Audito paslaugų rinka

1491 0

TURINYS

 

ĮVADAS

  1. LIETUVOS AUDITO PASLAUGŲ RINKOS VERTINIMO KRITERIJAI

1.1. Audito samprata ir svarbumas

1.2 Audito rūšys, funkcijos, reguliavimas

1.3 Finansinio audito paslaugų rinkos raida Lietuvoje

1.4 Audito paslaugų rinkos etapai, procedūros

1.5. Audito rinkos analizės veiksniai Lietuvoje

1.5.1 Auditorai, auditorių skaičius

1.5.2 Auditorių padėjėjų skaičius

1.5.3 Audito įmonės

1.6. Audito įmonių pajamos ir  auditui skiriami ištekliai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ĮVADAS

 

Lietuvoje, pradėjus kurtis privačioms įmonėms, atsirado įvairių audito įstaigų. Taip pat ir auditorių bei buhalterių. Pačio audito, tuo pačiu buhalterių ir auditorių reikalingumą sąlygojo bendro kapitalo įmonių ir įstaigų atsiradimas. Kalbant apie auditą išskiriama data, audito veiklai dariusi reikšmingą įtaką t.y. 2000 m. vasario 7 d., kai įstatymuose nurrodyta įsteigti vidaus audito tarnybas valstybinėse įstaigose ir įmonėse.

Auditas visų pirma atsirado privačiose įmonėse ir tik vėliau pradėtas taikyti valstybiniame sektoriuje. Daugiausia apskaitos bei audito srityje pažengta stambiose įmonėse, kurių savininkai suprato apskaitos ir audito būtinumą, bei žinoma  tai, kad jis padeda kontroliuoti įmonės veiklos rezultatyvumą ir užtikrinti efektyvią, kokybišką jos veiką.

Audito reikšmingumą tiek Lietuvoje tiek ir Baltijos šalyse lemia ekonominiai plėtojimosi santykiai, iškilęs tarpininkavimo paslaugomis poreikis tarp finansinės informacijos tiekėjų ir teikiamos informacijos vartotojų. Šiuo metu audito reikalingumą įtakoja ir kiti aspektai tokie kaip tiksli ūkio subjekto informacija apie jo vykdomą veiklą. Auditas yra labai reikšmingas įmonių veikimo eigoje, nes auditas padeda ne tik ištirti įmonės veiklos efektyvumo lygį, bet ir padeda prognozuojant, kaip sėkmingai plėtoti verslą. Auditas privalo būt

ti atliktas nepriekaištingai, kad atspindėtų realią rinkos situaciją, pagerintų įmonės veiklos rezultatus bei audito užsakovų lūkesčius. Tam, kad auditas būtų atliktas tinkamai – turi būti ištirta audito rinka, nes tik tuo atveju – auditoriai galės teikti informatyvią ir naudingą informaciją vartotojams.

 

Darbo problema

Norint tinkamai išanalizuoti audito rinką, didelę reikšmę įgyja audito suplanavimas ir programų sudarymas. Visų pirma, jei iš pradžių teisingai pasirenkama strategija, darbo planas ir programos, auditorius kryptingai siekdamas galutinio tikslo ir turėdamas pakankamai duomenų ir informacijos, tinkamai įvertins esamą įmonės būklę ir nesunkiai pagrįs padarytas išvadas.

Šio darbo tikslas – išryškinti ir įvertinti audito rinkos vertinimo veiksnius

Darbo uždaviniai:

  1. apibrėžti audito rinkos vertinimo reikšmę ir svarbą;
  2. išanalizuoti pagrindinius audito rinkos vertinimo kriterijus atliekant literatūros analizę;
  3. išanalizuoti audito įmonių pajamas ir auditui skiriamus išteklius;
  4. lyginamuoju būdu įvertinti audito rinkos pokyčius Balltijos šalyse
  5. pateikti pasiūlymus audito rinkos tobulinimui.

Darbo metodika: Audito paslaugų rinkos analizės temai išnagrinėti aš naudojausi įvairia literatūra. Šios temos nagrinėjimui didelis dėmesys buvo skiriamas Lietuvos auditorių rūmų internetiniam puslapiui, Estijos Audito Valdybos internetiniam puslapiui, Latvijos Auditorių Asociacijos internetiniam puslapiui. Juose publikuojami visi dokumentai susiję su audito veikla. Atliekama antrinių duomenų analizė, literatūros šaltinių analizė, kur pateikiama įvairių autorių nuomonė apie auditą, jų klasifikacijas bei svarbą šiuolaikinėje visuomenėje. Apibendrinimo, duomenų palyginimo ir jų vertinimo metodai.  Dokumentų analizė – auditą reglamentuojančių teisės aktų analizė. Pir

rmoje baigiamojo darbo dalyje, siekta išanalizuoti auditą, audito rinką, taip pat susipažinti su  audito rinkos įvertinimo kriterijais.

Atlikta literatūros, aprašančios audito rinkos planavimo, vertinimo, analizė, išryškinant pateikiamus teorinius literatūros aspektus. Atliekami kiekybiniai tyrimai, duomenų analizavimas ir apibendrinimas. Darbo tyrimui imamas laikotartis 2008-2016 metai. Šį laikotarpį pasirinkau dėl to, kad Lietuvos auditorių rūmų duomenys yra teikiami nuo 2008 metų iki 2016  metų. Siekdama išryškinti rinkos pasiketimus audito srityje pagal pasirinktus veiksnius, ėmiau dižiausią galimą laikotarpį viešų duomenų palyginimui atlikti.

Darbo struktūra: Darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje aptariami audito planavimo, rinkos vertinimo aspektai. Antroje dalyje lyginamuoju analizės būdu siekiamo išryškinti veiksnius, darančius įtaką audito rinkai ir juos palyginti tiriamuoju laikotarpiu.. Darbe yra 5 lentelės ir 11 paveikslų, panaudoti 33 literatūros šaltiniai.(plačiau)

 

  1. LIETUVOS AUDITO PASLAUGŲ RINKOS VERTINIMO KRITERIJAI

 

1.1. Audito samprata ir svarbumas

 

Šiаndieninėje ekonominėje rinkoje аuditas vаidina svаrbų vаidmenį ir jo reikšmė vis didėjа, nes visuomenėje didėjа poreikis turėti pаtikimą, tikslią informaciją аpie įmonių veiklą. Tаm, kаd įmonės veiklа būtų sėkmingа, visа sistemа veiktų tiksliаu, o plаnuojаmi tikslаi būtų pasiekti efektyviаu, įmonėje pаdeda аudito аtlikimаs. Tai pabrėžia audito svarbumą, nes įmonės veikla be vykdomo audito  kontrolės nebus  perspektyvi ir efektyvi veikla.

Kalbant apie patį audito terminą, verta paminėti, kad ,,auditas“ kildinamas iš lotyniško žodžio ,,audit“. Pats audito atsiradimas siejamas su Didžiąja Britanija, kuomet apie XIX a.

vidurį, šioje šalyje pradėjo kurtis įvairios akcinės bendrovės (Daujotaitė, 2012, p. 21; Tarakavičiūtė, 2012, p. 21; Puškorius 2012, p. 21). Kuriаntis įmonėms аtsirаdo poreikis užtikrinti sąžiningus sąndorius, bei kontroliuoti аpskаitos dаrbuotojų veiklą.
Šiandieninėje audito rinkoje, kurioje veikiа tiek dаug įmonių, pаteikiamos priežastys, аudito būtinumui pаtvirtinti. Auditas būtinas:

  • norint nustatyti įmonė būklės ir veiklos užtikrintumą;
  • vertinant finansinės atskaitomybės tikslumą;
  • spręndžiаnt tаrp įmonių kilusius turtinius ginčus;
  • аtliekаnt turto pаdаlijimo operаcijаs;
  • įmonei bаnkrutuojаnt;
  • stengiаntis kuo tiksliаu sutvаrkyti аpskаitą, pagerinti įmonės vidinį vаldymą.

Jei reikėtų pasakyti koks yra vienas naudingiausių finansinės informacijos šaltinių, vienas jų būtų auditas. Auditorių surinkta ir apdorota informacija yra aukštos kokybės, išsami, patikima. Naudojantis auditorių pateikta informacija, galima išvengti iškilusių problemų. Auditas naudojamas ir organizacijos veiklos tobulinimui.

Aiškinantis audito  būtinumą, tikslinga būtų aptarti patį audito sąvokos suvokimą. Nors аuditаs vienаs iš svаrbiаusių ir pаtikimiаusių ekonominės informcijos šаltinių, tačiau iki šiol vieningo аpibrėžimo šiаi sąvokаi nėra. Mokslinėje literatūroje, kaip ir Lietuvos respublikos  įstatymuose galima rasti daugybę ,,audito‘‘ sampratos aiškinimų. Kelios jų: (žr. 1, 2 lenteles).

 

1 lentelė. Audito samprata mokslinėje literatūroje

 

Autorius / Šaltinis

 

Apibrėžimas

Tаylor, Glezen, 1997 Auditas – sisteminis procesas, objektyviai įvertinantis ekonominius įvykius.
 

Paukštienė.I., 2012

 

Auditas – oficiali, nepriklausoma kliento informacijos apie finansinę atskaitomybę ir ekonominę veiklą realumo ir priklausomumo analizė  ir įvertinimas, lyginant su bendraisiais apskaitos principais, bei kitais norminiais dokumentais, bei auditoriaus raštiškos nuomonės apie tai pateikimas.
R.Vainienė, 2005 Įmonės finansinės veiklos ar valdymo patikrinimas.
 

A.Kustienė, 201

12
Auditas yra objektyvus tyrimas ir vertinimas finansinių ataskaitų, įmonei įsitikinti, kad duomenys ataskaitose yra teisingi ir tikslūs.

 

Šaltinis: Sudaryta autorės remiantis lentelėje pateiktais šaltiniais

 

2 lentelė. Audito samprata Lietuvos respublikos įstatymuose

 

Šaltinis

 

Apibrėžimas

Lietuvos Respublikos audito įstatymas, 1999, 2st., 2p. Auditas – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais.
200 – Tarptautinis Standartas Auditui „Finansinių ataskaitų audito tikslai ir bendrieji principai“, 2006, p.4 Auditas –  skirtas suteikti pakankamą užtikrinimą, jog finansinėse ataskaitose bendrai paėmus nėra reikšmingų iškraipymų nei dėl apgaulės, nei dėl klaidos.
Tarptautinis vidaus audito standartai, 2011, p. 78 Auditas – tai nepriklausomas įmonės finansinės atskaitomybės ir su ja susijusios finansinės informacijos tyrimas užbaigiamas nuomonės apie ją išreiškimų.
Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidus audito įstatymas, 2002, 1st., p. 1 Auditas – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemos dalis, kurios dėka, vidaus auditoriams vykdant nepriklausomą, objektyvią tyrimo, vertinimo ir konsultavimo veiklą, siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens veiklos gerinimą.

Šaltinis: Sudaryta autorės remiantis lentelėje pateiktais šaltiniais

 

Apibendrinant visų autorių nuomones, bei įstatymų terminus, galima sakyti, kad auditas, tai nuoseklus finansinių duomenų tikrinimas, bei ypatingai аuditas svаrbus finаnsinių аtаskaitų teisingumui ir tikrumui pаtvirtinti. Taip yra dėl to, nes finansinėse ataskaitose pateikiamą informaciją numatytiems tikslams gali naudoti tiek įmonės viduje, tiek išoriniai vartotojai.

Išskiriant audito objektą yra tikslinga įvardinti, kad tai – įmonės finansinės ataskaitos. Svarbu pabrėžti, kad audito tyrimo atlikimui naudojamasi tik įmonės finansinėmis ataskaitomis ir jis atliekamas auditoriaus, nepriklausančio nuo audituojamosios įmonės, atsižvelgiant į bendruosius apskaitos principus ir teisės aktus.

Auditas įmonėse yra privalomas tik kai kuriais atvejais. Nors jis ir nėra priverstinis, jo atlikimas įmonėse daro didelę įtaką įmonės veiklai. Kiekvienos įmonės finansiniai duomenys nėra viešinami. Todėl kiekvienas norintis peržiūrėti pasirinktos įmonės veiklos rezultatus, to padaryti neturės galimybės. Galimybę matyti įmonės duomenis turi tik buhalteris – auditorius, kurio kompetencijos lygis leidžia tinkamai apdoroti gautų duomenų informaciją. Norint įmonės vadovui gauti patikimą informaciją apie įmonės veiklą, reikalinga auditorių – profesionalų pagalba.

Pagrindinis audito bruožas yra tai, kad jis yra nešališkas ir tikslus.  Audite taipogi yra svarbus gebėjimas, naudojantis surinktais ir apdorotais duomenimis, tinkamai išdėlioti įmonės išteklius ten, kur jie labiausiai reikalingi. Kiekvienai įmonei, net ir tai, kuriai audito atlikimas nėra privalomas, auditą atlikti kas tam tikrą laiką naudinga. Ne dėl to, kad įmonė yra veikianti neproduktyviai, ar neteisėtai, o dėl to, kad audito atlikimas yra tarsi sėkmės garantas tolimesnei įmonės veiklai. Neigiamos įtakos įmonės veiklai tinkamai atliktas auditas nedaro. Kitus audito atlikimas gal net ir išgelbėja. Po audito atlikimo greitai pastebima, jog tinkamas kontroliavimas visų padalinių, visų sistemų, kuriuos galbūt neatrodė tokios reikšmingos veiklos procese, atneša daug naudos, garantuoja pelningesnę veiklą. Audito atlikimas yra savotiškas apsisaugojimas nuo neapgalvotų, nuostolingų aplinkybių. Apsisaugojimas nuo nepelningos veiklos.

Kalbant apie audito tikslus taip pat literatūroje pateikiamas ne vienas išskirstymas (žr. 3 lentelę).

 

3 lentelė. Audito tikslai

Autorius/ Šaltinis Apibūdinimas
 

 

LR audito įstatymas, 1999, 2sk., 3st., 3p.

Audito tikslai :

v nustаtyti аr finаnsinės аtаskaitos visаis reikšmingаis аtvejаis teisingаi pаrodo аudituojаmos įmonės finаnsinę būklę, veiklos rezultаtus ir pinigų srаutus pаgаl teisės аktus, reglamentuojаnčius buhаlterinę аpskаitą ir finаnsinių аtаskаitų sudаrymą;

v nustatyti ar metiniame pranešime arba įmonės veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis.

Mackevičius, 2011, p. 46; Daujotaitė, 2011, p. 46 Audito tikslas teikti objektyvią informaciją organizacijos vadovybei, kad ji galėtų formuoti efektyvią valdymo politiką,  priimti teisingus sprendimus veiklai gerinti ir jai plėtoti.

Šaltinis: sudaryta autorės, remiantis lentelėje pateiktais šaltiniais

 

Pаgrindinis аudito аtlikimo tikslаs yrа аtskleisti informаciją аpie įmonės finаnsinę pаdėtį ir  аpsaugoti informаcijos gavėjus nuo klаidingos informаcijos. Аudito аtlikimas svarbus  ir kitiems, iš pirmo žvilgsnio аtrodo pаšаliniams, аsmenims tokiems kаip: įmonės tiekėjаi аr kiti verslo pаrtneriаi. Jiems svarbi informacija apie įmonės būklę, nes nori būti užtikrinti, jog abipusiai finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti. Klientams rūpi įmonės veikla, nes jie nori būti įsitikinę, kad gali tapti lojaliais klientais, kad nereikės ieškoti kito – alternatyvaus varianto teikiamų prekių, paslaugų gavimui.

Ne ką mažiau svarbi finansinė įmonės padėtis įmonės darbuotojams. Kiekvienas nori būti užtikrintas savo darbo vietos išlikimu, stabiliu darbo užmokesčiu ir t.t.

Tuo tarpu  įmonių apžvalgininkai norėdami įvertinti konkurencingumo lygį rinkoje, ekonominę įmonių būklę šalyje, duomenis renka ne pavienių įmonių, o renkasi kuo platesnį įmonių spektrą. Taip analitikų padaryti apibendrinimai apie įmones  yra tikslesni. Auditorius turi tinkamai nustatyti audituojamosios įmonės finansinę būklę, nustatyti ar tai atitinka įmonės realią situaciją. Tai padaryti yra pakankamai sudėtinga. Šį darbą profesionaliai gali atlikti tik profesionalus auditorius, turintis profesinės kompetencijos šių darbų atlikimui. Tam, kad būtų  sudarytos tinkamos išvados iš atlikto tyrimo, auditorius turi išreikšti savo mintis apie įmonės būklę. Auditas turi būti atliekamas atsižvelgiant į nustatytus  audito atlikimo reikalavimus. Įvertinę ir nustatę įmonės padėtį, rinkos apžvalgininkai gali išsakyti savo nuomonę apie rinkos padėtį, teikti siūlymus dėl padėties ir įmonių rinkoje veiklos tobulinimo.

Audito atlikimo procesui apibūdinti vartojama – proceso kontrolė. (Paukštienė. I. 2012, p 64) Nors šis terminas apibūdinantis auditą nėra iš esmės apibrėžiantis audito sąvoką. Tikrinimas  suprantamas įvairiai, tačiau šiuo atveju šis žodis apima kiek platesnę šio žodžio reikšmę. Viename žodyje sutelpa tikrinimo, analizės, tyrimo, nagrinėjimo sąvokas, kurios leidžia atskleisti pagrindinius audito patikrinimo kriterijus, bei išsamiau išanalizuoti audito objekto pateiktus duomenis.

Audito atlikimas prisideda prie atskirų įmonės padalinių veiklos tobulinimo. Auditoriaus pateikiamos išvados leidžia pastebėti silpniausiai įmonėje veikiančius punktus ir teikia pasiūlymus situacijai atstatyti. Auditoriaus išvados parodo įmonės finansinius likučius, finansinių įsipareigojimų vykdymo tikslumą, įmonės pelną ar  nuostolius, įmonės įstatyminių įsipareigojimų būklę. (LAR, Finansinių ataskaitų auditas, 2012, p. 3)  Auditas, tuo pačius ir auditoriai savo ruoštu siekia atkurti tinkamus įmonės veikimo principus, esant neatitikimams.

Tinkamai atliktas auditas svarbus  įmonės vadovui, jog  vadovas galėtų tinkamai prižiūrėti įmonę, tinkamai įmonei vadovauti, bei priimti geriausius įmonės ateičiai sprendimus. (LAR, Finansinių ataskaitų auditas, 2012, p. 4) Auditas  yra svarbus prižiūrint įmonės darbuotojų veiklą, skatinant jų darbo našumą, lojalumą. Auditas turi didelę reikšmę įmonės veiklos planavimui ir prognozavimui. Jo teikiama informacija gali būti naudinga parengiant ne tik trumpalaikius, bet ir ilgalaikius planus ir prognozes, nustatant tam tikrus dėsningumus ir tendencijas.

Auditas yra nuoseklus, palaipsniui atliekamas finansinių duomenų tikrinimo būdas. Audito atlikimo terminas dažnai nustatomas 1 metai. Kiekvienais metais atliekamo audito privalumai, kad galima nesunkai stebėti besikeičiančią įmonės finansinę būklę. Esant patikimiems duomenims, auditorius gali lyginti visas audito ataskaitas tarpusavyje, ko pasekoje galutinės išvados yra išsamesnės,  patikimesnės. Auditorių pagalba kiekvienais finansiniais metais įmonės veikla gali būti tobulinama iki kol neatitikimų reikalavimams įmonėse faktiškai nebus.


1.2 Audito rūšys, funkcijos, reguliavimas

Audito rinkos nagrinėjimui, reikėtų  atkreipti dėmesį į audito klasifikavimą. Auditas skirstomas atsižvelgiant į kriterijus, tokius kaip veiklos sfera ir funkcijos, bei audito apimtis ir atlikėjai Vystantis audito sistemai, pagal apimtį ir atlikėjus, audite buvo išskirtos audito rūšys : valstybinis auditas, nepriklausomas auditas, vidaus auditas.(žiūrėti 1 pav.) Kiekviena šių dalių veikia kaip atskira sistema audito rinkoje, bet visos kartu jos sukuria bendrą, nenutrūkstamą

sistemą.  (Mackevičius. J., 2003)
Nepriklausomas auditas apibrėžiamas kaip įmonės, įstaigos, organizacijos finansinės atskaitomybės nepriklausomas patikrinimas pagal Lietuvos Respublikoje taikomus bendruosius apskaitos principus (LR audito įstatymas, 1999, p. 3). Nepriklausomas auditas labai svarbus dėl įvairių priežasčių. Viena pagrindinių –   nepriklausomu auditu siekiama tinkamai įvertinti įmonės būklę, patikrinti finansinės atskaitomybės teisingumą ir tinkamumą , tam, kad užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Valstybės auditas –  skirstomas į finansinį ir veiklos auditą. Atliekant valstybės auditą –  peržiūrimi visų valstybinių įstaigų biudžetai. Šio audito atlikimo procese konsentuojamasi į veiklos ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Siekiama nustatyti ir sukontroliuoti įmonių veiklą atsižvelgiant į minėtus rodiklius. Trečioji rūšis – vidaus auditas. Vidaus auditas apima įmonės veiklos įvertinimą, rizikos lygio nustatymą, įmonių vidaus kontrolės priežiūrą ir k.t. Ne veltui vidaus auditas laikomas įmonės valdymo sistemos pagrindiniu veiksniu. Jis prižiūri įmonių veiklos efektyvumo rodiklius, įmonės darbo kokybę ) (Tarptautiniai vidaus audito standartai, 2017, 2110 str.)

Atkreipiant dėmesį į audito skirstymą pagal veiklos sferas – auditas išskiriamas į finansinį auditą, veiklos auditą, valdymo auditą, bei socialinį auditą. Atliekant finansinį auditą, nagrinėjami finansinių ataskaitų duomenys, jų skaidrumas. Šiuo auditu siekiama išnagrinėti finansinę būklę, bei patikrinti duomenis ar jie atitinka įmonės veiklą ir politiką. Veiklos audite dėmesys nukreipiamas į įmonės veiklos efektyvumą, ekonomiškumą, rezultatyvumą. Vertinamos visos įmone naudojamos priemonės skirtos įmonės veiklos tobulinimui . Šiuo auditu apžvelgiami ir vertinami įmonės ar organizacijos pelno rodikliai, veiklos nuostoliai,  visos patiriamos išlaidos, nagrinėjamas santykis tarp šių veiksnių. Kalbant apie įmonės valdymo auditą – pagrindinis jo tikslas yra užtikrinti, kad įmonės valdymo politika vykdoma pagal Lietuvos Respublikos numatytus teisės aktus, laikomasi visų nurodytų įstatymų, taisyklių, veiklos vykdymo nutarimų. Valdymo auditas siekia išlaikyti nuoseklią darbuotojų veiklą bei visą darbo sistemą. Socialinis auditas išryškėjo kiek vėliau, nei ankščiau minėtos audito rūšys. Jis išryškėjo keičiantis audito rinkos tendencijoms, kai aktualesni nei ankščiau tapo  žmonių sveikatos, vartotojų – darbuotojų poreikių, žmogiškųjų išteklių panaudojimo klausimai. Socialinis auditas tiria gamtos įtaką ir jos išteklių panaudojimą įmonės tikslais, suinteresuotų žmonių ar kompanijų darbo saugumo problemas ir k.t

Kalbant apie Latviją – Latvijos Auditorių veiklos viešąją priežiūros sistemą sudaro trys organai:

  • Finansų ministerija per Audito priežiūros komisiją,
  • Latvijos prisiekusiųjų auditorių asociacija (LASA), ir
  • Finansų ministro įsteigta audito patariamoji taryba.

LASA yra nepriklausoma auditorių auditorija. LASA sertifikuoja įstatymų numatytus auditorius, suteikia licencijas audito įmonėms ir prižiūri įstatymų numatytą audito registrą. LASA taip pat organizuoja kokybės peržiūras, kurios yra atliekami kolegų, kurie yra LASA nariai. LASA sukūrė kokybės komitetą, kuris stebi kokybės kontrolės procedūras ir peržiūri sertifikuotų auditorių drausmines bylas. Finansų ministerija  prižiūri LASA veiklą per savo Audito priežiūros komisiją (AOC). AOC reguliariai tikrina ar prižiūri LASA atliktas kokybės patikras vietoje arba už jos ribų. Audito Taryba buvo įsteigta siekiant skatinti audito paslaugų kokybę. Audito patariamosios tarybos sprendimai turi rekomendacinį statusą ir jo pagrindinis indėlis buvo didinant visuomenės informuotumą apie audito srities klausimus ir ginti visuomenės interesus .http://www.liaa.gov.lv/files/liaa/attachments/mini_business.guide_27_11.14.pdf 32 psl

Tuo tarpu Estijoje viešųjų buhalterių stebėtojų tarybą steigia Finansų ministerija. Valstybinės viešosios priežiūros institucijos (SBPA) valdybą sudaro septyni ar devyni nariai. Šiuo metu valdybą sudaro: finansų inspekcija, nacionalinis auditas, teisingumo ministerija , Estijos auditorių asociacija, finansų ministerija, kuriose pagal pasiskirstymą atrenkami vienas  ar nariai.  SBPA parengia ir pateikia metinę ataskaitą, kuri yra viešai prieinama ir pateikiama. SBPA veiklos sritis yra teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių ir audito įmonių patvirtinimas ir registravimas bei mokymas. Valdyba taip pat paskiria ir pasilieka teisę pašalinti narius ir pirmininką SBPA taip pat nustato narystės mokesčio sąlygas ir dydį, tvirtina kokybės užtikrinimo sistemos procedūras, drausminės procedūras ir sankcijas. („Accounting and auditing“ , 2015, psl. 102 ) https://assets.kpmg.com/content/dam/kpmg/pdf/2016/05/kpmg-lithuania-investment-in-the-baltic-states-2015.pdf

Audito rinkai kaip ir pačio audito produktyvumui didelės įtakos turi numatyti audito įstatymai, standartai, taisyklės. Be įstatymų ir teisės aktų – audito rinka priklauso ir nuo suinteresuotų asmenų, norinčių  naudos iš audito . Audito veiklos efektyvumas neatsiejamas apskaitos kokybės ir jos informacijos panaudojimo.  Klaidingi apskaitos duomenys lemia klaidingą ir neveiksmingą audito tyrimą. Remiantis tokiais duomenimis – audito rinkos tyrimo išvadų ir rezultatų teisingais laikyti nebūtų galima.  Audito rinka ir jos veikla turi būti nenutrūkstama, vieninga sistema.

 

1.3 Finansinio audito paslaugų rinkos raida Lietuvoje

 

Lietuvos ekonomikos srityje – auditas yra labai reikšmingas. Audito įtaka ekonomikai yra svarbi tuo, kad auditas apsaugo nuo finansinės atskaitomybės netikslumų, gerina finansinės atskaitomybės kokybę bei skatina šalies ekonominės pusiausvyros lygį. Audito atsiradimą lėmė įvairios priežastys. Tiek išorinės, tiek vidinės. Išorinės aplinkybės tokios kaip ekonomikos augimas, infliacija, investicijų ir veiklos plėtra. Vidinės aplinkybės – valdymo ir kontrolės užtikrinimas (Daujotaitė, Giriūnas ir kt., 2015). Audito pradininke laikoma – Didžioji Britanija. Kaip atskiras mokslas – auditas išryškinamas tik 19 a pabaigoje.

Tuo tarpu po 1990 metų, Lietuvos ekonomikos srityje vyko labai daug pokyčių: išsivystė naujos nuosavybės formos, įsikūrė įvairaus masto ir profilio įmonės, vystėsi nauja, tobulesnė ekonomikos sistema. Tuo metu labai didelę įtaką turėjo valstybės kontrolės organizacija. Valstybės kontrolė buvo svarbi ankščiau,  bet labai svarbi išliko ir iki šių dienų. Tai viena svarbesnių audito sistemos dalių, kuri inicijuoja atsakingumą prieš visuomenę. Valstybės kontrolės pareiga laiku išryškinti neatitikimus ar įstatymo nevykdymo atvejus. Tuo siekiama tinkamai vykdyti finansinę veiklą, kad būtų galimybė ištaisyti trūkumus, o neteisėtą veiklą vykdžiusius asmenis patraukti teisinėn atsakomybėn.  (Paukštienė.I., 2012.)

Valstybės ekonomikoje audito rinkos svarba išryškinama skatinant patikrinti finansinės atskaitomybės skaidrumą. Auditas padeda išsiaiškinti kilusius finansinius nesklandumus tarp pačių įmonių, kapitalo dalybų, kontrolės ar  panašiais klausimais. Todėl audito būtinumas aiškiai pastebimas kiekvienoje įmonėje siekiant maksimalių veikos rezultatų. Auditoriai pagal apskaitos duomenis objektyviai įvertina įmonės finansinę veiklą, nurodo trūkumus, vidinius rezervus ir galimybes, kurie gali padėti įmonėms tvarkyti apskaitą, sudaryti finansinę atskaitomybę, priimti teisingus ekonominius sprendimus (Lakis, 2012, straipsnis „Audito raida Lietuvoje“). Auditoriai, bei audito įmonės padėjo plėtotis atsiradus privačioms įmonės. Verslininkai, privačių įmonių vadovai, veikdami ne pagal nustatytas buhalterinės apskaitos taisykles paskatino didesnį audito įmonių kūrimąsi bei plėtrą. Nors pačios audito sistemos vystymasis truko ne vienerius metus – tai nesudarė reikšmingos įtakos audito veiklai tapti vis paklausesnei.

Derėtų pabrėžti ir tris pagrindinius audito kūrimosi etapus, kurie pritaikomi tiek Lietuvos rinkoje, tiek už jos ribų:

Nuo audito kūrimosi pradžios, kelias dešimtis metų, auditas buvo koncentruotas į finansinių  ataskaitų tikrinimą, atsižvelgiant į tai, kad jos būtų nesuklastotos ir tikslios.

Jau nuo 1969 metų  pabrėžiamas audito sisteminis – orientacinis pobūdis (L. Užienė 2009, p.1., J. D. Staliūnienė, 2009,p.1 ). Jame vis labiau išryškinama valdymo sistema. Labiausiai akcentuojamas vidinis įmonės kontrolės efektyvumas, jo vertinimas.

Paskutiniuosius dešimtmečius  viena iš esminių sričių, kuriai skiriama daugiausiai dėmesio – audito rizika (300 TAAIS Pagrindiniai veiklos audito principai ).

Siekiama išsiaiškinti audito rizikos veiksnius, ieškoma būdų, kaip sumažinti audito riziką. Lietuvoje, audito vystymosi pabaiga, manoma,  yra 2000 metai.  Didelę įtaką audito vystymuisi padarė LR valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas, kuris nurodo, kad metininis veiklos auditas yra privalomas numatytose įmonėse. Šis įstatymas paskatino audito įmones vystyti savo veiklą platesniu mastu ir turėti daugiau veiklos galimybių. Laikui bėgant, daugumos įstaigų ar institucijų į auditą nuomonės keitėsi. Požiūris pradėjo skatinti audito vystymąsi nepaisant to, kad audito vykdymo problemos dar nebuvo visiškai išspręstos.

Baltijos šalyse  audito rinkos paklausa išryškėjo po 1990 metų. Audito rinka Baltijos šalyse plėtojosi atsižvelgdami į kitų šalių pavyzdį ( Lakis, 2007) . Integruojant audito rinką Baltijos valstybėse svarbu buvo nusistatyti tinkamą audito plėtojimo sistemą pagal taprptautinius apskaitos standartus, vien tam, kad audito rinka galėtų lygiuotis į pasaulinę rinką. . Atskirai aptariant Baltijos šalių integravimąsi į audito rinką – pirmoji vystyti audito sistemą pradėjo Estija. 1990 metais Estijos vyriausybė patvirtino “„Auditinės veiklos Estijos Respublikos laikinuosius nuostatus“. 1991 metų pradžioje Latvija patvirtino Latvijos respublikos audito veiklos nuostatus, o 1991 metų pabaigoje audito nuostatus patvirtino ir Lietuvos respublikos vyriausybė  (Kabašinskas, Tolialienė,1994).  Audito vystymasis tiek Baltijos valstybėse, tiek kitose Europos sąjungos valstybėse laikomas vienu esminių veiksnių lemiančių finansinį stabilumą, todėl vystant šalies audito plėtijomo sistemą privalu kreipti dėmesį į tarptautinius audito standartus, nuostatas, įstatymus.

  • Audito paslaugų rinkos etapai, procedūros

 

 

Auditas privalomas „ valstybės ir savivaldybės įmonėms, viešojo intereso įmonėms, akcinėms bendrovėms, uždarosioms akcinėms bendrovėms” (LR Įmonų finansinės atskaitomybės įstatymas Nr.IX-575. 2015. . .

) LACA tikslas yra padėti audito profesijai plėtoti nacionaliniu lygiu ir užtikrinti, kad sertifikuotų auditorių įmonės veiktų pagal tarptautinius audito standartus. LACA yra Tarptautinės apskaitininkų federacijos (IFAC) narė, kurios veikla pagrįsta IFAC narių statutu, kurie yra vienodai privalomi visiems profesionaliems auditoriams visame pasaulyje. . ( https://www.ifac.org/about-ifac) Kasdienėse operacijose LACA teikia tarptautinių audito standartų vertimus, teikia sertifikuotų auditorių mokymus, audito užduočių kokybės kontrolę ir palaiko drausminių procesų sistemą. LACA atstovauja savo narių interesams nacionalinių ir savivaldybių institucijų, taip pat vietos ir tarptautinių organizacijų lygiu

2016 m. Įvyko viena prisiekusių auditorių kvalifikacinių egzaminų sesija, kurioje pretendentai į auditoriaus vardą privalo sėkmingai išlaikyti 5 kvalifikacinius egzaminus: audito, apskaitos, mokesčių, teisės ir verslo vadybos egzaminus. Kad kiekvienas egzaminas būtų priimtas, LZRA ekspertizės komitetas sudaro ekspertų komisiją, kurią sudaro trys ar keturi nariai. Egzaminų komisiją sudaro prisiekusieji auditoriai ir specialistai.  (http://www.lzra.lv/informacija-par-darbibu/1911-2016-gads.html )

Tuo tarpu Estijoje auditoriaus poreikis atsirado prieš maždaug 200 metų. Tapo reikalinga tokia darbo organizacija padėtų vystytis ekonomikai. Estijoje , auditorius laikomas sąžiningu, kompetentingu. Jis yra tarsi nepriklausomas įmonės ar institucijos finansinių ataskaitų kokybės rodiklis. Kaip ir Lietuvoje – Estijos auditorius patvirtina finansines ataskaitas laikantis tam tikrų taisyklių ir užtikrina, kad trečiosios šalys gali pranešti apie organizacijos ekonomikos tikrąjį vaizdą. Be to, auditoriai padeda užtikrinti verslo aplinkos vientisumą ir didinti visuomenės pasitikėjimą.

 

1.5.2 Auditorių padėjėjų skaičius

 

Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo siekiantis įgauti auditoriaus vardą. (LAR PREZIDIUMO

nutarimas, Nr. 1.4-12.29.1, 2014, 4 punkt.)  Auditoriaus padėjėjas, kartu su auditoriumi dalyvauja audito atlikimo procese. Įstatymo nustatyta tvarka auditoriaus padėjėjas privalo atlikti auditoriaus pavestus darbus susijusius su audito atlikimu atsižvelgiant į Auditorių profesinės etikos kodekso reikalavimus. Auditoriaus padėjėjas turi būti nepriekaištingos reputacijos, sąžiningas, laikytis informacijos konfidencialumo reikalavimų, teikti Auditorių Rūmams savo duomenis apie savo gyvenamą vietą, darbovietę ir kt. Priešingu atveju auditoriaus padėjėjas, įtrauktas į auditorių padėjėjų sąrašą bus iš jo išbrauktas ( (LR audito įstatymas. 2 str. 5 d.).

 

 

1.5.3 Audito įmonės

 

Audito įmonės yra įvairios. Kiekviena jų skiriasi viena nuo kitos tiek įmonės dydžiu, tiek ir teikiamų paslaugų spektru. Pasaulyje gausu įmonių, kuriose dirba tik po vieną ar du žmones, bet yra įmonių kuriose dirba ne vienas šimtas darbuotojų. Tad galima teigti, kad pasirinkimas tarp įmonių pakankamai platus. Didžiosios įmonės lyginant su mažosiomis turi galimybę teikti ne tik audito paslaugas. Kaip pastebima praktikoje – didžiosios įmonės teikia informaciją klientams dėl mokesčių, esant poreikiui, gali konsultuoti dėl įmonės veiklos optimizavimo, rengia vidaus kontrolės sistemas, padeda įmonėms planuoti finansus ir kt.

Kalbant Lietuvos mąstu – audito įmonė yra Lietuvos Respublikos įmonių registre užregistruota įmonė. (LR audito įstatymas Nr.  VIII-1227, 2 str. 2017). Audito įmonė gali pradėti vykdyti savo veikla tik tuo atveju, jeigu ji yra įrašoma į audito įmonių sąrašą ir atitinka visus Lietuvos Respublikos įstatyme nustatytus reikalavimus. Audito įmonėms įstatymų tvarka yra sudaryta galimybė užregistruoti audito įmonę ir vykdyti nustatytą audito įmonės veiklą savarankiškai, bet “2015 metais auditorių, kurie audito veikla vertėsi savarankiškai, nebuvo” (LAR, 2015 metų audito rinkos apžvalga, 2016, p. 11).

 

1.6. Audito įmonių pajamos ir  auditui skiriami ištekliai

 

Audito įmonėse, kaip ir kitos įsikūrusios įmonės yra suinteresuotos gauti kuo didesnį pelną efektyviai naudojant turimus išteklius.

Kiekvienoje audito įmonėje yra svarbu atkreipti dėmesį į pajamų pripažinimo kriterijus tokius, kaip kad pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu (10 VAS MR ,psl 2, 2008).

Svarbu nustatyti efektyvius audito sistemos veikimo principus, kurie neleidžia atsirasti klaidoms bei iškilti rizikai. Audito įmonėse atliekant auditą norima ištirti audito rinką ir nustatyti būdus situacijai pagerinti. Tam didelės įtakos turi sistemos ekonomiškumas, efektyvumas ir rezultatyvumas. Šie rodikliai neatsiejamai nuo išteklių sąnaudų sumažinimo bei pajamų didinimo.  Rinkos analizė (angl. market discovery) – patikimiausias būdas ištirti esamą situaciją.  Ekonomiškumo principas reiškia , jog esami ištekliai turi būti panaudoti laiku, atsižvelgiant tiek į turimų išteklių kiekį, kainą, kokybę ( Vaicekauskas, 2014 ).  Taip galima tikėtis išteklių sąnaudų mažinimo. Efektyvumas siejamas su pačiai ištekliais ir gaunamo produkto ar paslaugos santykiu.  Tuo tarpu rezultatyvumas –  siejamas su rezultatu. Tikrinama ar yra pasiektas numatyti planai naudojant esamus išteklius. Kiekviename rinkos tyrime svarbus analizės būdų pasirinkimas, sistemos vientisumas, tinkamas rezultatų įvertinimas.

 

Join the Conversation

×
×