XX amziaus karai

Pirmasis Pasaulinis karas

Priežastys
Iki 1914m didžiosios valstybės varžėsidėl kolonijų, rinkų ir tarptautinio statuso. Pracūzai degė noru atsirevanšuoti Vokietijai dėl Elzaso ir Lotaringijos praradimo, vokiečiai norėjo išsikovoti ,,vietą po saule“. Turkams valdžia Balkanų pusiasalyje slydo iš rankų, o atsiradusią tuštumą norėjo užpildyti Austrija- Vengrija ir Rusija.Tačiau Balkanuose serbų nacionalistai svajojo apie Didžiąją Serbją.
Sąjungininkų sistemos.
Nepaisant pompastiško nacionalizmo didžiosios valstybės bijojo likti vienos. Vokietija, kurią baugino Prancūzijos revanšo troškimas, anksti pradėjo ieškoti sąjungininkų. 1882m Vokietija sudarėsudarė Trilypę sąjungą su Austrija-Vengrija ir Italija.Taip pat panašią sąąjungą sudarė Rusija ir Prancūzija. Sutartis įsigaliojo1894m. Po kurio laiko Didžioji Brtanija irgi pradėjo ieškoti sąjungininkų. Tam puikiai tiko Prancūzija ir Rusija.Rusijai ir Didžiajai Britanijai susitarus ė įtakos sferų Azijoje, atsirado nauja sąjunga, pavadinta Antante. Karo metu prie šios Sąjungos prisijungė ir JAV.
Karo eiga.
Serbų tikslas buvo į Didžiąją Serbiją įtraukti Bosniją ir Hercogoviną, Krotiją ir Slovėniją. Tai kėlė grėsmę Austrijai-Vengrijai, nes dauguma šių žemių priklausė būtent jai.1908m, Austrijai- Vengrijai įvedus kontrilę Bosnijoje ir Hercogovinoje, Serbijoje kilo didelis nepasitenkinmas.Austrija- Vengrija laukė tinkamo momento prradėti karą su Serbija. Tinkama proga pasitaikė 1914 metais birželio 14 d., kai bosnijos studentas nušovė Austrijos sosto įpėdinį ir jo žmoną. Lygiai po mėnesio, liepos 28d.,Austrija- Vengrija Serbijai paskelbė karą. Tačiau jos ginti stojo ,,slaviškų žemių ginėja“- Rusija.Pirmieji karo sviediniai sprogo Au

usrijai- Vengrijai apšaudant Serbijos sostinę Belgradą. Serbija su Rusijos pagalba atsakė kontrataka.Austija- Vengrija paprašė vokiečių pagalbos.Vakarų fronte vokiečių kariuomenė užpuolė Belgiją ir pasuko link Paryžiaus.Jiem pavyko prasibrauti net iki Marnos upės. Rusų kariuomenė rytuose puolė daug sparčiau negu buvo tikėtasi, todėl Vokietija buvo priversta kovoti dviem frontais. 1915m Britų laivyno ministro pasiūlimu buvo atidarytas frontas pietuose. Tačiau šis bandymas nebuvo itin sėkmingas. Vokiečiams su vengrais pavyko savo pusėn prisikalbinti Bulgariją. Jai buvo pažadėta Makedonija. Tik artimuosiuose rytuose britai stūmėsi į priekį. Rusai su britais paskatino arabus, armėnus ir kurdus sukilti prieš Turkiją, už tai žadėdami nepriklausomybę.Dar vieną staigmeną vokiečiams pateikia Italija, kuri ne tik nekariavo ju pusėje, bet ir 1915m karą pradeda būdama Antantės pusėje.Labai stiprią reakciją JAV sukėlė britų keleivinio laaivo ,,Lusitania“ nuskandinimas, nusinešęs 128 amerikiečių gyvybes.1917m Vokičiai pradėjo neribotą povandeninių laivų karą. Tai reiškė, kad vokiečiai skandins visus laivus, prisiartinusius prie Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, be įspėjimo. Per du mėnesius vokiečių povandeniniai laivai nuskandino per 1000 laivų, kurių daugelis priklausė JAV bei kitoms neutralioms valstybėms, todėl JAV 1917m. balandžio mėn. paskelbia karą Vokietijai. Tuo pačiu metu Rusijoje prasidėjo revoliucija, ir po kurio laiko Rusija išstoja iš karo.Tačiau Antantė sulaukia pastiprinimo: jos pusėje karą pradeda Japonija.tuo tarpu vokietija dėjo visas jėgas, kad pa
asiektų persilaužimą, bet jai to pasiekti nepavyko. 1918m. Vokietija kapituliuoja. 1918m. lapkričio 11 d. 11 val. Buvo susitarta dėl paliaubų.

Versalio taika. Karo padariniai.
1919m. nugalėtojai susitiko taikos konferencijoje Versalyje. Joje buvo nutarta dėl taikos sąlygu. Pagal jas vokiečiai turėjo prisipažinti sukėlę karą, bei sumokėti kontribucijas.Be to jie turėjo palikti šalis, kuriose gyveno nemaža vokiečių.Elzasas ir Lotaringija atiteko Prancūzijai.Vokietijos kolonijas pasidalino šalys laimėtojos.Vokietijai buvo neleista turėti kariuomenės, nebent tik sienų apsaugai, bei buvo demobilizuota vakarinė Vokietijos dalis. Austrijos- Vengrijos valstybė iširo. Vietoje jos atsirado Čekija ir Jugoslavija. Taip pat buvo atkurta Lenkija. Nors Italija buvo tarp šalių nugalėtojų, tačiau iš Versalio jie grįžo nusivylę: Jie gavo Pietų Tirolį, bet liems buvo pažadėtipakrančių miestai Kroatijoje ir didžioji Albanijos dalis.1918m. Lietuva, latvija ir Estija paskelbė apie šalių susikūrimus.

Antrasis Pasaulinis karas

Priežastys
Daugelis mokslininkų mano, kad viena iš pagrindinių Anro Pasaulinio karo priežaščių buvo netinkamai paruota Versalio sutartis. Daugelis vokiešių šią sutartį laikė kaip nacionalinį pažeminimą, nes jiems teko prisiimti moralinę ir finansinę atsakomybę už Pirmąjį Pasaulinį karą. Tai skatino revanšiškas nuotaikas Vokietijoje.Dar viena iš priežasčių- didžiūjų valstybių pasyvumas. 1939m. į valdžią Vokietijoje atėjo Hitleris. Jis išstoja iš Tautų Sąjungos, kad galėtų pradėti vystiti karo pramonę. Pagal Versalio sutrtį Reino zona turėjo būti demilitarizuota, ir Vokietija turėjo palikti Sarop sritį. Ta

ačiau po 1935 m. referendumo, per kurį 90 procentų Saro srities gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Vokietijos, Hitleris pasiuntė savo kariuomenę į reino zoną. Didžiosios valstybės į tai reagavo pasyviai. Taip pat nemažą ,,indėlį“ įdėjo Japonijos ir Italijos grobikiški kėslai. Japonija atėmė iš Kinijos visą Mandžūriją, bei visą 4-ąjį dešimttmetį bombordavo įvairius kinų taikinius. Tai kėlė didelę grėsmę JAV, nes Japonija galėjo įsitvirtinti rutų azijoje ir Ramiojo vandenyno regijone. 1935- 1936m. Italija užėmė Etiopiją. Tautų Sąjunga vėl pademonstravo savo bejėgiškumą. Ji ėmėsi ekonominių sankcijų, tačiau jų niekas nesilaikė. Vengdamas likti politiškai izoliuotas, Musolinis pasirašė sutartį su Hitleriu. 1939m. Italija užėmė Albaniją.
Pirmieji veiksamai
196-1939m. Ispanijoje vykęs pilietinis karas buvo tarsi Antrojo Pasaulinio karo generalinė repeticija. Šis pilietinis karas suteikė puikias galimybes išbandyti naujus ginklus. Daugelis didžiųjų valstybių šia proga pasinaudojo.1938m. Hitlers Austrijoje sugebėjo sukurtit politinį chaosą. Chaosas davė dingstį į Austriją paiūsti Vokietijos pajagas ,,tvarkos daryti“. Įsitvirtinimas Austrijoje buvo gera išeities pozicija veiksmams Rytų kryptimi. Tais pačiais metais Vokietija pradėjo spausti Čekoslovakiją dėl Sudetų krašto, kuriame gyveno daugiau nei 3 milijonai vokiečių. 1938m. rudenį Miunchene buvo surenkta konferencija. Joje buvo prieta prie ,,kompromiso“.Čekoslonvakija Sudetus turėjo atiduoti Vokietijai, o kitus mažesnius regijonus- Lenkijai ir Vangrijai. Tie kurie tikėjo, kad Miuncheno sutartis užtikrins taiką, nusivylė, Hitleriui 1939m. užėmus likusią Čekoslovakijos dalį. Pa
asidarė aišku, kad Vokietijai Galima pasipriešinti tik jėga, todėl Didžioji Britanija ir Prancūzija garantavo Lenkijos sienas. Staliną gąsdino Hitlerio politika.1939m.Rusija Pradėjo tartis su Didžiąja Britanija ir Prancūzija dėl karinės sutarties, tačiau iš šių bandymų nieko gero neišėjo. Rugpjūčio mėnesį buvo pasirašyta nepuolimo sytartis tarp Rusijos ir Vokietijos. Slaptame protokole Lenkija buvo padalinta į rudų ir vokiečių įtakos zonas.Rusams bevo suteikta veikimo laisvė Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Besarabjoje ir Rumunijoje. Po metų šio teritorijos buvo įtrauktos į Sovietų sąjungą. Po kelių vokiečių provikacijų Hitlerio pajėgos įsiveržė į Lenkiją 1939m. rugsėjo 1 d..Didžioji Britanija ir Prancūzija laikėsi savo įsipareigojimų. Kilo naujas pasaulinis karas.
Karo eiga
Karo veiksmai Europoje
Netikėtumas ir greitis padjo vokiečiams sutriškinti Lenkiją. Didelė lenkų karo aviacija buvo sunaikinta ant žemės, o išgirtoji kavalerija nieko negalejo padaryti prieš vokiečių tankus. Prancūzija glėjo Vokietiją priversti kariauti dviem frontais, tačiau prancūzų planai buvo daugiau ginybiniai. Jų karinės pajėgos stovėjo atsitraukusios net Sovietų Sąjngai 1939 m. užėmus rytinę Lenkijos dalį. Po Lenkijos žlugimo praėjo daugiau nei puse mutų, kol kare kažkas įvyko. Tai buvo todėl, kad kariaujančio šalys nežinojo, kur jos turi pulti kitą kartą, o didelius puolimus pristabdė žiema. Žiemos karas įsiliepsnojo Skandinavijoje. Soietų Sąjunga netikėjo, kad dėl Nepuolimo sutarties su Vokietija pavyks išvengti karo veiksmų. Daugeliui svarbių teitorijų,ypač Leningradui grėdsė užpuolimas. Suomija buo laikoma Vokietijai draugiška valstybe, ir Sovietų Sąjunga siekė pastumti sienastoliau nuo Leningrado. Ji reikalavo, kad suomija atiduotų didelias Karelijos teritorijas ir kad sovietai galėtų nuomoti laivyno bazes suomių salose, kad galėtų apsaugoti įplaukimą į Leningradą. Už tai jie pasiūlė suomiams didesnias teritorijas. Suomiai šį pasiūlimą atmetė. 1939 m. lapkričio mėn. Sovietų Sąjunga užpuolė Suomiją. Iš pradžių Sovietams ne labai gerai sekėsi kariauti su suomiais, tai buvo tidėl, kad Stalinas buvo sušaudęs daugelį savo karininkų. Tačiau 1940m. suomiai pralaimėjo karą. Tuo tarpu sąjungininkai planavo užpulti Norvegijos teritorinius vandenis, kas ir buvo padaryta. Balandžio 9 d. Vokietija užpuolė Daniją ir Norvegiją ir ten visiškai įsiviešpatavo per gegužės mėnesį. Britų ir prancūzų pajėgos turėjo trauktis, nes Hitleris pradėjo karo veiksmus Vakarų fronte. Žaibiškas Vokietijaos puolimas buvo nukreiptasne priš Prancūziją, bet į vieną Belgijos aylinkę, nes buvo manomaten šten tankai negalės pravažiuoti. Greitos vokičių tankų kolonos sunaikino pracūzų ginybines linijas ir patraukė link Lamanšo.toda prie Vokietijos prisijungė Italija ir pradėjo puolimą iš pietų. Karas su SSRS prasidėjo 1941 metais birželio 22 d. Pirmaisiais karo mėnesiais vokiečiai pasiekė didelių laimėjimų. Liepos 16 d. užimamas Smolenskas, rugsėjo pradžioje apsuptas Leningradas. Rugsėjo pabaigoje krito Kijevas, pusė milijono jo gynėjų žuvo arba pateko į nelaisvę. Raudonoji armija patyrė didžiulių nuostolių, buvo sunaikinta didelė dalis aviacijos bei tankų, į nelaisvę pateko beveik trys milijonai kareivių ir karininkų.
Karo veiksmai Afrikoje
Karas prasidėjo Europoje, bet greit persimetė ir į kitus žemynus. Italija 1940 metų vasarą pradėjo puolimą Afrikoje. Iš Etiopijos italų kariuomenė veržėsi į D. Britanijos kolonijas – Keniją, Sudaną, Somalį, o iš savo kolonijos Libijos – į Egiptą, Sueco kanalo link. Tačiau anglai sustabdė italų puolimą, išstūmė juos iš Egipto ir įžengė į Libiją. Rytų Afrikoje anglai kartu su vietiniais gyventojais išvijo italus ne tik iš užimtų teritorijų, bet iki 1941 m. balandžio mėnesio ir iš pačios Etiopijos.Nacistinė Vokietijos vadovybė italams pralaimint nusiuntė į Šiaurės Afriką Vermachto dalinių. Šiai dykumos sąlygomis parengtai kariuomenei vadovavo E. Rėmelis. 1941 m. pavasarį italai ir vokiečiai pradėjo pulti anglų pozicijas Libijoje. Jie užėmė Bengazį, bet toliau veržtis neįstengė. 1941 m. antroje pusėje Vermachto vadovybė visą dėmesį skyrė Rytų frontui. Anglai 1941 m. lapkričio mėn. išstūmė priešus iš Kirenaikos (Šiaurės rytų Libijos dalies), bet laimėjimas pasirodė laikinas. 1942 m. sausio mėn. vokiečiai ir italai vėl pradėjo dideliį puolimą. Anglai buvo priversti trauktis. Frontas sustojo tik 100 km nuo Nilo žiočių, ties El Aleimenu. Tačiau lapkričio mėn. į Prancūzijos kolonijas – Maroką ir Alžyrą atgabenta amerikiečių generolo D. Eizenhauerio vadovaujama sąjungininkų kariuomenė. Ten buvę Peteno vyriausybei pavaldūs prancūzų daliniai perėjo į jos pusę. Jungtinės amerikiečių ir anglų pajėgos iki 1943 m. gegužės sutriuškino 11 Rėmelio vadovaujamos kariuomenės divizijų, iš viso apie 250 tūkst. žmonių, ir išstūmė italus bei vokiečius iš Šiaurės Afrikos. 1943 m. liepos mėn. sąjungininkai užėmė Sicilijos salą.
Italijos pralaimėjimas
Po nesėkmių Afrikoje italų kareiviai ir net generolai nenorėjo kariauti, traukdavosi iš mūšio lauko arba pasiduodavo į nelaisvę. Valdantieji Italijos sluoksniai, karalius Emanuelis III ir katalikų bažnyčia laikėsi nuomonės, jog karas jau pralaimėtas. 1943 m. liepos 25 d. Musolinis karaliaus rūmuose buvo suimtas ir nušalintas nuo valdžios. Fašistai pasirodė esą visiškai sutrikę ir nesipriešino. Jų valdžia Italijoje žlugo. Kai tik naujoji Italijos vyriausybė, vadovaujama maršalo P. Badoljo, rugsėjo pradžioje pasirašė su sąjungininkais paliaubas, vokiečių armija okupavo didžiąją Italijos dalį. Vyriausybė ir karalius iš Romos pabėgo į pietus, kur buvo anglų ir amerikiečių kariuomenės. Nacistiniai okupantai atkūrė fašistinę tvarką. Baudžiant karalių už “išdavystę”, monarchija buvo panaikinta, Italija buvo paskelbta “socialine respublika”, kurios vadovu paskirtas iš kalėjimo išlaisvintas Musolinis. Tačiau jis jau nebeturėjo jokios realios valdžios ir buvo tik Hitlerio įrankis.
Karas tolimuosiuose Rytuose
Perl Harboras Havajų salyne buvo didžiausia amerikiečių karinė bazė Ramiajame vandenyne. Ten telkėsi net trečdalis amerikiečių karo laivų. Prieš pradėdama karą Azijoje, Japonijos vadovybė nutarė smogti netikėtą ir triuškinantį smūgį. 1941 m. gruodžio 7 d. prie Havajų iš šiaurės slapčia priartėjo Japonijos laivyno junginys. Puldama netikėtai japonų aviacija ir povandeniniai laivai nuskandino daugumą Perl Harbore stovėjusių laivų, sunaikino beveik 200 lėktuvų. Amerikiečių Ramiojo vandenyno laivynas laikinai buvo išvestas iš rikiuotės. Po sėkmingo antpuolio iki 1942 m. gegužės mėn. japonai pradėjo grobti Ramiojo vandenyno salas. Jie užėmė didžiules teritorijas nuo Birmos iki Naujosios Gvinėjos. Į jų valdžią pateko Malaja (kartu ir stipriausia Azijoje anglų tvirtovė Singapūras), Birma, Filipinai, Indonezija ir daugybė mažų salų Ramiajame vandenyne. Japonai teisino agresiją noru išvaduoti kolonijų tautas iš europiečių priespaudos ir skelbė šūkį: “Azija – azijiečiams”. Iš pradžių tai suklaidino daugelį Birmos, Filipinų, Indonezijos patriotų. Tačiau jie greit įsitikino, kad Japonija net nesirengia suteikti užimtoms teritorijoms nepriklausomybę, ir kad naujieji okupantai dar žiauresni nei baltieji kolonizatoriai. Vietname ir kitur kilo partizaninio pasipriešinimo kova. Ji sukaustė japonų kariuomenę užimtose šalyse. Užgrobę didžiulius plotus japonai siekė išsilaikyti žiauriausiomis priemonėmis. Plėšimai, masinės skerdynės, karo belaisvių, tarp jų sužeistų, kankinimas ir žudymas lydėjo “žaibišką karą” Azijoje. Nebuvo tik vieno – žmonių naikinimo rasiniu pagrindu. 1942 m. birželio mėn. jūrų mūšyje prie Midvėjaus salų amerikiečiai sumušė japonus ir sustabdė jų veržimąsi Australijos link. “Žaibiškas karas” baigėsi. Japonai dar vylėsi, kad pavyks jiems išsaugoti laimėjimus, tačiau jie klydo. Amerikiečiai sukūrę didelę karinės galios persvarą, nuo 1943 metų pradėjo nuosekliai spausti japonus. Kartu su amerikiečiais kovojo Naujosios Zelandijos, Australijos, Didžiosios Britanijos ir olandų kariniai daliniai. Ramiajame vandenyne 1943 metais ir 1944 m. pirmoj pusėj vyko “šokinėjimas per salas”. Amerikiečiai stūmė japonus iš užgrobtų salų. JAV prieš japonus metė pusės milijono armiją. Iš oro ją rėmė keli tūkst. lėktuvų. “Šokinėjimas” nepaisant, technikos persvaros, buvo labai sunkus. Japonų kariai priešinosi fanatiškai, kartais iki paskutinio vyro. Vienas iš būdingų pavydžių – tris mėnesius trukusios kautynės dėl nedidelės 20 km2 Ivo Dzimos salos. Iš 23 tūkst. japonų įgulos tik mažiau nei tūkstantis pateko į nelaisvę. Visi kiti žuvo. Vis dėlto amerikiečiai pamažu artėjo prie Filipinų ir Indonezijos. Japonijos laivynas ir aviacija patyrė sunkių nuostolių, seko didžiulėje teritorijoje dislokuotos sausumos kariuomenės jėgos. 1944 m. rudenį anglai išvijo japonus iš didžiosios Birmos dalies. Amerikiečiai išlaipino desantą Filipinų salose. Kovos dėl Filipinų truko beveik pusę metųNors Japonijos jėgos seko, tačiau ji dar turėjo didžiulę sausumos kariuomenę. Tai galėjo ilgam užtęsti karą Tolimuosiuose Rytuose. Todėl JAV ir Didžiajai Britanijai reikėjo SSRS pagalbos. Japonijos kapituliaciją paspartinti turėjo amerikiečių mokslininkų sukurto naujo ginklo – atominės bombos – panaudojimas. 1945 m. rugpjūčio 6 d. JAV aviacija numetė atominę bombą ant Japonijos miesto Hirosomos, o rugpjūčio 9 d. – ant Nagasakio. Žuvo daugiau kaip 200 tūkst. abejų miestų gyventojų (Hirosomoje – 140 tūkst.). Rugpjūčio 9 d. SSRS vykdydama Krymo konferencijos susitarimus ir siekdama sustiprinti savo pozicijas Tolimuosiuose Rytuose, stojo į karą su Japonija. Sovietų kariuomenė privertė kapituliuoti japonus Mandžiūrijoje, Šiaurės Korėjoje, Pietų Sachaline ir Kurilų salose. Sovietų kariuomenės puolimas ir amerikiečių atominiai bombardavimai privertė japonų vyriausybę sutikti su besąlygine kapituliacija. Jos aktas oficialiai buvo pasirašytas 1945 m. rugsėjo 2 dieną. Japonijos salas okupavo amerikiečių kariuomenė. Antrasis pasaulinis karas baigėsi.

Korėjos karas. 1950–1953 m.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Korėją užėmė SSRS ir JAV karinės pajėgos, šalis buvo padalinta į dvi okupacines zonas pagal 38 lygiagretę. Abi supervalstybės stengėsi įtvirtinti savo režimą. Šiandieninėje Korėjoje SSRS – komunistinį, Pietinėje Korėjoje – JAV savąjį. 1948 m. išvedus svetimas armijas, abi Korėjos buvo paskelbtos nepriklausomomis: šiaurėje – KLDR, pietuose – KDR. 1950 m. šiaurinė Korėja, vadovaujama Kim Ir Seno įsiveržė į Pietų Korėją, siekdama ją užimti. Per mėnesį Pietų Korėja buvo bemaž užimta. Į pagalbą piliečiams atėjo JTO. Dauguma JTO ginkluotųjų pajėgų sudarė JAV kariškiai. Ši armija išstūmė priešus ir užėmė bemaž visą pusiasalį. Šiauriečiams į pagalbą atskubėjo Kinijos armija. 1951 m. fronto linija pasiekė pirminę karo poziciją. Po dviejų metų trukusių derybų, Korėja liko padalinta į dvi ties 38 lygiagrete. Karas pasibaigia tuo, kuo ir prasidėjo – tik 3 mln. gyvybių jau nesugrąžinsi.

Karas Vietname 1965–1973 m.

Iki Antrojo pasaulinio karo Vietnamas, Laosas, Kambodža buvo Prancūzijos kolonijos karo metais šias teritorijas buvo užėmę japonai. Po karo prancūzai nenorėjo prarasti teritorijų, todėl įvedė savo armiją. Vietnamiečiai pradėjo partizaninį karą, prancūzai patyrė pralaimėjimą po pralaimėjimo. 1954 m. Ženevoje pasirašyti susitarimai dėl Indokinijos: Vietnamas, Laosas, Kambodža tapo nepriklausomomis. Vietnamas iki rinkimų padalintas į dvi dalis: šiaurėje vadovavo komunistai, vadovaujami Ho Ši Mino, pietuose JAV remiama jėgos. Vietname rinkimai taip ir neįvyko, nes dvi pusės nebuvo tikros ar po rinkimų išsaugos savo pozicijas.Komunistai siekė įsigalėti ne tik Vietnamo šiaurėje, bet ir visame Vietname. Apie 1960 m. Jie paskatino komunistus pietuose pradėti sukilimą priš JAV remiamą režimą. Kartu su kitomis opozicinėmis pitų jėgomis komunistai sukūrė PietųVietnamo išsivadavimo frontą, kitaip vadinamą Vietcong‘u. Sukilimas greitai išplito, kadangi valdžia buvo labai korumpuota.Prezidentas Kenedis pasiuntė specialiuosius dalinius į pagalbą. Po jo mirties prezidentas Džonsonas nusprendė pulti visa jėga, siekdamas ,,išrauti blogį iš šaknų“. Tuo tarpu Šiaurės Vietnamą ginklais rėmė Sovietų Sąjunga ir Kinija, tačiau jos abi stengėsi atkalbėti Ho Ši Miną nuo Vietnamo suvienjimo. Sovietų Sąjunga bijojo, kad šis karas gali išsivystiti iki atominio karo, o Kinija nenorėjostipraus Vietnamo kaimynystėje. Bet vietnamiečiai naudojosi prištaravimais tarp tų dviejų komunistinių valstybių ir nenorėjo atsisakyti Vietnamo suvienijimo minties ir po Ho Ši Mino mirties 1969m..Amerikiečių generolai grasino ,,subomborduoti Vietnamą iki akmens amžiaus“, bet karo veiksmų brutualumas padarė karą politiškai neįmanomą JAV. Vietnamas buvo tiek mažai industrializuotas, kad bombordavimas nepakirto karo veiksmų eigos. Šimtai vyrų ir moterų pėsčiomis ir dviračiais vykdė tiekimą džiunglių takais. Prezidentas Niksonas ėmėsi paskutinio bandymo laimėti karą karo priemonėmis. Jis įsakė užimti Laosą ir Kambodžą, norėdamas sunaikinti Ho Ši Mino kelią, pagrindinę šiaurės vietnamiečių tiekimo gyslą per abi šalis. Tai sukėlė ne vien tarptautinį pasipiktinimą bet ir brutalų pilietinį karą tarp JAV remiamo Kambodžos riežimo ir raudonųjų khmerų- komunistinio partizaninio judėjimo. 1973 m. Niksonas išvedė beveik visas amerikiečių pajėgas, tikėdamasis, kad JAV palankūs režimai, gudami karinę ir ekonominę pagalbą, išsilaikys valdžioje. Karo vaisiai baisūs – apie 2 mln. žuvusių ir tiek pat sužalotų. Amerikiečiams pasitraukus 1975 m. Šiaurės Vietnamo armija įsiveržia į Pietų ir nesutikusi rimtesnio pasipriešinimo 1976 m. Vietnamą paskelbia socialistine respublika.

Karas Afganistane 1979–1989 m.

Kaip savu laiku amerikiečiai įklimpo Vietname, taip 1979–1989 m. m. sovietai įklimpo Afganistane. Scenarijus tas pats – suteikti brolišką pagalbą prašantiems draugams. 1978 m. buvo nuverstas Afganistano prezidentas M. Daudas. Perversmui vadovavo Afganistano liaudies demokratinė partija. 1979 m. buvo nužudytas prezidentas. H. Aminas, o B. Kamalis paskelbtas valstybės vadovu, ministru pirmininku, ginkluotųjų pajėgų vadu. Sovietų statytinis B. Kamalis Afganistano vyriausybės vardu ir paprašė SSRS pagalbos. Į Afganistaną įsiveržė šimtatūkstantinė sovietų armija. Afganistaniečių partizanus – madžachedus rėmė JAV, Pakistanas, Iranas, Kinija. Afganistano kovotojus moraliai rėmė viso pasaulio musulmonai. SSRS smerkė daugelis pasaulio šalių, net boikotavo 1980 m. Maskvos olimpines žaidynes. Nieko nelaimėję sovietiniai kariai džiaugėsi galėdami išeiti po 10 metų karo – 1989 m. Karo “vaisiai” – apie 1,5 mln. Žuvusių afganų ir apie 15,000 sovietinių karių.

Karas Persų įlankoje 1990-1991 m.

Nesutarimai Artimuosiuose rytuose ik kaklo paskandino iraką skolose. Sadamas Huseinas griebėsi šiaudo ir užpuolė turinčią daug naftos mžytę kaimyninią valstybę-Kuveitą. Hiseinas paskelbė, kad Kuveitas nuo seno priklausęs Irakui. Užpuolimą pasmerkė JT, ir daugiatautės JT pajėgos su JAV prięakį užpuolė Iraką per Saudo Arabiją 1991m. sausio mėn. Oficialiai buvo pareikšta, kad bandoma apginti Kuveitą, o iš tiesų buvo bandoma apgintiVakarų šalių naftos interesus. ,,Būtų Kuveitas aginęs brokolius, užuot užsiėmęs naftos gavyba, niekas nebūtų pajudinęs net piršto“,- teigė Artimųjų Rytų ekspertai. Sirija ir Egiptas rėmė Irako užpuolimą, kadangi Saudo Arabija ir JAV pažadėjo jiems ekonominę pagalbą po karo. Persijos įlankos karas suskaldė arabų pasaulį, kiekviena valstybė paisė savo iteresų. Konflikto metu Sadamas Huseinas visą laiką bandė susieti irakiečių atsitraukimą iš Kuveito su Izraelio atsisakimu vakarų pakrantės ir Gazos sektoriaus. Jis apšaude izraelį, norėdamas jį įtraukti į karą ir tokiu būdu padarydamas taip, kad Egiptui ir kitoms arabų valstybėms Būtų buvę neįmanoma remti JAV. Palestiniečiai ėmė garbinti Sadamą Huseiną kaip savo išvaduotoją. Tačiau JAV įkalbėjo Izraelį nesikišti ir paskatino kurdus šiitus Irake nuversti Huseiną. Kai Huseinas pabėgo iš Kuveito po trumpo Dykumos Karo, JAV nepajudino nei piršto, kai jis malšino kerdų ir šiitų sukilimą namie.Paprasčiausias paaiškinimas yra toks, kad JAV pavojingiausiu regijone laikė Iraną, ir dėl to nenorėjo Irako susilpninti daugiau, negu reikia. JAV žinojo kad daugelis arabų simpatizuoja Huseinui ir palestiniečiams. Prognozės rodė, kad Artimieji Rytai ateityje turės dar didesnią reikšmę kaip naftos tiekėjas, todėl Jav darė vidką, kad būtų užtikrinta taika Artimuosiuose Rytuse.1991m. saplio mėn. Izraeliečiai ir palestiniečiai pirmą kartą susėdo už derybų stalo. Radikaliosios jėgos darė viską, kad sulugdytų šias taikos derybas, bet po slapų derybų Osle 1993 m. Izraelis ir PIO vienas kitą pripažino.

Testas
1. Kada buvo paskelbta, kad Lenkijos valstybė nebeegzistuoja ?
a) 1939 rugsėjo 17
b) 1939 rugsėjo 20
c) 1939 rugsėjo 18
d) 1939 rugsėjo 19

2. Norėdama pagerinti savo padėtį jūrose Vokietija 1940 m. baladžio mėn. netikėtai užpuola :
a) Daniją
b) Suomiją
c) Daniją ir Norvegiją
d) Suomiją ir Daniją

3. 1940 m. birželio Hitleris pradėjo karą su D. Britanija ir jis :
a) Šį karą laimi
b) Patiria pirmuosius pralaimėjimus
c) Sudaro taikos sutartį
d) Po kiek laiko pasiduoda

4. Kodėl 1939 m. rugsėjo 3 d. Prancūzijos ir D. Britanijos Vokietijai paskelbtas karas vadinamas KEISTUOJU KARU ?
a) Todėl, kad abiejų pusių armijos stovėjo viena prieš kitą ir laukė
b) Todėl, kad Hitlerio armija buvo netikėtai užpulta ir sutriuškinta
c) Todėl, kad Prancūzijos kariuomenė nedalyvavo kare
d) Todel, kad šis karas vyko labai trumpai

5. 1941 m. balandžio 6 d. vokiečių, italų ir jų sąjungininkų armijos įsiveržė į :
a) Graikiją
b) Slovakiją
c) Rumuniją
d) Jugoslaviją

6. Kilus II Pasauliniam karui, SSRS neliko pasyvi stebėtoja. Jos armija 1939 m. rugsėjo 17 d. užpuola ir užima :
a) Lenkiją
b) Blatijos šalis
c) Suomiją
d) Dalį Suomijos ir Baltijos šalis

7. Kada buvo sudaryta SSRS ir Vokietijos nepulimo sutartis ?
a) 1939 rugsėjo 28 d.
b) 1939 rugpjūčio 23 d.
c) 1939 rugsėjo 17 d.
d) 1939 birželio 14d.

8. 1939 rugsėjo 28 d. vėl susitikus SSRS ir Vokietijos užsienio reikalų ministrams buvo pasirašyta :
a) SSRS ir Vokietijos draugystės ir sienų sutaris ir slapti protokolai
b) Buvo nutraukta nepulimos sutartis
c) Buvo pasirašyti slapti protokolai
d) Lietuvos perdavimas į SSRS įtakos zoną

9. Po Molotovo ir Ribentropo pakto pasirašymo Stalinas privertė Baltijos šalis :
a) Pasirašyti Bendradarbiavimo su SSRS paktą
b) Pasirašyti savitarpio pagalbos sutaris
c) Nutraukti savitarpio pagalbos sutartis
d) Prisijungti pire SSRS

10. Nesutikus Suomijai pasirašyti taikos sutarties su SSRS prasideda karas . Kaip jis klostosi Suomijai ?
a) Suomija šį karą liami
b) Išvarginta karo Suomijos vyriausybė daro vis didesniu nuolaidų SSRS ir to pasekoje SSRS sutinka pasirašyti taikos sutartį
c) Suomiai visiškai sutriuškinami prie Karelijos sąsmaukos
d) SSRS patirdama didelių nuostoliu kare ir bijodama, kad Suomijos nparemtų kitos valstybės pasitraukia iš karo

11. Kokia buvo SSRS politika okupuotose šalyse ?
a) Buvo vykdoma sovietizacija ir to pasekoje buvo stiprinama senoji visuomeninė santvarka
b) SSRS pagrindinis tikslas kuo daugiau žmoniu ištremti . Daug žmonių buvo sušaudyta
c) Buvo vykdoma sovietizacija, griaunama ir keičiama visuomeninė santvarka . Vyko dideli žmonių trėmimai .
d) Buvo vykdoma sovietizacija, tačiau SSRS nekeitė senosios santvarkos

12. 1939 m. rugsėjo pabaigoje, kitą dieną po sutarites su Vokitija pasirašymo, SSRS ir Lietuvai pareiškė norą sudaryti panašią sutartį. Kaip vyko pasirašymas ?
a) Lietuva atsisake pasirašyti sutarti ir taip nuo Lietuvos dar toliau atitolo sostinė – Vilnius
b) Lietuvai atsisakius pasirasyti sutartį parsidėjo karas per kurį Liertuva bvuo sutriuškinta
c) Lituvos valstybė 1939 spalio 21 d. pasirašė sutartį, tačiau Vilniaus neatgavo
d) Lituvos valstybė 1939 spalio 10 d. pasirašė sutartį atgaudama Vilnių

13. Kada Lietuvos užsienio reikalų ministrui buvo įteikta ultimatyvi nota ?
a) 1940 m. birželio 31 d.
b) 1940 m. gegužės 15 d.
c) 1940 m. rugsėjo pabaigoje
d) 1940 m. birželio 14 d.

14. Kaip Lietuvos okupacija atsiliepė Europoje ?
a) Kadangi birželio 14 d. vermachtas užėmė Paryžių, Europai Lituvos tragedija liko nuošalyje
b) Europa labai stipriai sureagavo į šį SSRS poelgį ,ir jam nepritarė
c) Birželio 14 d. vermachtas užėmęs Paryžių ir sužinojęs apie Lietuvos okupacija sustabde kovos veiksmus prieš Pracūziją ir patrauke link rytų Europos.
d) Šį Lietuvos tragedija daugiausiai atsiliepė baltijos šalims, nes joms grėse tas pats.

15. Kas pavadavo laikinai išvykusį Lieutvos prezidenta – Smetoną ?
a) E. Galvanauskas
b) A. Tamošaitis
c) A. Merkys
d) J. Urbšys

16. Lietuvos pasiuntiniai užsienio valstybėse liepos 21 – 23 dienomis Vakarų šalių vyriausybėms įteikė notas, prašydami nepripažinti Lietuvos prijungimo prie SSRS. Kaip valstybės reagavo į tai ?
a) Vakarų šalys nepripažino prijungimo ir prijungimas buvo nutrauktas
b) Vakarų šalys neprpažino prijungimo ,tačiau tai nieko nekeitė
c) Tomis dienomis jau jau niekas negalėjo padėti ,nes buvo per vėlu
d) Vakarų šalys nepriėmė notų

17. Kaip okupantams sekėsi palaužti Lietuvos gyventojus ?
a) Jiems nepavyko palaužti Lituvos gyventojų
b) Nors ir šalyje veikė propogandinės organizacijo ir netgi buvo įkurta LAF, okupantų niekas nesugebėjo palaužti
c) Okupantams tik išdalies pavyko palaužti gyventojus ,nes dauguma gyventoju išvyko į užsienį
d) Okupantams pavyko palaužti gyventojus, tačiau šalyje ir toliau veikė propogandinės organizacijos

18. Kada prasidėjo Vokietijos bei jos sąjungininkių karas su SSRS ?
a) 1941 m. birželio 15 d.
b) 1941 m. birželio 22 d.
c) 1941 m. birželio 28 d.
d) 1941 m. lipos 2 d.

19. Kaip sekese klostėsi karas SSRS ir Vokietijai ?
a) Vokietijai tragiškai nesisekė ,ji pralaimėjo visus mūšius
b) Vokietija laimėjo visus mūšius išskyrus mūšį prie Smolensko
c) Vokietijai labai gerai sekėsi tik išpradžių, tačiau vėliau prasidėjo nesekmės
d) SSRS buvo visiškai sutriuškinta Vokietijos

20. Stalingrado ir Kursko mūšiai :
a) SSRS laimėjo abu mūšius
b) Vokietija laimėjo abu mūšius
c) Vokietija laimėjo tik Kursko mūšį ,o iš Stalingrado mūšio pasitraukė
d) Vokietija pralaimėjo abu mūšius

21. Kas dalyvavo Krymo ir Potsdamo konferencijoje ?
a) Stalinas, Ruzvletas ir Čerčilis
b) Ribentropas, Ruzveltas ir Čerčilis
c) Čemberlenas, Stalinas ir Ruzvletas
d) Ruzveltas, Čemberlenas ir Čerčilis

22. Kada įvyko “šokinėjimas per salas” ?
a) 1943 m. pabaigoje
b) 1942 m. viduryje
c) 1943 – 1944 m. pirmą pusę
d) 1944 pradžioje

23. Kada uvo numestos pirmosios atominės bombos ?
a) 1944 m. pabaigoje
b) 1945 m. pradžioje
c) 1945 m. viduryje
d) 1946 m. pradžioje

24. Trečioji SSRS, JAV ir D. Britanijos vadovų konferencija vyko 1945 m. viduryje. Joje :
a) Buvo visiškai suderintos okupacinės zonos Vokietijoje ribos
b) Buvo nuspręsta prijungti Vokietiją prie Lenkijos
c) Buvo numatyta pasidalinti vokietija į 4 dalis
d) Buvo visiškai išskaidyta Vokietija į daug dalių, kurias prisijungė atskiros valstybės

25. Koks buvo svarbiausias 1943 m. lapkričio 28 d. Teherane susitikusių Stalino, Čerčilo ir Ruzvelto klausimas:
a) Nacizmo naikinimas
b) Vokietijos okupavimas
c) Okupacinių zonų suderinimas
d) Atrojo fronto veiksmų pradžia

26. Žydų likimas Antrojo pasulinio karo metu :
a) Žydai masiškai buvo vežami į koncentracines stovyklas
b) Buvo šaudomi
c) Buvo imami į kalėjimus
d) Žydai buvo vežami į Sibirą

27. Kas lėmė Italijos pralaimėjimą 1942-1943 m. ?
a) Jungtinės amerikiečių ir anglų pajėgos
b) Išsekinta Italų kariuomenė po karų su D. Britanija
c) Vokietijos pasitraukimas iš karo su D. Britanija
d) Nesutarimai su vermachto kariuomene

28. Totalinis karas tai :
a) Karas ,kai kovojama su minimalia kariuomene
b) Karas, kai kovojama su sąjungininkų pagalba
c) Karas, kai kovojama nebekreipinat dėmesio į tarptautinės karo teisės normas
d) Karas, kai kovojama sutelkus visas jėgas ir nebekreipinat dėmesio į tarptautinės karo teisės normas

29. Aneksija :
a) Svetimos valstybės notos priėmimas
b) Svetimos valstybės teritorijos prisijungimas
c) Seimo išleisti istatymai
d) Renkamojo kolegialaus organo papildymas naujais nariais to organo narių nutarimu be papildomų rinkimų

Atsakymai
1. a)
2. c)
3. b)
4. a)
5. d)
6. a)
7. b)
8. a)
9. b)
10. b)
11. c)
12. d)
13. d)
14. a)
15. c)
16. c)
17. a)
18. b)
19. c)
20. d)
21. a)
22. c)
23. c)
24. a)
25. d)
26. b)
27. a)
28. d)
29. b)

Leave a Comment