Šatrijos Ragana

1160 0

Stilius įvairus, šakotas: pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduojamasis realistinis. Čia kartais pasirodo ironija, sarkazmas.

Gimė 1877m. Medingėnų dvare netoli Rietavo. Marija buvo vyriausias vaikas šeimoje, po jos dar gimė sesuo Sofija ir du broliai Steponas ir Vincentas. Augo lenkiškai kalbėjusių bajorų šeimoje. Jos jaunystė prabėgo Užvenčio dvare, jos kūrybai labai svarbioje “seno dvaro” vaizdų ir vaizdinių erdvėje. Mokėsi namie Juzefos Sumorok ir Cicilijos Sondetckos pagalba išėjo pradžios mokyklos kursą. 1896m. išvažiavo į Varšuvą, į bitininkų kursus. 1898m. “Varpe”buvo paskelbtas jos kūrinys “MMargi paveikslai” 1898 m. mirus tėvui, Pečkauskų šeima prarado namus; Marija Pečkauskaitė pradėjo dirbti namų mokytoja Žemaitijos dvaruose. Įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą, pateko į žandarų akiratį, sulaukė kratos. Mokytojaudama parašė dvi ankstyvąsias savo apysakas – Viktutė ir Vincas Stonis. 1905 – 1907m P. Višinskio rūpesčiu gavusi stipendiją , studijavo filosofiją, literatūrą Ciūricho ir Fribūro universitetuose.

Kartu su seserimi Vilniuje įsteigė knygyną.

1927m. Marijai už pedagoginius tyrinėjimus buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto Garbės daktarės vardas. Židikiuose parašė reikšmingiausią savo kūrinį “Sename dvare” kur ir mirė.

Anksčiau ją Povilas Višinskis vaadino Raganėle Marija, kuris ją mokė lietuvių kalbos, padėjo žengti pirmuosius žingsnius į literatūrą. Šatrijos Raganos slapyvarde susiejo save su Šatrijos kalnu, su senaisiais jo padavimais, taip pat ir apie raganas, turinčias ypatingų galių.

 

Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko li

igonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, o liaudies i. . .

Join the Conversation