Graikijos respublikos kultūros politika

Šiuolaikinėje Europoje, kai dauguma valstybių priklauso Europos Sąjungai, o likusios siekia tapti Europos bendruomenės dalimi, baiminamasi, kad tapimas “šeimos nariu”, gali atimti iš valstybių galimybę išsaugoti savo kultūra, papročius, tradicijas bei kalbą, kurie yra vieni iš pagrindinių atskirų valstybių indentiteto komponentų. Todėl šalys stengiasi kurti mechanizmus, kurie padėtų išsaugoti, skatinti ir populiarintį jų šalies kalbą bei kultūrą.

Senovės Graikija – Europos kultūros centras, kuriame gimė teatras, literatūra, architektūra. Tačiau kultūros politiko formavimo apraiškos buvo pastebėtos XIX a., kai buvo įsteigtos pirmosios institucijos, kuurių pagrindinis uždavinys buvo išsaugoti archeologinį Graikijos paveldą. Vėliau gimė muzikos ir kino industrija, kasmetiniai Atėnų teatro ir Thesalonikų filmų festivaliai tapo pagrindinėm priemonėm skatinančiom tarptautinį bendradarbiavimą. Atsiradus daugiau prioritetinių kultūros sričių, kurios buvo pradėtos populiarinti šalies viduje 1974 m. buvo įsteigta Kultūros ministerija, kurios pagrindiniai tikslai buvo archeologinio paveldo apsauga, graikų, gyvenančių mažesniuose miestuose ir kaimuose įtraukimas į kultūrinį gyvenimą bei traptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. Pirmoji Kultūros ministrė buvo išrinkta Melina Mercouri, kuri aštuonerius metus be pertraukos vadovavo Kultūros ministerijai.

XI a. Graikijoje paagrindinį vaidmenį kultūros sektoriuje vaidina Kultūros ministerija, kurios siūlymus svarsto Graikijos Parlamentas pasitelkdamas Kultūros komitetą. Kultūros ministerija bendradarbiauja su kitomis šalies ministerijomis (Švietimo ir religijos reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Visuomenės informavimo ir žiniasklaidos ministerija bei kitos), kultūrą propoguojančiomis institucijomis (š

šokio, muzikos, teatro, fotografijos ir kitos organizacijos) bei turi stiprius ryšius su institucijomis tarptautiniame lygmenyje (iki šiol yra pasirašytų daugiau nei 80 dvišalių sutarčių kultūros kontekste). Kultūros ministerija atsakinga už įstatymų pasiūlymų rengimą, strateginį kultūros politikos planavimą, kultūrinių programų kūrimą ir jų rėmimą, paveldo išsaugojimą ir kultūros sektoriaus paruošimą skirtą šių dienų meno šakoms.
Kultūros ministerijos jurisdikcijoje yra ir sporto sritis t.y. atskiras sporto departamentas.

Graikijoje vyrauja mišri kultūros politika, nes nėra tiksliai suformuota, t.y. jokių aiškių kultūros politikos gairių, pakankamos istatiminės bazės.

Šiuo metu yra išskiriami 4 pagrindiniai formuojamos kultūros politikos tikslai:

1) Skatinimas dalyvauti kultūriniame gyvenime (daugiausia akecentuojama jaunimo įtraukimas į kultūrinį gyvenimą, ieškomos galimybės suteikti nemokamą lankymąsi šalies muziejuose, archeologinėse vietose, taip pat sukurta programa “Melina” skirta meno inegracijai mokyklose);
2) Tapatybės propogavimas (skatinimas šalies piliečių suusipažinti su šalies kultūra, istorija, didžiuotis savo tautybę bei kultūros vertybėmis);
3) Įvairovės propogavimas (nediskriminuoti kitų kultūrų žmonių, nedrausti jų kultūrinius renginius Graikijoje ir pan.);
4) Paramos didinimas menininkams (skirti daugiau lėšų iš turimų resursu propoguojant šių dienų meno sritis, ugdyti naujus talentus ir pan.).

Per paskutiniuosius penkerius metus pagal turimą biudžetą skirtą Kultūros ministerijai ir remiantis patvirtintais dokumentais buvo dirbama ties šiomis prioritetinėmis sritimis:

– apsauga, puoselėjimas, populiarinimas visų periodų kultūros paveldu (buvo įsteigtos net kelios institucijos, kurios dirbtų ties šia sritimi);

– kultūrinio tarptautinio bendradarbiavimo propogavimas ir sk

katinimas (dalyvavimas “Kultūra” programoje, bendradarbiavimas organizuojant įvairius tarptautinius renginius, festivalius, 2004 m. vasaros Olimpinės žaidynės, 2006m. Patros miestas buvo Europos kultūros sostinė ir pan.);

– rėmimo programų racionalizavimas ir tikslingas lėšų paskirstymas (naujų technologijų diegimas);

– kultūros infrastruktūros modernizavimas ir pėtojimas (naujų galerijų skirtų šiuolaikiniam menui statymas Atėnuose ir Tesalonikuose, muziejų restauravimas ir pan.);

– galimybių sudarymas dalyvauti kultūriniame gyvenime visų regionų gyventojams (dėmesys skiriamas vietinio lygmens kultūriniam gyvenimui ir infrastruktūros kūrimui atskiruose regionuose per vietos institucijas);

– menininkų skatinimo programų kūrimas (geriausiųjų autorių darbų apdovanojimai ir pan.).

Šiomis dienomis daugiausia diskusijų kyla dėl tautinių mažumų kultūrų skatinimo, nes Graikijoje yra gausu pastoviai gyvenančių emigrantų. Emigrantų vaikams yra kuriamos specialios integracinės programos mokyklose, restauruojami jų kultūriniai paminklai, remiami emigrantų bendruomenių kultūriniai renginiai, kovojama su diskriminacija ir rasizmu.

Iki šių dienų nėra vieno bendro teisės akto skirto kultūros industrijai, tačiau svarbiausi teisės aktai kultūros srityje skirti:

– autorinių teisių apsaugai – įstatymas 2121/1993 (reglamentuoja autorinių teisių apsaugą, autorių teises bei pareigas, darbų apmokestinimą ir pan.);

– institucijų susijusių su kultūra administravimui – įstatymas 2557/1997 (regamentuoja naujų institucijų kūrimą, įvairių meno kurinių kainų nustatymą ir pan.);

– kultūros paveldo apsaugai – įstatymas 3028/2002 (regalmentuoja muziejų, senovės, istorinių paminklų priežiūros taisykles, valstybiai priklausančio kultūros paminklų, muziejų lankymosi kainas ir pan.);

– visuomenės informavimo priemonėms – įstatymas 2328/1995 (reglamentuoja nacionalinių priemonių programų turinį, radio stočių graikiškos muzikos valandinę išraišką, užsienio filmų su

ubtitravimą ir pan.);

– kino filmų sričiai – įstatymas 1597/1986 (reglamentuoja kino filmų kūrimo finansavimą, platinimą, rodymą ir pan.).

Kultūros ministerijai skiriama per metus vos 0, 35% viso šalies biudžeto. Todėl pagrindinis finansavimas yra iš privataus sektoriaus, Europos Sąjungos programų bei tarptautinių susitarimų šaltinių ir labai mažas procentas iš surinktų parduotų lankymosi vietų bilietų, autorinių honorarų ir kt.. Šie pinigai yra paskirstomi tokiomis proporcijomis :

REMIAMA SRITIS SKIRIAMAS FINANSAVIMAS PROCENTAIS (%)
Muziejai, kultūriniai paminklai 62,2
Literatūra 2,0
Muzika 11,0
Sceninis menas 6,8
Vaizdinis menas 1,7
Kinomatografija, fotografija 3,6
Kultūrinė veikla 3,1
Kita (bibliotekos, spauda, televizija, radijas, mokymai ir pan.) 9,6

Pačiam menininkui skirta netiesioginė šalies parama, kaip pavyzdys galėtų būti tai jog, yra susitarimai su privačiom meno galerijomis, kuriuose menininkai gali surengti savo darbų parodą nemokamai. Organizuojamos atskirų meno šakų renginiai, kuriuose turi galimybę dalyvauti menininkai, remiamos menininkus vienijančios asociacijos, draugijos bei panašaus pobūdžio organizacijos ir t.t. Taip pat stengiamasi skatinti menininkus skiriant jiems premijas bei apdovanojimus įvairiose kultūros srityse, bet didžioji dalis tokių apdovanojimų būna remiami iš privataus sektoriaus. Stengiamasi ugdyti meninius gebėjimus jau nuo pat mažens todėl, kuriamos meninių programų integracija į mokymosi programą, remiamos jaunimo meno mokyklos, kuriamos naujos programos universitetuose bei plėtojamas studentų pasikeitimo programos su kitų šalių universitetais, tačiau visa parama skirta menininkui kaip vienetui yra per maža, kad jie jaustų šalies paramą.

Nuo pat pirmųjų kultūros politikos apraiškų Graikijoje ypač di

idelis dėmesys buvo ir yra skiriamas kultūriniam paveldui. Didžioji dalis gaunamų lėšų yra skiriama šiai sričiai, privataus sektoriaus lėšas taip pat stengiamasi pritraukti puoselėjant, išsaugant kultūros paveldą statant naujus muziejus, restauruojant senuosius pastatus, paminklus, organizuojant renginius istorinėse vietose, taip pat kuriant nuolaidų sistemą objektų lankymuisi, naujų programų kūrimui, kurios padėtų išugdyti specialistus, kurie galėtų dirbti su kultūriniais, istoriniais paminklais ir pan., tačiau tokio didelio šalies dėmesio praeičiai paprasti valstybės piliečiai neįvertina ir tai parodo muziejų, paminklų lankytojų skaičius :

Metai 1998 1999 2000 2001
Archeologinės vietos, paminklai 6 725 278 5 964 441 7 141 420 6 336 272
Muziejai 2 207 585 1 595 295 1 948 288 1 724 931

Tik 13,6%, 2002 m. Eurobarometro tyrime dalyvavusiu respondentų per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo aplankę muziejų, o 26,1% buvo aplankę archeologinę vietą ar paminklą. Tačiau Graikijos piliečiai nuo pat senų laikų labai didžiavosi ir didžiuojasi esą graikų tautybės žmonės, taip pat patys stengiasi išlaikyti savo kultūrą populiarindami graikišką muziką, net 62,5% 2002m. Eurbarometre dalyvavę repondentai pasakė, kad nuolat klausosi graikiškos muzikos, o 37% iš jų, kad per paskutiniuosius metus dalyvavo gyvame graikų atlikėjų koncerte ir 30,7% teko šokti graikiškus šokius.
Žinoma, aukšti graikiškos muzikos bei šokių procentinės išraiškos rodikliai nėra patys pagrindiniai, kuriais reikėtų vadovautis ir spręsti apie bendrą kultūros situaciją šalyje, nes nuo prigimties graikai garsėja mėgstantys linksmybes ir laikosi šventinių tradicijų, todėl šioje vietoje atsakingų institucijų priimti sprendimai susiję su šia sritimi (kaip pavyzdys kiekviena radijo stotis per dieną savo eterio 7 val. turi skirti graikiškai muzikai) turėjo mažai įtakos.
Svarbesni rodikliai apie esamą šių dienų situaciją turėtų būti tai, kad pagal 2002m. Eurobarometro tyrimą 54,3% respondentų per paskutiniuosius dvyliką mėnesių nėra perskaitę nei vienos knygos, nors nuo 1990 m. skaičius padidėjo trigubai. O naujųjų technologijų panaudojimas kultūriniame kontekste tarp visų Europos Sąjungos šalių yra ypač mažas. Vos 15% visų Eurobarometro (ankščiau minėtų metų) respondentų naudojasi internetu, o 25% turi galimybę naudotis personaliniu kompiuteriu. Kultūros ministerija komentuoja, kad tokie maži rodikliai yra dėl kelių svarbių priežaščių, pirmiausia dėl mažo kompiuterinio raštingumo, vėliau dėl graikams būdingo bendravimo gyvai ir duomenų kaupimo bei dalinimosi iš lūpų į lūpas. Taip pat pati Graikijos visuomenė nėra dar pasiruošusi pasinaudoti naujosiomis technologijoms, nes vos kelios ministerijos ar svarbesni muziejai turi savo internetinius tinklalapius. Tačiau aktyviai stengiamasi populiarinti šią sritį, vykdomas kasmetinis festivalis Med@terra, kurio pagrindinis tikslas pristatyti naujausius bei novatoriškiausius būdus pristatyti savo kūrybą ir pan. Taip pat vykdomos parodos su naujųjų technologijų panaudojimu iš viso pasaulio. Gautos lėšos iš Europos Komisijos informatyviai visuomenei kurti bei skatinti naudojamos kurti programas skirtas mokytis kompiuterinio raštingumo, lankytojų administravimui ir pan.

Nuo 2006 m. sausio 15d. išrinktas naujasis kultūros Ministras Georgios A. Voulgarakis negarsėja radikaliomis idėjomis ir veiksmais, todėl yra spėjama, kad ir toliau formuojama Graikijos kultūros politika išliks ištikima pirmiausia senovės kultūros ir istorijos paveldo saugojimui ir populiarinimui ir tik paskui dėmesys bus nukreiptas į naujųjų amžių menininkus, kurie ir dabar negauna pakankamos paramos ir dėmesio iš valstybės skirtingoms savo kūrybos stadijomis, tik privatus sektorius bei Europos Sąjungos parama bus vienas pagrindinių šaltinių, kurie padės jaunam menininkui toliau kurti bei laukti kol ateis laikas, kai bus atsigręžiama į gyvus naujojo meno propoguotojus.

Naudota literatūra:

1. Council of Europe/ERICarts, “Compendium of Cultural Policies and Trends in Europe, 8th edition”, 2007 http://www.culturalpolicies.net/down/greece.pdf;
2. Hellenic Ministry of Culture, http://www.culture.gr/ ;
3. Graikų kultūros žurnalas “Galera”, 2006m. Nr.6.

Leave a Comment