvejis istorijoje, kai kažkas atrasta šalia piramidės(atkasti 8000 kareivių, išrikiuotų pagal to meto karines tradicijas).
Istorija
Pagrindinis straipsnis Kinijos istorija, taip pat žr. Kinijos Respublikosistorija, Kinijos Liaudies Respublikos istorijaKinija yra vienas ankstyviausių žmonijos civilizacijos centrų. Kaip irŠumero, Indo slėnio bei Majų ir galbūt Senovės Egipto civilizacijos, jinepriklausomai išrado raštą. Šį raštą kinai ir japonai naudoja iki šiol, išdalies jį naudoja ir korėjiečiai bei vietnemiečiai.
Tradiciškai pirmąja Kinijos dinastija laikoma pusiau legendinė Siadinastija. Naujausi Bronzos amžiaus gyvenviečių kasinėjimai Henanoprovincijoje patvirtina dinastijos egzistavimo galimybę. Vis dėlto pirmojidinastija, kurios egzistavimu niekas neabejoja, yra Šang dinastija, XVIII-XII amžiais pr. m. e. valdžiusi teritoriją apie Huanghės baseiną. Jąpakeitė Džou dinastija (XIII-V a. pr. m. e.), kuri palaipsniui suskilo įdaug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių valstybių. Šiuo politiškainestabiliu laikotarpiu gimė svarbiausios Kinijos filosofinės sistemos –konfucianizmas ir daoizmas.[pic]Fusi ir Niuva – mitologiniai personažaiIII amžiaus pabaigoje Kiniją suvienijo Čin (Qin) dinastijos valdovas ŠiHuangdi, tapęs pirmuoju Kinijos imperatoriumi. Jis taip pat prijungė irPietų Kiniją. Po Ši Huangdi mirties prasidėjo visuotinis sukilimas,dinastija žlugo ir valstybė vėl iširo. Tačiau brutali Ši Huangdicentralizacijos politika padėjo sukurti tvirtas visuomenės struktūras,kurios išliko ir po sukilimo. Jų pagrindu valstybę iš naujo suvienijo Handinastija, valdžiusi nuo III a. pr. m. e. pabaigos iki 220 m. e. metų.Dinastijai žlugus vėl sekė susiskaldymo periodas. 580 metais valstybę vėlsuvienijo Sui dinastija. Valdant po jos sekusioms Tang ir Song dinastijomsKinija išgyveno savo aukso amžių. Nuo VII iki XIV amžiaus ji buvo benetechnologiškai ir kultūriškai pažangiausias kraštas pasaulyje. Songdinastija žlugo po mongolų invazijos 1279 metais. Mongolų karo vadas KublaiChanas pradėjo Juan dinastiją. 1368 metais mongolai buvo išstumti, šalį ėmėvaldyti Ming dinastija (iki 1644). Ją pakeitusi Čing dinastija valdė iki1911 metų, kada buvo įkurta Kinijos respublika.XIX a. – XX a. pr. Kinijos santykinė politinė, ekonominė ir karinė galiasusilpnėjo, regione ėmė dominuoti Japonija ir Vakarų valstybės.Kinijosimperija egzistavo iki Kinijos respublikos sukūrimo 1912 m., tačiau perkelis tolimesnius dešimtmečius Kinijos Respublika buvo paralyžuota karovadų, kurie įsitvirtino regionuose, o per Antrąjį Kinijos-Japonijos karąJaponijos imperija užėmė didelis Kinijos teritorijas. Tuo tarpu šalį draskėKinijos pilietinis karas, kuriame grūmėsi nacionalistai ir komunistai.Po pergalės pilietiniame kare Mao Dzeduno vadovaujami kinų komunistai 1949m. įkūrė Kinijos Liaudies Respubliką, nacionalistai buvo priverstipasitraukti su savo vyriausybe į Taivaną, kurį jie valdė nuo Antrojopasaulinio karo pabaigos. Nuo to laiko Kinijos respublika valdo tiktaivaną, Peskadorų salas ir keletą salų Fujian provincijos pakrantėje,įskaitant Kinmen ir Matsu salas bei keletą salų Pietų Kinijos jūroje.Arbatos ceremonija
Jei Jūs paklaustumėte, kuo skiriasi tradicinis arbatos gėrimas nuoceremonijos ir ką dar galima veikti “Arbatos magijoje”, atsakymas būtųmaždaug toks:
Arbatos gėrimo ceremonija rengiama atskiroje patalpoje, vadinamojeceremonijų kambariu, dalyvaujant Arbatos Vyksmo vedančiajam, kuris išsamiaisupažindins su senąja kinų tradicija, aprašyta Lu Ju traktate “Ča Dzin”.Nuo tradicinio kinų arbatos gėrimo, kuris atliekamas arbatos salėje,ceremonija skiriasi savo rituališkumu, kuris, beje, yra žymiai mažesnisnegu japoniškoje tradicijoje. Šioje kinų tradicijoje didžiausias dėmesysskiriamas Arbatai, kur šis žodis reiškia ne vien arbatos lapą, bet irbendrą vedančiojo ir svečių procesą, dalyvaujant gyvai ugniai, šaltiniovandeniui bei tos Arbatos paslapčiai, kurią susirinkusieji turi galimybębūtent tą vakarą išgirsti…
Ši arbata gali būti tyli, leidžianti grožėtis nukritusio vandens lašogarsu ir jo nepakartojamu atspindžiu mūsų vidiniame pasaulyje. Ji galitapti ir bendravimu, kuomet susipažįstam vienas su kitu subtilesniamelygmeny, ten, kur dalinamės kvėpavimu – pačiu asmeniškiausiu dalyku, kurįturime. Po to galima pasakyti: “aš su šiuo žmogum JAU gėriau arbatą”. Jautapo gražia tradicija padovanoti ceremoniją gimtadienio proga. Perskaitytimėgstamas eiles, kam paprastai nebūna laiko, ir pačiam užrašyti savo
mintis. Susėdus su artimais žmonėmis padovanoti Laiką. Ne tą, kasdieniškąir buiti�ką, bet kitokį. Sakralinį laiką, kurio nors truputis būtinas mumskaip vanduo.Japonija.
Japonija (Nippon arba Nihon 日 (saulė) 本 (šaknys/kilmė), pažodžiui „saulėskilmė“) yra Rytų Azijos šalis, esanti tarp Ramiojo vandenyno ir Japonijosjūros, Korėjos pusiasalio rytų. Jos vardas dažnai verčiamas kaip „TekančiosSaulės šalis“, yra kinų kilmės ir apibūdina Japonijos geografinę padėtįAzijos žemyno atžvilgiu. Prieš Japonijai užmezgant ryšius su Kinija,Japonija buvo žinoma Va (Wa, 倭 „taika“, „harmonija“) arba Jamato (Yamato,大和 „Kalnų kelias“) pavadinimais.Sodai
Japonų sodai yra išsiskiriantys ir gerai žinomi visame pasaulyje tuo,kad sukuria simbolines jūros ir peizažo miniatiūras, kurios sutelpa į tikkelis šimtus, ar dar mažiau metrų. Vystantis iš rafinuotos valdančiosiosklasės ir Budizmo ir Šintoizmo principų, japonų sodai taip pat yra keičiamiaugalais, smėliu, vandeniu ir akmenimis, kurie, atspindi gamtos grožį.
Nesuskaičiuojamai daug sodų buvo rasta šventyklų požemiuose, kuriemsyra šimtai metų. Ypatingai turtingas tokiais sodais yra Kyoto. Geriausipavyzdžiai būtų- imperatorinė Katsura vila, Ginkakuji ir Kinkakujipavilijonai, Nijo pilis, ir įžymus Ryoanji šventyklos akmenų sodas.Tokijuje taip pat yra tokių sodų, kuriuos vertėtų aplankyti, tai- HigashiGyoen Sodas, Hama Rikyu Sodas ir Koishikawa Korakuen. Tuo tarpu didelisShinjuku Gyoen parkas, imperatorinei šeimai buvo tiesiog maloni vieta.Kitur šalyje įsimintini sodai yra Kenrokuen, Ishikawa ir t.t.
Arbatos gėrimo cereminija
Daugeliui, ko gero, teko girdėti apie arbatos gėrimo ceremoniją.Japonijoje rengiami specialūs kelių dienų kursai, kaip vesti šiąceremoniją. Ir juos lankiusieji, ir juos vedantys į tai žiūri labaiskeptiškai: neįmanoma per kelias dienas išmokti to, ko mokomasi kelerius arnet keliasdešimt metų. Arbatos gėrimo ceremonijos rengiamos dažniausiai tam
tikra proga. Svečiai per japonišką sodą (sodai irgi savita Japonijoskultūros dalis) ateina į specialų namelį arbatos gėrimo ceremonijai.Kambaryje, kuriame nėra ryškios ir aiškios šviesos (kad netrukdytųsusikaupti ceremonijos metu), stovi ikebana. Nors Vakaruose ir puokštė, irgėlių aranžavimo menas vadinami vienodai: ikebana, patys japonai turiskirtingus žodžius: puokštė vadinama ikebana, o menas – kadō. Tas patspasakytina ir apie arbatos gėrimą: arbatos gėrimo ceremonija japoniškaivadinama cha-no yu, o ceremonijų rengimo menas – sadō. Pasigrožėję ikebana,priderinta prie metų laiko, ir perskaitę eilėraštį, kabantį ant sienos,svečiai privalo visa tai įvertinti ir tik tuomet susėda ant žemės. Pagaltradiciją japonai ir miega, ir sėdi ant žemės. Ir ikebana, ir eilėraštisprimena tuos pačius Heian laikus, kai po meilės nakties meilužiai vienaskitam siųsdavo eilėraštį su augalo šakeleSportas
Didžioji dauguma Japonijos žmonių domisi sportu ir skirtingais kovosmenais. Kelis jų, pati šalis yra išgarsinus pasaulyje, kaip pavyzdžiuitradiciniai kovos menai.
Kiekvienas bent kiek užsiimantis sportu tikrai žino nacionalinį JaponųSumo- imtynes, kurios dažniausiai atliekamos Shinto šventykloje per šventesarba minėtinomis dienomis. Viskas vyksta ringe, kuriame susitinka dumilžiniški vyrai, laimi tas, kuris pirmas išstums savo priešininką iš ringoarba parvers ant žemės. Apskritai taisyklės yra labai sudėtingos.
Judo yra savigynos menas, gimęs Japonijoje ir dabar paplitęs tarpentuziastų visame pasaulyje. Remiantis sverto taisykle priešininko jėga yrapanaudojama savo labui. Judo yra gavęs Olimpinių žaidynių medalį ir tapo jųdalimi.
Karate yra kova be ginklų, išvystyta Okinawan valstiečių, kuriems žemiųvaldytojai drausdavo nešiotis ginklus. Naudojantis sutelkta energija Karateekspertas ranka arba koja gali sulaužyti nuo plonos lentelės iki plytos,
vienu smūgiu.Aikido yra dar viena karinio meno šaka, kurioje taip pat sutelkiamaenergija, tačiau ją panaudojant kartu su priešininko jėga. LabiausiaiAikido yra vertinamas tarp jo pasiekėjų, kaip būdas sustiprinti savo fizinęjėgą.
Taip pat lavinamos ir moderniojo sporto šakos.
Beisbolas Japonijoje yra toks populiarus, kad jo mėgėjai net nustembaišgirdę, jog amerikiečiai taip pat jį laiko savo nacionaliniu sportu. Ypačpopuliarios yra metų serijos, žaidžiamos tarp vyresnių vidurinių mokyklosklasių mokinių. Profesionalus beisbolas taip pat neatsilieka- yra dvylikakomandų, kurias remia pagrindinės korporacijos.
Šiuo metu Japonijoje futbolas labiausiai palitęs tarp vaikų ir jaunimo.Pastaroji- Jaunimo lyga buvo įkurta 1993 metais ir yra pripažinta, kaipaukščiausios klasės. Ji susideda iš 14 komandų, kuriuose žaidžia geriausižaidėjai.
Golfas Japonijoje taip pat gana populiarus sportas. Yra daug pirmosklasės golfo kursų kaimuose, netoli visų didžiųjų miestų ir pačiuosemiestose. Nesuskaičiuojamai daug žmonių ten lankosi ir domisi šiuo sportu.
Visuose miestose yra viešų ir privačių plaukimo baseinų, todėlplaukimas čia yra prieinamas aktyvus laisvalaikio praleidimas. Ir žinoma,vasara, pajūrio krantai yra pagrindinė vandens mylėtojų lankymosi vieta.
Alpinistai Japonijoje taip pat turi kur pasireikšti- Japonijos Alpėsegerai išvystyta ir ši spoto šaka leidžia siekti kalnų aukštumų.
Slidinėjimas yra tepęs svarbiu šalies verslu. Žiemą milijonaislidinėtojų traukia į savo mėgiamas vietas- Honshu ir Hokkaido kalnus.Slidinėjimas čia taip paplitęs, jog vasarą yra sudarytos sąlygostreniruotis- specialios nuožulniosios plokštumos.
Tarp jaunimo labai paplitęs ir tenisas. Yra daug privačių ir viešųjųteniso kortų. Dauguma pirmos klasės viešbučių taip pat siūlio šį malonumąsavo nuosavuosiuose kortuoseAnimacija
Kalbant apie Japonijos kultūrą, nereiktų pamiršti pačių jų kuriamos
animacijos, vadinamos anime. Tai animaciniai filmai, kuriuose vaizduojamasžmonių gyvenimas, antirealistiškos situacijos ir t.t. Anime skirstoma įdaugiau skirtingų žanrų, tai- komedijos, nuotykiniai, dramos,psichologiniai filmai ir kiti. Nors viskas yra piešta, arba ranka arbakompiuterine grafika (3d), didelė šios animacijos dalis nėra skirtavaikams, kaip kad “Pokemonai”/ “Digimonai”, ar tos pačios “Drakonų kovos”,tai labiau jaunimui nuo 17-18 metų ir visiems kitiems, vyresniems žmonėms(Serial Experiments Lain, GITS, Akira, Samurai X ir t.t.). Labiausiaianime, be Japonijos, yra paplitusi Vokietijoje ir Amerikoje, tačiau nemažaibesidominčių žmonių yra ir Lietuvoje.Taip pat reikėtų paminėti manga, tai komiksų tipo knygos,leidžiamos atskirai, arba dažnai randamos japonų laikraščiuose. Tai lygiaitokių pat žanrų, kaip ir anime, piešiniai, tik dabar, norint suprastveiksmą, reikia skaityt, o ne žiūrėt
Vaidybos menas
Jau daugiau nei prieš 700 metų sukurtas japonų Nacionalinis teatras Nohyra gerai žinomas visame pasaulyje. Negalima nepastebėti aktorių judesių,nuostabių rūbų ir kaukių- būtent jie atspindi personažo charakterį irbruožus. Noh nėra vaidinamas vien tik teatro scenose, jį taip pat galimapamatyti mokyklose, tokiose kaip Kanze Nohgakudo, Tokijuje. Noh dažniausiaiatliekamas šventyklose, po atviru dangum.
Gerai žinoma ir Kabuki šimtmetinė klasikinė drama. Naudojamas ryškusmakiažas, impozantiški kostiumai, veiksmas, netgi kovos su kardais. Kabukiištisus metus galima pamatyti Tokijuje, Kabuki- za. O taip pat irNacionaliniame Japonijos Teatre.
Bunraku yra kruopščiai paruoštas lėlių teatras, vaidinamas trijųaktorių, kurie valdo lėles. Dažniausiai vaidinamas vaizdingas ir egzotiškaspasakojimas.
Politinė sistema
Japonija yra konstitucinė monarchija. Formali valstybės galva –imperatorius. Jo oficialūs titulai – Tenas ir Mikado. Jis yra valstybėssimbolis ir neturi realios politinės galios.Įstatymų leidybos valdžia priklauso Parlamentui (Kokkai), kurį sudaro dveji
rūmai: Atstovų rūmai (Shugi-in) ir patarėjų rūmai (Sangi-in).Vykdomoji valdžia priklauso ministrų kabinetui, vadovaujamam ministropirmininko.Nuo 1955 m. su nedidele pertrauka Parlamente daugumą turi Liberalųdemokratų partija (Jiyu-minshuto, trumpiau Jiminto)Šventės
Sausio 23 d.
Imperatoriaus dienaImperatoriaus diena – tai valstybės diena. Šios šventės metu vienintelįkartą per metus šalies svečiai ir gyventojai oficialiai įleidžiami įimperatoriaus rūmus.Kovo 3 d.HINAMACURI – Mergaičių šventėMergaičių šventės metu japonų namuose, kuriuose auga mergaitės, išjaponiškų lėlių daromas altorėlis, primenantis imperatoriaus rūmus.Altorėlis yra sudarytas iš kelių pakopų: viršuje imperatorius,imperatorienė, žemesnėje pakopoje rūmų damos, dar žemiau arbatos gėrimoceremonijos statulėlės, arba turtingos mergaitės kraitis, apačioje – sodoimprovizacija. Šio altorėlio dydis priklauso nuo šeimos turtingumo, neslėlės ir Japonijoje yra brangios. Mergaitės gauna dovanų japoniškų lėlių,kurias puošia tautiniais drabužiais. Namuose pagal tradicijas atliekamasarbatos gėrimo ritualas, skirtas mergaitėms.Liepos 7 d.
TANABATA (įsimylėjėlių diena) – Audėjos diena arba žvaigždžių šventė.Pasak legendos, du įsimylėjėliai įsikūnijo dviejose žvaigždėse, perskirtipaukščių tako. Jiems lemta susitikti tik tą naktį. Japonijoje įsimylėjęžmonės šią dieną ant autentiško popieriaus rašo laiškus, kuriuose išdėstosavo troškimus.Rugpjūčio 13 d.
OBON – Mirusiųjų šventėJaponai tiki, kad šios šventės metu į namus sugrįžta protėvių vėlės. Todėlyra tvarkomi namai, protėvių kapai, degami žibintai, paliekama maisto,lankomi visi žinomi giminės kapai, meldžiamasi.Lapkričio 15 d.
ŠIČI-GO-SAN (7-5-3)Trejų ir septynerių metų mergaitės bei penkerių metų berniukai šią dienąvedami į šventyklas pasimelsti už savo sveikatą, ilgaamžiškumą. Japonų mafija
Jakudza
Jakudza (Yakuza; japon. やくざ ar ヤクザ) – japoniškas mafijos atitikmuo,gerai organizuotos kriminalinės grupuotės.
Kilmė ir tradicijos
Yra kelios jakudzos kilmės versijos, tačiau nei viena jų nėra labiaupagrįsta už kitas.Kabuki-mono teorija jakudzą kildina iš XVII a. keisto samurajų klano,išsiskyrusio neįprastomis šukuosenomis, apranga ir labai ilgais kardais.kabuki-mono dar buvo žinomi kaip hatamoto-yakko (Šoguno tarnai). Tokugavoseroje – ilgos taikos periodas – samurajų paslaugos nebuvo labaireikalingos, todėl tapę roninais jie neužilgo perėjo prie kriminaliniogyvenimo būdo. Šiuolaikiniai jakuzos nariai atmeta kabuki-mono teoriją irkildina save iš machi-yakko (miesto pagalbininkai) – grupuotės, gynusioskaimus nuo plėšikų. Ši versija pristato jakudzą kaip rytietišką Robino Hudoatitikmenį, gynusį skurdžius ir bejėgius.[pic]Jakudzos nariai yra skirstomi į tris grupes: tekiya (narkotikųdileriai), bakuto (lošėjai) ir gurentai (gangsteriai). Narkoprekeivių irlošėjų šaknys siekia XVIII a., tuo tarpu gurentai atsirado tik po Antropasaulinio karo, kylant juodosios rinkos prekių paklausai.Tradiciškai narkoprekeiviai dirbdavo turguose ir mugėse, o lošėjai daugiauprisilaikė miestuose. Gurentai buvo didelis kontrastas šioms dviemsgrupuotėms, kadangi jų organizacijos susikūrė ir veikė pagal Al Kaponėstipo gangsterinių JAV grupuočių principą, tikslų siekdamos atviru smurtu irgrasinimais.Nestabili Japonijos padėtis pralaimėjus Antrą pasaulinį karą, ypatingaiprastas pragyvenimo lygis bei stiprių antikriminalinių struktūrų trūkumassudarė puikias prielaidas vystytis ir klestėti organizuotamnusikalstamumui.Pats žodis jakudza ( yakusa) pažodžiui vietiniu dialektu reiškia trisskaičius: ya 8, ku 9 ir sa 3, kuriuos susumavę gauname 20. Tai yrapralaiminti ranka japonų hanafuda kortų žaidime ir simbolizuoja jųatstumtumą, “blogosios visuomenės rankos”. Panašiai, kaip Amerikosbaikeriai išsitatuiruoja frazę born to lose (gimę pralaimėti, angl.)Ypatingas jakudzos narių skiriamasis bruožas yra tatuiruotės, daugiauprimenančios tapybą. Dažnai jos dengia labai didelę kūno dalį: visą nugarą,
rankas, net ir kojas ar krūtinę. Pagal tradiciją, jos daromos senoviniubūdu, kuris yra labai skausmingas ir užima daug laiko. Tatuiruočių darymaslaikomas ištvermės išbandymu. Dažniausi piešinių motyvai – mitologija,demonai, budizmas. Paskutiniu metu ši tradicija nyksta. Dažnai jakudzaišsiskiria ir senu (maždaug 1950-ųjų mados) aprangos stiliumi ir poilgiaisatgal šukuojamais, pomada suteptais plaukais.Skirtingai nuo daugumos kitų kriminalinių grupuočių, jakudza neslepia savoidentiteto. Neretai jų klubai būna pažymėti aiškiais, visiems suprantamaisženklais.Naujai priimtas narys tam tikroje ceremonijoje, sėdėdamas priešais savooyabun, kartu išgeria sūdytos sakės su žuvų žvynais, simbolizuojančioskraują. Oyabun taurė paprastai būna pilnesnė, tai simbolizuoja skirtingusjų statusus.Kažkuo prasižengęs jakudzos narys paprastai atlieka yubizume ceremoniją.Gavęs iš savo vyresniojo peilį (kaip ženklą, ką turi daryti), jisnusipjauna vieną mažojo piršto sanarį. Kitą kartą jau bus kitas sanarys,vėliau gal ir kitas pirštas… tik paprastai tiek labai nevykę nariaineišgyvena iki kito piršto. Ši ceremonija taip pat turi istorines šaknis –netekus mažojo piršto sanario, labai suprastėja galimybės gerai valdytikardą. Dabar ritualas jau grynai simbolinis.Korėja
Viduramžių kultūra, kurią Korėja perėmė iš Kinijos, stiprios konfucianizmotradicijos. Kelis kartus buvusi vasaline valstybe, okupuota mongolų-totorių, pulta Japonijos ir iki Džioson (Joseon, Chosŏn) dinastijos ilgąlaiką buvo visiškai uždaryta, taigi ir nepažini užsieniečiams. Tačiaubūtent čia buvo sukurtas savitas korėjietiškas raštas, kuris šiandienįtrauktas į UNESCO dokumentinio paveldo fondą. XX a. pradžioje Korėja buvookupuota Japonijos, todėl iki šiol nesutaria su savo kaimynais. Po AntrojoPasaulinio karo ji buvo padalyta: tarp Rytų (SSRS) ir Vakarų (JAV), o po to
dar ir nusiaubta Korėjoje vykusio karo. Šiuo metu Korėja yra vienintelėvalstybė pasaulyje, vis dar padalinta pusiau. Šiaurės Korėja tarsi tęsiatūkstantmečių tradicijas: užsidariusi savyje ir neįsileidžia jokiųnaujovių. Pietų Korėja savo ekonominiu augimu nustebino pasaulį dar labiaunei Japonija. Korėja, Singapūras, Honkongas ir Taivanis – tai šlays, kuriaspasaulis vadina keturiais Azijos tigrais.Taivanis
Dėl Taivanio politinio statuso iki šiol nesutaria visas pasaulis. Kinijaiki šiol neatsisakė komunistiniu idėjų, o Taivanis jau senokai žengiakapitalizmo keliu ir savo ekonominiu augimu nenusileidžia daugeliuididžiųjų valstybių. Gali pasirodyti, kad taivaniečiai – tie patys kinai,kalbantys panašia kalba, rašantys sudėtingais hieroglifais… Tačiau betkuris taivanietis labai įsižeis pavadintas kinu. Lietuviams tikriausiai ikišiol nelabai aišku, kas yra tas Taivanis. Susiduriame su panašia situacijakalbėdami apie žydus ir arabus, kurie savo ištakomis laiko tuos pačiusbiblinius herojus: Abraomą, Izaoką, Mozę, tačiau dabar jie – veik didžiausipriešai pasaulyje. Kinai ir taivaniečiai garbina tuos pačius revoliucijosveikėjus – Sun Jatseną ir Čiang Kaišeką, tačiau iki šiol negali susitartidėl tarpusavio santykių.
Literatūra:www.google.ltlt.wikipedia.orgwww.ku.lt