Andželika Cholina

ANŽELIKA CHOLINA – choreografė
Gimimo data – 1970 07 30
Gimimo vieta – Vilnius

Išsilavinimas:
1976 – 1981 m. lankė klasikinio šokio kolektyvą “Liepsnelė” (vadovė L. Motiejūnaitė) Profsąjungų kultūros rūmuose;
1989 m. baigė Vilniaus baleto mokyklą, dėstytojos A. Nasvytienės klasę;
1996 m. baigė Maskvos teatrinio meno akademiją (GITIS) ir įgijo režisierės – baletmeisterės specialybę.

Darbo patirtis:
1991 – 1993 m. kūrė choreografines miniatiūras Vilniaus baleto mokyklos baigiamiesiems koncertams;
1993 m. pastatė vienaveiksmį baletą Vilniaus baleto mokyklos moksleiviams P. Sarasate “Iš gatvės gyvenimo” Lietuvos operos ir baleto teatre;
1994 m. diplominis darbas – choreografinės miniatiūros ir vienaveiksmis baletas M. Ravelio “Bolero” Lietuvos operos ir baaleto teatre;
1995 m. sukūrė choreografiją R. Vagnerio operoje “Skrajojantis olandas” ( dir. G. Rinkevičius, rež. O. Koršunovas) Valstybinis simfoninis orkestras;
1995 m. pristatė choreografijos vakarą “Eskizai po septynių” ir vienaveiksmį baletą “Improvizacija mažore” pagal B. McFerrin muziką (scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkė S. Straukaitė) Lietuvos operos ir baleto teatre;
1996 m. dalyvavo ArtGenda’oje Kopenhagoje;
1996 m. pastatė dviejų veiksmų baletą pagal A. Rekašiaus muziką “Medėja” (scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkas J. Statkevičius) Lietuvos operos ir baleto teatre. Spektaklis buvo įvertintas “Kristoforo” statulėle už geriausią chhoreografiją;
1996 m. sukūrė choreografiją ir sceninį judesį rež. C. Graužinio spektakliui R. Vitraco “Meilės misterijos” Lietuvos akademinis dramos teatras;
1996 – 1997 m. režisavo P. Skirmanto “Dance” fondo rengiamus baleto koncertus Lietuvos operos ir baleto teatre;
Nuo 1996 m. režisuoja mados renginius (“Mados savaitė”, &#

#8220;Mados infekcija”);
Nuo 1996 m. Vilniaus baleto mokyklos mokinės su A. Cholinos pastatymais dalyvavo ir tapo laureatėmis tarptautiniuose baleto konkursuose Lozanoje, Varnoje, Maskvoje, Paryžiuje, Tokijuje ir kt.;
1997 m. sukūrė choreografiją Dž. Verdi operoje “Aida” ( rež. J. Jurašas) Lietuvos operos ir baleto teatras;
1997 m. sukūrė choreografiją R. Štrauso operoje “Salome” (rež. J. Vaitkus) Valstybinis simfoninis orkestras;
1997 m. sukūrė choreografiją amerikiečių kino kompanijos “Warner Bros”, kuriamame televizijos seriale “Robino Hudo nuotykiai”;
1998 m. pastatė šokio spektaklį pagal M. Dietrich dainas “Moterų dainos” (scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkas J. Statkevičius) Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
1998 m. režisavo Teatro dienos iškilmes – “Kristoforų” įteikimus Lietuvos operos ir baleto teatre;
Nuo 1998 m. vadovauja Lietuvos muzikos akademijoje, vaidybos katedroje aktorių – šokėjų kursui;
1998 m. pastatė šokio spektaklį pagal G. Bizet – R. Šččedrino, P. Sarasate muziką “Carmen” (scenografė J. Paulėkaitė, kostiumų dailininkas J. Statkevičius) Lietuvos nacionalinis dramos teatras. 1998 m. gruodžio 29 d. šiame spektaklyje A. Cholina sukūrė pagrindinį Carmen vaidmenį;
1998 m. Lietuvos šiuolaikinio šokio informacijos centro rengiamame festivalyje pristatė choreografinę miniatiūrą “Pamišusių merginų šokiai – 2” pagal F. Listo ir F. Šopeno aranžuotes;
1999 m. kūrė choreografiją tarptautinio mados festivalio “In Vogue” atidarymo spektaklyje “Coco” (rež. O. Koršunovas) Lietuvos operos ir baleto teatras;
1999 m. pastatė šokio spektaklį pagal A. Vivaldi ir K. Seant-Saens muziką “Pamišusių merginų šo
okiai” (kostiumų dailininkė A. Cholina) Oskaro Koršunovo teatras;
1999 m. sukūrė choreografiją Dž. Verdi operoje “Traviata” (rež. G. Žilys) Kauno muzikinis teatras;
2000 m. pastatė šokio spektaklį pagal F.G. Lorca “Bernardos Albos namai” Nacionaliniame dramos teatre (scenografas M. Jacovskis, kostiumų dailininkė J. Rimkutė);
2000 m. sukūrė choregrafiją amerikiečių kompanijos “NetworkUSA” televizijos filmui “Atilla the Hun”;
2000 m. sukūrė choreografiją V. Kutavičiaus operoje “Lokys” (Rež. J. Jurašas, dirigentas M. Staškus) Lietuvos Nacionalinė filharmonija, Vilniaus festivalis;
2000 m. rugpjūčio 25 d. Londono “Millennium Dome” centre premjera pagal A. Piazzollos muziką “Tango in FA”;
2001 m. sausio 30 d. šokio spektaklio pagal A. Piazzollos muzika “Tango in FA” premjera Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (Anželikos Cholinos šokio teatras);
2002 m. vasario 14 d. šokio spektaklio “Meilė” premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Anželikos Cholinos šokio teatras);
2003 m. kovo 28 d. šokio spektaklio “Romeo ir Džuljeta” premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre
(Anželikos Cholinos šokio teatras);
2003 m. spalio 27 d. atnaujinto šokio spektaklio “Bernardos Albos namai” premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Mažojoje salėje (Anželikos Cholinos šokio teatras);
2004 m. sausio 19 d. atnaujinto šokio spektaklio “Carmen” premjera Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Didžiojoje salėje (Anželikos Cholinos šokio teatras).

Choreografės Anželikos Cholinos kūrybos kelias prasidėjo 1991 metais dar besimokant Rusijos teatrinėje akademijoje (GITIS). Dešimt metų A. Cholina kūrė spektaklius Lietuvos nacionalinio operos ir baleto be
ei dramos teatrų scenose ir yra žymiausia choreografė Lietuvoje. Lietuvos muzikos akademijos docentė, aktorių-šokėjų specialybės studentų ir magistrantų kursų vadovė.

Anželikos Cholinos šokio teatras buvo įsteigtas 2000 m. gruodžio 22 d. siekiant turėti nepriklausomą kūrybinį procesą. Pirmasis teatro spektaklis, kurio premjera įvyko 2001 m. sausio 30 d. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje – Tango in FA (pagal A. Piazzollos muziką), sulaukė didžiulio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio.
Antrojo teatro šokio spektaklio Meilė premjera įvyko Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje scenoje 2002 m. vasario 14 d.

Trečiasis ir didžiausias A. Cholinos darbas Romeo ir Džuljeta buvo pristatytas 2003 m. kovo 28 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Šiam spektakliui choreografė subūrė jau 24 artistų trupę: jaunuosius Lietuvos operos ir baleto teatro artistus, dramos teatro aktorius bei Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokėjų specialybės studentus.

Ketvirtąjį sezoną A|CH teatras atnaujino iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro perimtus spektaklius: Bernardos Albos namai bei Carmen. Pastarasis pačiai choreografei yra visiškai naujas darbas, suteikęs jai galimybę dar kartą grįžti prie neišsemiamos temos, ištaisyti per 5 metus nuo pirmosios premjeros paaiškėjusias klaidas, patobulinti choreografinius sprendimus bei pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą.

Choreografės kūrybiniai ieškojimai prasidėję prieš dvylika metų iškėlė šokio ir dramos sintezės idėją, kurią A. Cholina įgyvendino savo šokio spektakliuose. Anželika Cholina pastatė penkis vienaveiksmius baletus, per keturiasdešimt choreografinių miniatiūrų, aš
štuonis šokio spektaklius ir baletą pagal A. Rekašiaus muziką Medėja Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuris buvo įvertintas “Kristoforo” statulėle už geriausią choreografiją.

Taip pat, kūrė choreografiją operoms, dramos spektakliams, kino filmams, režisavo įvairius koncertus ir mados renginius, kuriuos galima pamatyti įvairiose Lietuvos scenose. Choreografės kūryba neabejotinai išskirtina, charakteringa, emocionali, trykštanti vidine energija, žavesiu, idėjų gausa, originalia išraiška, gyvybinga choreografija ir susilaukianti didelio žiūrovų ir žiniasklaidos dėmesio. Šio rezultato A. Cholinai padeda pasiekti bendradarbiavimas su neabejotinai talentingais kūrėjais: scenografai Marijus Jacovskis, Jūratė Paulėkaitė, kostiumų dailininkai Juozas Statkevičius, Sandra Straukaitė, Jolanta Rimkutė, Marija Rubavičiūtė ir Kotryna Pociūnaitė.

Per trejus metus A|CH teatras parodė virš 120 spektaklių įvairiose Lietuvos scenose, taip pat gastroliavo kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje bei Anglijoje, Kinijoje, Danijoje ir Vengrijoje.

Teatras neturi nuolatinės šokėjų trupės. Kiekvienam spektakliui yra kviečiami skirtingi atlikėjai. Choreografės spektakliuose dalyvauja baleto artistai, dramos aktoriai, LMA aktorių-šokėjų specialybės studentai ir magistrantai.

Spektakliai

Šokio spektaklis ROMEO IR DŽULJETA
pagal šiuolaikinių kompozitorių muziką

Šokio spektaklis MEILĖ
pagal šiuolaikinių kompozitorių muziką

Šokio spektaklis TANGO in FA
pagal Astoro Piazzolla’s muziką

Šokio spektaklis BERNARDOS ALBOS NAMAI
pagal Federico Garcia Lorca’os dramą

Šokio spektaklis PAMIŠUSIŲ MERGINŲ ŠOKIAI
pagal Antonio Vivaldi ir Saint–Saenso muziką

Šokio spektaklis CARMEN
pagal George’o Bizet – Rodiono Ščedrino muziką

Šokio spektaklis MOTERŲ DAINOS
pagal Marlene Dietrich dainas

Dviejų veiksmų baletas MEDĖJA
pagal A. Rekašiaus muziką

Šokio spektaklis BERNARDOS ALBOS NAMAI
pagal Federico Garcia Lorca’os dramą.

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkės – Jolanta Rimkutė, Marija Rubavičiūtė.

Spektaklyje dalyvauja:
Bernarda Alba, 60 metų – Aušra Gineitytė;
Angustija, Bernardos duktė, 39 metų – Indrė Pačėsaitė, Domicelė Tautkaitė;
Magdalena, Bernardos duktė, 30 metu – Jolanta Kriščiūnaitė, Sigutė Mikalauskaitė, Brigita Urbietytė;
Amelija, Bernardos duktė, 27 metų – Indrė Bacevičiūtė, Indrė Radzevičiūtė;
Martirija, Bernardos duktė, 24 metų – Ramunė Balsevičiūtė, Giedrė Zaščižinskaitė;
Adela, Bernardos duktė, 20 metų – Agnė Ramoškaitė, Giedrė Subotinaitė;
Marija Chosefa, Bernardos motina, 80 metų – Loreta Raškevičiūtė, Edita Stundytė;
Pepė – Donatas Bakėjus, Eligijus Butkus, Nerijus Tauskus.

Premjera: 2000 m. gegužės 3 d.
Trukmė: 80 min.

Paskutinioji Federico Garcia Lorca’os drama – “Bernardos Albos namai” (“La casa de Bernarda Alba”) buvo baigta 1936 metais, išleista 1945. Rengdamas šią dramą “apie moterų likimą Ispanijos kaimuose” (tokia dramos paantraštė) spaudai, Lorca skaitytojui teigė, kad norėjo “dokumentiškai tiksliai trijuose veiksmuose atkurti kai kuriuos vieno ispanų kaimo įvykius”.

Bernarda Alba su dukterimis grįžta palaidojusi vyrą. “Per aštuonerius metus, kuriuos truks gedulas, nė vėjelis neturi įdvelkt iš gatvės į šiuos namus. Gyvensime lyg būtume užsimūriję duris ir langus. Taip darė mano tėvas, taip darė mano senolis”,- sako dukterims Bernarda Alba. Žiaurus paprotys priverčia moteris ištisus metus gyventi slegiančioje tyloje ir visiškoje vienatvėje. Pasislėpusi po ramybės šydu, tramdydama savo pačios jausmus ir tvirtai laikydamasi papročio, Bernarda Alba nusigręžia nuo dukterų.

Kaip šviežio oro dvelktelėjimas mirusiųjų namų duris paslapčia praveria čigonas Pepė, sudrumsdamas gedulo rimtį, užvaldydamas seserų mintis ir dar neglamonėtas sielas. Sukaustytos įžadų, penkios seserys grumiasi su aistromis, glaudžiasi prie nepasiekiamos svajonės sapnuose. Myli be išeities. be atsako.

Vyresniosios Albos dukterys neranda jėgų priešintis likimui ir tik Bernardos motina Marija Chosefa ir jauniausioji duktė Adela sukyla prieš motiną, vietoj nuolankumo pasirinkdama meilę ir mirtį.
Sustoja laikas. Įsižiebia žvakės. Naktyje girdėti moterų rauda. iš tamsos, tarsi vaiduokliai, išnyra išblyškę veidai, nerimastingai žvelgiantys į savo likimus.
Šokio spektaklis ROMEO IR DŽULJETA pagal šiuolaikinių kompozitorių muziką.

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkės – Marija Rubavičiūtė ir Kotryna Pociūnaitė.

Spektaklyje dalyvauja 24 artistai:
Romeo – Martynas Rimeikis
Džuljeta – Margarita Makejeva
Merkucijus – Andrius Žužžalkinas
Benvolio – Eligijus Butkus
Tebaldas – Aurelijus Daraškevičius
Auklė – Sigutė Mikalauskaitė
Montekiai – Evaldas Jaras ir Deimantė Kupstaitė
Kapulečiai – Saulius Balandis ir Aušra Gineitytė
Paris – Donatas Bakėjus
Lietuvos operos ir baleto teatro artistai
Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokėjų specialybės magistrantai
Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokėjų specialybės pirmasis kursas.

Premjera: 2003 m. kovo 28-29 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Choreografė Anželika Cholina: “. “Romeo ir Džuljetą” siekiau sukurti “amžininko akimis”, sušiuolaikinti personažų santykius ir jausmus. Man svarbus įsimylėjimas, kurio niekas neįvertina. Noriu, kad spektaklis pagimdytų svajonę visa tai išgyventi arba prisiminti, jog tai jau išgyventa. Sudėtinga išreikšti jausmus, bet teatre tai yra svarbiausia. Žmogus vienišas, jo artimųjų nedaug, dėl to dažnai ir įvyksta tragedija. Svarbu atsigrežti į savę, nebijoti atvirumo, savo grožio, nors aplinka dažnai viską sužlugdo. Statydama “Romeo ir Džuljeta”, apie spektaklio žanrą negalvojau, man svarbiausia buvo vaidmenys. Šiame spektaklyje nebus kada atsikvėpti. Tai tempo, ritmo spektaklis, kuriame viena scena vis kita”.

Per dvejus teatro gyvavimo metus buvo pastatyti du didelio žiūrovų dėmesio susilaukę šokio spektakliai – “Tango in FA” pagal A. Piazzollos muziką ir “Meilė”. “Romeo ir Džuljeta” jau trečiasis A|CH teatro pastatymas. Visiems puikiai žinoma Kapulečių ir Montekių šeimų nesantaikos ir jų vaikų meilės istorija bus pateikta jungiant šiuolaikines išraiškos formas: šokį, muziką, vaidybą. Šią visais laikais aktualią istoriją, kupiną meilės, ryžto, pasiaukojimo ir aistros A.Cholina perteiks neabejotinai išskirtina, charakteringa, emocionalia, trykštančia vidine energija, žavesiu, originalia išraiška, gyvybinga choreografija šokio ir dramos sintezėje, naudojant šiuolaikinių kompozitorių muziką, subūrus talentingų kurėjų, aktorių ir šokėjų trupę.

Šokio spektaklis “Romeo ir Džuljeta” – didelės apimties, kostiuminis spektaklis, kuriame dalyvauja 24 dramos teatro aktoriai, baleto artistai, Lietuvos muzikos akademijos aktorių-šokejų specialybės studentai, sukurtas jungiant šiuolaikines išraiškos formas: šokį, muziką, vaidybą. Nepriklausomam A|CH teatrui tai didžiausias įgyvendintas projektas.

Šokio spektaklis “Romeo ir Džuljeta” A|CH teatrui kainuos 250 tūkstančių litų, pastatymas neapsiėjo ir be privačių struktūrų paramos, 28000 litų skyrė Lietuvos kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Šokio spektaklis MEILĖ pagal šiuolaikinių kompozitorių muziką.

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.

Spektaklyje dalyvauja 15 artistų: Indrė Bacevičiūtė, Živilė Baikštytė, Donatas Bakėjus, Eligijus Butkus, Aušra Gineitytė, Gytis Ivanauskas, Dainius Kazlauskas, Rūta Kudžmaitė, Sigita Mikalauskaitė,Indrė Pačėsaitė, Martynas Rimeikis, Giedrius Savickas, Edita Stundytė, Brigita Urbietytė, Andrius Žebrauskas.

Premjera: 2002 m. vasario 14 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Trukmė: 75 min.

Anželika Cholina: “.Spektaklis apie viską ir apie nieką. Saujelė akimirkų, būsenų, nuotaikų, atsitikimų. visa tai, kas nutinka su mumis kas dieną arba neatsitinka niekada. Apie įsimylėjusius, mylimus ir vienišus. apie norėjimą priklausyti, amžiną laukimą vienintelio žmogaus ir nežinojimą, kaip elgtis, kai jis atsiranda. Kuris svarbesnis? Tas, kuris padovanoja gėlę, ar tas, kuris atsako į tavo klausimus? Spektaklio personažai – žmonės, esantys aplink mus, simpatiški ir ne, dvasingi, jautrūs, pastebimi ir ne. Čia daug liūdesio, neišsipildymų. ir dar daugiau ironijos. jokios pretenzijos į tiesos apie jausmus žinojimą. Tiesiog tokius šiandien pažįstu žmones ir stengiuosi suprasti juos. Spektaklyje neskirstau “ištrauktų” iš gyvenimo situacijų į svarbias ir ne, tiesiog kviečiu kiekvieną žmogų į trumpą pasimatymą su savimi.“

Šokio spektaklis TANGO in FA pagal Astoro Piazzolla’s muziką.

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius.

Spektaklyje dalyvauja 11 artistų.

Premjera:
2000 m. rugpjūčio 25 d. Londono Tūkstantmečio kupole.
2001 m. sausio 30 d. Anželikos Cholinos šokio teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Trukmė: 70 min.

Anželika Cholina: “.Šis spektaklis – vienas jausmingiausių mano darbų. Svarbiausias ir įdomiausias man buvo kūrybinis procesas, kur susidūrusi su konkrečiais žmonėmis, aktoriais personažais, skirtingomis jų galimybėmis. Reikėjo tarsi “išrengti” juos pačius prieš save. Spektaklis reikalauja apnuogintos emocijos ir atsitinka tai, kad išsigąsti savo atvirumo, pamiršti, kad bet kuriuo momentu gali priminti sau: “čia teatras..” Spektaklyje riba tarp teatro ir gyvenimo tarsi išnyksta.“

“Tango in FA” – meilės istorijos, jausmų ir emocijų transformacijos argentinietiško tango stiliuje. Šokio spektaklyje dalyvauja 7 vyrai ir 4 moterys (baleto artistai, Muzikos Akademijos studentai, dramos teatro aktoriai, 1 neprofesionalus artistas bei pati choreografė).

Šokio spektaklis PAMIŠUSIŲ MERGINŲ ŠOKIAI pagal Antonio Vivaldi ir Saint–Saenso muziką.

Choreografė ir kostiumų dailininkė – Anželika Cholina.

Spektaklyje dalyvauja 36 artistai – aktoriai, Muzikos akademijos studentai, Vilniaus baleto mokyklos mokiniai.

Premjera: 1999 m. lapkričio 24 d. Oskaro Koršunovo teatre, Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje.
Trukmė: 60 min.

Teatre ir kinematografe daug kartų mėginta papasakoti tragiškus likimus žinomų ir nežinomų menininkų, kuriuos negailestinga rampų šviesa sugniuždė. A. Cholinos spektaklyje ši banali tema banalia nevirsta dėl išradingos kompozicijos, lakoniško ir įtaigaus vaizdinio sprendimo, dėmesį sutelkiančios veiksmo dinamikos.

Spektaklio siužetą “pasakoja” dvi pagrindinės veikėjų grupės: trys Mūzos – Šlavėjos, keliasdešimt pamišusių merginų ir iš žalio kiaušinio išsiritusi mažutė Juodoji gulbė. Šie personažų pavadinimai – sąlygiški, jie niekur neįvardyti, kiekvienas žiūrovas gali savaip pavadinti tuos, kurie suka sceninio veiksmo ratą. Spektaklyje beveik be paliovos ironiškai aštriai parodijuojama klasikinio baleto estetika. Ir pati spektaklio pradžia aiškiai primena garsiojo Cesare’s Pugni “Pas de Quatre” uvertiūrą. Tik vietoj “Quatre” čia yra “Trois”, ir šitokių “vietoj” visame spektaklyje yra daug. Šis baltasis trio supriešinamas su mase keistų, beveik belyčių juodais apdarais būtybių (“merginų&” įvaizdį čia pirmiausia kuria maskatuojančios kasos), kurios iššokuoja iš dešiniųjų kulisų ilga ir, atrodo, niekad nesibaigsiančia virtine.

Pasigėrėtinas choreografės gebėjimas kompoziciškai suvaldyti daug šokėjų – bene pirmą kartą profesionaliai scenai skirtam repertuariniam kūriniui buvo pasitelkta ne tik aktorių profesionalų, bet ir moksleivių bei studentų pagalba. Šiame masiškume irgi juokais galima būtų įžvelgti choreografės norą konkuruoti su “Grand Ballet” ir netgi pranokti gulbių, vilisių ar šešėlių masines scenas, tapusias “baltojo” baleto šedevrais.

Šokio spektaklis MOTERŲ DAINOS pagal Marlene Dietrich dainas

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius.

Spektaklyje dalyvauja 26 artistai.

Premjera: 1998 m. vasario 23 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro didžiojoje scenoje.
Trukmė: 70 min.

Šokio spektaklis “Moterų dainos”, kuriame dalyvauja 10 baleto artistų ir 16 dramos teatro aktorių, iki šiol labai lankomas. Nors spektaklyje nėra ypatingo siužeto, Marlene Dietrich dainos ir jomis teigiamas amžinas ir gajus moters grožis – nesvarbu, kokia aplinka jį besuptų – traukė ir teatro, ir šokio mėgėją.

Skurdus prieplaukos restoranas, leisgyvis laikas, tingiai besisukantis tarp didžiulių ventiliatorių sparnų, trys nuobodžiaujantys padavėjai. Tokia paprasta šio spektaklio siužetinė ekspozicija. Veiksmas prasideda sukaukus laivo sirenai ir iš denio pasirodžius 18 moterų – paprastų ir paslaptingų, egzotiškų ir naivių, koketiškų ir nuoširdžiai atvirų. Viena po kitos jos išnyra iš savo sunkių niūriaspalvių paltų ir virsta nuostabiausiomis plaštakėmis – kiekviena su savo istorija, savo ilgesiu, sunykusiomis ar dar neišsipildžiusiomis svajonėmis.

Spektaklio atmosferą kuria kerintis ir gilus Marlene Dietrich balsas, pindamas nuotaiką iš liūdnų ir linksmų keistos širdgėlos persmelktų šlagerių, Antrojo pasaulinio karo metais spaudusių ašarą, įžiebusių viltį ir ... padėjusių pamiršti. Muzika, scenovaizdis, kostiumai ir grimas, choreografija bei režisūra laisvai ir be jokių didesnių pastangų panardina publiką į šios nostalgiškos, dekadentiškos nuotaikos rūką. Šokio įtaigos pagrindas – subtili vaidyba, artistiškas ir elegantiškas judesys susietas su kiekvieno atlikėjo menine prigimtimi. Choreografės fantazija skleidžiasi sklandžiai ir lengvai. Ji nesistengia stulbinti sudėtinga šokio kalba – atvirkščiai, paperka išradingu paprastumu.

“Moterų dainose” A. Cholina aukštyn kojomis pastatė Nacionalinį dramos teatrą, ir nuo puikių šio teatro artisčių nuplėšė sudėtingos psichologizuotos ir kompleksuotos vaidybos luobą, paversdama talentingas aktores nemažiau talentingomis šokėjomis, o baleto artistai galėjo didesnį dėmesį skirti vaidmenims kurti.

Dviejų veiksmų baletas MEDĖJA pagal A. Rekašiaus muziką.

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografas – Marijus Jacovskis.
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius.

Spektaklyje dalyvauja 25 baleto artistai.

Premjera: 1996 m. birželio 28 d. Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatre.
Trukmė: 100 min.

Už baletą “Medėja” choreografė buvo apdovanota “Kristoforo” statulėle. Neberodomas.

Šokio spektaklis CARMEN pagal George’o Bizet-Rodiono Ščedrino muziką

Choreografė – Anželika Cholina.
Scenografė – Jūratė Paulėkaitė.
Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius;

asistentės – Indrė Pačėsaitė, Sigita Mikalauskaitė.

Premjera: 1998 m. spalio 10 d. LNDT Didžiojoje scenoje.
Atnaujintas: 2004 m. sausio 19 d. A|CH teatre.
Trukmė: 70 min.

Atnaujintame spektaklyje dalyvauja 20 artistų: LMA aktorių-šokėjų specialybės studentai, magistrantai ir LNOBT baleto artistai.

Kurdama pirmąją šokio spektaklio “Carmen” versiją, A. Cholina dirbo tik su keliais profesionaliais baleto artistais, daugumą vaidmenų kūrė dramos aktoriai. Šiame spektaklyje A. Cholina grįžo į sceną ir kaip šokėja, ir kaip artistė (pirmą kartą pati šoko Carmen 1998 m. gruodžio 29 d.), įgyvendindama, matyt, vis dar ją masinančią, nors ir slopinamą, svajonę šokti. “Įėjusi” į spektaklį iš vidaus, A. Cholina geriau pajuto ir pačią Carmen, ir savo pačios sukurtą dramaturginę spektaklio erdvę.

2004 m. A|CH teatras perėmė iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro šokio spektaklį “Carmen” ir jį atnaujino. Naujoji Anželikos Cholinos spektaklio “Carmen” versija pačiai choreografei yra visiškai naujas darbas, suteikęs jai galimybę dar kartą grįžti prie neišsemiamos temos, ištaisyti per 5 metus nuo pirmosios premjeros paaiškėjusias klaidas, patobulinti choreografinius sprendimus bei pateikti brandesnį požiūrį į šį legenda tapusį siužetą. Choreografė pakeitė visą atlikėjų sudėtį – anksčiau spektaklyje šoko dramos aktoriai, dabar – šokėjai. Carmen šoka Giedrė Zaščižinskaitė, Don Chose – Martynas Rimeikis, Toreodoras – Nerijus Tauskus.

“Carmen” išsaugota Jūratės Paulėkaitės scenografija. Kadangi spektaklyje atsirado naujų scenų, Juozo Statkevičiaus kostiumus papildys A. Cholinos studenčių Indrės Pačėsaitės ir Sigitos Mikalauskaitės sukurti kostiumai.

A. Cholinos “Carmen” turi keletą vienas kitą paremiančių ir savaip paveikių kulminacinių taškų, kuriuos sujungus ryškėja pakankamai logiška ir blaivi norimos papasakoti istorijos tėkmė: būrimo scena, kurioje parodomas Carmen išskirtinumas, jai ištraukus juodąją vėduoklę; fabriko peštynių epizodas; susitikimas su Don Jose kalėjime, korida ir spektaklio finalas – Carmen mirtis. Įtaigus, paslankus ir vaidybiniu bei choreografiniu požiūriu erdvus yra peštynių epizodas, kuriame atsiskleidžia choreografės gebėjimas minimaliomis priemonėmis kurti maksimalią emocinę įtampą, “atrišti rankas” choreografinei improvizacijai, kuri šiuolaikinio baleto sistemoje yra beveik neįmanoma. Panašios įtampos yra ir spektaklio finale, kur jausmų gaivalai organizuojami kryptingai ir per akimirką pajėgiama išsakyti tai, dėl ko ir buvo statytas visas spektaklis. Įdomus “Carmen” scenovaizdis – sėkmingas dailininkės Jūratės Paulėkaitės sprendimas.

Siena su vartais, vielinės užtvaros – santūri ir paveiki fabriko-kalėjimo vaizdinė metafora, apšvietimo dėka prarandanti konkretumą, buitišką apčiuopiamumą, tampanti šiurkščios sielos bei tramdomų jausmų buveine. Sienos viršuje kiek dešiniau įkomponuoti ažūriški vienas kitame mažėjantys apskritimai sukuria reto įtaigumo vaizdus – plastiškai ir prasmės požiūriu turiningus, papildančius stilizuotą spektaklio atmosferą.

Leave a Comment