Darbo rinkos problemos Lietuvoje

Ivadas

Tarp daugelio ekonominiu problemu reikšminga vieta užima nedarbas. Darbasyra ne vien žmogaus pajamu, bet ir socialines padeties, pilnavertiškumopagrindas. Ekonomikos požiuriu darbas – tai riboto ištekliaus panaudojimas,gaminant norimas prekes bei paslaugas. Del to tiek atskiras asmuo, tiekvisuomene gauna didžiausias pajamas bei paslaugas, kai visi, kurie gali irnori, dirba.Visiškas užimtumas – tai bet kurios šalies ekonomines politikos tikslas.Tikroveje rinkos ukis daugiau ar mažiau nutolsta nuo šio tikslo: jisneaprupina visus norincius dirbti darbo vietomis. Taigi apie nedarba tenkakalbeti kaip apie svarbia ekonomine problema ir vyriausybes politika,siekiant sumažinti nedarbo sukeliamus nuostolius. Nedarbas, mažindamaspajamas, keisdamas žmogaus nuostatas ir dienos ritma, didindamaspsichologine itampa ir nepasitikejima ateitimi, daugeliui gyventoju labaiapsunkina kasdienini gyvenima, mažina ju socialini ir ekonomini aktyvuma, oneretai lemia ir socialine atskirti, kuri yra nesuderinama su žmogaussocialine raida.Kokios ekonomines jegos veda prie bedarbystes, kai daugelio žmoniuporeikiai nepatenkinami, nereti šeimu skurdo atvejai. Nedarbas veikiaivairius psichines sveikatos aspektus: mažina savigarba, didina nevilti irpanašiai. Tad silpneja nedirbancio asmens ekonominio ir socialinio aktyvumomotyvacija ir, jeigu nedarbo poveikis užsitesia, žmogui gresia ilgalaikisnedarbas.

Turinys

1 Ivadas 22 Turinys 33 Bedarbiu apskaita: 43.1 Darbo biržose 43.2 Statistikos departamente 44 Nedarbas skirstymas i: 54.1 Laikinasis 54.2 Strukturinis 54.3 Ciklinis 65 Nedarbo pasekmes ir kaštai: 65.1 Mikroekonominis nedarbas 65.2 Makroekonominis nedarbas 65.3 Savanoriškas nedarbas 76 Poveikiai bedarbiu šeimoms 77 Ilgalaikis nedarbas: 87.1 Objektyvios priežastys 87.2 Subjektyvios priežastys 87.3 Lentele 88 Bedarbiai pagal išsilavinima 98.1 Lentele: 109 Nedarbo situacija Lietuvoje 109.1 Lentele: 1010 Ilgalaikio nedarbo padariniai 1011 Apibendrinimas 1112 Literatura 12

Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, nedarbo lygis bei bedarbiu skaiciusnustatomas dviem budais: bedarbiu apskaita teritorinese darbo biržose irStatistikos departamento atliekamais užimtumo tyrimais. Todel išskiriamasnedarbas bei nedarbas pagal tyrimu duomenis.Registruotas nedarbo lygis nustatomas pagal darbo biržose registruotubedarbiu skaiciu ir darbo jegos santyki. Bedarbio savoka yra apibrežta

Bedarbiu remimo istatyme: “ Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiausdarbingi asmenys, nesimokantys dieninese istaigose, užsiregistravegyvenamosios vietoves valstybineje darbo biržoje kaip ieškantys darbo irpasirenge profesiniam mokymuisi.“Darbo biržos, isikurusios nuo 1991 m., pradejo registruoti bedarbius.Daugiausia ju buvo užregistruota 2001 m. vasario – kovo men. – po 237tukst. Bedarbiu registruotu darbo biržoje, nedarbo lygis nuo 0,3% 1991 m.pakilo iki 13,2 % 2001 m. vasario – kovo men.Darbo biržos registruoja bedarbius, kurie ieškodami darbo kreipiasi iValstybine darbo birža. Taciau nemažai bedarbiu darbo ieško ir kitaisbudais: privaciose darbo biržose, per žiniasklaidos priemone ir interneta,per giminaicius, pažystamus bei darbdavius.Darbo biržos duomenys neatspindi tikrojo nedarbo lygio – maždaug 2,5 kartoji sumažina. Žinoma, nedarbo lygis gali buti ir padidintas, kai dalisrespondentu tvirtina, kad jie ieško darbo, nors tai neatitinka tikroves:jie tikisi nedarbo pašalpos ar kitu lengvatu.Dirbanciu gyventoju skaicius nustatomas remiantis dviem šaltiniais: imoniupateiktomis ataskaitomis (duomenys apie darbuotoju skaiciu imonese) irgyventoju užimtumo tyrimu rezultatais ( apklausiant 15 metu amžiaus irvyresnius gyventojus pagal specialiai parengta klausimyna). Lietuvojeužimtumo tyrimai atliekami nuo 1994 metu. Juos atlieka Statistikosdepartamentas. Iki 2000 m. gyventoju užimtumo tyrimuose buvo apklausiami 14metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Nuo 2000 m., laikantis Europos Tarybosreikalavimu, apklausiami 15 metu amžiaus ir vyresni gyventojai. Jieatrenkami iš gyventoju registro paprastosios atsitiktines imties metodu.Kiekvienam tyrimui atrenkama 3000 namu ukiu. Kiekvieno tyrimo metu keiciama30% namu ukiu. Taigi atrinktas namu ukis apklausiamas tris kartus.Ilgainiui buvo tobulinama atranka, klausimynas ir tyrimo duomenuperskaiciavimai visiems gyventojams. Lietuvos gyventoju užimtumo tyrimoklausimyne 2000 m. respondentams pateikiama 90 klausimu.Statistikos departamento atliekamuose užimtumo tyrimuose bedarbiaiapibrežiami pagal Tarptautines darbo organizacijos (TDO) rekomendacijas.”Bedarbiai – tiriamojo amžiaus asmenys (15 metu amžiaus ir vyresni), kurietiriamaja savaite neturejo mokamo darbo ar pajamas duodancio užsiemimo, ji

surade galejo artimiausiu metu pradeti dirbti, ivairiais budais aktyviaiieškojo darbo: kreipesi i valstybine ar privacia darbo birža, darbdavius,pažystamus, gimines, žiniasklaida, laike testus del priemimo i darba,ieškojo žemes, patalpu ar irengimu, leidimu, licenziju ar finansiniuištekliu savo verslui pletoti.“ Bedarbiu grupei pagal TDO priskiriami irneaktyvus gyventojai (moksleiviai, studentai), kurie nori dirbti irivairiais budais aktyviai ieško darbo.Taigi du bedarbiu skaiciaus ir nedarbo lygio ivertinimo budai remiasiskirtinga metodika bei bedarbio samprata. Skirtingos nedarbo situacijosivertinimo metodologijos, kuriomis naudojasi teritorines darbo biržos beiStatistikos departamentas, ir lemia nedarbo lygio bei bedarbiu skaiciausduomenu skirtumus. Taciau abu nedarbo situacijos ivertinimo budai,naudojami kartu, padeda objektyviau ir nuodugniau apibudinti bedarbystessituacija šalyje.Nedarbas gali buti laikinasis, strukturinis ir ciklinis, arba nepakankamospaklausos.Laikinasis nedarbas – nedarbas, atsirandantis normaliame darbo paieškosprocese. Kadangi laikinasis nedarbas atsiranda esant normaliai darbo jegosapyvartai, kaižmones keicia darbus ir išeina ar grižta i darba, šis nedarbas dažnaivadinamas apyvartiniu. Del to, kad konkretus del kuriu nors priežasciu likebe darbo žmones pakeicia vieni kitus, šis nedarbo tipas nuolatos išlieka,nors yra gana dinamiškas.Taigi laikinasis nedarbas yra neišvengiamas. Jis tam tikru mastu irpageidautinas, kadangi daugelis žmoniu susiranda geriau apmokama, labiaukvalifikuota ir produktyvesni darba. Del to dideja žmoniu pajamos,racionaliau pasiskirsto darbo ištekliai, vadinasi, auga ir realusisnacionalinis produktas.Strukturinis nedarbas – atsiranda, kai darbo paklausa struktura neatitinkadarbo pasiulos. Strukturini nedarba sukelia ir anksciau nagrineti rinkos mechanizmoveikimo apribojimai: minimalaus darbo užmokescio istatymu taikymas;profsajungu reikalavimu stabiliu darbo užmokesciu, mažinanciu atliginimudiferenciacija; skatinancio darbo užmokescio sistemu ivedimas. Tokiospriemones pažeidžia rinkos desniu veikima darbo rinkoje, ir del to dalisdarbuotoju netenka darbo, nes istatymuose nustatytas darbo užmokesciominimumas yra per didelis siulomoms darbo funkcijoms apmoketi. Kitaip

tariant, nesutampa laisvu darbo vietu reikalavimai žinioms ir bedarbiuturimos žinios. Panašiai susiklosto darbo jegos strukturos neatitikimasteritoriniu atžvilgiu, kai laisvos darbo vietos nesutampa su gyventojugyvenamaja vieta.Kadangi strukturini nedarba lemia žiniu ar gyvenamosios vietos, ar abiejukartu, nesutapimas, šis nedarbo tipas dar vadinamas nesutampanciu nedarbu.Laikinaji nedarba atskirti nuo strukturinio nelabai paprasta. Esminisskirtumas tas, kad prie laikinojo nedarbo priskiriami bedarbiai, turi darboigudžiu, kuriuos gali parduoti. Tuo tarpu “ strukturiniai “ bedarbiainegali iš karto gauti darba, nes jiems reikia arba keisti profesija, arbapapildomai mokytis, o kartais pakeisti ir gyvenamaja vieta. Be to,laikinasis nedarbas dažniausiai yra trumpalaikis, o strukturinis – ilgesnestrukmes.Ciklinis nedarbas – nedarbo tipas, atsirandantis esant ekonomikosnuosmukiui, kuri sukelia bendruju išlaidu nepakankamumas.Jie tiesiogiaisusijes su verslo ciklu. Ciklinis nedarbas sumažeja, kai ekonominisaktyvumas išauga.Nors atskirose šalyse kai kurios nedarba sukeliancios priežastys galiskirtis, nedarbo tipai yra tie patys. Pastoviausi, neišvengiami, yralaikinasis ir strukturinis nedarbas. Ciklinis nedarbas, ekonomikai išnuosmukio stadijos perejus i kitus ciklo etapus, ypac i pakilimo stadija,gali išnykti.Nedarbo pasekmes ir kaštus visuomenei galima vertinti siauraja ir placiajaprasme. Pirmuoju atveju – tai mikroekonominiai nuostoliai, antruoju –makroekonominiai nuostoliai.Mikroekonominiai nedarbo nuostoliai – tai nuostoliai, padaryti žmogui,praradusiam darba. Pirmiausiai darbo netekes žmogus praranda visas arbadali pajamu, medicinini draudima ir kt. Išsivysciusiose šalyse bedarbiopadetis dar lyg ir pakenciama, bet menkiau išsivysciusiose šalyse padetisžymiai dramatiškesne. Taciau visose šalyse bedarbio pašalpu mokejimas yragriežtai reglamentuotas, ir ne kiekvienas prarades darba, gali ja gauti.Pašalpos dydis sudaro tik dali užmokescio, kuri gaudavo darbuotojaspaskutineje darbovieteje. Jos dydis ir mokejimo trukme gali priklausyti nuošeimynines dalies, amžiaus ir kitu veiksniu. Mokslininku nuomone, negalimamoketi per dideliu pašalpu, nes tai stabdo darbo paieškas. Butinas

kompromisas tarp žmoniu skatinimo dirbti ir palengvinimo gyventi nedarboatveju. Valstybes istatymais garantuojamos bedarbio pašalpos sušvelninaekonomines nedarbo pasekmes. Lietuvoje bedarbio pašalpa skiriama turintiemne mažesni kaip 24 men. Socialinio draudimo staža per trejeta pastarujumetu. Pašalpos dydis negali buti mažesnis už vyriausybes patvirtintasremiamas pajamas ir neturi viršyti dvieju minimaliu gyvenimo lygiu.Pašalpa mokama neilgiau kaip 6 men. Per 12 menesiu laikotarpi, opriešpensinio amžiaus asmenims pašalpos mokejimas pratesiamas dar dumenesius Pakartotinai pašalpa skiriama tik išdirbus 180 dienu viešuosiusdarbus arba remiamus darbus, baigus profesini mokyma.Makroekonominiai nedarbo nuostoliai – nuostoliai placia prasme, kuriuospatiria visa šalies ekonomika.Šiuo atveju nedarba galima traktuoti kaip viena svarbiausiu neefektyvausdarbo jegos ir kitu gamybos ištekliu panaudojimo priežasciu. Kaip bendrasisnedarbo lygis itin aukštas, viršijantis naturaluji nedarbo lygi, šalyjenepagaminamas potencialusis nacionalinis produktas. Jei ekonomika nepajegiapatenkinti visu norinciu ir galinciu dirbti, nepasiekiama potenciali prekiuir paslaugu gamyba. Kitaip tariant, nedarbas trukdo visuomenei judetipotencialiu gamybiniu kreive.Nedarbas sukelia ne tik ekonominiu sunkumu, bet ir psichologiniu –nepasitikejima ateitimi, savo sugebejimais, nevisavertiškumo jausma ir kt.Kai kurie ekonomistai mano, kad savanoriškas nedarbas žmogui priimtinas,kadangi laisvalaikis irgi naudingas.Savanoriškas nedarbas – tai nedarbas, kai žmones nesutinka dirbti už esamapusiausvyros darbo užmokesti. Tokia situacija atitinka naturaluji nedarbolygi. Savanoriškai atsisakydami darbo, žmones mano, kad laisvalaikis yradidesne vertybe negu darbo pajamos.Nedarbas sukelia ne tik ekonominiu sunkumu, bet ir psichologiniu –nepasitikejima ateitimi, savo sugebejimais, nevisavertiškumo jausma ir kt.Lietuvoje 2000 metais atlikto jaunu bedarbiu tyrimo duomenimis, beveik kasantras respondentas pažymejo neigiama nedarbo itaka gyvenimo lygiui,tolesniam mokymuisi (kvalifikacijos tobulinimui), apsisprendimui kurtišeima ar tureti vaiku ir bendrai emocinei savijautai. Išsamesne minetotyrimo rezultatu analize parode, kad šalia materialiuju padariniuišsiskiria dvi pagrindines socialiniu psichologiniu padariniu grupes:

pirmoji apima tarpasmeninius santykius su bedarbiams artimiausiais žmonemis(šeima, tevais, draugais), antroji – tai visu visuomeninio gyvenimo sriciu(mokymosi, laisvalaikio leidimo, apsisprendimo del šeimos kurimo ir pan.)pokyciai. Visa tai tiesiogiai veikia socialines atskirties atsiradima, t.y.riboja žmogaus socialine raida.Nedarbo problemos veikia ne tik tiesiogiai žmones, kurie nori dirbti,taciau neturi darbo, bet ir ju šeimas. Ivairiose šeimose skirtingaipatiria nedarba. Galima išskirti tokias grupes:1. Šeimos, kuriu vienas iš nariu (ar daugiau – 2001 metu ilgalaikiubedarbiu tyrimo duomenimis, net 51 proc. Respondentu nurode, kad jusutuoktinis irgi neturi darbo) buvo atleistas iš darbo ir tam tikra laikanegalejo isidarbinti. Tai yra gausiausia šeimu grupe.2. Šeimos, kuriu vienas ar daugiau nariu priversti dirbti sutrumpintadarbo laika, dirba pagal terminuota sutarti arba laikinus sezoninius darbusar dirba neoficialiai. Pavyzdžiui, 1994 metu rugseji Lietuvoje, remiantis2500 didesniu imoniu informacija, 23 tukst. darbuotoju priverstinaiatostogavo, o 22,7 tukst. – dirbo pagal sutrumpinta darbo laiko grafika.Ekspertiniais vertinimais, 1998 metais Lietuvoje buvo apie 300 tukst.neoficialiai dirbanciu žmoniu.3. Šeimos, kuriose yra abiturientu ar profesiniu istaigu absolventu,kurie baige negalejo rasti tinkamo darbo. Lietuvos darbo biržos duomenimis,2000 metu pabaigoje užregistruota 226 tukst. bedarbiu, iš ju 57 tukst. – 16-24 metu jaunimas. Lietuvoje jaunimo nedarbo problema sudetinga tuo, kaddideja ne tik bendras nedirbancio jaunimo skaicius, bet nuolat daugejajaunu asmenu, neturincio jokio profesinio pasirengimo. 2000 m. pabaigojeLietuvoje 44 proc. Jaunu bedarbiu neturejo profesinio pasirengimo.4. Šeimos, kuriu vienas ar daugiau nariu gavo pranešimus apie atleidimaiš darbo. Ispejimo iš darbo gavimas labai neigiamai veikia daugelio žmoniupsichika ir dažnai neigiamai – sveikatos bukle.Ilgejant nedarbo trukmei ir blogejant materialiajai šeimos padeciaideformuojasi ir šeimos socialine funkcija. Nedarbas skatina ir šeimosuždaruma, t.y. šeimos gyvenimas vis labiau telkiasi aplink savo buto (namo)problemas, todel dideja visuomenine šeimos izoliacija. Toks šeimos klimatasneigiamai veikia tarpusavio santykius šeimoje ir ju pasauležiurosformavimasi. Jis neskatina visokeriopos vaiku raidos, nepletoja jo aktyvios

socialines pozicijos ir tobulejimo poreikiu.Taciau ypac neigiama poveiki žmogui ir visuomenei daro ilgalaikis nedarbas,kai gali pasikeisti net esmines gyvenimo nuostatos. Ilgalaike bedarbyste –viena skaudžiausiu problemu tiek ES šalyse, tiek ir Lietuvoje. Ilgalaikiubedarbiu vadinamas asmuo, kuris neturi darbo ilgiau nei 12 menesiu.Ilgalaikio nedarbo didejima lemia ivairios priežastys, kurias galimasuskirstyti i dvi grupes: objektyvias ir subjektyvias.

· Objektyvios labiau priklauso nuo bendros padeties šalies ukyje, darborinkoje, nuo užimtumo ir socialines apsaugos politikos, nuo darbo santykiuimonese ir socialinio dialogo.· Subjektyvios priežastys labiau priklauso nuo paciu bedarbiu kokybiniucharakteristiku (sveikatos bukles, išsilavinimo, profesijos, amžiaus,gyvenimo vietos ir pan.) ju isidarbinimo motyvacijos, šeimos funkcijuvykdymo ir vyraujanciu darbdaviu nuostatu.

Kartu reikia pažymeti, kad ilgalaikis nedarbas lemia didžiausias ekonominesir socialines išlaidas. Lietuvoje 2001 metais atliktas ilgalaikio nedarbotyrimas parode, kad ilgalaikis nedarbas prasideda gerokai anksciau, neižmogus susiduria su darbo rinka ar kreipiasi i darbo birža. Daugeliuiilgalaikiu bedarbiu ši problema prasidejo jau pradineje mokykloje.Nepakankamas pažangumas bendrojo lavinimo mokykloje riboja jauno žmogausgalimybes siekti kokybiško profesinio pasirengimo ir paklausios profesijos.Tinkamo profesinio pasirengimo trukumas riboja isidarbinimo galimybes, ypackaimo vietovese ir miesteliuose. Dauguma bedarbiu (23 %) neturi profesiniopasirengimo, yra baige tik vidurine mokykla. Asmenys, baige profesinesmokyklas, kuriose igijo nepaklausias profesijas, ar del mažu praktiniuigudžiu sunkiai isidarbina. Apie penktadali bedarbiu yra baige technikumusar aukštesniasias mokyklas. Bedarbiu, turinciu aukštojo mokslo diplomus,buna nedaug, ju skaicius svyruoja nuo 16 iki 20 tukst. (apie 7 % visubedarbiu).Ilgalaikiam nedarbui itakos turi ir ukio raidos strukturos pokyciai.Nepakankamos investicijos i pramones, statybos ir paslaugu sektorius,mažejanti žemes ukio pletra sukuria pertekline darbo jega ir didinanedarba. Ši problema ypac aktuali kaime, kur žemes ukyje dirba daugiausiagyventoju. Stringant žemes ukio reformoms, dideja nedarbas kaime, jis nuo8,2 proc. 1999 m. pakilo iki 14,6 proc. 2000 m. Daug problemu kyla

perkvalifikuojant žemes ukio darbuotojus, suteikiant jiems paklausiakvalifikacija bei juos idarbinant. Seslus gyvenimo budas, lešu stokaisigyti busta apsunkina šiu problemu sprendima. tai budinga visomspostkomunistinems valstybems.MIESTO IR KAIMO UŽIMTI GYVENTOJAI PAGAL IŠSILAVINIMA

Apžvelgiant nedarbo situacija Lietuvoje, ryškeja dvi neigiamostendencijos. Pirma, daugeja bedarbiu, turinciu darbo rinkoje nepaklausiasprofesijas ar neturinciu kvalifikacijos. Mažeja nekvalifikuotos darbo jegospaklausa ir dideja ypac kvalifikuotu specialistu poreikis: darbo pasiuloskvalifikacija neatitinka darbo rinkos paklausos. Darbdaviams reikia aukštoskvalifikacijos specialistu ir darbininku, o i darbo biržas daugiausiakreipias asmenys, nepasirenge darbo rinkai, t. y. igije nepaklausiasprofesijas ar ilgalaikiai bedarbiai, turintys silpna darbo motyvacija. Jiesudaro nuo 84 iki 89 % visu registruotu bedarbiu. Nors šalyje veikia 17darbo rinkos mokymo centru juose parengti ar perkvalifikuoti bedarbiai delmažo mobilumo negali rasti ju kvalifikacija atitinkancio darbo. Antra, ypacaukštas nedarbo lygis tarp jaunu (iki 25 metu amžiaus) žmoniu. Jaunimonedarbo problema yra aktuali visose Europos šalyse.

Neigiami ilgalaikio nedarbo padariniai dažniausiai yra susije su šeimosiširimu, nedirbancio asmens hospitalizacija, stacionariu psichiatriniugydimu, savižudybemis ar suicidiniais meginimais, nusikalstama veikla irvaiku, auganciu ilgalaikio bedarbio šeimoje, socialinio kapitalo(išsilavinimo, laisvalaikio, draugu ir pan.) sumažejimu. Taciau butinapažymeti, kad ilgalaikio nedarbo poveikio psichinei sveikatai negalimaatskirti nuo pagrindiniu neigiamu ekonominiu ir socialiniu salygu, kitaiptariant, nuo ekonomines ir socialines (išsilavinimo) nelygybes, kuriasmeniui egzistavo iki nedarbo.

Apibendrinimas

Galima apibendrinti, kad blogiausia itaka žmogaus socialinei raidai daroilgalaikis nedarbas ir jo lemiama socialine atskirtis, t.y. laisvo žmogauspasirinkimo socialineje ekonomineje sferoje ribojimas. Socialine atskirtisdel mažo ekonominio aktyvumo (nedarbo) – tai nepakankamai veiksmingosšvietimo ir ugdymo, profesinio rengimo (placiuoju požiuriu), socialinesapsaugos, darbo rinkos ir ekonomines rinkos politikos rezultatas. Todelsiekiant ja mažint butina formuoti lankscia kompleksine nedarbo (ypacilgalaikio) prevencijos sistema, apimancia visas darbo jegos formavimo ir

jos itraukimo i darbine veikla grandis. Socialines atskirties mažinimasturi tiesiogine teigiama itaka žmogaus socialinei raidai, nes:· Didina profesiju aktyvuma;· Teigiamai veikia gyventoju sveikata;· Mažina biudžeto paradimus del socialines paramos finansavimo.Atsižvelgiant i Lietuvoje sukaupta medžiaga bei ES šaliu patirti,socialines atskirties užimtumo srityje mažinimo priemones pirmiausiai tuributi orientuotos i ilgalaikio nedarbo mažinima.2000 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino pagrindines Vyriausybes 2000-2004 m. programos nuostatas del ekonomikos, darbo, socialines, švietimopolitikos bei kitu veiklos sriciu, kurios daro itaka gyventoju užimtumui.Strateginiai užimtumo ir darbo rinkos politikos tikslai numatoliberalizuoti verslo salygas, skatinti ekonomikos pletra, siekti užimtumodidinimo ir mažinti biurokratinius suvaržymus bei trukdymus. LietuvosRespublikos užimtumo didinimo 2001-2004 m. programos strateginiai tikslai:§ iveikti neigiamus strukturines ukio reformos ir išores poveikiopadarinius gyventoju užimtumui ir darbo rinkai;§ didinti gyventoju užimtuma, mažinti nedarba ir subalansuoti darborinka;§ prisideti prie ES užimtumo strategijos koordinavimo.

Literatura

1. Makroekonomika, Kauno technologijos universitetas 20012. Makroekonomikos pagrindai, B.Drilingas, J.Ciburiene V.Snieška, Kaunas19973. Gyventoju užimtumas, Statistikos departamentas, Vilnius 20034. Gyventoju užimtumas,V.Motiekaitiene, Vilnius 20035. Žmogaus socialine raida, B. Gruževskis Vilnius 20026. Žmogaus socialine raida, Socialines politikos grupe Vilnius 2002