Nafta

Apie bendrovę
AB “Mažeikių nafta” buvo įsteigta 1998 m. gruodžio 1 d. Į Lietuvos naftos bendrovę įeina: nuo 1980 m. dirbanti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, nuo 1999 m. pradėjęs veikti Būtingės terminalas bei nuo 1970 m. naftą ir jos produktus pumpuojantis Biržų naftotiekis.
Ilgametė šių įmonių praktika, reikšminga bendradarbiavimo patirtis ir strategiškai svarbūs laimėjimai toli už šalies ribų garsina Lietuvos naftininkus kaip patikimus, dalykiškus ir atsakingus partnerius, dirbančius pažangiausiais ir moderniausiais metodais.
Trumpa istorija
1972 m. pradėta statyti Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.
1995 m. valstybinė įmonė “Nafta” reorganizuojama į akcinę bendrovę “Mažeikių nafta”, kuurios 90 proc. akcijų priklauso valstybei.
1998 m. gruodžio 1 d. įsteigtas naftos ūkio koncernas, į kurį įeina “Mažeikių nafta”, Būtingės terminalas ir Biržų naftotiekis.
1999 m. liepos 22 d. Būtingės terminale pripildytas pirmasis tanklaivis.
1999 m. spalio 29 d. 33 proc. “Mažeikių naftos” akcijų įsigyja JAV bendrovė “Williams International”. Šiai bendrovei perduodamas įmonės valdymas.

Veikla

AB “Mažeikių nafta” veikla: naftos ir naftos produktų transportavimas vamzdynais;
naftos krova į tanklaivius;
naftos perdirbimas ir perdirbimo paslauga (procesingas);
siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai didmeninė prekyba naftos produktais.

Įmonės personalas

Personalo vaaldymas, strateginis požiūris į personalo vystymą tampa labai svarbiu XXI amžiuje. Žmogiškieji ištekliai turi didžiulę įtaką ir “Mažeikių naftai” tampant sparčiai besivystančia, lyderiaujančia pasaulinio lygio įmone. AB “Mažeikių nafta” darbuotojų amžiaus vidurkis – 38 metai tai pats darbingiausias ir produktyviausias žmogaus gyvenimo tarpsnis. Sp

pecifinėje greitai modernėjančioje bendrovėje dirba profesionalių specialistų kolektyvas – 94 proc. visų darbuotojų turi aukštąjį ar spec. išsimokslinimą. Ypatingas dėmesys bendrovėje skiriamas personalo mokymui ir tobulinimui, psichologiniam ir profesiniam pasirengimui nuolat vykstantiems pokyčiams, kuo geresnių darbo sąlygų sudarymui.

Ekologija

AB “Mažeikių nafta” skiria ypatingą dėmesį aplinkosaugai. Bendrovė skiria daug lėšų gamtos apsaugos priemonių diegimui, glaudžiai bendradarbiauja su žymiomis tarptautinėmis kompanijomis kurdama ekologines programas. “Mažeikių nafta” yra tvirtai užsibrėžusi laikytis visų aplinkosaugos reikalavimų. Šiam tikslui bendrovė 1999 m. išleido 7,8 mln. litų.
Pasaulyje pripažintų firmų atlikti bendrovės gamtosauginiai auditai teigiamai vertina įmonės ekologinę situaciją, jos veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos ir tarptautiniams aplinkosaugos reikalavimams. Siekdama užtikrinti nepriekaištingą nelaimingų atsitikimų, kurie gali pakenkti aplinkai, likvidavimą, AB “Mažeikių nafta” rūpinasi techninių priemonių parengimu, organizuoja nuolatines skubios pagalbos tarnybų pratybas, naudojasi civilinės attsakomybės draudimu polisu.

Geografinė padėtis

AB “Mažeikių nafta” Lietuvos žemėlapyje sudaro šiaurinį šalies pakraštį žyminčią liniją: Biržai – Mažeikiai – Būtingė.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonė, yra 18 km į šiaurės vakarus nuo Mažeikių miesto, netoli (apie 90 km) nuo veikiančių Klaipėdos, Būtingės ir Ventspilio (Latvija) terminalų.
Biržų filialas, įsikūręs šiauriausiame Lietuvos rajone, kurį su Mažeikių naftos perdirbimo įmone jungia 220 km naftotiekio atšaka.
Būtingės filialas, ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto-importo terminalas yra visus metus neužšąlantis uostas, turintis puikias galimybes eksportuoti naftą iš Rytų bei importuoti naftą iš Va

akarų. Mažeikių naftos perdirbimo įmonę ir Būtingės terminalą jungia 92,5 km ilgio naftotiekis.

Naftos perdirbimo imonė

Mažeikiai
Mažeikiai – dešiniajame Ventos krante išsidėstęs miestas, 10 km nuo sienos su Latvija. Pirmą kartą rašytiniuose istorijos šaltiniuose minimas jau nuo 16 a.
Ypač sparčiai pradėjo plėstis nuo 1868 m., pradėjus tiesti geležinkelį iki Liepojos. Dabar tai aštuntasis pagal dydį Lietuvos miestas. Šiuo metu moderniame pramonės ir prekybos mieste bei rajone gyvena apie 70 tūkst. gyventojų.

Apie imonę

Mažeikių naftos perdirbimo įmonė pradėjo dirbti 1980 metais. Šiandien “Mažeikių nafta” – vienintelė naftos perdirbimo įmonė Baltijos valstybėse, dirbanti kaip “Typical Complex Refinery” (kompleksinio perdirbimo įmonė).

Pajėgumas

Projektinis Mažeikių naftos perdirbimo įmonės pajėgumas – 15 mln. t naftos per metus. Siekiant geriau išnaudoti gamybinius pajėgumus, perdirbama ir kita žaliava – dujų kondensatas, mazutas ir vidutiniai distiliatai.
Pagrindinių įmonės įrenginių pajėgumas:
• atmosferinė reaktifikacija – 15 mln. t per metus;
• katalizinis riformingas – 2 mln. t per metus;
• žibalo hidrovalymas – 1,2 tūkst. t per metus;
• dyzelino hidrovalymas – 4 mln. t per metus;
• vakuuminė mazuto reaktifikacija – 5,3 mln. t per metus;
• vakuuminio distiliato hidrovalymas – 2,4 mln. t per metus;
• katalizinis krekingas – 2 mln. t per metus;
• absorbcija ir dujų frakcionavimas – 450 tūkst. t per metus;
• MTBE gamyba – 80 tūkst. t per metus;
• bitumo gamyba – 350 tūkst. t per metus;
• sieros gamybos įrenginiai – 70 tūkst. t per metus;
• vizbrekingas – 1,6 mln. per metus;
• vandenilio įrenginys – 20 tūkst. t per metus;
Artimiausiuose modernizacijos planuose – naujas alkilinimo įrenginys, skirtas suskystintų dujų perdirbimui į benziną; naujas izomerizacijos įrenginys, padėsiantis ga

aminti didesnio oktaninio skaičiaus benziną; rezervuarų parko plėtimas ir kt. projektai.

Žaliava

Žaliava į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą importuojama iš Rusijos. Vakarų Sibiro nafta į Lietuvą transportuojama 720 mm skersmens naftotiekio magistrale per Novopolocką (Baltarusija) iki Biržų, iš kur 220 km atšaka pasuka į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę. Vamzdyno atšakos iki Mažeikių projektinis pajėgumas – 16 mln. t per metus.
Pradėjus veikti Būtingės reversiniam importo-eksporto terminalui atsirado galimybė alternatyviam žaliavos tiekimui. Pirmą kartą Šiaurės jūros FLOTTA nafta, skirta perdirbimui, per Būtingės terminalą importuota 1999 m. lapkričio 25 d.

Gamyba

Įmonė nuolat gerina savo gaminamos produkcijos kokybę ir žaliavos perdirbimo efektyvumą. 1995m. visiškai atsisakyta etiliuotų benzinų gamybos; nuo 1996m. įmonė garsėja aukštos kokybės neetiliuoti benzinai su multifunkciniais priedais VENTUS ir žieminis dyzelinis kuras; pradėta reaktyvinių variklių kuro JET A1, visiškai atitinkančio pasaulinius standartus, gamyba; 1999m. pradėti naudoti multifunkciniai priedai dyzelino kokybei gerinti; pradėta polimerais modifikuoto kelių bitumo gamyba ir t. t.

Prekyba

Nuo 1999m. padidėjo AB “Mažeikių nafta” dalis Lietuvos rinkoje: benzinų – iki 76%, reaktyvinio kuro – iki 85%, dyzelino – iki 89%. Daugiau nei 50% pagaminamos produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą, Latviją, Ukrainą, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Estiją ir kt.
Bendrovės marketingo strategija grindžiama lanksčia kainodaros politika, pateikiant vartotojams aukštos kokybės naftos produktus.
AB “Mažeikių nafta” bendradarbiauja su didžiausių pasaulio kompanijų – “Shell”, “Statoil”, “LUKoil”, “Neste” – atstovybėmis, didindama savos rinkos dalį tiek Lietuvoje, tiek už jo

os ribų. Naudodamasi “BP Amoco” ir “Williams” patirtimi didina produkcijos pardavimo apimtis Vakarų Europos regione.
2000 m. AB “Mažeikių nafta” išsaugojo lyderio pozicijas Lietuvos rinkoje. Įmonė ir toliau stengiasi gaminti kuo kokybiškesnius naftos produktus ir jais visiškai aprūpinti Lietuvos vartotojus.

Ekologija

Naftos perdirbimo įmonėje įdiegta pažangi monitoringo sistema. Aplinkos apsaugos specialistai, naudodamiesi moderniais prietaisais, kontroliuoja išmetamų teršalų kiekį tiek įmonės teritorijoje, tiek už jos ribų.
Pastaraisiais metais žymiai sumažėjo vandens ir oro tarša. Nuo 2000 sausio 1 d. “Mažeikių nafta” nebeeksploatuoja ir nebeišleidžia į Baltijos jūrą išvalytų bendrovės vandenų.
Buvo atliktas aeracijos grunto ir gruntinio vandens “Mažeikių naftos” teritorijoje ekologinis įvertinimas. 2000 m. pabaigoje pradėjo veikti naftos produktais užteršto grunto regeneravimo aikštelė.

Būtingės terminalas

Būtingė

Būtingė – viena iš 25 km Baltijos jūros pakrante besitęsiančių Palangos miesto gyvenviečių, kur šiuo metu veikia modernus naftos importo-eksporto terminalas. Baltijos pakrantė prie Ražės upės žiočių buvo apgyvendinta dar neolito eroje – tai liudija daugybė archeologinių radinių, senkapių bei gynybinių sienų liekanos. 1791 m. Palanga gavo Magdeburgo miesto teises, garsėjo kaip gintaro gavybos centras ir kurortas.

Apie filialą

1995m. buvo įkurta akcinė bendrovė “Būtingės nafta”, kuri 1998m. pabaigoje tapo didžiausios Lietuvos naftos kompanijos – AB “Mažeikių nafta” – Būtingės padaliniu.
1999m. vasarą (liepos 21d.) pradėtas eksploatuoti Būtingės terminalas – moderniausias AB “Mažeikių nafta” filialas.
Ant Baltijos jūros kranto pastatytas reversinis naftos eksporto – importo terminalas yra visus metus neužšąlantis uostas, galintis eksportuoti naftą iš Rytų bei importuoti naftą iš Vakarų.

Teriminalas

Šis moderniausias ir geriausias AB “Mažeikių nafta” padalinys atitinka visus naujausius veikimo, saugumo, aplinkosaugos reikalavimus. Sumontuoti mažai energijos sunaudojantys siurbliai, kompiuterizuotas visas terminalo valdymas, veikia avarinio stabdymo įrenginiai su automatiškai užsidarančiomis sklendėmis (įskaitant silpnąsias jungtis), automatizuota priešgaisrinė sistema, automatizuota nuotėkių paieškos sistema, pradėta naudoti unikali nuotėkų paieškos sistema jūriniame vamzdyne – būtent šią technologiją Būtingės terminalas, mūsų duomenimis, naudoja pirmasis pasaulyje.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonę ir Būtingės terminalą jungia 92,5 km ilgio naftotiekis.
Būtingės terminalą sudaro: magistralinis vamzdynas – jungiantis Mažeikių naftos perdirbimo įmonę su Būtingės terminalu, siurblinė Mažeikiuose, terminalo įrenginiai bei talpyklų parkas Būtingėje, jūrinis vamzdynas ir plūduras (SPM).
Per metus Būtingės terminalas gali eksportuoti 8 mln.tonų, importuoti – nuo 5 iki 6,1 mln. tonų naftos.
Būtingės terminalas – vienintelis Baltijos jūroje, galintis aptarnauti net 150 tūkstančių tonų talpos tanklaivius. Tokio tanklaivio krovos laikas – 36 val., pilnas aptarnavimas – 44 val. Pumpavimo pajėgumas – nuo 5300 kub. m. iki 5700 kub. m. per valandą.
Vieno tanklaivio prišvartavimo plūduras (SPM) su grandinine įtvirtinimo (CALM) tipo sistema yra Baltijos jūroje 20 m gylyje, 7,5 km nuo kranto. Vienas 36 colių skersmens povandeninis naftotiekis, skirtas dvipusiam tekėjimui, jungia terminalą su plūduru (SPM). Tai Būtingei sudaro puikias galimybes eksportuoti Rusijos ir NVS šalių naftą bei importuoti lengvą ar vidutinę naftą iš Vakarų.
Iš pakrantės jūrinės dalies plūdurą (SPM) galima reguliuoti įvairiomis kryptimis, nepaisant vėjo ir vandens srovių krypties, sudarant galimybes saugiam manevravimui ir priėjimui prie SPM.
JAV kompanija “Fluor Daniel” atliko jūrinės dalies plūduro bazinį projektą, plūdurą gamino “Sofec” (JAV), sertifikavo ABS (“American Bureu of Shipping”).

Privalumai

Pagrindiniai Būtingės terminalo privalumai:
• terminalas suprojektuotas remiantis naujausiais API (“American Petroleum Institute”) bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais;
• panaudotos moderniausios ir pažangiausios statybos bei montavimo darbų technologijos, aukštos kokybės medžiagos ir įranga;
• remiantis garsių tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais, patvirtinta griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa;
• automatizuotas viso darbinio proceso valdymas; atskira automatizuota vamzdyno nuotėkio ir krante ir jūroje paieškos sistema;
• civilinės atsakomybės draudimo polisas;
terminalo cheminės laboratorijos paslaugas teikia Didžiosios Britanijos kompanija ITS (“International Testing Service”), atliekanti visą naftos kokybės ir kiekybės parametrų įvertinimą tiek pagal rusiškus, tiek pagal europietiškus (IP) bei amerikietiškus (ASTM) standartus.

Ekologija

Būtingės terminale taikomos moderniausios technologijos, tarp jų – ir naftos nuotėkio aptikimo sistema.
Remiantis garsių tarptautinių kompanijų bei Lietuvos mokslininkų poveikio aplinkai įvertinimais, patvirtinta griežta aplinkos apsaugos monitoringo programa. Gamtosauginį Būtingės terminalo monitoringą nuolat atlieka Klaipėdos Universitetas – visi terminalo įrenginiai vertinami pagal naujausius standartus ir kodus API, ASME, Lietuvos standartus, kurie atitinka Europos sąjungos reikalavimus.
Terminale veikia avarinio stabdymo įrenginiai su automatiškai užsidarančiomis sklendėmis (įskaitant silpnąsias jungtis), automatizuota priešgaisrinė sistema.
Siekdamas užtikrinti nepriekaištingą galimų nelaimingų atsitikimų likvidavimą, Būtingės terminalas naudojasi šiomis priemonėmis:
• du laivai, aptarnaujantys terminalą, yra aprūpinti modernia naftos surinkimo nuo jūros paviršiaus technika. Naftos išsiliejimo atveju šie laivai operatyviai lokalizuotų išsiliejimą, neleistų jam plisti toliau ir surinktų išsiliejusią naftą.
• Klaipėdos jūros uoste budi avarijų likvidavimo ir gaisrų gesinimo laivas “Šakiai”, kuris gali atskubėti į pagalbą visą parą.
• Būtingės terminalas priklauso Londone įsikūrusiam naftos išsiliejimų likvidavimo centrui “Oil Spill Response”. Šios organizacijos parama taip pat prieinama bet kuriuo metu.
Baltijos jūroje ne kartą buvo surengtos pratybos, kurių metų Lietuvos specialistai praktikavosi efektyviai ir operatyviai likviduoti bet kokią Būtingės terminalo avariją.

Biržų naftotiekis

Apie filialą

Naftos transportavimo vamzdynai per Lietuvos teritoriją buvo pradėti tiesti 1966 m. Dar po poros metų 1970 m. netoli Biržų, Stačkūnų kaime, darbą pradėjo tarpinė naftos perpumpavimo stotis.
1995 m. ji reorganizuota į specialiosios paskirties akcinę bendrovę “Naftotiekis”, kuri 1998 m. pabaigoje tapo didžiausios Lietuvoje naftos kompanijos – AB “Mažeikių nafta” – Biržų padaliniu.

Ekologija

Biržų filialas šiuo metu prižiūri 500 km eksploatuojamų naftos ir jos produktų transportavimo vamzdynų. Naftotiekis turi didžiausią ir galingiausią avarinę-atstatomąją tarnybą: galinga technika, mobilūs siurbliai, ekskavatoriai, buldozeriai, naftos surinkimo bei užtvėrimo įrengimai, sraigtasparnis.
Vamzdynai nuo korozijos saugomi bitumine danga arba apsaugine plėvele ir elektrochemine apsauga, naudojant aktyviosios katodinės apsaugos metodą.
Pasyvi apsauga – vamzdynų izoliavimas. 1995 m. įsigytos firmos “CRS EVANS” izoliacijos nuėmimo bei padengimo mašinos (nauja izoliacija uždedama pašalinus senąją bituminę). Šie darbai atliekami tik vasaros periodu, per sezoną pakeičiama 10-12 km izoliacijos.
11995-1996 m. atlikta naftotiekio “Polockas-Biržai-Ventspilis” vamzdyno vidinė diagnostika-defektoskopu , keliaujančiu vamzdynu. Jos metu nustatyti vamzdyno įlenkimai, vidinės ir išorinės korozijos židiniai, mechaniniai pažeidimai, išilginių bei skersinių siūlių kokybė. Taip pat atlikta produktotiekio “Ilukstė-Biržai-Ventspilis” bei naftotiekio “Polockas-Biržai-Mažeikiai” vamzdynų vidinė diagnostika.
2000 m. vasaros pabaigoje pradėjo veikti programinė įranga, numatanti naftos plitimą upėmis ir grioviais galimos avarijos atveju, tad avarinės likvidavimo tarnybos gali greičiau ir efektyviau užkirsti kelią teršalams plisti. Viename naftotiekio metre telpa apie 400 l naftos, tad avarijos atveju gamtai gresia didelė žala.
Saugus naftotiekio vamzdyno eksploatavimas – tarptautinė problema, mat, iš 220 su naftotiekiu besikertančių Lietuvos upių tik 14 teka į mūsų šalies teritoriją, likusios – į Latviją

Naftotiekis

Pirmoji naftos magistralė “Polockas-Biržai-Ventspilis” pastatyta 1968 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje – 87 km, našumas – 13-14 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras – 720 mm). Produktotiekis “Ilukstė-Biržai-Ventspilis” pastatytas 1971 m. (ilgis Lietuvos teritorijoje – 87 km, našumas – 4 mln. t naftos produktų (dyzelino) per metus, vamzdžio diametras – 530 mm). Naftotiekis “Polockas-Biržai-Mažeikiai” pastatytas 1979 m. Jo ilgis Lietuvos teritorijoje – 225,5 km, pajėgumas – 14 mln. t naftos per metus, vamzdžio diametras – 720 mm.
Mažeikių naftos perdirbimo įmonę su Biržų siurbline, esančia ant pagrindinės naftotiekio atšakos (einančios nuo Vakarų Sibiro ir Vakarų Uralo naftos telkinių per Polocką Baltarusijoje) jungia 28 colių skersmens vamzdynas, kurio pajėgumas – 16,2 mln. t per metus.
Vakarų Sibiro nafta į Lietuvą transportuojama dviem naftotiekio magistralėmis per Novopolocką (Baltarusija) iki Biržų, iš kur viena 220 km atšaka pasuka į Mažeikių naftos perdirbimo įmonę, kita – į Ventspilį.
Naftotiekių trasose maždaug kas 120 km pastatytos didesnio ar mažesnio pajėgumo perpumpavimo stotys. Lietuvos teritorijoje yra 3 naftos perpumpavimo stotys. Vamzdynuose kas 20 km sumontuotos sklendės. Naftos perpumpavimo stočių sklendės ir siurbliai valdomi iš centrinės dispečerinės Biržuose, tokiu pat būdu kontroliuojami slėgiai vamzdyne.

Leave a Comment