Žana d’ark

Žana d’Ark. Ji (gime 1412 m. – mire 1431 m.) buvo pavadinta Orleano mergele, nes kai anglai apsupo Orleana (1429 m.), visi lauke tik stebuklo, kad kas nors juos išvaduos. Tas stebuklas ir ivyko. Žana d’Ark girdejo archangelo Mykolo ir šventuju Kotrynos ir Margaritos balsus, pranešusius apie šventa misija – išvaduoti šali. Taigi Žana papraše karaliaus žirgo ir palydos. Nuvykus i Orleana, ji išgelbejo per dešimti dienu. Po to ivykio (1431 m.), ji buvo atiduota anglams, paskelbta eretike ir ragana, buvo sudeginta. 1456 m. naujojo (bažnytinio) proceso meetu buvo reabilituota
Istorijos faktai: 1412 m. sausio 5 d. mažame Šampanes (Champagne) provincijos miestelyje Domremy gime Žana D’Ark. Jos tevai buvo krikšcionys, bet labai neturtingi žmones. 1415 m. Prancuzijos pulkai nusprende pasipriešinti anglams ir nutraukti ju invazija Normandijoje. Taciau šis išpuolis baigesi tragiškai – 1415 m. spalio 25 d. puikiai organizuota ir gerai ginkluota anglu kariuomene tiesiog nokautavo prancuzus, kurie neteko net 7000 riteriu. 1424 m. vasara Žana D’Ark pirma karta išgirdo balsus iš Dangaus. Jos teigimu, mergaitei pasirode angelai (šventieji Catherine, Michaelas ir Margaret), kurie liepe jai nuusikirpti plaukui, užsideti vyriškus drabužius ir susitikti su nekarunuotu Prancuzijos karaliumi Charlesu. 1429 m. vasario menesi po 11-os dienu klajoniu per anglu užgrobtas teritorijas Žana D’Ark atvyko i Chinono pili, kur tuo metu gyveno Charlesas. “Dievo pasiuntine” susitiko su Charlsu ir pe

erdave savo misija: “Rojaus karalius mane atsiunte, kad išlaisvinciau Orleana nuo anglu grobiku ir atvesciau Karaliu i Reimsa, kur jis bus karunuotas ir pagerbtas”. Charlesas pažadejo viskuo pasirupinti. 1429 m. balandžio menesi Tourso mieste Žanai D’Ark buvo iteikti visi ginklai, apranga, kardas ir veliava, ant kurio buvo atspausdintas Dievo paveikslas ir žodžiai “Jesus, Maria”. 1429 m. gegužes 8 d. nuo anglu apgulties buvo išlaisvinta paskutine Orleano miesto tvirtove. Tai buvo pirmoji Žanos D’Ark pergale. 1429 m. birželio 18 d. ivyko mušis prie Pathay’aus: lordo Tallboto kariuomene buvo lengvai nuginkluota, o prancuzu pulkai prarado vos tris žmones. 1429 m. liepos 17 d. Reimso mieste buvo karunuotas Prancuzijos karalius Charlesas VII-asis. 1430 m. prasidejo labai sunkus laikai Žanai D’Ark ir jos vadovaujamiems kariams: nelaimeta nei vienas mušis, nesekmingai baigesi bandymas iššlaisvinti Paryžiu. 1430 m. spalio 23 d. kovodama Compiegne miestelyje (netoli Paryžiaus) Žana D’Ark pateko i nelaisve ir buvo parduota anglams. Kaip bebutu keista, Prancuzijos karalius, del kurio ji kovojo ir rizikavo savo gyvybe, net nebande jos išlaisvinti. 1430 m. gruodžio menesi Žana D’Ark buvo atvežta i Ruana (dabartine Normandijos sostine), kur buvo kalinama, kankinama ir teisiama. 1430 m. vasario 21 – gegužes 23 d. vyko oficialus Žanos D’Ark teismas. 1431 m. gegužes 30 d. kovotoja už Prancuzijos laisve buvo apkaltinta raganyste ir nepaklusnumu bažnyciai, nes ji devedavo vyriškus dr
rabužius, kas tais laikais buvo griežtai uždrausta. Žana D’Ark buvo sudeginta ant laužo Ruano turgaus aikšteje. 1456 m. (praejus ketveriems metams po to, kai Prancuzija iškovojo nepriklausomybe) Prancuzijos karalius Charlesas VII-asis isake oficialiai peržiureti 1431 m. teismo išrašus. 1456 m. liepos 7 d. teismas iškilmingai paskelbe, kad visi kaltinimai Žanos D’Ark atžvilgiu yra neteisingi. 1920 m. Žana D’Ark buvo kanonizuota. Romos bažnycia pripažino Prancuzijos didvyre Šventaja.

Leave a Comment