Žmogaus kilmė

Žmogaus kilmė

Iš šiuolaikinių gyvūnų rūšių žmogui artimiausios yra žmoginės beždžionės – šimpanzė, gorila, gibonas ir orangutangas, tačiau negalima sakyti, kad žmogus kilo iš beždžionės. Tiesiog beždžionės ir žmogus turėjo bendrą protėvį. Šios abi atšakos kadaise išsiskyrė ir patyrė skirtingą raidą. Beždžionės daugiausia prisitaikė gyventi medžiuose. Jų ilgos priekinės galūnės, platūs pečiai ir kitokie nei žmonių dantys. Palyginti su jomis, žmogaus galvos smegenys daug didesnės ir tobulesnės, žmogus vaikšto stačias. Manoma, kad žmogui atsirasti itin reikšmingas buvo Žemės klimato pokytis, dėl kurio suumažėjo miškų plotai. Mūsų protėviai, iki tada gyvenę miškuose, persikėlė į savanas. Tam, kad galėtų mikliau judėti savanos žolėse, jie turėjo vaikščioti stati. Priekinės galūnės tuomet likdavo laisvos. Jomis galima buvo ką nors imti, nešti, naudoti įrankius. Ilgainiui šios būtybės išmoko priekinėmis galūnėmis atlikti vis sudėtingesnius veiksmus. Tai savo ruožtu skatino tobulėti smegenis. Pagaliau atėjo laikas, kai dabartinio žmogaus protėviai ėmė naudotis ugnimi, kalbėti. Žmogaus fosilijų iš seniausių evoliucijos etapų surasta gana mažai – ko gero, pirmykščiai žmonės gyveno atogrąžose, kur organizmai grreit suyra. Dažniausiai randamos iškastinių žmonių liekanos paprastai yra dantys ir kaukolės dalys.

– šimpanzė – gorila

Australopitekai iš medžių nulipo ant žemės

Beždžionių ir žmogaus bendri protėviai (egiptopitekai ir kiti) gyveno prieš 6-10 milijonų metų medžiuose, drėgnuose Afrikos atogrąžų miškuose. Iš tų gyvūnų radosi vadinamasis au

ustralopitekas – seniausias žinomas žmogaus protėvis. Pirmykščiai australopitekai tikriausiai dar karstėsi medžiais, vėliau jie stati vaikščiojo žeme. Jų ūgis buvo apie vieną – pusantro metro. Smegenų turėjo tiek, kiek šiuolaikinės žmoginės beždžionės. Australopitekai būriais klajojo po savaną, rinko vaisius ir šaknis, medžiojo. Spėjama, kad jie net mokėjo naudotis nesudėtingais įrankiais.

– orangutangas

Pirmykščiai žmonės mokėjo naudotis ugnimi

Australopitekai išmirė, tačiau kai kurie jų palikuonys su didesnėmis galvos smegenimis davė pradžią tolesnei raidai. Maždaug prieš 2 milijonus metų atsirado žmogaus pirmtakai, vadinami pirmykščiais žmonėmis – Homo erectus (“stačiasis žmogus”). Jų veido apatinė dalis nebuvo taip atsikišusi kap australopiteko, o dantys buvo tokie kaip žmogaus. Pirmykščiai žmonės gaminosi įvairius įnagius ir mokėjo naudotis ugnimi. Medžioklė vertė juos tobulinti ginklus, bendrai medžiodami jie lavino savo kalbos padargus. Tie dalykai vertė lavėti gaalvos smegsnis.

Pirmieji protingieji žmonės (Homo sapiens) atsirado žemėje
apytiksliai prieš 80 000-130 000 metų

Mokslininkai įvairiai spėlioja, kaip atsirado šiuolaikinis protingas žmogus (Homo sapiens sapiens). Viena hipotezė teigia, jog iš pirmykščių žmonių (Homo erectus) kilo tolimesnė pakopa – neandertalietis (Homo sapiens), o iš jo – jau šiuolaikinis protingasis žmogus (Homo sapiens sapiens). Kita – jog drauge su kiek vėliau atsiradusiu šiuolaikinių žmonių tipu (taip pat Homo sapiens) Žemėje gyveno ir neandertaliečiai. Jie buvo žemaūgiai, kresni. Jų antakių lankai ir žandikauliai buvo gerokai stambesni, o galvos smegenys bemaž tokio di

idumo kaip šiuolaikinių žmonių. Neandertaliečiai buvo patyrę medžiotojai. Jie gyveno olose, tačiau mokėjo statytis būstus. Neandertaliečiai laidojo savo mirusiusius, tad galima spėti juos turėjus šiokių tokių religinių sampratų.
Dar viena hipotezė teigia, jog šiuolaikinis protingasis žmogus (Homo sapiens sapiens) atsirado susiliejus neandertaliečiams ir kitos kilmės šiuolaikinio žmogaus protėviams. Pagaliau kai kurie tyrinėtojai mano, jog neandertaliečiai išmirė dėl nežinomų priežasčių arba juos nurungė ir jų vietą užėmė protaujantis šiuolaikinis žmogus – Homo sapiens sapiens. Jis iš tiesų aukštsnis ir grakštesnis už neandertalietį, jo kaukolės sandara ir dydis – panašus į mūsų. Pirmieji šiuolaikinių žmonių protėviai turėjo savitą kultūrą. Jie savo olose sukūrė meistriškų sieninės tapybos darbų. Šiuolaikinės žmonių rasės susidarė labai seniai. Žmogus biologiškai beveik nepakito per paskutiniuosius 30 000 metų. Taigi šiuolaikinis žmogus Homo sapiens sapiens atsirado prieš 35 000-40 000 metų.

Žmogus pats gali nukreipti savo raidą

Žmogus atsirado žemėje palyginti vėlai. Jeigu tarsime, kad visas Žemės amžius tėra 12 valandų, žmogus kaip gyvūnų rūšis gyvuoja planetoje vos 30 sekundžių, o mūsų naujoji istorijos epocha (apie 7000 metų) – tik dalį sekundės. Taigi žmogus evoliucijos eigoje iš pirmykščio išsirutuliojo į dabartinį žmogų. Išlavėjusios smegenys leido žmogui kurti vis tobulesnę kultūrą, patirtį bei gebėjimus perduoti iš kartos į kartą. Tačiau sykiu žmonijos raidoje kyla vis daugiau neigiamų reiškinių. Būdamas protingas, žmogus privalo kiek įmanoma stengtis sąmoningai tobulinti sa

avo raidą.
Vieni opiausių nūdienos keblumų yra staigus žemės gyventojų prieaugis, beatodairiškas gamtinių išteklių eikvojimas bei aplinkos teršimas.

Leave a Comment