Pramogų verslo infrastruktūra ir jo pelningumas

VILNIAUS UNIVERSITETAS
KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS
INFORMATIKOS KATEDRA
Kompiuterinių komunikacijų namų darbas
Pramogų verslo infrastruktūra ir jo pelningumas
Atliko:.
Tikrino:
KAUNAS 2003
Turinys
1. Įžanga 3
2. Paieškos sistemų apžvalga 4
Tarptautinės paieškos sistemos: 4
Lietuviškos paieškos sistemos: 5
3. Internet paieškų sistemų galimybių detalus nagrinėjimas 7
4. Analitinė dalis – pramogų verslas 8
Įžanga 8
Konkrečių paieškų atlikimo būdai 8
Pramogų infrastruktūra Lietuvoje 9
Investicijos į pramogų kompleksus Lietuvoje 10
Pirmasis “grynakraujis” pramogų centras 11
Provincija ruošiasi pramogauti 12
Sporto ir pramogų tandemas 12
Analogo neturintis pramogų kompleksas Vilniuje 12
Darbai bus pradėti dar šiais metais 13
Bendradarbiaujama su Savivaldybe 13
Panaudojamas unikalus kraštovaizdis 13
Atlikti išsamūs tyrimai 14
Parkas nuolat siūlys naujoves 14
Sugebėjimas “nuskausminti” pinigines 15
Pramogų “vartotojų” Lietuvoje charakteristikos 16
Koncertinės veiklos Lietuvoje pelningumas 16
Honorarai 17
Pramogų industrijos pavyzdys JAV 17
Pramogų industrija Japonijoje 18
Išvados 20
Literatūros sąrašas 21
Priedai 22

1. Įžanga
Pirmoje dalyje nagrinėjamos paieškos siistemos, jų charakteristikos, privalumai ir trūkumai. Jų yra labai daug ir įvairių, su skirtingomis galimybėms. Deja lietuviškų nėra daug, o ir tos duoda ne pačius geriausius rezultatus.nagrinėjami paieškos varikliai, katalogai, web direktorijos. Darbe aptartos tarptautinės ir lietuviškos paieškos sistemos, paieškos varikliai ir katalogai.
Antrame skyriuje detaliau analizuojamos dvi paieškos sistemos
Analitinėje dalyje apibrėžiamas pramogų verslas be jo infrastruktūra. Pramogų verslas – tai muzikos verslas, klubai, atrakcionų parkai, kinas, lošimų namai, sportinės pramogos, vandens parkai ir kt. Aptariamas pramogų verslas, kuris egzistuoja ir plečiamas kuur geriausiai išvystyta pramogų infrastruktūra. Aptariamas pramogų verslą vystymasis Lietuvoje, detaliau kalbama apie didesnius pramogų kompleksus ir jų subtilybes. Pastaruoju metu labai daug investuota ir investuojama į pramogas sostinėje: bendra naujų investicijų suma siekia 280mln. Lt. Dar numatoma investicijų suma visoje Li

ietuvoje –daugiau nei 600mln lt. Panagrinėti renginių organizavimo ypatumai ir šios srities pelningumas. Pastebima tendencija muzikinių renginių organizavime – finansinės problemos, susijusios su gyventojų mokumu. Net užsienio atlikėjų koncertai didžiausiuose Lietuvos miestuose atneša ne per daugiausiai pelno. Palyginimui pateikiama Japonijos pramogų pramonė (labiausiai išvystyta pasaulyje) ir jos skiriamieji bruožai, aprašomas pramogų verslas JAV pramogų sostinėje – Las Vegase, kuris dabar didelių pokyčių posūkyje.
Kitokių šaltinių naudojimas šio darbo atlikimui davė naujos ir naudingos patirties. Pasirodo kokio nors mokslinio darbo atlikimui galima atrasti beveik visą reikalingą informaciją internete. Aišku tai priklauso ir nuo temos. Manajai medžiagos užteko.
2. Paieškos sistemų apžvalga
Internetas talpina daug informacijos ir norėdami susirasti reikiamą, naudojamės paieškos sistemomis, katalogais indeksais. Indeksai yra milžiniškos duomenų bazės apie milijonus WWW puslapių. Pagal pateiktą žodį arrba frazę (ir galbūt papildomas užklausos komandas) sukuriamas WWW puslapių, kuriuose yra ieškoma frazė, sąrašas. Indeksus kuria programos-“kirminai” (“crawlers”), kurios perskaito puslapius, juos peržiūri ir indeksuoja, juose suranda nuorodas į kitus WWW puslapius, kurias panaudoja tolimesnėms paieškoms. Tokio tipo programos nuolat tobulinamos ir atlieka vis gilesnę puslapių analizę, tačiau kyla viena didelė problema – informacijos „Web“ tinkle nuolat daugėja ir daugėja, o tai labai apsunkina – paieškos sistemų darbą ir jų kūrimą. “Web” katalogai yra WWW puslapių hipersąrašai, pagal hierarchiją suskirstyti į temas bei ka
ategorijas: menas, sportas, kompiuteriai ir t.t. Keliaudami šiuo medžiu žemyn pasiekiame ieškomą puslapį. Katalogus dažniausiai kuria žmonės, o ne programiniai robotai. Jie aprėpia mažiau, tačiau yra geriau organizuoti ir informacija yra labiau struktūrizuota.
Tačiau dažniausiai paieškos sistemos būna mišrios – turi ir paieškos variklius, ir katalogus. Čia paieška vyksta tiek automatiškai, tiek dalyvaujant žmogui. Iš pradžių “vorų” pagalba puslapiuose rasta informacija indeksuojama, o vėliau sisteminama į katalogus pagal sritis
Galima ieškoti su viena paieškos sistema, o galima naudotis tokia paieškos sistema, kuri ieško keliose ar daugiau paieškos sistemose. Tokia sistema yra “Metacrawler”. Ji rūšiuoja iš kelių paieškos sistemų gautus rezultatus pašalindama pasikartojimus. Dar geresnė tokio tipo paieškos sistema yra “Dogpile”, ji sugeba ieškoti informacijos pasitelkdama daugybę paieškos sistemų. Tikrai stebinanti sistema, kuri elgiasi labai protingai – pradeda nuo tos paieškos sistemos, kuri gali duoti tiksliausią rezultatą (“Yahoo!”), o po to pereina prie kitų, gražinančių didesnius atsakymų kiekius.
Lietuviškos paieškos sistemos kol kas dar neprilysta užsienietiškoms paieškos sistemoms, tačiau vis tobulėja, žinoma jeigu reikia atlikti lietuvišką paiešką, geriau naudotis, užsienietiškomis paieškos sistemomis, kurios ieško pagal lietuviškas užklausas. Tokios paieškos sistemos kaip www.seklys.lt , www.search.lt , gali atlikti paiešką, tačiau į labai sudėtingas užklausas tikrai neatsako, bet nereikia susidaryti klaidingo vaizdo, jeigu nerandame jokių rezultatų – jeigu nėra rezultatų, nereiškia, kad paieškos si
istema yra bloga dažniausiai reikia sutrumpinti užklausą iki dviejų ar trijų žodžių, tai dažniausiai yra ir rekomenduojama daryti[6]
Kaip minėjau yra keletas paieškos sistemų tipų. Jų rūšys pateiktos sekančioje lentelėje.

Paieškos sistemų tipai
Paieškos varikliai Katalogai Metapaieška FTP paieška Mišrūs

Nemis

Kaip matome, yra skirtingų galimybių ir paskirties paieškų. Vienos vykdo tik paiešką ir neturi teminių katalogų. Yra ir tik teminiai katalogai. Daug paieškos sistemų turi ir katalogą ir galimybę ieškoti visame internete. Metapaieška – paiešką naudojanti kelių paieškų sistemų resursus. FTP paieška – ftp serverių, bei bylų juose paieška.
Sekančioje lentelėje pateiksiu paieškos sistemas, suskirstytas pagal geografiją ir trumpus jų aprašymus.

Tarptautinės paieškos sistemos
PAIEŠKOS SISTEMA APIBŪDINIMAS

Paieškos sistema, pasižyminti ypač dideliu paieškos greičiu. Supranta daugelį loginių operatorių, veikia ir lietuvių kalba. Rezultatai ne visada būna “švarūs”.

Visame pasaulyje garsėjantis paieškos portalas, randantis tikrai labai „švarius“ rezultatus, nors pats „švarumas“ yra laba abstraktus

Vienas didžiausių ir greičiausių paieškos serverių. Siūlo vertimo į kitas kalbas galimybę. Silpnokas rastų anotacijų rūšiavimas. Daugybė loginių operacijų užklausose. “Kalba” lietuviškai

Labai greitas paieškos serveris, šiuolaikinė Inktomi technologija. Mažoka įtrauktų į apžvalgą mazgų, sunku formuoti sudėtingą

Paieškos serveris ir katalogas. Daug temų; naujienų puslapis. Nepilni, palyginus su kitais serveriais paieškos rezultatai; nelengvai suprantamas vaizdas ekrane

Greitas paieškos serveris su daugelio mazgų aprašymais. Geras rastų anotacijų rūšiavimas pagal reikšmingumą; galimybės pritaikyti vaizdą savo skoniui. Mažoka įtrauktų į apžvalgą mazgų
MetaCrawler

Metapaieška. Galimybė pasirinkti supaprastintą sąsają turintiems lėtesnį Interneto ryšį. Mažoka konfigūravimo galimybių.

Failų paieška FTP serveriuose bei pačių FTP paieška. Turi 37,813,040 failų sąrašą, Ieško 2,683 FTP serveriuose.

Visos čia paminėtos tarptautinės paieškos sistemos turi išplėstinę paiešką, kuri kompensuoja loginių operatorių nesupratimą.

Lietuviškos paieškos sistemos
PAIEŠKOS SISTEMA APIBŪDINIMAS

Populiariausia paieškos sistema po “Google”, bet jau atsiliekanti nuo “seklio” paieškos kokybe. Be to, kartais padidina (ar suapvalina) rastų puslapių skaičių, o tai pranašumo jai tikrai neduoda

Šiuo metu geriausia Lietuvoje paieškos sistema, tačiau randa nedaug rezultatų, nesupranta loginių operatorių

Katalogas ir galimybė pasinaudoti tarptautinių paieškos sistemų resursais. Tačiau katalogo turinis labai neišsamus, neranda norimos informacijos

Paieška kataloge

Paieška kataloge. Šiuo metu vienas iš geriausių lietuviškų katalogų.

Neblogas katalogas, tačiau nusileidžiantis “Takui” bei “online.lt”. Randa tai, ko neranda “Delfi”. Galimybės palyginti vidutiniškos
Meta paieška –galimybė vienu metu ieškoti įvairiose paieškos sistemose. Tačiau ši idėja dar nėra iki galo įgyvendinta – kai kurios paieškos stotys gali apklausti daugelį duomenų bazių, bet tik po vieną tuo pačiu metu. Nereikia pamiršti, kad metaindeksai negali turėti visų privalumų, kuriuos turi atskiros paieškos sistemos. Metapaieškos priemonės labiau tinka paprastoms užklausoms, norint greitai gauti rezultatų.
Paieškos sistemų privalumai Paieškos sistemų trūkumai
· Greitis· Paprastumas· Išplėstinė paieška· Metapaieška· Informacijos radimas, nežinant, kur ji yra· Paieška pagal sisteminius katalogus· Nemokama · “Šiukšlių” gausa· daug kur nesuprantami loginiai operatoriai · reikia naudoti bent kelias paieškos sistemas· kai kurios paieškos užima daug laiko
Galime padaryti išvadas, kad nors egzistuoja daug paieškos priemonių, tačiau jos ne visada atranda tai ko ieškome, reikia naudotis bent keliomis paieškos sistemomis, bet kiekviena iš jų pateikia daug nereikalingų nuorodų, nesupranta kai kurių loginių operatorių. Tiesiog reikia pasitelkti kantrybę norint surasti reikiamą informaciją.
3. Internet paieškų sistemų galimybių detalus nagrinėjimas
dėstytojo nurodytų paieškos sistemų detalus nagrinėjimas
4. Analitinė dalis – pramogų verslas

Įžanga
Pasirinkau būtent šią temą, nes domiuosi pramogų verslu ir noriu savo ateitį sieti būtent su juo. Buvo įdomu praplėsti požiūrį į pramogų verslą, kuris dažniausiai suprantamas kaip pramogini renginių organizavimas bei muzikinių įrašų leidyba bei platinimas. Pramogų verslas – tai ir muzikos verslas, ir atrakcionų parkai, ir naktiniai klubai bei restoranai, ir sporto pramogos.
Ši verslo sritis svarbi besivystančios valstybės gyvenime. Pramogų verslo infrastruktūros išsivystymo laipsnis rodo ir bendras šalies ekonomikos ir socialinio gyvenimo vystymosi tendencijas. Didelės investicijos į pramogų kompleksus Lietuvoje rodo, kad mūsų šalis bando ir vejasi vakarų išsivysčiusias valstybes. Palyginimui pateikta Japonijos ir JAV pramogų infrastruktūros pavyzdžių.
Lietuvoje šiuo metų pramogų verslo infrastruktūra yra vystymosi stadijoje. Vystymasis intensyviausiai vyksta didžiuosiuose miestuose: investuojamos milijoninės sumos sostinėje, naktinis gyvenimas verda tik didmiesčiuose, čia taip pat koncertuoja daugiausia ir žymiausi atlikėjai.
Šio darbo tikslai – pateikti pramogų verslo infrastruktūros vaizdą, aptart jo tam tikrų dalių pelningumą.
Uždavinys – naudoti tik internete rastą medžiagą.

Konkrečių paieškų atlikimo būdai
Paieška buvo atlikta naudojantis GOOGLE, YAHOO, SEKLYS, ONLINE.LT paieškos sistemomis. Kadangi jos gana gerai supranta lietuvių kalbą, jų pagalba buvo didžioji dalis reikiamos informacijos lietuvių kalba.
Paieška Raktai

“Pramogų infrastruktūra”, “pramogų verslas”, “pramogų pelningumas”

“Pramogų verslas”, pramogos, pramogu +pelningumas

Pramogų verslas

Paieška kataloge raktu “pramogos” ir sekimas tolesnėmis nuorodomis
Lentelėje pateiktos naudotos paieškos sistemos ir aktiniai žodžiai ar frazės. Nurodytos tik naudingiausius rezultatus davusios užklausos. Naudojau 2 tarptautines paieškos sistemas, 1 lietuvišką bei 1 lietuvišką katalogą. Žymiai rezultatyvesnės buvo tarptautinės paieškos sistemos.
Pramogų infrastruktūra Lietuvoje
Žmogus yra silpnas, reikia tik sugebėti atrasti jo silpnybes ir jomis pasinaudoti”, – taip kažkada yra pasakęs vienas žymiausių pramogų verslo atstovų Waltas Disney_us. Ir nors ši frazė buvo ištarta visai kitame kontekste, ilgainiui tai tapo jo įkurtos pramogų imperijos šūkiu, kuriuo vadovaujasi šimtai verslininkų visame pasaulyje.
Lietuviams ši verslo sritis per pastaruosius dešimt metų buvo bandymų poligonas, kuriame atrandamos tiesos, jau senokai pažįstamos pasauliui. Nieko smerktina čia nėra, galima tik konstatuoti, kad ir čia mes pasižymėjome savo užsispyrimu – mokėmės iš savų klaidų, kai galėjome mokytis ir iš svetimų. Žinoma, galima tvirtinti, kad pramogų industrija lietuviui per pastaruosius dešimt metų buvo tolima vien dėl to, kad jam labiau rūpėjo, kaip pragyventi iki kito atlyginimo. Tačiau čia tik viena medalio pusė.
Kinas Lietuvoje merdėjo iki tol, kol nebuvo įrengta modernių kino teatrų, o filmų platinimo kompanijos plačiai nereklamuodavo savo produkcijos. “Užsukus mašiną” kino filmų rodymas tapo verslu, kurio mokomasi iki šiol. Azartinių žaidimų mėgėjai jau daugelį metų važinėja po užsienio šalis, kuriose “nusėda” jų pinigėliai. Rygos kazino lietuviai tokie pat reti svečiai kaip lenkai Vilniaus senamiestyje. Tuo tarpu Lietuvoje vos prieš keletą mėnesių pamatėme pirmuosius lošimo automatų salonus.
Itin apmaudu, jog lietuviai dunda autobusais į Lenkiją, kad pasimėgautų Mikolaikų vandens atrakcionų parku, kurį pamatęs skandinavas ar vokietis šypteli į ūsą. O Lietuvoje teturime keletą restauruotų sovietinių baseinų[1]
Lietuvoje pramogų verslas jau yra žengęs pirmuosius žingsnius, tačiau plėtojimui dar daug galimybių, pramogų infrastruktūra mūsų šalyje dar nėra taip gerai išvystyta kaip vakaruose ir Japonijoje.
O kas gi yra pramogų verslas ir jo infrastruktūra? Naktiniai klubai, kazino, kino teatrai, buriavimo paslaugos, dviračių nuoma, jodinėjimas, sklandymas ir šuoliai parašiutu, teniso kortai, ledo čiuožyklos, baseinai, boulingas, biliardas, kartingas – tai tokios pramogos siūlomos pajūryje. Tačiau reikėtų visas pramogas suklasifikuoti. Plačiąja prasme pramogų verslas tai ištisi pramogų kompleksai, siaurąja – atskiros pramogų sritys, pvz., naktiniai klubai ar koncertų organizavimas.
Pramogų kompleksai:
· Žaidimų aikštelės
· Kino salės
· Renginių salės
· Barai
· Klubai
· Sporto salės
· Kompiuteriniai žaidimai
· Vandens atrakcionai ir kt.
Koncertinė bai leidybinė veikla:
· Koncertų organizavimas
· Kitų muzikinių renginių organizavimas
· Muzikinių atlikėjų įrašų leidyba ir platinimas
Sporto pramogos:
· Boulingas
· Biliardas
· Kartingas
· Vandens pramogos
· Kt.
Viešojo maitinimo įstaigos:
· Restoranai
· Barai
· Muzikiniai klubai
· Naktiniai klubai
· Kazino
Kai kalbame apie pramogų verslą, dažnas omenyje turi koncertinę veiklą, muzikinių įrašų leidybą bei pramogų parkus. Kaip matome pramogų verslo infrastruktūrą sudaro įvairios verslo sritys. Tačiau apie visas kalbėti nėra galimybių, todėl apžvelgsime tik pramogų kompleksus bei koncertinę veiklą bei jos pelningumą Lietuvoje.
Duomenys apie kai kuriuos Lietuvos pramogų infrastruktūros objektus

Vilniuje Kaune Klaipėdoje
Kino salės 21 4 3
Boulingo klubai 7 2 2
Naktiniai klubai 23 12 8
Investicijos į pramogų kompleksus Lietuvoje
Jaunųjų firmų vadovų, analitikų, finansininkų gausa savaime demonstruoja potencialą pramogų verslo atstovams, todėl pastaruoju metu investicijos į pramogų verslą itin suaktyvėjo. Bene naujausias pavyzdys – trijų aukštų kino teatras “Coca-Cola Plaza”, priklausantis didžiuliam tarptautiniam “Forum Cinema” tinklui. Suomijos kompanija “Finkino” į šį projektą investavo apie 40 mln. Lt. Jei neminėsime “Akropolio”, kuris yra prekybos ir pramogų mišrūnas, šis kino teatras kol kas yra didžiausia investicija į šalies pramogų verslą. “Tikiuosi, kad investicijos į šį projektą atsipirks maždaug per 5-10 metų”, – prognozavo “Finkino” generalinis direktorius Timo Manty.
Prognozuojamas pelnas per metus, mln. Lt.
8-4

Artimiausiu metu, pabaigus rekonstruoti senąjį “Vingio” pastatą, “Coca-Cola Plaza” teatre veiks 12 kino salių. Iš pirmo žvilgsnio toks kino salių kiekis atrodo ganėtinai per didelis sostinės kino mėgėjams. Ypač turint omenyje, kad šiais metais Lietuvos kino rinka patyrė nemažą nuosmukį. Tačiau investuotojai tvirtina, kad didžiulės investicijos turi nemažą įtaką paklausos augimui. Remiamasi ir Talino pavyzdžiu: panašaus dydžio “multipleksas” jame kuo puikiausiai veikia, nors miestas už Vilnių yra netgi mažesnis.
Šiek tiek mažiau entuziazmo kelia tai, kad naujasis kino teatras kartu kelia bilietų kainas.
Seansas Kaina, lt
Vakarinis 20
Dieninis 16
rytinis 10
Bilietas į vakarinį seansą kainuos 20 Lt, dieninį – 16 Lt ir rytinį – 10 Lt. Tiesa, stebėtis dėl to neverta. Lietuvoje bilietai į kino teatrus ir taip yra bene pigiausi Baltijos šalyse. Be to, investuodamas milijonus į aukštą kokybę, verslininkas tikisi, kad ji kada nors atsipirks. Nepaisant natūralios verslo logikos, daug kas stipriai abejoja, kad kino teatras “Coca-Cola Plaza” artimiausiu metu sugebės išauginti kino rinką. Suprantama, išlaikyti tokias kainas bus neįmanoma, jei ir toliau veiks “Akropolio kinas”, kuriame vakarinis bilietas kainuoja 14 Lt. Šio kino teatro kokybė stipriai nesiskiria nuo naujojo kino rinkos žaidėjo, todėl kino mėgėjams pasirinkti būtų tikrai nesunku. Būtent dėl šios priežasties tarp “VP Grupės” ir “Finkino” kompanijos atstovų vyksta aktyvios derybos dėl “Akropolio kino” nuomos. Jei suomiams pavyktų tapti šio kino teatro operatoriais, sostinės kino rinka didžiąja dalimi priklausytų vienam rinkos dalyviui. Kol kas, bent jau kaip tvirtina vienas iš “VP Grupės” akcininkų Mindaugas Marcinkevičius, derybos vyksta su keliomis kompanijomis.
Pirmasis “grynakraujis” pramogų centras
Artimiausiu metu sostinėje oficialiai duris turėtų atverti dar vienas didelis pramogų verslo objektas. Maždaug per 14-15 mėnesių tarp Ukmergės ir Upės gatvių esančiame žemės sklype išdygo sporto ir pramogų kompleksas “Forum Palace”. Į jį investuota bene tiek pat, kiek ir į naująjį kino teatrą – 40 mln. Lt. Šio centro bendrasavininkio Šarūno Marčiulionio idėja vienoje vietoje sutelkti visas paslaugas – nuo dailiosios mankštos salių, baseino, boulingo, pramogų vaikams iki konferencijų salių, restoranų, kavinių su lauko terasomis ir diskotekų – jau beveik įgyvendinta. Drąsiai galima tvirtinti, kad tai bus pirmasis bandymas Lietuvoje užsiimti pramogų verslu plačiąja prasme. Tai yra teikti visą puokštę pasirinkimo galimybių žmogui, nusprendusiam papramogauti. Visa kita priklausys nuo sugebėjimo organizuoti šį verslą ir kainos bei kokybės santykio. Jei, norint, kad investicija greitai atsipirktų, bus griebtasi didelių kainų, teks orientuotis į tą pačią klientų grietinėlę, kurios taip trokšta visi pramogų verslo dalyviai. Kol kas pramogų pasiūla auga šiek tiek greičiau nei paklausa.
Po “Akropolio” sėkmės Lietuvoje atsirado ne vienas norintis pakartoti prekybos ir paslaugų junginio idėją. Praėjusių metų gale dėl įvairių nesutarimų nutrūko didžiulio prekybos ir pramogų centro statybos Šiaurės miestelyje. Šio projekto iniciatorė Vokietijos kapitalo įmonė “Baltic Schopping Centers” nesugebėjo susitarti su viena būsimųjų šio centro nuomininkių – bendrove “Rubikon”, kuri turėjo užimti apie trečdalį viso prekybos ploto. Tikimasi, jog iki pavasario statybos turėtų atsinaujinti. Tiesa, kol projektas neįgyvendintas, sunku pasakyti, ar jį apskritai bus galima laikyti pramogų verslo dalyviu. Jei visame centre atsiras kelios kavinės, biliardas ir keli boulingo takeliai, tai bus tik prekybos paįvairinimas, neturėsiantis didelės įtakos pramogų verslui. Panašaus stiliaus, tik dukart didesnį milžiną “Baltic Schopping Centers” ketina statyti ir Kaune. Būsimo prekybos ir pramogų centro vertė – 240 mln. Lt. Jei vokiečiai savo planus įgyvendins, tai bus Baltijos šalių rekordininkas.
Provincija ruošiasi pramogauti
Pramogų verslo užuomazgos pradeda formuotis ne tik Vilniuje. Šiais metais turėtų prasidėti vandens atrakcionų parko statyba ne kur kitur, o Druskininkuose. Jei planai išsipildys, 25 proc. bedarbyste garsėjantis miestas pirmas šalyje turės tokį objektą. Protingai apskaičiavus galima pasiekti, kad autobusai, dardantys į už sienos esančius Mikolaikų vandens atrakcionus, pakeistų maršrutą. Kurorto statusą siekiančiam išsaugoti miestui tai būtų nemaža paspirtis. Šio projekto vertė siekia apie 4 mln. eurų. Maždaug tris ketvirtadalius šios sumos kompensuos “Phare” programa. Pigi darbo jėga bei tai, kad nebus didžiulio įsiskolinimo bankams, leis taikyti gana nedideles kainas, todėl yra nemaža tikimybė, kad šis projektas pasiteisins jo iniciatoriams.
Sporto ir pramogų tandemas
Pamažu ryškėja dar viena pramogų verslo atmaina. Be prekybos ir pramogų junginio, Lietuvoje norima įgyvendinti ir sporto bei pramogų centrų idėją. Šiuo metu ja užsikrėtę abu didžiausi šalies miestai. Vilniuje ruošiamasi statyti universalią sporto areną, kurioje galėtų vykti įvairių sporto šakų varžybos, koncertai. Šis projektas apytiksliais apskaičiavimais kainuotų apie 60 mln. Lt. Panašią idėją norima įgyvendinti ir Kaune. Šio miesto savivaldybė skatina verslininkus imtis didžiulio sporto ir pramogų centro statybos, kuriame, be 10 tūkst. vietų arenos, būtų ir įvairių sporto klubų, restoranų, kitokių pramogų. Pagal pirminį projektą numatyta, kad tokio objekto statyba kainuotų apie 200 mln. Lt. Savivaldybė apsiima nupirkti žemės sklypą ir nutiesti inžinerinius tinklus. Suprantama, statant tokį centrą negalima orientuotis tik į didesnes pajamas turinčius žmones. Šiam objektui reikėtų visuomenės susidomėjimo ir galimybių mokėti už varžybų stebėjimą. Kol kas Lietuvoje rimtų sporto varžybų, pritraukiančių minias aistruolių, nevyksta daug. O tokio centro pagrindinis akcentas ir yra masiniai renginiai. Na, nebent tektų persiorientuoti ir rengti koncertus. Tokiu atveju būtų galima išnaudoti areną tuo metu, kai didesnių sporto renginių nevyksta.
Būtų keista, jei pramogų verslu nesusidomėtų ir Klaipėdos verslininkai. Šiame mieste pramogų kultūra turbūt yra labiausiai paplitusi. Klaipėdos savivaldybė jau spėjo pritarti verslininkų ketinimams netoli Romų gyvenvietės kurti laisvalaikio, sporto ir pramogų kompleksą. Klaipėdiečiai ketina įrengti teniso kortus, įsteigti kaimo turizmo centrą bei pastatyti vandens pramogų parką.
Dar praėjusių metų pabaigoje Vilniuje atidarytas aštuoniolikos teniso kortų kompleksas. Tai didžiausia investicija į šią sporto šaką Lietuvoje. Kai kam atrodė, kad šis projektas – labiau asmeninė “MG Baltic” prezidento Dariaus Mockaus užgaida nei rimta investicija, tačiau jau dabar aišku, kad pasisekimą šie kortai turės. Tenisas populiarus ir nepigus sportas, dažnai mėgstamas pasiturinčių žmonių. Vilniuje iki šiol bent jau žiemą tenisininkai neturėjo galimybių mėgautis šiuo užsiėmimu, todėl “MG Baltic” investicija puikiai pasiteisino.
Analogo neturintis pramogų kompleksas Vilniuje
Jau kelis dešimtmečius sostinėje tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių esančiame sklype Vilniaus miesto savivaldybė planavo įkurti modernų pramogų ir poilsio parką, skirtą visai šeimai.
Šiandien šis grandiozinis projektas virsta realybe – pramogų vystymo kompanija pramogų centras “Ogmios astra” netrukus pradės pirmuosius pramogų parko kūrimo darbus.
Daugiau nei 60 hektarų žemės plote įsikursiantis pramogų ir poilsio parkas veiks ištisus metus. Įgyvendinus šį projektą, Vilniaus pramogų parkas pretenduoja tapti vienu iš moderniausių parkų kompleksų Baltijos šalyse.
Darbai bus pradėti dar šiais metais
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Plėtros departamento direktoriaus Aleksandro Lukšo, žemės sklypas pramogų parkui rengti buvo patvirtintas Vilniaus miesto bendrajame plane dar 1998 metais. Trijų gyvenamųjų rajonų – Baltupių, Šeškinës ir Žirmūnų – sandūroje esantis sklypas buvo laikomas žaliąja miesto zona, skirta vilniečių laisvalaikiui.
Jo teigimu, parkas įtrauktas į Vilniaus strateginės plėtros planą kaip vienas svarbiausių mieste planuojamų pramogų ir sporto kompleksų. Atsižvelgus į miesto gyventojų pageidavimus, visa sporto ir pramogų infrastruktūra šiuo metu plėtojama dešiniajame Neries krante, kur įsikurs ir naujasis Vilniaus pramogų parkas.
“Pastogė” primena, kad šių metų spalio pradžioje Vilniaus apskrities administracija patikėjimo teise pramogų ir poilsio parkui numatyąà žemės sklypą perdavė Vilniaus miesto savivaldybei – tai atvėrė kelią unikalaus parko statyboms.
Vilniaus pramogų parko komplekso įgyvendinimo darbai bus pradėti dar šiais metais, pirmasis parko plėtros etapas baigsis 2004-ųjų pabaigoje.
Pirmuoju etapu bus pastatyta universali arena, atrakcionai atviroje ir uždaroje erdvėse, uždara ir atvira riedučių arenos, kavinės, restoranai, specializuotos parduotuvės, atsiras erdvė kilnojamiems atrakcionams. Taip pat bus įrengta dengta pėsčiųjų alėja, o likusi sklypo teritorija apželdinta ir paversta rekreacine zona. Visas šias dalis vienys bendra infrastruktūra. Šiuo metu taip pat baigiama rengti uždaro vandens pramogų parko koncepcija ir finansinis planas. Antruoju etapu, atlikus rinkos analizę bei įvertinus pramogų poreikį, planuojama toliau plėtoti atskirus parko segmentus.
Bendradarbiaujama su Savivaldybe
A.Lukšo teigimu, pramogų parkas bus naudingas ne tik vilniečiams, bet ir pačiam miestui. “Pasaulinė praktika rodo, jog pramogų parkai yra neatsiejama modernių miestų dalis, formuojanti teigiamą jų įvaizdį bei pritraukianti naujų investicijų”, – sakė A.Lukšas. Pasak jo, būtent dėl šios priežasties didelė dalis pramogų parkų pasaulyje yra finansuojami iš savivaldybių biudžetų arba specialių fondų.
Vilniaus pramogų parko finansavimas yra pagrįstas visuomeninio ir privataus sektorių partneryste. “Tai reiškia, kad privatus sektorius skiria finansavimą ir prisiima veiklos riziką, tuo tarpu visuomeninis sektorius teikia vietą bei paramą infrastruktūrai plėsti”, – sakë A.Lukšas. Anot jo, panašiais principais grindžiamas savivaldybių ir privačių investuotojų bendradarbiavimas Italijos, Vokietijos bei Olandijos parkuose.
Panaudojamas unikalus kraštovaizdis
Vilniaus pramogų parko architekto Leonardo Vaičio teigimu, Lietuvai būdingas neilgas šiltasis metų sezonas, todėl Vilniaus pramogų parkas projektuojamas taip, kad pramogų infrastruktūra veiktų ištisus metus. Šiuo tikslu Vilniaus pramogų parkas bus kuriamas derinant užsienio šalių patirtį ir neturės analogų gretimose Baltijos valstybėse.
Pirmuoju etapu parke bus statoma universali arena bei uždaras šeimos pramogų parkas. Šių pastatų architektūrą L.Vaitys apibūdino kaip technicistinę bei minimalistinę. Būtent toks stilius šiuo metu vėl yra populiarus. Itin daug dėmesio bus skiriama detalizacijai bei vienodą stilistinę koncepciją išlaikančioms mažosios architektūros formoms. Parkas išsiskirs ir patraukliu naktiniu apšvietimu, suteikiančiu parkui savitumo.
“Projektui įgyvendinti skirtas sklypas yra unikalus, todėl kuriant pramogų parką bus siekiama išnaudoti sklypo pranašumus”, – teigė L.Vaitys. Antruoju parko plėtros etapu atskiri segmentai bus derinami su sklype esančiais ežerėliais, medžių alėjomis, išsaugomi unikalūs Neries senvagės šlaitai. Pasak L.Vaičio, parko sėkmę turėtų lemti išskirtinis uždarų bei atvirų parko kompleksų derinys, įkomponuotas gamtos fone.
Architekto teigimu, pramogų parko architektūra nebus prabangi, svarbiausia – vyksmas viduje. Parko teritorijos nejuos tvoros ar kiti judėjimą ribojantys statiniai. “Siekiame, kad parkas būtų atviras visiems žmonėms, ar jie ateis tik pasivaikščioti, ar praleisti visą dieną atrakcionuose”, – teigė L.Vaitys.
Pasak jo, besimėgaudami moderniais atrakcionais bei pramogomis, parko lankytojai galės kartu grožėtis ir sutvarkytu kraštovaizdžiu. Šiuo metu Vilniaus pramogų parkui skirtas sklypas yra itin apleistas, todėl prieš pradedant statybas pirmiausia bus tvarkoma aplinka.
Atlikti išsamūs tyrimai
Sutartį su sostinės pramogų parko rengimo konkursą laimėjusiu pramogų centru “Ogmios astra” Vilniaus miesto savivaldybė pasirašė 2001 metų sausio 15 dieną.
Pasak pramogų centro “Ogmios astra” generalinio direktoriaus Juliaus Dovidonio, parko projektą bendrovė rengia jau beveik dvejus metus. Kuriant pramogų parko modelį buvo pasitelkti Lietuvos ir užsienio šalių konsultantai, parkui reikalingos įrangos gamintojai, jie padėjo nustatyti reikiamus parko komponentus, jų dydžius ir veiklos pobūdį.
“Prieš pradėdami įgyvendinti pramogų parko viziją, siekėme išsiaiškinti, koks parko modelis geriausiai tiktų Lietuvai”, – sakė J.Dovidonis. Buvo išsamiai ištirti užsienio šalyse veikiantys parkai, įvertintos jų plėtros tendencijos. Vienuolikoje Europos šalių atlikti tyrimai parodė, jog daugiausia – net 32 procentai – visų Europos gyventojų lankosi šeimos pramogų parkuose. Kitų atrakcionų kompleksus renkasi 26 proc., vandens pramogų parkus – 21 proc. europiečių.
Labiausiai žmonių pamėgtame šeimos pramogų parke žmonės vidutiniškai apsilanko 2,6 karto per metus. Beveik 84 proc. visų apklaustųjų čia praleidžia tris ir daugiau valandų, daugiausia laiko – net 10,7 valandos – per vieną apsilankymą užtrunka Belgijos gyventojai, mažiausiai – beveik keturias – suomiai.
Pasak J.Dovidonio, kuriant parko koncepciją, atsižvelgta į daugelį veiklos sėkmę lemiančių veiksnių – klimatą, ekonomines sąlygas, žmonių mentalitetą, kultūrinius šalių skirtumus bei istorines jų raidos aplinkybes, lemiančias žmonių laisvalaikį.
Parkas nuolat siūlys naujoves
Pasak J.Dovidonio, Vilniaus pramogų parkas bus atviras visiems sporto, kultūros bei pramogų renginiams. Pirmuoju plėtros etapu parke bus pastatyta universali, daugiau kaip 10 tūkst. sėdimų vietų turinti arena, kurioje galės vykti įvairių sporto šakų (krepšinio, tinklinio, rankinio ir kt.) rungtynės, ledo sporto renginiai, taip pat koncertai, mugės ir konferencijos.
Pramogų parko ašimi turėtų tapti Europoje itin populiarus visai šeimai skirtas parkas. Uždarose 12 tūkst. kv. metrų patalpose išsidėstys 75 atrakcionai ir sūpynės, numatytos atskiros poilsio zonos. Dauguma atrakcionų – net 57 – bus skirti mažiesiems parko lankytojams.
Šalia šeimos pramogų parko įsikurs ir uždaras 10 tūkst. kv. metrų vandens atrakcionų parkas. Prognozuojama, jog jis bus populiarus ne tik vasarą. Per pirmąjį parko plėtros etapą planuojama pastatyti ir kelis vandens atrakcionus po atviru dangumi.
J.Dovidonio teigimu, pramogų parkai yra ypatinga verslo sritis, turinti nuolat keistis ir siūlyti žmonėms naujoves. “Tikimės, jog naujasis pramogų parko kompleksas pateisins lankytojų lūkesčius ir ilgainiui taps visos Lietuvos pramogų, sporto bei laisvalaikio centru”, – sakė J.Dovidonis.
Išankstiniais skaičiavimais, pirmajam parko plėtros etapui įgyvendinti bus skirta 150 mln. litų. investicijų. Projektui įgyvendinti pramogų centras “Ogmios astra” pasitelkė žinomas statybines, konsultacines ir pramogų vystymo kompanijas “ELL”, “Preston International”, “International Waterpark Management Sarl”, “Whitewater West Industries Ltd.”, “Skanska Statyba”ir kitas[2]
Investicijos į pramogų verslą Lietuvoje
Investicijos į pramogas Lietuvoje (mln. Lt) Numatomos (mln. Lt)
“Coca-Cola Plaza” “multipleksas” 40 Vandens atrakcionų parkas Druskininkuose 14
“Forum Palace” pramogų kompleksas 40 Prekybos ir pramogų centras Kaune 240
Prekybos ir pramogų centras “Akropolis” 180 Laisvalaikio, sporto ir pramogų kompleksas Klaipėdoje –
Ledo rūmai Vilniuje 14 Sporto ir pramogų komplekso statyba Kaune 200
Uždari teniso kortai 6-7 Pramogų parkas Vilniuje (iki 2013 m.) 150
Pažvelkime kokios firmos į Lietuvos pramogų verslą investavo daugiausiai.
Organizacijos įdėjusios daugiausia investicijų į Lietuvos pramogas, mln. Lt.
FINKINO VILNIAUS PREKYBA MG BALTIC OGMIOS ASTRA
40 180 6-7 150*
* lėšos, skirtos pirmajam statybų etapui
Sugebėjimas “nuskausminti” pinigines
Pramogų versle apstu įvairių triukų, kurie apeliuoja į žmogaus psichologiją. Tarkim, į tą patį Disneilendą žmonės dažniausiai suvažiuoja šeimomis, kartu su vaikais. Miesto dydžio parke yra šimtai atrakcionų. Kiekvienas jų turi vienintelį išėjimą, kuris baigiasi. suvenyrų parduotuve. Verta pamatyti, kaip kariauja tėvai su savo atžalomis, kai šie skuta pro duris su didesniais už save dinozaurais, kardais, žiūronais ar kitokia atributika.
Lietuvoje galime paminėti “Ultra Imperial” naktinį klubą. Įeidamas klientas gauna mokėjimo kortelę, kurioje yra du šimtai litų. Atsiskaityti viduje galima tiktai ja. Užtat išgėręs keletą kokteilių žmogus pinigų gali neskaičiuoti: užsisakai gėrimą ir paduodi kortelę. Netraukdamas banknotų iš liesos savo piniginės tiesiog nejauti išlaidų. Būna ir taip, kad žmogus atsipeikėja tik prie išėjimo, kai gražinęs kortelę gauna sąskaitą. Jei neturi tokios sumos, tenka skambinti pažįstamiems žmonėms, tikintis, kad šie sutiks atvežti pinigėlių.
Klubo “Ministerija” klientas, gavęs kvietimą, kitoje pusėje užrašo savo adresą, telefoną bei gimimo datą. Kaip maloniai nustembi porą dienų prieš gimtadienį gavęs keliolika kvietimų. Ne kiekvienam kyla ranka nukišti juos į tolimą stalčių ir nepasinaudoti galimybe. Užtat klubas gali pasidžiaugti pokyliu, kuriame klientai išleidžia daugiau pinigų nei įprastai.[1]
Pramogų verslo pelningumo požymiai
Didesnė dalis pramogų skiriama jaunimui. Naktiniai klubai, barai, koncertai – pagyvenęs žmogus tokioje aplinkoje dažnai jaučiasi nejaukiai. Vienos rankos pirštais galima suskaičiuoti vietas, kuriose pailsėti gali visa šeima. Didžiuosiuose miestuose jau nieko nebestebina, kad šeštadienio vakarą ar per šventes negalima rasti laisvo staliuko. Dešimtis milijonų siekiančios investicijos į pramogų verslą yra geriausias indikatorius, rodantis, kad gyvenimo lygis pamažu kyla. Lietuvis uždirbtus pinigus vis dažniau ryžtasi išleisti pramogoms.
Visai neseniai per Lietuvą nuaidėjo garsas apie naujo, didžiausio Baltijos šalyse prekybos ir pramogų centro “Akropolis” atidarymą. Žmonių minios iki šiol nenustoja plūsti – juk tokio “daikto” Lietuvoje dar nebuvo. Ledo arena, kino salės, restoranai, įvairiausios parduotuvės, bankai, alėjos su suoliukais ir medžiais – viskas po vienu stogu. Netgi apsilankę užsieniečiai tvirtina, kad tai labai aukšto lygio centras.
Pramogų “vartotojų” Lietuvoje charakteristikos
Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje nepratę mėgautis įvairiomis pramogomis. Tuo nesunku įsitikinti aplankius kelis barus, kavines ar kino teatrus. Didžioji lankytojų dalis – jauni ir labai jauni žmonės. Tiesa, pamažu Lietuvos pramogų verslas baigia gyventi tuos laikus, kai didžioji klientūros dalis buvo studentija bei šiek tiek vyresnė auditorija. Vidutinis šalies gyventojas pramogoms išleidžia tik penkis procentus, o vidutinis studentas daugiau nei pusę savo pajamų. Tuo ilgą laiką teko tenkintis pramogų verslo atstovams.
Pamažu auditorija pradeda keistis. Užaugo karta, kuri keliauja po pasaulį, dirba solidžiose kompanijose, uždirba nemažus pinigus. Amerikiečiai netgi turi specialų terminą tokiems žmonėms įvardyti. “Yuppies” – stilingai besirengiantys, prabangą mėgstantys trisdešimtmečiai, kurie jau turi nemažai pinigų ir vis dar neketina jų taupyti[2]
Koncertinės veiklos Lietuvoje pelningumas
Pramogų verslas dabar išgyvena ne pačias geriausias dienas. Anksčiau “Pop centras” vertėsi leisdamas įvairių atlikėjų albumus. Prieš porą metų ši sritis beveik numirė, nes rinkoje susiklostė tokios sąlygos, kad garso kasetę ar kompaktinį diską galima parduoti tik pigiau nei jo savikaina. Tik vienas kitas projektas atneša didesnį pelną. Kol kas laikosi tiražuojantys užstalės dainas, kurios visada turėjo ir turi savo klausytoją. Į šią sritį, kurioje pradėjo savo veiklą, nespjauna ir A.Tautkaus vadovaujama firma. Prieš Kalėdas, kai prasidės didieji pirkimai, kauniečiai tikisi į dienos šviesą išleisti kelių grupių albumus.
Rudenį firma visoje Lietuvoje organizavo rudens šventes, kuriose buvo kviečiami dalyvauti ūkininkai, vietos saviveiklininkai. Svarų indėlį įnešdavo ir vietos seniūnijos. Beje, Kybartai pasirinkti tokiai akcijai tik todėl, kad nepavyko rasti kompromiso su Vilkaviškio vadovais. Kaip tvirtino Alvidas, šia veikla nebuvo siekiama pelno. Paprasčiausiai “Pop centras” – koncertinė organizacija. Jei nebus judėjimo, belieka skirstytis. Ruoštasi ir kitų metų sezonui – užmegzti kontaktai su seniūnijomis, vietos atlikėjais. Jei viskas klostysis sėkmingai, ateinančiais metais respublikoje bus surengta apie 60 koncertų. Ar jie visi bus nemokami, dar nenuspręsta.
Pasak A.Tautkaus, pramogų pasaulis pirmasis pajunta, kai žmonės ima galvoti ne kaip pasilinksminti, bet kaip nusipirkti duonos. Jei lygintume su ankstesniais metais, vis mažiau bilietų perkama net į plačiau reklamuojamus koncertus. Žmonės jau įprato ir laukia nemokamų renginių. Praktiškai visi užsienio garsenybių pasirodymai rengėjams nuostolingi. Koncertus organizuojančios firmos tai atsiranda, tai išnyksta. Kadaise pats rengęs užsieniečių gastroles ir puikiai žinantis, kiek kas kainuoja, verslininkas pastebėjo, jog šiemet žiniasklaidoje reklamuojasi kiti koncertų organizatoriai nei pernai. Surengti gero atlikėjų pasirodymo be reklamos, kuri “suryja” daugiausia išlaidų, neįmanoma. Dažnai to nepadengia net rėmėjų pinigai. Pasitaiko, jog šiame versle neaišku, kokiais tikslais sukasi ir nešvarūs pinigai. Ne visada, net pirkęs brangų bilietą, žmogus būna tikras, jog gaus tai, už ką mokėjo.
Honorarai
Pasaulyje pilna agentūrų, kurios siūlo atvežti vienus ar kitus atlikėjus. Kainos kartais juokingos. Už prieš keliolika metų buvusio garsaus kolektyvo pasirodymą prašoma 1-5 tūkstančių JAV dolerių. Prie to dar tenka pridėti reklamos, viešbučių ir transporto išlaidas. Jei vežami tiek kainuojantys atlikėjai, nėra jokios garantijos, jog scenoje pamatysite žvaigždes, kurios sukūrė fonogramoje skambančias dainas. Grupės sudėtis jau gali būti pasikeitusi keletą kartų, galbūt ten likęs tik vienas “senukas”, kapeloje niekada negrojęs pirmu smuiku. Tikros žvaigždės prašo 100-300 tūkstančių JAV dolerių, tačiau tokie koncertai dažniausiai rengiami Rygoje ar Taline, bet ne Lietuvoje. Pas mus atvažiuoja 50-60 tūkstančių dolerių honorarą gaunantys atlikėjai. Net ir į tokius renginius bilietai pakankamai brangūs, tačiau jau jaučiama tendencija, kad žmonės pradeda eiti į gerų muzikantų koncertus. Galbūt lietuvaičiai sau leidžia kartą per metus nusipirkti nepigų bilietą.
Užsienio atlikėjų honorarai (tūkst. USD)
Prieš keliolika metų garsus kolektyvas Tikros žvaigždės Į Lietuvą atvažiuojantys užsienio atlikėjai
1-5 100-300 50-60
Kita kalba apie vietinius atlikėjus. Dar gyvuoja grupės, kurios anksčiau gyveno pardavinėdamos įrašus, o pasikeitus situacijai persiorientavo ir pradėjo gyvai groti koncertuose, vakarėliuose bei diskotekose. Honorarai sumažėjo per pusę. Dabar net labai garsios grupės retai kada už pasirodymą gauna porą tūkstančių litų. Vidutinis atlyginimas 600-700 Lt, pradedančios ar mažiau žinomos pasitenkina 200-300 Lt. Išimtis seni geri klasikai, besiorientuojantys į vyresnę publiką. Jų atlygis, nepaisant visų krizių, netgi padidėjo. Edmundas Kučinskas ar Stasys Povilaitis retai kada važiuoja koncertuoti, jeigu jiems žadama mažiau nei 2000 Lt.
Lietuvos atlikėjų honorarai (lt.)
Vidutinis atlyginimas Pradedančios ar mažiau žinomos grupės Žymiausi atlikėjai
600-700 200-300 Nuo 2000
Rinkoje visai neturi paklausos alternatyvi ir eksperimentinė muzika[5].
Pramogų industrijos pavyzdys JAV
Kad suvoktum, kaip uždirbami pinigai pramogų versle, reikia apsilankyti Floridoje esančiame Disneilende. Tai maždaug Vilniaus dydžio pramogų miestas, kuriame rasi visko – nuo vandens atrakcionų iki Afrikos gyvūnų draustinio, nuo karuselių iki virtualios tikrovės. Gyveni viešbutyje, nuomoji mašiną, valgai kavinėse ar restoranuose, vaikštai po pramogų parkus – viskas priklauso vienai kompanijai, kuri rūpinasi tavimi ir tavo pinigais. Jei esi nuolatinis klientas ir perki visą paslaugų paketą – gausi nemažų nuolaidų. Kompanija žino, kad per kelias dienas žmogus vis vien ras vietų, kuriose paliks savo atostoginius. Galioja panašus principas, kaip ir lietuviškajame “Akropolyje”: nesvarbu, kad viena ar kita pramoga gali būti nepelninga. Jei ji pritraukia žmonių srautą, pinigai vienokiu ar kitokiu būdu pasiliks bendrovėje.[1]
Bene daugiausia žmonijos ydų per pusę šimtmečio susikaupė Amerikos mieste Las Vegase. Tačiau pūstelėjo permainų vėjas, ir dabar nuodėmių miestas Las Vegasas – lošimų metropolis Nevados dykumoje – jau įsileido naujų laikų dvasią, palankesnę žmonijos gerovei.
Nors prie žaidimų automatų kaip ir anksčiau liejasi gėrimai, o Nevada yra vienintelė valstija JAV, kur vis dar neuždrausta prostitucija, bet visur jau juntami pokyčiai.
Didžiųjų kazino bosų noru “nuodėmių miestas” netrukus bus pilnas vaikų ir pritaikytas šeimyniniam poilsiui pagal Disneilendo pavyzdį. Praėjus penkiasdešimčiai metų, kai buvo atidarytas pirmasis kazino, Las Vegasas ginkluojasi morališkai.
“Mes norime privilioti suaugusiuosius, kurie keliauja su savo vaikais”, – aiškina Alanas Feldmanas, vieno kazino menedžeris. Prie pagrindinio šio kazino įėjimo kas 15 minučių imituojamas ugnikalnio išsiveržimas su ugnies pliūpsniais ir kvepiančių dujų debesimi. Didžiausio kazino “Mirage” valdytojas Stefanas Vinas dar šiais metais nori atidaryti kazino – lobių salą. Šiame milžiniškame vandens parke plaukios britų fregatos ir kas valandą vyks piratų mūšiai.
Konkurentai iš kazino cirko taip pat nori pasiūlyti naują laisvalaikio parką: liuksusinis viešbutis sukonstruotas piramidės pavyzdžiu; ant dirbtinės upės krantų bus vaidinamos scenos iš senovės Egipto gyvenimo šalia tariamos Tutanchamono kapavietės.
Finansininkas iš Los Andželo Kirkas Kerkorianas už milijardą dolerių ėmėsi įrengti 5000 kambarių viešbutį “MGM Grand”. Čia turės būti 4 kazino ir 13 hektarų rojus vaikams, kuriame mažyliai galės paišdykauti su gyvais komiksų personažais ir pasiausti atrakcionuose, kol jų tėveliai aukos šeimos biudžetą vienarankiams banditams.
Nuodėmių liūno virtimas vaikų valstybėle yra gyvenimiškai būtinas. Vieno iš kazino menedžeris, kalbėdamas apie pokyčius, sako: “Las Vegasą turime taip pertvarkyti, kad vaikams nebūtį ko bijoti”.[3]
Pramogų industrija Japonijoje
Niekur pasaulyje pramogų industrija nėra taip išvystyta kaip Japonijoje. Šalyje apie 70 pasilinksminimų parkų, kimšte prikimštų įvairiausiais elektroniniais kompanijų “Sega” ar “Nemco” žaidimais. Jie imituoja bombų sprogimus, lazerinių ginklų šūvius ir atominių bombų švilpesį. Japoniją dabar yra tiesiog apsėdusi žaidimų manija, beveik visi stambiausi elektroninės industrijos koncernai šia mada stengiasi pasinaudoti. Sukurtos tokios žaidimų aikštelės, kur parko lankytojas gali pats tapti elektroninio žaidimo dalyviu, kovoti su natūralaus dydžio dinozaurais, skraidyti simuliuojamoje kosminėje erdvėje. Priešingai nei įprasta pasaulyje – tokius pasilinksminimų parkus įrengti kur nors atokioje laukymėje toliau už miesto – Japonijoje pasitenkinama keliais dangoraižio aukštais, nes Japonijoje pramogų parkui reikalingas žemės plotas kainuotų milžiniškus pinigus, kurie yra pakankamai dideli net tokiems pramonės milžinams kaip koncernas “Mitsubishi”.
Japonija dabar tapo savotišku pramogų bandymo poligonu. Kas mėnesį į Japonijos rinką yra išleidžiami vis nauji elektroninių žaidimų variantai, kuriuos japonai kaip nė viena nacija pasaulyje trokšta būtinai išmėginti.
Apsukrūs verslininkai dabar stengiasi iš paskutiniųjų siekdami patenkinti žaidimų ištroškusių japonų poreikius. Dangoraižių aukštai užpildomi viduramžiškų tunelių imitacijomis – ten net skraido elektriniai šikšnosparnių antrininkai arba įkuriama tropikų jūros pajūrio atkarpa, kur horizonte plaukioja laivai, o visai šalia ropoja vėžliai. Visa tai skirta maždaug 20 – 30 metų amžiaus japonams, kurie paprastai dar gyvena pas tėvus, todėl nemažą savo uždarbio dalį gali skirti pramogoms.
Viena populiariausių pramogų moterims – specialus elektroninis įtaisas joms papasakoja, kokios jos yra iš tikrųjų: gražios ar ne, uždaros ar linkusios į avantiūras. Nors tai nedaug kuo skiriasi nuo tradicinių horoskopų ar pranašysčių, visur prie šios technikos stovi eilės merginų norinčių išgirsti XX amžiaus pabaigos technologija pagrįstą nuomonę apie jas. Jauniems japonams rimti dalykai ir pokštai, realybė ir elektronikos sukurtas pasaulis beveik nesiskiria vienas nuo kitų. Paradoksalu – šalis, kuri tapo XX amžiaus aukštų technologijų industrijos simboliu, pamažu tampa pasilinksminimų ir žaidimų kraštu.
Viskas prasidėjo nuo Tokijo Disneilendo atidaryto 1983 metais. Būtent tais metais Japonijos vyriausybė sutrumpino darbo laiką ir daugeliui žmonių iškilo laisvalaikio problema. Ir peliukas Mikis bei ančiukas Donaldas buvo kaip tik tai, ko reikėjo. Dabar per metus Tokijo Disneilende apsilanko beveik 17 milijonų žmonių. Daugelis japonų apsilankymui Disneilende ruošiasi kaip kelionei į užsienį – dažniausiai čia atvykstama ne vienai dienai, nakvojama Disneilendo viešbučiuose, o 40 pasilinksminimo parko restoranų švenčiamos vestuvės ir Kalėdos. Per savaitė Disneilende paprastai išleidžiami beveik visi atostogoms skirti pinigai, tačiau japonai nesigaili. Tokijo Disneilendo sėkmė buvo užkrečiama. Beveik visa Japonijos pramonė “sužiuro” į šią puikią galimybę užsidirbti pinigų – ir tada jokia idėja neatrodė beprotiška, o jai įgyvendinti nebuvo gailima pinigų. Pavyzdžiui, Nagasakyje, kur iki XIX amžiaus vidurio olandų pirkliai turėjo savo atstovybę, buvo pastatytas tipiškas praėjusio amžiaus Olandijos miestas. Jam papuošti reikėjo milijono tulpių! Net buvo pastatyta natūralaus dydžio Olandijos karalienės Beatričės rūmai. Parko administracija reklaminiuose prospektuose sarkastiškai pabrėžia, kad skirtumas tik vienas – dirbtinio miesto gatvės gerokai švaresnės už originalo Olandijoje. Malūnus – be jų Olandijos kraštovaizdis neįmanomas – šiame mieste suka elektriniai varikliai. Iš visos Japonijos čia plūsta turistai ir jų fotoalbumuose atsiranda puikios tikro Olandijos kampelio nuotraukos. Dalis šio miesto yra skirta nuolatiniam gyvenimui – turtingi japonai sunkiai atsispiria pagundai apsigyventi “tikroje” Olandijoje, kai Japonija vos už kilometro. Pramogų industrijos koncernai galvoja strategiškai, nuolat planuojama, kaip patraukti rytojaus lankytoją. Štai populiarus Japonijos atrakcionų parkas “Space World”, kuriame jau šiandien galima pajusti skrydį kosmine erdve ir net pranerti pro juodąją skylę – kas begali būti moderniau! – kasmet naujiems atrakcionams sukurti skiria 74 milijonus Vokietijos markių. Šio pramogų centro savininkas yra metalo apdirbimo koncernas “Nipon Steel”, iš pajamų, gautų iš parko veiklos ši kompanija ketina sanuoti viena iš savo metalo apdirbimo įmonių. Kitas metalo industrijos koncernas NKK galvoja panašiai. Siekdamas įveikti krizę, jis įkūrė vandens pramogų parką “Wild Blue”. Tropinės jūros vandenyse po tikromis palmėmis nardo tūkstančiai japonų. Tolumoje – ant seklumos išmestas piratų laivas. Nieko nebūtų neįprasto, tik visa tai – įrengta viename dangoraižyje.
Per vieną akimirką ši rami vietelė gali virsti audros apimtu pragaru – tada bangas kruvinu raudoniu apšviečia pro debesis kyštelėjusi saulė, vanduo sulaužo laivą, skęstantieji klykia – pakrantėje įsitaisę žiūrovai susižavėję ploja. Jie patenkinti tuo ką gavo už 100 Vokietijos markių kainuojantį bilietą.

O amerikiečių kino studija “Universal” planuoja Japonijoje, Kobės mieste, pastatyti apie 3 milijardus Vokietijos markių kainuojantį pramogų centrą, kuriame lankytojas galės išgyventi viską, ką matė garsiajame filme “Juros periodo parkas”. Kodėl Kobėje, kur prieš du metus įvykęs stiprus žemės drebėjimas miestą beveik nušlavė nuo žemės paviršiaus? Todėl, kad pasak vietos politikų tai pats greičiausias būdas atgaivinti regiono ekonomiką. Japonai siekia savo atrakcionų kultūrą eksportuoti į užsienį. Apie 2002 metus Vokietijoje turėtų būti atidarytas “Japonijos parkas”. Beveik 100 hektarų plote europiečiai galės patirti visą, kas yra egzotiško Rytų kultūrose. Įdomiausia tai, kad viena iš šio atrakcionų parko akcininkių bus Vokietijos vyriausybė, kuri turi į parko statybą investuoti apie 100 milijonų Vokietijos markių.[4]

Išvados
1. Norint rasti reikiamą informaciją galima naudotis keliais paieškos sistemų tipais: paieškos varikliais, katalogais, mišriais, FTP serveriais
2. Metapaieška – galimybė vienu metu reikiamos informacijos ieškoti keliose paieškos sistemose.
3. Tarptautinės paieškos sistemos gerokai pralenkia lietuviškas
4. FTP paieška galime pasinaudoti norėdami rasti tam tikras bylas arba FTP serverius
5. Nors paieškų sistemos supaprastina informacijos ieškojimą internete, tačiau kartais tai užima nemažai laiko
6. Norint greitai surasti informaciją reikia suformuoti teisingai užklausą, kurią paieškos sistema kuo geriau suprastų
7. Didelis paieškos sistemų privalumas, tai kad jos yra nemokamos, o tai sumažina informacijos ieškojimo išlaidas
8. Plačiąja prasme pramogų verslas tai ištisi pramogų kompleksai, siaurąja – atskiros pramogų sritys, pvz., naktiniai klubai ar koncertų organizavimas
9. Pastaruoju metu daromos didelės investicijos į pramogų kompleksus sostinėje, planuojamos milijoninės investicijos kituose Lietuvos didžiuosiuose miestuose ir kurortuose
10. Pramogų infrastruktūra Lietuvoje šiuo metu – intensyvioje vystymosi stadijoje
11. Pramogų verslas plačiąja prasme žada didelius pelnus, lietuviai vis daugiau pinigų išleidžia pramogoms
12. Pramogų verslo infrastruktūra Lietuvoje: pramogų kompleksai, koncertinė bei leidybinė veikla, sporto pramogos, lošimų namai, viešojo maitinimo įstaigos
13. Kol kas pramogų pasiūla auga šiek tiek greičiau nei paklausa
14. Akropolis – prakybos ir pramogų junginys
15. Panašaus stiliaus, tik dukart didesnį milžiną “Baltic Schopping Centers” ketina statyti ir Kaune
16. Vilniuje prasidėjo analogo Baltijos šalyse neturinčio pramogų ir poilsio parko statyba
17. Blogesnėje padėtyje Lietuvoje šiuo metu yra koncertinė bei leidybinė veikla
18. Užsienio atlikėjų koncertai organizatoriams atneša negausų pelną, daugelis vietiniu renginių – nemokami
19. Vidutinis Lietuvos atlikėjo honoraras siekia tik 600-700 lt.
20. Pramogų industrija labiausiai išvystyta Japonijoje ir ji yra labai pelninga, nes japonai labai imlūs naujovėms
21. JAV pramogų parkai uždirba milijoninius pelnus

Literatūros sąrašas
1. Katinas M. Lietuviai atranda pramogų verslą“Veidas” Prieiga per internetą:[ http://www.veidas.lt/lt/leidinys.full/3cda09a5e57ef.2 ] Žiūrėta: 2003 05 14
2. Katinas M. Investicijos į pramogas auga “Veidas” Prieiga per internetą:[http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nrfull/3e3a1b1a75314?veidas=26da48e76d6d7d5f6d33393653b950d5 ] Žiūrėta: 2003 05 14
3. Miliuvienė A. Garantuota laisvė jaunimui “Lietuvos rytas”. Prieiga per internetą:[http://www.lrytas.lt/20000123/aps5454?448e5449749a ]Žiūrėta: 2003 05 14
4. Ar norėtumėte, kad Kopenhaga būtų už poros kilometrų nuo jūsų namų “Lietuvos rytas” . Prieiga per internetą:[http://www.lrytas.lt/20010512/aps5454?448e5449749a ]Žiūrėta: 2003 05 14
5. Milašius A. Pramogų verslas rodo, kad žmonės pradeda galvoti tik apie duoną “Santaka” Prieiga per internetą: [www.is.lt/santaka/jega/page/i124_42.html ]Žiūrėta: 2003 05 15
6. Paieškos sistemų apžvalga Prieiga per internetą: [http://internet.unib.ktu.lt/fizika_lt/paieskosist.htm ] Žiūrėta: 2003 05 14
7. Search engines directory Prieiga per internetą:[http://www.bishopgrimeslibrary.homestead.com/searchengines.html] Žiūrėta: 2003 05 16
8. The Major Search Engines Jupitermedia Corporation. Prieiga per internetą:[ http://searchenginewatch.com/] Žiūrėta: 2003 05 17
9. DMOZ Open directory project. Prieiga per internetą:[http://dmoz.org/Computers/Internet/Searching/Search_Engines/ ] Žiūrėta: 2003 05 14
10. United States Web Directory Only. Prieiga per internetą:[ http://educationamerica.net/] Žiūrėta: 2003 05 17
11. Nemis Web directory. Prieiga per internetą:[http://www.icoico.co.uk/nemis/index.html] Žiūrėta: 2003 05 17
12. Google Prieiga per internetą: [www.google.lt]
13. Yahoo Prieiga per internetą: [www.yahoo.com]
14. Exite Prieiga per internetą: [www.exte.com]
15. HotBot Prieiga per internetą: [www.hotbot.com]
16. Altavista Prieiga per internetą: [www.altavista.com]
17. Search Prieiga per internetą: [www.search.lt]
18. Seklys Prieiga per internetą: [www.seklys.lt]
19. Delfi Prieiga per internetą: [www.delfi.lt]

Leave a Comment