Šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybių skirtumai ir panašumai

 

SANTRAUKA

Kasmet vis dažniau kalbama apie pasakų skaitymo svarbą vaikams. Tėvai nuo vaiko gimimo yra raginami skaityti prieš miegą įvairias istorijas savo dukroms ar sūnums. Ši tendencija verčia kai kuriuos tėvus sumišti, nes jie nežino, kokio tipo ir laikmečio pasakas būtų geriausia skaityti savo vaikams ir kurios yra jiems pačios naudingiausios. Daugelis tėvų pasirenka negalvodami arba liaudies, arba šiuolaikines pasakas. Renkasi nežinodami, kokios vertybės slypi jose ir kuo jos skiriasi. Nepagalvoja, ar senovinėse pasakose atskleidžiamos temos yra aktualios šiuolaikiniame pasaulyje, ar išš tų pasakų vaikai gaus reikiamų žinių, ar jas galės pritaikyti. Taip pat norėjau išsiaiškinti, ar šiuolaikinėse pasakose atskleidžiamos vertybės atitinka mūsų dabartinės visuomenės požiūrį ir kokie yra skirtumai tarp šių laikų ir senovės pasakų. Atlikę apklausą žmonės manė, kad šių dviejų laikotarpių pasakose atskleidžiamos mintys, pamokymai skirsis dėl besikeičiančio pasaulio, žmonių požiūrių.

Šiame darbe taip pat atskleista pasakų svarba mums, jų charakteristika, įprasta įvykių seka, elementarioji struktūra ir kuriose pasakose tai ryškiausiai atsiskleidžia, supažindinama su pasakose esančiomis gyvenimiškomis idėjomis. Apibūdinama paasakų sudėtingumo lygiai, pateikiami keletas pavyzdžių, pateikiama, ką apie kiekvieną tautą galime sužinoti iš jų liaudies pasakų ir ar iš jų gaunama informacija verta pasitikėti. Pasakoma, kokių ugdomųjų savybių skaitytojui turi veikėjų skirstymas į blogus ir gerus ir ar pasakos tikrai ge

erai iliustruoja tikrovę. Įrodoma, kodėl verta yra skaityti šio žanro kūrinius jau nuo mažens. Trumpai papasakojama apie kiekvieną mano analizuotą senovės ir šiuolaikinę pasaką. Nusakyta, kokios vertybės, pamokymai buvo labiausiai pabrėžiami ir ką jais norima pasakyti, kokia skaitytojui iš jų nauda. Palygintos senovės ir šiuolaikinės pasakos ir vertybės, įvertinama, kodėl skiriasi šiuolaikinės ir senovės vertybės ar jos atitinka mūsų pasaulį ir ar tokį kontrastą, kokį matome tarp skirtingų laikmečių pasakų, galime pamatyti ir tarp žmonių. Ir jeigu taip, tai kaip visa tai yra susiję. Išanalizuota apklausa, apibendrinti gauti atsakymai, žmonių nuomonė, kad pasakose vertybės skirsis, buvo pagrįsta. Darbo tikslas įvykdytas, iš gautų rezultatų padarytos išvados. Iškelta hipotezė, kad senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės skirsis, pasitvirtino.

 

TURINYS

SANTRAUKA 1

DARBO TIKSLAS 3

UŽDAVINIAI 3

HIPOTEZĖ 3

ĮVADAS 4<

DĖSTYMAS 5

1. PASAKOS 5

1.1 Pasakų charakteristika 5

1.2 Pasakų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje 6

2. APKLAUSA 7

2.1 Apklausos klausimai 7

2.2 Apklausos rezultatai 9

2.3 Apklausos duomenų apibendrinimas 16

3. PASAKOSE ATSKLEIDŽIAMOS VERTYBĖS 20

3.1 Senovės pasakų vertybės 20

3.2 Šiuolaikinių pasakų vertybės 23

3.3 Senovinių ir šiuolaikinių pasakų vertybių palyginimas, išvados, rezultatai 26

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS 28

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS 28

 

DARBO TIKSLAS

Šio darbo tyrimo tikslas yra išanalizuoti, palyginti senovinių ir šiuolaikinių pasakų vertybes, įsitikinti, ar vertybės skirsis ir ar jos paveiks auklėjamuosius tikslus.

UŽDAVINIAI

1. Atskleisti, ar skiriasi šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybės.

2. Įvertinti, kodėl vertybės yra vienodos arba skiriasi.

3. Teoriškai pagrįsti žmonių nuomonę, kad ši

iuolaikinėse ir senovinėse pasakose vertybės skiriasi.

HIPOTEZĖ

Senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės yra skirtingos dėl nuolat besikeičiančios visuomenės, todėl šiuolaikinės pasakos artimesnės mūsų laikų žmogui.

 

ĮVADAS

Kaip sako Pasakų terapijos instituto direktorė T. D. Zinkevič, akivaizdu viena: pasaka – tai kalba, kuria galima bendrauti su žmogaus siela. Tai mokymas, nes pasakose saugoma informacija apie tai, kaip žmonės ieško, bendrauja, išgyvena bendražmogiškąsias vertybes: meilę, tikėjimą, tiesą, savidrausmę, vertę. Daugeliui žmonių vaikystėje tėvai skaitydavo įvairiausias pasakas. Dar ir dabar pasakas savo vaikams skaito nemaža dalis tėvų. Daug tyrėjų yra įrodę pasakų skaitymo įtaką vaikams. Kaip teigia R. Skunčikas: „pasaka – tautosakinė ir literatūrinė – yra viena iš svarbiausių vaikų skaitinių žanrų.“ (R. Skunčikas. Pasakos reikšmė vaikystėje (2014)). Visi žinome, kad pasakos mus perkeldavo į svajonių pasaulį, kuriame veikė fantastinės būtybės ar žmonės ir kuriame gėris visada nugalėdavo blogį. Šio žanro kūriniai visuomet pamokantys, ugdantys kūrybingumą, estetinius jausmus ir sužadinantys fantaziją. Pasakose atskleidžiamos tam tikros vertybės, iš kurių gaudavome išminties ir žinodavome, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Pasakos, kaip ir mūsų pasaulis, laikui bėgant visuomet keitėsi. Pakito kūriniuose veikiantys veikėjai, siužetai, žmonių požiūris. Tad įdomu, ar laikui bėgant mūsų senolių ir šiuolaikinių laikų pasakose atskleidžiamos vertybės pakito, ar jos išliko panašios? Ir kodėl, ir kuo tos vertybės yra vienodos ar skirtingos.

Kad tyrimo už

ždaviniai galėtų būti atskleisti, reikia perskaityti keletą šių laikų ir senovės pasakų. Pasižymėti, kokios vertybės jose yra atskleidžiamos, nustatyti, ar jos skiriasi, ar yra vienodos arba panašios. Įvertinti priežastis, kodėl jos skiriasi arba yra panašios/vienodos. Įsitikinti, ar jos gali auklėti jaunąją kartą. Pagrįsti žmonių nuomonę, kodėl jie mano, kad šiuolaikinėse ir senovinėse pasakose akcentuojamos vertybės skiriasi.

Šiuos dalykus atlikus bus galima įgyvendinti tyrimo tikslą ir uždavinius. Galėsime atskleisti, ar skiriasi šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybės, įvertinti, kodėl vertybės yra vienodos arba skiriasi. Teoriškai galėsime pagrįsti žmonių nuomonę, kad šiuolaikinėse ir senovinėse pasakose vertybės skiriasi.

Hipotezė – Senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės yra skirtingos dėl nuolat besikeičiančios visuomenės, todėl šiuolaikinės pasakos artimesnės mūsų laikų žmogui.

Problema – ar skiriasi pasakų vertybės, ar pasakos gali auklėti jaunąją kartą.

Darbe naudoti tyrimo metodai yra literatūros analizė ir apklausa.

 

DĖSTYMAS

 

1. PASAKOS 1.1 Pasakų charakteristika

Pasaka –  epinio žanro trumpas, fantastinis, pamokantis, nesudėtingo turinio kūrinys su beveik visada gera pabaiga. Pasaka nėra laisvai kuriamas žanras, išmonę joje riboja gana griežtos taisyklės. Tai reiškia, kad beveik visiems šio žanro kūriniams yra būdinga stebuklai, pasivertimai, pasakiški daiktai, pasakiški veikėjai, veiksmo, laiko ir vietos spalvingumas. Pasakose atskiriami teigiami ir neigiami kūrinio veikėjai, daug personifikacijų, magiškų skaičių.

Tautosakos rinkėjai senokai pastebėjo, kad žymieji pasakotojai linkę tas pačias pasakas sekti nedaug keisdami, ma

ažai improvizuodami. Jie siekia išlaikyti tradicinę pasakos sandarą. Pasakose daug pasikartojančių, per amžius mažai pakitusių elementų, kurie būdingi skirtingoms tautoms, net ir skirtinguose žemynuose gyvenančioms bendruomenėms. Iš pirmo žvilgsnio skirtingus stebuklinių pasakų siužetus sudaro gana panašios situacijos: kartojasi veikėjų patiriami išbandymai ir jų įveikimo būdai, už blogus ar gerus darbus tenkančios bausmės ar apdovanojimai. Tokią standartinę įvykių seką stebuklinėse pasakose mokslininkai vadina elementariąją pasakos struktūra.

Šią struktūrą sudaro:

Lėmėjas iškelia užduotį.

Herojus priima iškeltą iššūkį, užsibrėžia tikslą, patiria pagrindinį išbandymą.

Pagalbininkas padeda herojui siekti tikslo.

Priešininkas trukdo siekti tikslo.

Lėmėjas įvertina – apdovanoja ar nubaudžia.

Herojus gauna atpildą.

Pasakos būna įvairaus sudėtingumo: vienos trumpos, paprastos, kitos gali aprėpti ir kelių pasakų motyvus. Ir tas pats veikėjas kartais gali atlikti kelis vaidmenis. Šiais atvejais nuo elementariosios struktūros šiek tiek nukrypstama. Viena iš tokių pasakų yra „Eglė žalčių karalienė“, kuri baigiasi ne pagrindinio veikėjo apdovanojimu, o bausme ir žiauriu likimu. Manoma, kad šie pasakos nukrypimai nuo tradicinės sandaros šią pasaką paverčia dar labiau mėgstama visų kartų ir kartu liudija pasakos archajiškumą.

 

1.2 Pasakų reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje

,,Pasakos – tai vaistai.<.>Jos turi gydomųjų galių, neversdamos mūsų daryti, būti, veikti – užtenka jų tik klausyti. Pasakose yra priemonių, padedančių pataisyti arba atkurti bet kokią prarastą sielos spyruoklę. Pasakos sukelia liūdesį, jaudulį, užuojautą, iškelia klausimų ir verčia ko nors siekti. Pasakose yra pamokymų, padedančių mums brautis per gyvenimo sunkumus“. (Pasakų tyrėja Klarisa Estes) Paskaičius tam tikros šalies pasakas nesunku nuspręsti, kaip mąstė, gyveno, elgėsi tos šalies gyventojai ir kas būdinga jiems. Tačiau žinoma, kad vien tik pasakomis pasikliauti negalima, nes jos labai dažnai yra pagražintos ir kiek nutolę nuo realybės. Retai viena pasaka tampa vienos tautos nuosavybe. Pavyzdžiui, labai populiari Lietuvoje pasaka „Eglė žalčių karalienė“ yra žinoma ir latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje. Taip yra, nes pasakos nuo seno perduodamos iš vienos kartos į kitą, iš lūpų į lūpas. Tai nereiškia, kad ta pati pasaka skirtingose tautose yra visiškai vienoda. Viena pasaka keliose tautose gali šiek tiek skirtis, bet siužetas ir motyvas išlieka vienodas.

Žinia, pasakos nėra šiuolaikinio žmogaus išradimas, jos atkeliavo iš seniausių laikų tautosakos koridoriais. Visose pasaulio šalyse vaikams sekamos pasakos apie milžinus ir nykštukus, princus ir princeses, geras fėjas ir piktas raganas. Kiekvienas žmogus turi vilčių ir svajonių. Vaikams pasakos padeda susikurti savą svajonę. Klausydamas pasakos vaikas susitapatina su herojais ir supranta: norint pasiekti sėkmę ir pergalę būtina įdėti daug pastangų. Pasakos labai svarbios lavinant vaiko kūrybinę saviraišką. Pasakų skaitymas vaikystėje turi be galo daug naudos besivystančiam vaiko suvokimui apie jį supantį pasaulį ir aplinkinius.. Tai yra ne tik vaikystes pramoga, bet ir ugdymas. 91,7 % apklaustųjų teigė, kad pasakose atskleidžiamos vertybės pamoko skaitytoją. Pasakos lavina vaizduotę, skatina svajoti ir netgi ramina. Dėl to ir yra įprasta skaityti pasakas vaikams prieš miegą, nes visa, kas bloga, pasakose bus įveikta, o nuskriaustiesiems bus padėta ir atsilyginta. Šie kūriniai puikiai iliustruoja tikrovę, kai kurios senovės pasakos netgi tarnavo bažnyčios ideologijai ir tvirtino jos religines tiesas skaitantiems. Pasipūtę karaliai ar princai, nedoros pamotės vaizdavo to meto didžiausias ydas. Vaikams kuriamos pasakos padeda jiems pažinti savo jausmus ir įsiminti pagrindines gyvenimo taisykles, tokias kaip, niekada nepasiduok, prisimink, kad gėris visuomet nugali blogį, siek savo tikslo ir apie žmogų spręsk ne iš jo išvaizdos, o iš jo poelgių ir atliktų darbų. Bėgant metams ir pasakoms besikeičiant, jos tobulėjo ir vis geriau atlikdavo savo pagrindinį uždavinį – ugdyti jaunąją kartą. Pasakos yra tarsi kūrybiškai išreikštų taisyklių ir vertybių rinkinys.

Veikėjų skirstymas pasakose į gerus ir blogus turi taip pat nemažai ugdomųjų savybių. Vaikai skaitydami pasakas patys gali atsirinkti, kas yra geri ir blogi veikėjai, ir gali pamatyti, kas jiems nutinka. Tai padeda vaikui lengviau susidaryti įvaizdį apie tai, koks turi būti doras ir geras žmogus visuomenėje, ir leidžia apsispręsti, kokiu žmogumi geriau tapti užaugus.

Pagal humanistinį ugdymo aspektą, kaip teigia N. Bražienė, ypač vertingos tokios pasakomis perteikiamos gyvenimiškos idėjos:

Mus supantis pasaulis yra gyvas, bet kuriuo momentu visi gali su mumis kalbėtis. Ši idėja svarbi formuojant rūpestingumo, globos, pareigos ir atsakomybės jausmą viskam, kas mus supa: žmonėms, gamtai ir netgi daiktams.

Kiekvienas mus supančiame pasaulyje geba savarankiškai veikti ir turi teisę į asmeninį gyvenimą. Ši idėja svarbi formuojant pasiruošimą priimti kitą tokį, koks jis yra.

Blogio ir gėrio poliarizacija, gėrio pergalė. Idėja svarbi vidinės drąsos palaikymui ir gėrio siekiui.

Kas lengvai gaunama, lengvai ir prarandama. Idėja svarbi formuojant užsibrėžto tikslo siekimą ir valios ugdymą.

Mus supa daugybė pagalbininkų, tačiau jie padeda tik tada, kai mes nebesugebame susidoroti su iškilusiais sunkumais patys. Ši idėja turi įtakos formuojant savarankiškumo jausmą ir pasitikėjimą kitais.

Dažnai sekamos, pasakojamos ir drauge vaidinamos pasakos, kaip teigia M. Brėdikytė, skatinamai veikia vaikų vaizduotę kurti pasakiškus pasaulius ir juos nuolat tyrinėti.

 

2. APKLAUSA 2.1 Apklausos klausimai

1. Jūsų lytis:

o Moteris

o Vyras

 

2. Jūsų amžius:

o 8 – 13

o 14 – 18

o 19 – 24

o 25 – 30

o 31 – 49

o 50 – ir daugiau.

 

3. Jūsų išsilavinimas:

o Šiuo metu mokausi/studijuoju

o Vidurinis

o Aukštasis

 

4. Kokio žanro knygas skaitote?

Romanus

Jaunimo literatūrą

Pasakas

Fantastinę literatūrą

Poeziją

 

5. Kaip dažnai skaitote knygas?

o Labai dažnai

o Dažnai

o Retai

o Neskaitau visai

 

6. Ar vaikystėje skaitydavote pasakas?

o Taip

o Ne

 

7. Kieno sukurtas pasakas skaitydavote?

o Lietuvių liaudies.

o Pačias populiariausias, mūsų krašto rašytojų sukurtas.

o Pačias populiariausias, užsienio rašytojų sukurtas.

 

8. Kokias pasakas labiausiai mėgote skaityti vaikystėje?

o Apie didvyrius

o Apie našlaičius

o Apie raganas

o Apie žvėris

o Apie karalaičius/princeses

o Įvairias

 

9. Kaip manote, ar senosiose pasakose pateikiamos vertybės skiriasi nuo naujausiose pasakose pateikiamų vertybių?

o Vertybės skiriasi.

o Vertybės laikui bėgant išliko tos pačios, tad nesiskiria.

 

10. Ar sutinkate, jog pasakose atskleidžiamos vertybės pamoko skaitytoją?

o Taip

o Ne

 

11. Kaip manote, kokios vertybės yra dažniausiai pateikiamos pasakose?

o Draugystė

o Ištikimybė

o Meilė

o Šeima

o Mokslas

2.2 Apklausos rezultatai

Šioje apklausoje savo atsakymus pateikė 42 apklaustieji. Štai tokie buvo respondentų atsakymai į jiems užduotus klausimus.

Lytis

 

1 diagrama. Lyties rezultatai

 

1 Diagrama. Lytis

 

2. Amžius

2 Diagrama. Amžius

 

3. Išsilavinimas

3 diagrama. Išsilavinimo rezultatai

 

4. Kaip dažnai skaitote knygas?

4 diagrama. Knygų skaitymo dažnis.

 

4 diagrama. Skaitymo dažnis.

 

5. Kokio žanro knygas skaitote?

5 diagrama. Knygų žanras

6. Ar vaikystėje skaitydavote pasakas?

6 diagrama. Pasakų skaitymas

 

7. Kieno sukurtas pasakas skaitydavote?

7 diagrama. Pasakų autoriai

8. Kokias pasakas labiausiai mėgote skaityti vaikystėje?

8 diagrama. Pasakų tipai

 

9. Kaip manote, ar senosiose pasakose pateikiamos vertybės skiriasi nuo naujausiose pasakose pateikiamų vertybių?

9 diagrama. Nuomonė apie pasakų vertybes

10. Ar sutinkate, jog pasakose atskleidžiamos vertybės pamoko skaitytoją?

10 diagrama. Nuomonė apie vertybes

 

11. Kaip manote, kokios vertybės yra dažniausiai pateikiamos pasakose?

11 diagrama. Vertybės pasakose

 

2.3 Apklausos duomenų apibendrinimas

Iš apklausos atsakymų matome, kad didžioji respondentų dalis buvo moterys 24,4%. Daugiausiai anketą atliko 14 – 18 metų apklaustieji 46,7%. Mažiausiai – 8 – 13 metų 4,4%. Pagal išsilavinimą daugiausiai apklaustųjų nurodė, kad dabar mokosi/studijuoja 40,9%. Kita nemaža dalis turi aukštąjį išsilavinimą 27,3%.

Į klausimą, kaip dažnai skaitote knygas, 40% atsakė retai skaitantys. Kita dalis 31,1% respondentų teigė skaitantys dažnai. Daugiausia žmonės skaito romanus ir jaunimo literatūrą, mažiausia – poeziją, o pasakas skaito 8,9%. Taip pat galime teigti, jog didesnė dalis apklaustųjų vaikystėje skaitė pasakas 84,4%. 48,9% sako, kad skaitė lietuvių liaudies pasakas. O pasakos, kurias skaitydavo žmonės būdavo įvairios. Tačiau 24,4% teigė taip pat skaitę pasakas apie karalaičius/princeses. Į klausimą, ar šiuolaikinėse ir senosiose pasakose vertybės skiriasi 71,1% dalis respondentų atsakė, kad vertybės skiriasi. 28,9% teigė, jog laikui bėgant vertybės išliko panašios, tad nesiskiria. 93,3% apklaustųjų mano, jog pasakose atskleidžiamos vertybės pamoko skaitytoją. O jų nuomone, meilė, draugystė, ištikimybė yra dažniausiai pateikiamos vertybės.

1. Lytis

1 lentelė. Lytis

     
     
    25%

 

2. Amžius

2 lentelė. Amžius

     
     
     
     
     
    7%

 

3. Išsilavinimas

3 lentelė. Išsilavinimas

     
     
     
    28%

 

4. Kaip dažnai skaitote knygas?

4 lentelė. Knygų skaitymo dažnis

     
     
     
    12%

 

5. Kokio žanro knygas skaitote?

5 lentelė. Knygų žanrai.

     
     
     
     
    5%

 

6. Ar vaikystėje skaitydavote pasakas?

6 lentelė. Knygų skaitymas vaikystėje.

     
     

 

7. Kieno sukurtas pasakas skaitydavote?

7 lentelė. Sukurtos pasakos.

     
     
     

 

8. Kokias pasakas labiausiai mėgote skaityti vaikystėje?

8 lentelė. Pasakų tipai.

     
     
     
     
     
     

 

9. Kaip manote, ar senosiose pasakose pateikiamos vertybės skiriasi nuo naujausiose pasakose pateikiamų vertybių?

9 lentelė. Vertybės

     
     

 

10. Ar sutinkate, jog pasakose atskleidžiamos vertybės pamoko skaitytoją?

10 lentelė. Vertybių pamokymas.

     
     

 

11. Kaip manote kokios vertybės yra dažniausiai pateikiamos pasakose?

11 lentelė. Vertybės pasakose.

     
     
     
     
     

 

3. PASAKOSE ATSKLEIDŽIAMOS VERTYBĖS 3.1 Senovės pasakų vertybės

Norėdama įgyvendinti savo galutinį tikslą išanalizuoti ir palyginti senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybes ir išsiaiškinti, ar jos skiriasi, ar jos auklėja jaunąją kartą, turėjau perskaityti ir išanalizuoti dešimt senovės pasakų, atskleisti jose pateikiamas vertybes. Pasakas skaičiau iš Jono Basanavičius surinktų pasakų knygos „Lietuviškos pasakos įvairios“ (1993m.).

Pirmosios pasakos, kurią skaičiau, pavadinimas buvo „Apie kytriąją merginą“(1852m.). Šioje pasakoje yra pasakojama apie audėją merginą, kuri įvykdė pono paskirtas, iš pirmo žvilgsnio neįmanomas užduotis. Tad šioje pasakoje vertybės, kurios labiausiai atsiskleidė, yra gudrumas ir sumanumas, mokymas nepasiduoti.

Antroji pasaka – „Apie nykštį“ (1852m.). Pasakojama apie vaiką, kuris buvo labai žemas, nykščio dydžio, jį šeima labai mylėjo ir globojo. Išėjęs dirbti pas ponus vaikas iš jų išviliojo visus jaučius ir kitus gyvūnus taip tėvams atnešdamas didelius turtus ir laimę. Šios pasakos aukštinamos vertybės yra šeimos svarba, gudrumas.

Trečioji skaityta pasaka „Apie razbaininką“ (1852m.) Pasakojama apie vagių grupę ir vieno šeimininko dukterį, kuri pasilikusi viena namuose pabėgo nuo vagių, atėjusių apiplėšti jos namų, ir apie vagį, kuris užstrigo namo tunelyje, ir kaip jo draugai ėjo jo gelbėti. Šioje pasakoje yra atskleidžiamas vienybės svarbumas, draugystė, bendradarbiavimas, pagalba nelaimėje.

Ketvirta pasaka – „Apie karaliaus gražią dukterį“ (1852m.) Pasakoje karaliaus duktė pabėga iš savo tėvo rūmų ir bėga į mišką norėdama pasislėpti nuo jo. Bėgdama per mišką ji sutinka savo brolį, kuris ir priglaudė seserį savo rūmuose. Ryškiausios vertybės, kurios atsiskleidė šioje pasakoje, yra šeimos svarbumas, drąsa, sumanumas.

Penkta pasaka yra „Apie tinginę mergą“ (1852m.). Pasakojama apie tinginę merginą, kuri labai nemėgo dirbti, ir apie laumes, kurios sutiko padėti merginai verpti. Ponas pagalvojęs, kad mergina yra labai darbšti, sugalvojo ją vesti. Vestuvėse sutikęs dvi laumes, kurios, galvojo, yra mergelės tetos, pasakė joms, kad jos yra labai negražios. Paklausęs, kodėl jos tokios nepatrauklios, laumės atsakė, kad tai yra nuo per didelio verpimo. Ponas tai išgirdęs išsigando, kad ir jo mergelė nuo verpimo gali negraži tapti ir nusprendė jos nevesti. Šioje pasakoje paniekinamas tingumas, atskleidžiamos vertybės yra darbo svarba ir dorybė, sąžiningumas.

Šeštoji pasaka – „Apie kytrąjį vaikiną“ (1852m.). Čia yra pasakojama apie du brolius, iš kurių vienas buvo be galo turtingas, o kitas vargšas. Atvažiavęs turtingasis brolis pas vargšą jo sūnus išsivežė, jog galėtų į mokslus išleisti ir suteikti galimybę geresnį gyvenimą nugyventi. Pasakoje yra labai pabrėžiama šeimos svarba, gerumas, sąžiningumas.

Septintosios pasakos pavadinimas yra „Apie karaliaus dukterį“ (1852m.). Pasakojama apie karaliaus dukterį, kuri įsakiusi nužudyti savo tarną pabėgo iš rūmų. Ilgai bėgusi užmigo darže, prie kurio stovėjo dar vieno karaliaus rūmai. Jis mergelę pagrobė ir laikė uždarytą. Tačiau jos tėvas po tam tikro laiko atėjo ir ją išgelbėjo. Šioje pasakoje atsiskleidžia šeimos svarba, gerumas, drąsa, sąžiningumas.

Aštunta skaityta pasaka – „Apie žalbarzdį“ (1852m.). Šioje pasakoje pasakojama apie mergelę, kuri norėjo tekėti už vyro, kuris turėjo būtent žalią barzdą. Vienam karalaičiui ši mergina labai patiko, tačiau jis žalios barzdos neturėjo, tad sugalvojo apsimesti turintis ir pasidarė netikrą žalią barzdą. Mergina jį pamačiusi iškart įsimylėjo. Po vestuvių karalaitis nusiskuto savo barzdą norėdamas pamatyti mergelės reakciją, bet mergina nepastebėjo jokių pasikeitimų. Šios pasakos vertybės yra meilė ir sumanumas.

Devinta pasaka yra pavadinimu „Kaip vieno butelininko sūnus labai bagotą poną prigavo“ (1852m.). Šioje pasakoje pasakojama, kaip butelininko sūnus visą turtingo pono turtą sau pasiėmė. Sūnus pasikvietė poną jo turto apžiūrėti. Vis tik kažką pamatęs ponas pasakydavo, kad tai yra niekas prieš jo turimus daiktus. Pabaigoje pasakojama, kaip ponas besigirdamas iš vežimo iškrito ir numirė. Ši pasaka atskleidžia šias vertybės – dorumą ir protą.

Dešimta pasaka – „Apie karalių ir jo tris sūnus“ (1852m.). Pasakojama, kaip karalius įsakė išvaryti visus kitataučius iš jo žemės. Tačiau vienas žmogus prieš išeidamas karaliui pasakė, kad lygiai po metų jis apaks. Karalius lygiai po metų, kaip tas žmogus ir sakė, apako. Jo sūnūs nuėjo pas tą žmogų pagalbos prašyti, kad jų tėvą vėl sveiku padarytų. Žmogus davė kiekvienam sūnui po užduotį, kurią turėjo įvykdyti. Karaliaus sūnūs viską įveikė ir tėvas pasveiko. Pasakoje pabrėžiamos šios vertybės – šeima, pasiaukojimas, drąsa.

Dažniausiai naudojamos vertybės šiose pasakose buvo:

Gudrumas, sumanumas

Šeima

Sąžiningumas

Šios vertybės atsiskleidė pasakų veikėjams įveikiant įvairiausias užduotis ar kitus sunkumus. Sukurtoje apklausoje 25% apklaustųjų teigė, jog, jų manymu, dažniausiai pateikiama vertybė pasakose yra draugystė. 18% – šeima, 24% – meilė, 22% – ištikimybė, 11% – mokslas.

Šeimos svarba šiose pasakose buvo dažnai pabrėžiama, vienur vertinami glaudūs ryšiai tarp šeimos narių, kitur vertinama darna ir rūpestis, pagarba tėvams. Lietuvių literatūroje nuo seno yra akcentuojamas šeimos vaidmuo žmogaus gyvenime. Gudrumas ir sumanumas pabrėžiamas norint išmokyti skaitytojus pasitikėjimo savimi. Herojaus kilnūs ar egoistiški poelgiai nulemia išbandymų baigtį ir jo tolimesnę ateitį. Dažna vertybė, kuri senosiose pasakose taip pat kartojosi, tai sąžiningumas. Norima skaitytojui pabrėžti, kad gero žmogaus savybės yra teisingumas ir sąžiningumas. Teisingas žmogus elgiasi pagal elgesio normas, reikalavimus bei tesi duotą žodį. Teisingas žmogus taip pat geba objektyviai vertinti kitą žmogų, jo pastangas ir darbo rezultatus.

12 lentelė. Senovės pasakų vertybės.

Pasakos pavadinimas Atskleistos vertybės
   
   
   
   
   
   
   
   
   
   

 

3.2 Šiuolaikinių pasakų vertybės

Norėdama atskleisti šiuolaikinių pasakų vertybes, perskaičiau dešimt šių laikų pasakų. Kelios iš jų buvo parašytos užsienio arba lietuvių rašytojų.

Pirmoji pasaka kurią perskaičiau – „Mažasis batsiuvys“ (Jurgita Gudynienė). Šioje pasakoje yra pasakojama apie batsiuvį, vardu Mikas, kuris pasižymėjo begaliniu atsidavimu ir meile savo darbui. Tai pastebėjo šalia jo gyvenanti meška. Ji labai pavydėjo ir niekada nesuprato, kodėl ji negali būti tokia visuomet laiminga kaip Mikas. Meška buvo labai turtinga, tačiau pinigai jai laimės nesuteikė. Vieną dieną ji atnešė maišelį pinigų mažajam batsiuviui ir pasakė, jog jam daugiau niekada nereikės dirbti. Mikas apsidžiaugė ir saugojo gautus pinigus. Tačiau pastebėjo, kad jo gautą dovaną nori pavogti daugelis kitų gyvūnų. Jis tapo labai įtarus ir nelaimingas, tad kitą dieną atidavė meškai visus gautus pinigus ir grįžo atgal prie savo darbo. Ši pasaka pamoko, kad norint būti laimingam nebūtinai reikia turėti pinigų, svarbu daryti tai, kas suteikia tau laimės. Atsiskleidžia tokios vertybės kaip darbštumas, meilė darbui ir nuoširdumas.

Antra pasaka – „Ožkytė ir lapė“ (Jurgita Gudynienė). Čia pasakojama apie mergaitės auginamą ožką, kuri vieną dieną buvo palikta pasiganyti viena kieme. Jai buvo pasakyta niekur neiti. Tačiau ožka išgirdo šauksmą iš šulinio ir nuėjusi pažiūrėti ten pamatė lapę. Lapė buvo gudri ir įkalbėjo ožką taip pat įlipti pas ją į šulinį. Ožka padėjo jai išlipti su sąlyga, jog lapė jai padės taip pat. Tačiau iššokusi lapė tik nusijuokė ir palikusi vieną ožką šulinyje, nužingsniavo toliau. Suradusi mergaitė ožką išgelbėjo ir padėjo atsigauti. Šioje pasakoje pabrėžiamos paklusnumo, draugiškumo, pasitikėjimo vertybės.

Trečioji skaityta pasaka – „Apie tai, kad mergaitės myli boružėles, o boružėlės myli mergaites“ (Nijolė Morkūnaitė). Šioje pasakoje pasakojama apie mergaitę Nelę ir jos praleistą laiką karnavalo vakarėlyje. Jame ji pamato mergaitę su pirato, o berniuką su boružėlės kostiumais. Tai ją labai suglumina. Mama Nelei paaiškina, kad tai nėra nieko keisto ir apie žmogų reiktų spręsti ne iš jo išvaizdos ar kostiumo, o iš jo atliktų darbų. Šioje pasakoje labai atsiskleidžia tolerancijos, pakantumo, draugystės vertybės.

Ketvirta pasaka – „Sumani antytė“ (Jackie Andrews). Pasakojama apie antytę, kuri nepaklauso savo mamos ir pasilieka viena sėdėti savo lizde. Staiga ji pamato lapiną ir pradeda bėgti. Antytė vis apgaudinėja, išsisukinėja nuo lapino, kol sutinka savo mama ir kitus ančiukus brolius. Jie visi apsigina nuo lapino ir saugiai grįžta namo. Šios pasakos vertybės – ryžtas, drąsa, pagalba.

Penktoji pasaka – „Tavo sėkmės kelias“ (Jeronimas Laucius). Šioje pasakoje du vieninteliai veikėjai yra tavo sėkmė ir pats tu. Akcentuojama kūrybos, tikslo turėjimo ir pasitikėjimo savimi svarba. Pamokoma, kad pats turi kurtis savo gyvenimo kelią ir pasirinkti su kuo bendrauti, kuo pasitikėti ir ką mylėti. Šioje pasakoje svarbiausios išskiriamos vertybės yra pasitikėjimas savimi, siekimas tikslo, mokymasis iš savo klaidų, saviugda, savarankiškumas.

Šešta skaityta pasaka yra „Išpuikęs gaidys“ (Jurgita Gūdynienė). Čia pasakojama apie gaidį, kurį paskyrė trumpam prižiūrėti visą kiemą. Jis be galo savimi pasitikėjo ir mėgo labai puikuotis prieš kitus. Vaikščiodamas po kiemą visus labai erzino. Tai vyko iki to momento, kai gaidys pamatęs šulinyje savo atvaizdą išsigando ir įkrito į šulinio vidų. Ši pasaka pamoko, kad per didelis puikavimasis veda prie didelių problemų. Atskleidžiamos vertybės – draugiškumas, pasitikėjimas.

Septintoji pasaka – „Godus meškiukas“(Jurgita Gūdynienė). Pasakojama apie meškiuką, kuris iškart gavęs galimybę prisiėdė tiek medaus, jog kitą rytą net negalėjo į jį pažiūrėti. O lapė, buvo su juo, tuo tarpu visą šį laiką medų valgė mažais kąsneliais, kad jis taip greitai neatsibostų ir galėtų jo dar valgyti ryte. Ši pasaka pamoko, kad godumas prie gerų dalykų niekuomet nepriveda. Pasakos vertybės – saiko jautimas, mažų dalykų svarba.

Aštunta perskaityta pasaka – „Raiboji vištelė ir kviečio grūdelis“ (Paulius Juodišius). Šioje pasakoje pasakojama apie vištą, kuri rado kviečio grūdelį. Pasiūlė katinui ir kiaulei padėti pasodinti grūdą, tačiau jie apsimetė turintys kitų reikalų. Kai kviečio grūdelį reikėdavo palaistyti ar išrankioti piktžoles, nei katinas, nei kiaulė to nedarė. Esą bijojo kažką padaryti ne taip. Taip viskas ir vyko iki to momento, kai višta iš užauginto grūdo iškepė pyragą, tada ir kiaulė, ir katinas norėjo jo paragauti. Tačiau višta jiems to padaryti neleido, nes prie kviečio išauginimo jie visiškai neprisidėjo. Šioje pasakoje atskleidžiamos išminties, darbštumo, pagalbos kitiems vertybės.

Devinta pasaka – „Asiliukas muzikantas“ (Jurgita Gūdynienė). Pasakojama apie asiliuką, kuris muzikantu labai norėjo tapti. Suradęs kieme fleitą visiems kaime pranešė, jog jis yra pats talentingiausias muzikantas mieste. Tačiau pabandęs pagroti labai savimi nusivylė, kad nieko nemokėjo. Asiliukas pasiryžo ir nusprendė baigti muzikos mokslus ir tapti pačiu geriausiu muzikantu. Jis savo svajonę įgyvendino ir tapo geriausiu mieste. Pasakoje atsiskleidžia ryžto, mokslo, kūrybiškumo, pasitikėjimo vertybes.

Dešimtoji skaityti pasaka yra „Du draugai ir lokys“ (Paulius Juodišius). Šioje pasakoje žmogus su savo geriausiu draugu, šunimi, ėjo žvejoti. Bežvejojant žmogus pamatė už jų stovintį lokį. Žmogus nieko nelaukęs pradėjo bėgti, palikdamas savo geriausią draugą žūti. Lokys pamatė, kas atsitiko, ir šuniui sušnabždėjo, kad tikras draugas savo geriausio draugo nelaimei nepaliktų. Šios pasakos vertybės yra draugystė, pagalba kitiems, atsakomybė.

Dažniausiai atskleidžiamos vertybės šiose pasakose buvo:

Draugystė, tolerancija.

Pagalba kitiems.

Ryžtas.

Pasitikėjimas savimi arba kitais.

Pakantumas kitokiam žmogui, pagarba, tolerancija yra ypač išryškinami šiuolaikinėse pasakose. Tai daroma norint skaitytoją pamokyti, kad buvimas kitokiu ar išsiskyrimas iš kitų nėra nieko baisaus ir kad mes turime priimti visokiausius žmones. Pagalba kitiems, šia vertybe norima pasakyti skaitytojui, kad paprašyti pagalbos ar ją suteikti kitiems yra normalu ir netgi būtina norint pasiekti savo gyvenimo tikslų. Ryžtu norima įrodyti, kad be jo ir be pasitikėjimo savimi ar kitais būtų labai sunku eiti reikiamu gyvenimo keliu ir nuveikti kažką reikšmingo gyvenime.

13 lentelė. Šiuolaikinių pasakų vertybės

Pavadinimas Atskleistos vertybės
   
   
   
   
   
   
   
   
   

 

3.3 Senovinių ir šiuolaikinių pasakų vertybių palyginimas, išvados, rezultatai

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybės skiriasi. Senovinėse pasakose labiau pabrėžiama ir atsižvelgiama į šeimos svarbą. Šiuolaikinėse pasakose šeima nėra tokia svarbi šių kūrinių dalis. Daugiau atsižvelgiama į draugystės svarbą, savęs ugdymą, savarankiškumą. Tai galbūt yra dėl to, kad mūsų laikais žmonės turi daugiau laiko bendrauti su kitais žmonėmis, tad skaitytojams norima parodyti, kaip svarbu yra turėti tikrų draugų ir kokia yra svarbi jų pagalba. Taip pat mūsų laikų pasakose daug yra svarbiau tolerancija ir pakantumas kitiems. Palygindama senovines ir šiuolaikines pasakas pastebėjau, kad liaudies kūriniuose yra daug daugiau pašaipių replikų prieš kitus veikėjus. Mūsų laikų pasakose to nėra, pabrėžiamas gražus elgesys su visais. Manau, šiuolaikiniame pasaulyje tai yra labai svarbu. Pasitikėjimas savimi arba kitais yra taip pat labai dažna šių pasakų vertybė. Norima įrodyti, jog kartais visus sunkumus yra labai paprasta įveikti. Reikia tik šiek tiek ryžto ir pasitikėjimo savimi. Pagalba kitiems irgi yra labais svarbi šiuolaikinių pasakų vertybė. Ja norima įrodyti, kad padėdamas kitiems ir būdamas draugiškas nieko neprarandi, o kaip tik padedi ne tik tam žmogui, bet ir pats sau, susirasdamas naujų pažįstamų ar draugų, kurie iškilus problemai padės tau.

Beveik visose liaudies pasakose buvo labai pabrėžiamas gudrumas ir sumanumas. Pasakos veikėjas buvo vertinamas aplinkinių žmonių, nes įveikdavo sunkiausias užduotis, pasitelkdamas savo protą. Šia vertybe mokoma būti gudriu ir visada galvoti, kaip išsisukti iš keblios padėties. Sąžiningumas taip pat labai svarbi pasakų vertybė. Dažnai veikėjai, pasielgę sąžiningai, kaip atlygį iš kitų veikėjų gaudavo be galo daug turtų ar kitų gėrybių. Tai skaitytojus pamoko, kad sąžiningi žmonės yra be galo gerbiami ir už tai yra atsilyginama.

Šiuolaikinėse ir senovinėse pasakose vertybės skiriasi, nes šio laikmečio globalizacijos procesai verčia greitai keistis pačius žmones. Per šitiek metų pasikeitė ne tik žmonių buitinis gyvenimas, bet ir jų mąstymas. Pasikeitus laikams žmonės pradėjo keliauti, pamatė kitas šalis, kultūras, perėmė jų mąstymą, iš jų pasimokė. Žmonės pradėjo žiūrėti į tam tikrus dalykus kitaip negu seniau. Tie dalykai, kurie seniau būdavo laikomi nepriimtinais, yra šių laikų kasdienybė. Su žmonėmis ir pasauliu keitėsi ir pasakos. Keitėsi pasakų veikėjai, veiksmo vietos ir, žinoma, vertybės, į kurias buvo skiriamas didesnis dėmesys. Taip į šį teiginį apklausą atlikę žmonės atsakė. 71% apklaustųjų išsakė savo nuomonę, kad laikui bėgant senosiose ir šiuolaikinėse pasakose pateiktos vertybės pasikeitė. 29% mano, kad vertybės išliko tos pačios ir nepasikeitė. Tad galime daryti prielaidą, kad senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės tikrai skiriasi.

Kad vertybės laikui bėgant pakito, žmonės gali tai suprasti ne tik lygindami senąsias pasakas su šiuolaikinėmis. Užtenka tik palyginti mūsų senolių mąstymą su jauno žmogaus ir iškart galime pamatyti kontrastą tarp jų. Tad netgi ir paprastam žmogui daryti prielaidą, jog šiuolaikinėse ir senovinėse pasakose vertybės pakito, yra nesunku. Štai čia yra pateikiama lentelė, įrodanti skirtumus tarp šiuolaikinių ir senovės pasakose dažniausiai atskleidžiamų vertybių:

14 lentelė. Vertybių skirtumai

Dažniausiai atskleidžiamos vertybės šiuolaikinėse pasakose Dažniausiai atskleidžiamos vertybės senovės pasakose
   
   
   
   

 

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Iš atlikto tyrimo galime teigti, kad senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės skiriasi. Tai yra dėl besikeičiančių žmonių, pasaulio ir pažiūrų į tam tikrus dalykus. Iš šio tyrimo galime padaryti tris išvadas:

Šiuolaikinių pasakų vertybės yra labiau pritaikytos skaityti šių kartų skaitytojams, jose nagrinėjamos problemos yra aktualios šių laikų žmonėms. Atskleidžiamos vertybės labiau tinka mūsų pažiūroms, kurios skiriasi nuo senesnių laikų požiūrio į skirtingus dalykus.

 

Senovės pasakų vertybės buvo pritaikytos skaityti tų laikų skaitytojams, nagrinėjamos problemos buvo aktualios tų laikų žmonėms. Vertybės kurios yra atskleidžiamos tose pasakose yra vis dar reikšmingos, tačiau ne taip dažnai pritaikomos.

 

Aplinkinių žmonių nuomonė, kad senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės skiriasi, pasitvirtino, nes laikui bėgant visos vertybės keičiasi, jas norima pritaikyti prie šių laikų problemų ir kuo labiau sudominti skaitytoją tuo momentu aktualiais dalykais.

 

Tyrimo pradžioje iškelta problema, ar skiriasi/panašios vertybės šiuolaikinėse ir senovinėse pasakose, ar pasakos auklėja jaunąją kartą, buvo sėkmingai išspręsta. Palyginome vertybes skaitydami senovines ir šių laikų pasakas, išsiaiškinome, jog vertybės skirtingų laikmečių pasakose skiriasi, išanalizavome skirtingus variantus, kodėl tos vertybės taip skiriasi. Teoriškai pagrindėme žmonių nuomonę iš atliktos apklausos, jog šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybės skiriasi.

Atskleistas ir įgyvendintas išsikeltas tyrimo tikslas, kuris buvo išanalizuoti ir palyginti senovinių, šiuolaikinių pasakų vertybes, įsitikinti, ar vertybės skirsis ir ar jos paveiks auklėjamuosius tikslus.

Iškelta hipotezė, kad senovės ir šiuolaikinių pasakų vertybės skirsis pasitvirtino.

Tyrimo uždaviniai įgyvendinti, įvertinta, kodėl vertybės skiriasi arba yra vienodos/panašios, teoriškai pagrįsta žmonių nuomonė, jog šiuolaikinių ir senovinių pasakų vertybės skiriasi.

 

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS

Bražienė N. Ką seka vaiko pasaka : metodinė priemonė. – Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007.

Bražienė N. Pasakų kortos: pasakos fenomenas: didaktiniai komentarai: metodinė priemonė. – Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2004.

Kanišauskaitė I., Šervenikaitė N., Avčininkas A., Žukas S. Literatūros vadovėlis 9 klasei, 2016.

Kerbelytė B. 2005 Liaudies pasakos prasmė. Kaunas: Presvika.

Sauka D. Lietuvių tautosaka. – Vilnius: Mokslas, 1982.

Renata Aleksynienė Pasakų reikšmė dvasinam brendimui, 2004. Prieiga per internetą:

http://www.xxiamzius.lt/archyvas/priedai/zvilgsniai/20041217/4-2.html

Rolandas Maskoliūnas Pasakų prasmė 2010. Prieiga per internetą:

http://www.mokslofestivalis.eu/pasaku-prasme/

Šlekonytė, J. (2005). Tautosakos atlikėjas ir atlikimas. Apie pasakų sekimo ypatumus. Tautosakos darbai. Prieiga internete: http://www.llti.lt/failai/e-zurnalai/TD29/08- Slekonyte.pdf.

 

Leave a Comment