ANABOLINIŲ STEROIDŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ POVEIKIS ORGANIZMUI

Anaboliniai steroidai

Truputis istorijos
Anaboliniai steroidai buvo pradėti vartoti neseniai. Juos dažniausiai vartoja kultūristai ir sportininkai. Steroidai yra sintetiniai preparatai skirti testosteronui pakeisti. Testosteronas- vyriškas lytinis hormonas, nuo kurio kiekio priklauso lytinis pajėgumas ir raumenų išsivystimas. Anaboliniai steroidai yra vartojami jėgai ir raumenų masei didinti. “Anabolinis” reiškia “didinantis”. Daugelis sportininku teigia, kad steroidai leidžia ištverti sunkias treniruotes, greitai atsigauti po traumų. Dėl steroidų vartojimo yra nukentėję daug sportininkų dalyvavusių olimpiadose. Sportininkams yra uždrausta vartoti steroidus. Sportininkai prieš olimpiadas yra atsitiktinai tikrinami t.y. tiikrinamas jų šlapimas. Šlapime steroidai yra aptinkami ir po pusės metų. Jei sportininko šlapime aptinkami steroidai, jis yra 2 metam pašalinamas iš varžybų. Anksčiau steroidus skirdavo žmonėm po įvairių raumenų traumų, kad jie greičiau sugytų. Nuo 1992m. Švedijoje uždrausti anaboliniai steroidai bei jų atmainos. Asmenys Švedijoje pažeidę įstatymą baudžiami piniginėmis baudomis arba laisvės atėmimu iki 2m.

Išvaizda
Steroidai yra parduodami tablečių, ampulių ir kapsulių formomis. Dažniausiai yra vartojamas metandrostenolas. Jis yra parduodamas apvalių, rusvų tablečių forma, kurios turi 5mg. metandrostenolio. Dažniausiai ant jų paakuotes būna rusiškas pavadinimas.

Vartojimas
Įvairus steroidai yra vartojami įvairiais ciklais. Pvz.: geriama 4 savaites, po to daroma keliu savaicių pertrauka.

Poveikis
Vartojant steroidus ir sportuojant žmogui stipriai pradeda augti raumenų masė. Jis įgauna daugiau jėgos, agresyvumo, greičiau atsigauna po traumų. Didesnė raumenų masė suteikia da

augiau pasitikėjimo savimi. Vyrams gali padidėti lytinis potraukis

Šalutinis dopingo poveikis
Nusiminimas. Vartojant anabolinius steroidus dažnai kenčiama nuo depresijos, abstinencijos, nemigos.
Išbėrimai. Nuo anabolinių steroidų vartojimo gali išberti odą arba paūmėti kitos odos ligos.
Kepenų augliai. Visi, kurie vartoja anabolinius steroidus, kenkia savo kepenims. Tų, kurie ilgai vartoja dopingą, kepenyse susidaro kraujingų cistų. Pagausėja auglių bei piktybinių kepenų navikų.
Augimo nesklandumai. Anaboliniai steroidai veikia augimo zonas. Todėl dar nesubrendę paaugliai gali nustoti augę.
Alergija, diabetas ir pan. Piktnaudžiaujant prieaugio hormonais gali pasitaikyti ir kitoks šalutinis poveikis, pvz., alerginės reakcijos, panašios į alergines diabeto reakcijas. Vartojamas ypač dideliais kiekiais jis gali sukelti akromegaliją (nenormaliai išauga rankos, pėdos, smakras ir lūpos, padidėja svoris).
Agresija. Vartojantiems anabolinius steroidus įprastas agresyvus elgesys, kuris gąsdina ir netgi žeidžia aplinkinius žmones. Didelis įniršis kartais būūna traumų ar išprievartavimų priežastis.
Kraujagyslių užkalkėjimas ir infarktas. Anaboliniai steroidai didina riebalų kiekį kraujyje, todėl kalkėja kraujagyslės. Tai gali lemti širdies infarktą ir pabloginti kraujo apytaką.
Prostatos padidėjimas. Nuo anabolinių steroidų padidėja prostatos liauka, todėl galimi uždegimai ir būna sunku šlapintis.
Gali išnykti lytinis pajėgumas. Pradėjus vartoti dopingą lytinis pajėgumas iš pradžių padidėja, bet vėliau beveik visai išnyksta. Dirbtinai padidinus steroidų/hormonų kiekį sėklidės atgaivinamos, tačiau yra pavojus, kad jose nebebus gaminamas normalus spermos kiekis.
Moterys irgi nukenčia. Moterims, kurios vartoja dopingą, taip pat iš

šryškėja neigiamų šalutinių padarinių: pastorėja balsas, padidėja smakro plaukuotumas, sutrinka menstruacijų ciklas.
Dopingas ir įstatymas
Nuo 1992 m. liepos 1 d. Švedijoje galioja specialus „Įstatymas dėl kai kurių dopingo priemonų uždraudimo“. Jis reglamentuoja šių preparatų vartojimą:
a) sintetinių anabolinių steroidų,
b) testosterono ir jo atmainų,
c) prieaugio hormono,
d) cheminių medžiagų, kurios didina testosterono ir jo pakaitalų bei prieaugio hormonų gaminimąsi ir išsiskyrimą.
Įstatymas draudžia šiuos preparatus įvežti į šalį, perduoti kitiems, gaminti, pardavinėti ir laikyti. Išimtis – kai preparatai vartojami medicinos ir mokslo tikslais. Asmenys, pažeidę įstatymą, baudžiami baudomis arba kalėjimu iki 2 metų.
Dopingas ir sportas
Pagal sporto taisykles už dopingo vartojimą sportininkas praranda teisę dvejus metus dalyvauti varžybose.
Dopingo vartojimo požymiai
Fiziniai požymiai:
• kūnas atrodo putnus, nes raumenyse kaupiasi skysčiai, patinsta veidas, ypač skruostai, oda apie akis išsipučia ir įsitempia;
• išberia veidą, nugarą, pečius;
• eisena darosi linguojanti (nes pagausėja skysčių ir išsipučia raumenys).

Psichiniai požymiai:
• agresyvus elgesys, irzlumas, dažna nuotaikų kaita;
• dėmesys – vien savo kūnui ir treniruotėms;
• tarp dopingo vartojimo pauzių vargina bloga nuotaika, nerimas, nemiga.
Asmenys, norintys vartoti dopingą, ieško vietų, kur yra „specialistų“ ir kur galima nusipirkti šių preparatų. Kai kuriuose atletų klubuose, kurie veikia atskirai nuo sporto organizacijų, dalis besitreniruojančių asmenų vartoja dopingą.
Piktnaudžiavimą dopingu narkomanai dažniausiai bando pateisinti tokiais argumentais:
• Daug kas vartoja dopingą!
• Pažįstu vaikiną, kuris jau 10 metų vartoja dopingą ir puikiai jaučiasi!
• Dopingas nepavojingas, jei jo vartojimas kontroliuojamas!
• Po šio „k

kurso“ nustosiu vartoti dopingą.
ai didelis dėmesys savo kūnui

Apytikslė kaina

100 metano tablečių kainuoja apie 35 litus.

Fiziniai požymiai:

Greitai auga kūno masė; patinęs veidas; išsipūtusi ir įsitempusi oda apie akis; išbertas veidas, nugara, pečiai; linguojanti eisena.

Psichiniai požymiai:

Agresyvumas; nuotaikų kaita; nemiga; nerimas;
Kodėl vartojamas dopingas?
Iš pradžių dopingą vartojo atletai bei kiti sportininkai, nepaisydami pavojingo šalutinio poveikio. Jų tikslas buvo padidinti savo gebėjimus ir pasiekti geresnių sportinių rezultatų. Vėliau dopingas paplito tarp mėgėjų atletų ir mokyklose.
Dalis žmonių vartoja dopingą ne tik dėl sporto laimėjimų, bet ir kitais tikslais. Šiuolaikinėje reklamoje ir „žvaigždžių“ nuotraukose vyrauja raumeningi kūnai. Vienoje gimnazijoje atlikta jaunuolių apklausa atskleidė, kad didesnė fizinė jėga suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, o tai irgi gali skatinti vartoti dopingą.
Preparatas ir jo vartojimas
Testosteronas yra vyriškas lytinis hormonas, kuris nulemia vyro lytinį
pajėgumą ir nuo kurio priklauso raumenų išsivystymas.
Anaboliniai steroidai – tai sintetinis preparatas, sukurtas kaip testosterono pakaitalas.
Anksčiau anaboliniai steroidai buvo vartojami medicinoje gydant sužalotus raumenis, pvz., vėžinių ligų, nudegimų atveju, bet šiandien toks jų vartojimas jau labai ribotas.
Šiuo metu dopingas vyrauja „rinkoje“ ir patenkina visus poreikius. Kaip dopingas vis dažniau vartojamas netgi prieaugio hormonas.
Išvaizda ir forma

Testosteronas ir anaboliniai steroidai yra gaminami tablečių, kapsulių ir ampulių forma. Dažniausias nelegalioje rinkoje anabolinis steroidas – metandienomas (metandrostenolas). Tai apvalios baltos arba penkiakampės rausvos tabletės, turinčios 5 mg metandienomo. Jo

os dažniausiai vadinamos „rusais“, „rusišku penketu“ arba „rusiškais vitaminais“. Ant pakuotės paprastai būna rusiškas pavadinimas.
Dažniausiai vartojami šie dopingo preparatai:
Anaboliniai steroidai
Mesterolon, Metandienon, Metenolon, Metyltestosteron, Nandrolon, Oxandrolon, Stanozolol, Trenbolon, Testosteron, Testosteron-Enanthate, Testosterone, Undecanoate.
Prieaugio hormonas
Somatropin, Preparato pavadinimas, Mestoranum, Metandrostenolon, Nerobol, Perabol, Metahapoctehonol, Primobolan, Anadur, Deca-Durabol, Retabolil, Anavar, Winstrol, Stromba, Parabolan, Testosteron-Depot, Triolandren, Undestor, Sustanon, Restandol, Genotropin.
Peptidai ir jų analogai
(Cheminės medžiagos, kurios didina testosterono arba prieaugio hormono
gaminimąsi ir išsiskyrimą.)
HCG (Human koriongonadotropin)
Narkotikai, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos
Narkotinės medžiagos
Narkotinės medžiagos – cheminės medžiagos, sukeliančios centrinės nervų sistemos intoksikaciją ar panašų psichinių funkcijų pokytį.
Narkotinės medžiagos apima plačią preparatų skalę, įskaitant narkotikus, psichotropines medžiagas, vaistus, anestetikus, lakiuosius tirpiklius, dopingines medžiagas ir priemones, alkoholį ir tabaką. Narkotinių medžiagų sąvoka įvairiose šalyse gali skirtis, priklausomai nuo įstatymų ir profesinių tradicijų.
Šioje brošiūroje neaprašomi alkoholis, tabakas ir lakieji tirpikliai. Narkotinių medžiagų sąvoka čia apima narkotikus, psichotropines medžiagas, psichiką veikiančius vaistus, kitas intoksikaciją sukeliančias medžiagas ir hormoninius dopingo preparatus.
Narkotikai
Narkotikais tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos cheminės medžiagos, kurias kontroliuoja vienintelė Jungtinių Tautų narkotikų konvencija (United Nations Single Convention on Narcotic Drugs), pasirašyta 1961 metais. Visos jos vadinamos narkotikais, nors kai kurios, pavyzdžiui, kanapės ar kokainas, neturi “narkotinio” poveikio, nes nesukelia sąstingio ir mieguistumo. Dėl šios priežasties terminu “narkotikai” tarptautiniuose įstatymuose apibrėžiamos specialiai kontroliuojamos narkotinės medžiagos, nepaisant jų pirminio poveikio psichikai.
Pagal šią konvenciją, daugiau nei 100 medžiagų yra priskiriamos narkotikams: kanapės ir kanapių derva; opiumas, morfijus, heroinas ir visa eilė natūralių ir sintetinių opiatų, kokamedžio lapai ir kokainas.
Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos narkotikams, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių vienintelę Jungtinių Tautų narkotikų konvenciją (t.y. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.
Psichotropinės medžiagos
Psichotropinėmis medžiagomis tarptautinėje bendruomenėje apibrėžiamos medžiagos, kurias kontroliuoja 1971 metų Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija (United Nations Convention on Psychotropic Substances).
Pagal šią konvenciją, psichotropinėms priskiriamos virš 100 medžiagų: amfetaminas, fenmentrazinas (phenmentrazine) ir panašūs sintetiniai centrinės nervų sistemos stimuliatoriai; barbitūratai, benzodiazepinai (benzodiazepines); ekstazi, LSD ir kiti sintetiniai haliucinogenai; chloro hidratas ir daugelis kitų medžiagų.
Kai naujos narkotinės medžiagos tampa plačiai naudojamos ne medicinos rinkoje, jos gali būti tarptautiniu mastu kontroliuojamos, įtraukiant į Psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus. Tokį sprendimą priėmė Jungtinių Tautų narkotikų komisija. Psichotropinių medžiagų sąrašai yra atnaujinami beveik kiekvienais metais.
Visos narkotinės medžiagos, tarptautinėje bendruomenėje priskiriamos psichotropinėms, turi būti kontroliuojamos atskirų šalių, ratifikavusių Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvenciją (t.y. daugumos pasaulio šalių), vyriausybių.
Kitos medžiagos
Sąvokos “kontroliuojami vaistai” ar “kontroliuojamos medžiagos” dažnai naudojami kaip teisiniai terminai visoms narkotinėms medžiagoms, kontroliuojamoms tam tikroje šalyje, apibūdinti. Į šią grupę gali būti įtraukiami, pavyzdžiui, narkotikai, psichotropinės, dopinginės bei kitos tam tikroje šalyje kontroliuojamos narkotinės medžiagos. Jos yra išvardytos visuomeniniuose dekretuose (nutarimuose, įsakuose?) (public ordinances).
Medicininiai vaistai yra naudojami ligų profilaktikai, diagnozavimui ir gydymui. Juos gali išrašyti gydytojai specifiniams tikslams, receptų išrašymas yra griežtai kontroliuojamas. Sąvoka “tinkamas medicininis gydymas” įvairiose šalyse gali skirtis. Kai kurie medicinoje naudojami vaistai, pavyzdžiui, morfijus, gali būti kontroliuojami kaip narkotikai; kiti, pavyzdžiui, amfetaminas, kaip psichotropinės medžiagos.
Sintetinių “sukurtų narkotinių medžiagų” (“Designer drugs”) poveikis panašus į narkotikų ar psichotropinių medžiagų. Jos “kuriamos” specialios cheminės struktūros ir daro stiprų poveikį psichikai; nepaisant to, daugelyje šalių yra nekontroliuojamos. Kai šios medžiagos patenka į rinką, paprastai dar nebūna administracinių ir baudžiamųjų priemonių, draudžiančių jų gamybą, platinimą arba vartojimą. Šiai grupei priklauso tūkstančiai medžiagų. Kai kurios jų ilgainiui gali tapti valstybės kontroliuojamomis.
Catha edulis ir kiti intoksikuojančių savybių turintys augalai nekontroliuojami tarptautiniu lygiu, tačiau kontroliuojami kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Prancūzijoje ir Švedijoje.
Kai kurie grybai, turintys psichotropinių medžiagų psilocibino (psilocybine) ir psilocino (psilocine) kai kuriose šalyse nekontroliuojami.
Prekursoriai, naudojami sintetinių narkotikų gamybai, gali neturėti intoksikuojančių savybių, tačiau vis tiek būti kontroliuojami tarptautiniu mastu, siekiant sustabdyti nelegalią narkotinių medžiagų gamybą. Pavyzdžiui, acto rūgšties anhidridas (acetic acid anhydride), dažnai naudojamas nelegaliai heroino gamybai, yra kontroliuojamas.
Dopinginės medžiagos ir priemonės – tai medžiagos ar metodai, draudžiami treniruojantis ir sportinėse varžybose. Jų skalė plati: nuo stimuliatorių (pavyzdžiui, amfetaminas) iki diuretikų (furosemidas). Šios medžiagos gali būti kontroliuojamos kaip narkotikai (pavyzdžiui, morfijus) arba sporto organizacijų civiliniais potvarkiais (pavyzdžiui, alkoholis). Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, kontroliuojamos hormoninės dopinginės medžiagos (pavyzdžiui, anaboliniai steroidai). Daugelis hormoninių dopinginių medžiagų, pavyzdžiui, testosteronas, nesukelia būdingos intoksikacijos iškart suvartojus, tačiau ilgai vartojamos gali sukelti ilgalaikius mąstymo ir asmenybės pokyčius.
Pastaba dėl administracinės ir baudžiamosios narkotinių medžiagų kontrolės
Tarptautinė ir atskirų šalių kontrolė tobulinama nuolat, atsižvelgiant į narkotikų gamybos pokyčius, naudojimo ypatumus ir politinius tikslus. Į kontroliuojamų narkotikų sąrašus gali būti įtraukiamos naujos medžiagos. Specifinis narkotinių medžiagų naudojimas medicinos tikslais gali būti pripažįstamas arba uždraustas, atsižvelgiant į naują klinikinę patirtį arba mokslinius atradimus. Dėl administracinių potvarkių, reglamentuojančių narkotinių medžiagų naudojimą medicinos tikslais, baudžiamųjų priemonių dėl narkotinių medžiagų pardavimo, turėjimo ir naudojimo ne medicinos tikslais, ar nevyriausybinės medžiagų kontrolės sporte, darbe ir pan., skaitytojui patariame kreiptis į profesionalus.
Narkotinių medžiagų vartojimo būdai
Narkotinė medžiaga turi poveikį psichikai, kai nemaža jos dozė patenka į galvos smegenis. Narkotinės medžiagos paprastai vartojamos keturiais būdais:
● rūkant arba įkvepiant,
● švirkščiant, paprastai į veną (intraveninis vartojimas), kartais į raumenis arba po oda,
● ryjant, kai kurias atvejais kramtant ir nuryjant tik seiles,
● uostant, kai medžiaga patenka ant burnos ar nosies gleivinės.
Ne visos narkotinės medžiagos gali būti vartojamos keturiais išvardytais būdais. Pavyzdžiui, hašišas (kanapių derva) netirpsta vandenyje, todėl negali būti švirkščiamas.
Narkotinių medžiagų vartojimo poveikis
Visos narkotinės medžiagos keičia ar įtakoja svarbias psichines funkcijas, pavyzdžiui, susijaudinimą, jautrumą skausmui, reakcijų stiprumą, atminties trumpalaikiškumą ir suvokimą.
Intoksikacija sukeliama, jei smegenis pasiekia pakankamai didelė narkotinės medžiagos koncentracija. Poveikį lemia narkotinės medžiagos sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Pagal pagrindinį intoksikacijos poveikį, narkotinės medžiagos skirstomos į stimuliuojančias, slopinančias bei haliucinogenines.
Pagirios prasideda, kai po intoksikacijos smegenų funkcijos normalizuojasi. Gali atsirasti nuovargis, koncentracijos sutrikimų, agresija, pykinti ir taip toliau.
Tolerancijos išsivystymas – tai apsauginė organizmo reakcija į nuodingą, pakartotinai vartojamą narkotinę medžiagą. Dėl šios priežasties susilpnėja įprastos dozės sukeliamas poveikis. Narkomanas pajunta, kad gali “pakelti” daugiau narkotiko; norėdamas patirti ankstesnį poveikį, jis turi suvartoti daugiau.
Abstinencijos ar susilaikymo simptomai – stiprios organizmo ir smegenų adaptacinės reakcijos, narkomanui išblaivėjus po pakartotinio narkotinių medžiagų vartojimo. Jos gali trukti kelias dienas (kai kuriais atvejais net savaites), kartais neapsieinama be gydytojų pagalbos. Kai kuriais atvejais abstinencijos simptomai gali kelti grėsmę gyvybei.
Piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, – bet koks kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, t.y. ne pagal receptą arba priešingai medicininėms rekomendacijoms.
Priklausomybė nuo narkotikų – nekontroliuojamas troškimas patirti narkotinės medžiagos sukeliamą psichinį poveikį. Priklausomybė gali išsivystyti skirtingu greičiui, priklausomai nuo narkomano asmenybės, narkotinės medžiagos poveikio, vartojimo intensyvumo ir kitų veiksnių. Priklausomybė turi didelę įtaką narkomano elgesiui; priklausomą narkomaną sunku gydyti.
Pagrindinės kategorijos
Psichiką veikiančios narkotinės medžiagos, pagal administracinę kontrolę, farmakologinį poveikį ir pan., paprastai grupuojamos į kategorijas. Nors grupavimas gali būti įvairus, kontroliuojamos medžiagos dažniausiai yra skirstomos į šešias pagrindines kategorijas:
kanapes,opiatus, centrinės nervų sistemos stimuliatorius, haliucinogenus, medicinoje naudojamas narkotines medžiagas, dopingines medžiagas ir priemones.

Leave a Comment