ES: nauda ir praradimai

Turinys

Įvadas 11. Pradžių pradžia. 22. Europos Sąjungos pilietis. 23. Taika ir stabilumas visame žemyne. 33.1 Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje. 44. Dirbkime išvien, kaip Europiečiai. 44.1 Naujas impulsas ekonomikai. 55. Narystės Europos Sąjungoje pliusai. 66. Narystės Europos Sąjungoje minusai. 87. Lietuvos ir Europos Sąjunga (ES). 97.1 Parama Lietuvai. 10Išvados 11Literatūra 12ĮvadasVisi mes norime gyventi ramiai ir saugiai. Kai kurių neramumų, galinčių kelti grėsmę mūsų kasdienei gyvenamajai aplinkai, ištakos yra tarptautinės. Tai – tarptautinis terorizmas, prekyba narkotikais ir piktnaudžiavimas jais. Europos šalims kovoti su šiomis negandomis reikia veikiant išvien. ES valstybės yra pasiryžusios su šiomis grėsmėmis kovoti visais lygmenimis, besilaikydamos bendrų teisės normų ir plėtodamos policijos, muitinių ir teismų bendradarbiavimą. ES vaidina ypatingą vaidmenį saugodama aplinką, nes valstybių sienos neužkerta kelio taršai. Greitai kintančių technologijų pasaulyje ES vis aktyviau padeda Europos moksliniais tyrimais siekti naujų mokslo laimėjimų. Vienas iš svarbiausių ES tikslų – išlaikyti Europoje esamas darbo vietas ir kurti naujas. ES tam tikrą vaidmenį vaidina ir prieglobsčio teikimo bei migracijos politikoje, aktyviai dalyvauja taikos palaikymo ir taikdarystės akcijose, įgyvendina daugelį projektų, kurie padeda praktiškai įtvirtinti žmogaus teises ir demokratiją. Žmonės būdami ES priklausančios valstybės piliečiais, gali kur tik nori keliauti, studijuoti ar dirbti. ES nuolat stengiasi plėsti judėjimo laisvę – naują pagrindinę piliečių teisę ir panaikinti bet kokį diskriminavimą dėl pilietybės. Ji nesprendžia, ko mums mokytis mokykloje, bet stengiasi užtikrinti, kad mūsų išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija būtų tinkamai pripažįsta kitose ES valstybėse. Europos Sąjungos valiuta – euras. Tai toks valiutos, į apyvartą išleistos 2002 m. sausio 1 d., pavadinimas. € – euro simbolis. Dvylika Europos Sąjungos valstybių – Airija, Austrija, Belgija, Graikija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vokietija – savo ankstesnius piniginius vienetus jau pakeitė eurais. Turint bendrą valiutą lengviau keliauti ir lyginti kainas, bendra valiuta padeda Europoje kurti stabilesnę aplinką verslui, skatina augimą ir konkurencingumą.1. Pradžių pradžia.

1950 – ieji metai laikomi Europos Sąjungos pradžių pradžia. Tada buvo sukurtas ne vienas tūkstantis teisės aktų, kurie buvo būtini norint užtikrinti vieningos sąjungos gyvavimą. Kai minime Europos Sąjungos vardą, turime galvoje organizaciją, kuri vienija 15 valstybių. Dabartinės ES šalys narės yra Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Airija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Austrija, Danija, Švedija, Suomija. Nuo 2004 05 01 narėmis taps Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Slovėnija, Estija, Latvija, Kipras, Malta, Lietuva. Viena didžiausių Europos Sąjungos naudų – dėmesys žmogaus teisėms. Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiose srityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir sauga darbe.2. Europos Sąjungos pilietis.Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisę keliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti ir gyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti verslą visose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugos garantijomis. Visi piliečiai gali per vietinius, savivaldybių ir Europos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, ir net turi teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir Europos Parlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kurios valstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant už ES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildo nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia. Europos Sąjungos plėtra yra istorinė galimybė taikiai suvienyti dešimtmečius buvusią susiskaldžiusią ir konfliktavusią Europą. Plėtra leis ES stabilumą ir gerovę įdiegti didesnėje valstybių grupėje, konsoliduodama nuo 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos valstybėse vykusius politinius bei ekonominius pokyčius. Didindama šių valstybių stabilumą ir saugumą, ES praplės galimybes stiprėti taikai ir kilti gerovei. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinių išpuolių užtikrinant taiką, saugumą ir laisvę stipri ir vieninga Europa yra svarbi kaip niekad.3. Taika ir stabilumas visame žemyne.
Kokia yra didžiausia ES nauda? Galbūt tai galimybė įgyvendinti taiką ir stabilumą visoje Europoje: • ES plėtra palaipsniui vienija mūsų žemyną, kuris buvo suskaidytas po paskutinio pasaulinio karo. Jos dėka taikos, stabilumo ir gerovės zona, kurios privalumais mėgaujasi jau antra vakarų europiečių karta, pasiekia ir Vidurio bei Rytų Europos gyventojus. Istorinis Europos Bendrijos, dabar jau Europos Sąjungos, laimėjimas buvo tas, kad dėl ekonominės ir politinės jos narių integracijos pavyko išvengti konfliktų ar net karo. Jei tai pavyktų pasiekti ir likusioje Europos dalyje, nauda būtų praktiškai neišmatuojama. • Praėjusį dešimtmetį ES narystės perspektyva padėjo Vidurio ir Rytų Europos valstybėms vieningai sugrįžti prie pliuralistinės demokratijos ir rinkos ekonomikos. ES padėjo joms įgyvendinti reformas ir įveikti pereinamąjį laikotarpį. Stabilumas ir kylanti gerovė naudingi ir šioms valstybėms, ir dabartinėms ES narėms. Pasibaigus Šaltajam karui, baigėsi ir dirbtinis Europos padalijimas, tačiau atsirado konfliktų tarp etninių grupių ar tautinių mažumų tikimybė Vidurio ir Rytų Europoje. ES narystės perspektyva padėjo pašalinti daugelį šių problemų. Būtent ši suvienytos Europos – “nedalomos ir laisvos” – vizija įkvepia ES plėtrai. Plėtros procesas duoda teigiamų rezultatų daugelyje viešosios politikos sričių, kurios aktualios Europos piliečiams. Būsimosios narės sustiprino policijos ir teisėjų bendradarbiavimą įgyvendinant įstatymus. Tarptautinė narkotikų ir žmonių kontrabanda tampa lengviau kontroliuojama, Vidurio ir Rytų Europos valstybėms priimant vienodus standartus, kurių laikymąsi stebi kitos ES narės. Jų sienų su valstybėmis, nepriklausančiomis ES, apsauga gerėja.3.1 Europos vaidmuo pasaulinėje arenoje.• Prie dabartinių 15 valstybių su 375 milijonais gyventojų prisijungus dar 10 dešimt valstybių su 75 milijonais piliečių, tai gali sustiprinti ES įtaką pasauliniuose procesuose. Tai padės Europai pasiruošti globalizacijos iššūkiui. Tačiau, kaip rodo vėliausi įvykiai, ES galės daryti įtaką pasauliniams procesams tik tuo atveju, jei ji pajėgs pasirinkti aiškią politiką ir kalbės vienu balsu.
• Tarptautinių ekonominių santykių srityje ES jau yra viena iš lyderių, tačiau ji pilnai neišnaudoja savo įtakos; plėtra suteiks progą sustiprinti šią įtaką.• Užsienio politikos, saugumo ir gynybos srityje ES padarė šiokią tokią pažangą, tačiau nesugebėjo parengti nei priemonių, nei valios, leidžiančių veikti efektyviai. Pastaruoju metu esminiu užsienio politikos klausimu – Irako klausimu – ES, kaip tokios, balso visiškai negirdėti. ES nebegali ir toliau būti ekonominės galios ir politinio silpnumo derinys.• Suvieniję 25 nares, mes turime pasinaudoti proga įgyti daugiau įgaliojimų, darnos ir įtakos tarptautinėje arenoje. ES ir jos valstybės narės turėtų sparčiai pasimokyti iš patirties, įgytos Irako atveju: naudoti ir tobulinti vidinius ES mechanizmus, siekiant bendro supratimo ir bendros pozicijos esminiais klausimais.4. Dirbkime išvien, kaip Europiečiai.• Prisijungus naujiems nariams, turintiems turtingą kultūros paveldą, ES įvairovė padidės. Plėtra reikš intensyvesnį pasikeitimą idėjomis bei geresnį kitų europiečių supratimą. ES institucijos ir toliau skirs deramą dėmesį nacionalinėms kalboms bei skatins mokytis kitų kalbų.• Padidėdama nuo 15 iki 25 narių, ES privalo pakeisti savo sprendimų priėmimo mechanizmą, idant neatsitiktų taip, kad “daugiau” vienoje srityje reikštų “mažiau” kitoje. Jau dabar ES institucijos susilaukia kritikos. Plėtra reikalauja ir suteikia progą “atnaujinti” mūsų valdymo sistemą. Susiejus nūdienos uždavinius su geresnio valdymo poreikiu, galima įvykdyti tą lūžį, kuris būtinas politinei sąjungai. • Tam reikia, kad dalis europiečių pasistengtų geriau suprasti vieni kitus, nustatytų bendrus interesus ir įveiktų nuogąstavimus, kad didesnėje ES jie praras savo identitetą. Kad galėtume veikti išvien ir rasti visai Europai tinkamus sprendimus, mums reikia tikėti Europa.4.1 Naujas impulsas ekonomikai.Europos Sąjungos plėtros procesas jau davė ekonominės naudos šios sąjungos narėms ir gali duoti dar daugiau. Tokios naudos pavyzdžiai yra:
• Dėl platesnės rinkos didėjanti senųjų ir naujųjų narių gerovė. Ryškus ES ir būsimųjų jos narių prekybos bei investicijų didėjimas jau davė didelės ekonominės naudos. Po stojimo, kai bus panaikinta prekių kontrolė pasienyje, naujosios narės visiškai integruosis į rinką. Naudos galima tikėtis ir dėl paslaugų, kapitalo bei darbo jėgos liberalizavimo. Minėtoji nauda yra panašaus pobūdžio, kaip toji, kuri gauta 1993 m. sukūrus bendrą rinką be valstybinių sienų.• Geresnės ekonominės perspektyvos dabartinėms narėms.1) vienodos konkurencijos sąlygos padidėjusioje rinkoje;2) galimybė pasinaudoti kvalifikuota darbo jėga;3) dėl naujųjų narių ekonominio augimo padidėjusi paklausa.• Galimybės pasivyti Vakarų Europos gerovės lygį naujosioms narėms.1) daugiau investicijų, papildančių pastaraisiais metais jau gautas kapitalo įplaukas, kurios sudaro sąlygas toliau didinti produktyvumą, įgūdžius ir perimti technologijas;2) stabili teisinė bei ekonominė struktūra, kurią suteikia narystė ES;Naujųjų narių ekonominio augimo tempai spartesni, negu ES. Jei ši tendencija išliks, rezultatas bus toks:1) sumažės socialinis ir ekonominis atotrūkis,2) išaugs pajamos ir socialiniai standartai;3) sumažės motyvacija migruoti į kitas ES valstybes.

Naujųjų narių pasirodymas atveria ES galimybę reformuoti savo ekonominę bei socialinę politiką taip, kaip jau dabar darosi būtina. Plėtra nėra grėsmė, tai veikiau impulsas atsinaujinti. ES gali pasimokyti iš naujųjų narių ir jų patirties socialinių bei ekonominių reformų srityje. Kai kurios iš jų įgyvendino būtinus pokyčius sparčiau negu dabartinės ES narės. Plėtra ir jos atnešti pokyčiai gali duoti ilgalaikės naudos, tačiau prieš ją pajuntant, gali tekti sumokėti tam tikrą kainą, ir čia bus ne tik laimėtojų, bet ir pralaimėjusiųjų. Pagrindinis uždavinys – kaip suvaldyti šiuos pokyčius.5. Narystės Europos Sąjungoje pliusai.

Politine prasme narystė ES reiškia stabilumą. Be jokios abejonės, tai juntama ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl integracija į ES ir narystė joje – tai realiausia galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį. Narystė ES suteiks realius svertus, leisiančius valstybei dalyvauti didžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES bet kuri valstybė kartu tampa ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe. Narystė ES sustiprina kultūrinę priklausomybę Europai. Ši kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių, ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net ekonominės gerovės sąlyga. ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulina šalies teisinę sistemą. Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausia tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui. Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai ir profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose. Verslininkai gali parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik savo tautos žmonėms, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų. Be to, sumažėja kliūčių verslui ES rinkoje. Narystė ES naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduoja į ES paramą ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reiškia papildomas investicijas į ūkį, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo turizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų Europos vartotojų. Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalyvavimas ES regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kūrimą ir geresnio gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo sumažinimą, galimybę plėtoti savo verslą.
Griežti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką apibendrintai galima pavadinti gyvenimo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir kvėpuosime grynesniu oru. Galimybė gyventi geriau. Galima kalbėti apie įvairius dalykus, kurie yra svarbūs kuriant sąlygas žmonėms geriau gyventi, geriau tenkinti savo poreikius, mėgautis geresne gyvenimo kokybe. Tai ir privati nuosavybė, ir sąlygos konkurencijai, ir galimybė laisvai formuotis kainoms. Tačiau galima išskirti vieną svarbų dalyką, kuris susijęs su jau minėtaisiais ir nuo kurio ypač priklauso ir prekių pasirinkimas ir jų kaina. Tai yra galimybė laisvai prekiauti su kitomis šalimis – įsivežti tai, ką kiti sugeba pagaminti geriau ir efektyviau nei mes, eksportuoti tai, ką mūsų gamintojai gamina geriau. Arba įsivežti tai, kas tiesiog dėl natūralių gamtinių ir klimatinių sąlygų kitur išauginama geriau ir pigiau. Šitaip ir mes, ir kiti, pasidalindami darbą ir specializuodamiesi tose srityse, ką sugebam daryti geriausiai, turime naudą dėl didesnio prekių pasirinkimo, didesnės konkurencijos ir mažesnių kainų. Laisvi mainai naudingi visiems. Prekybos su kitomis šalimis liberalizavimas tapo vienu ir pagrindinių žingsnių Lietuvoje kuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonominei plėtrai. Savo ruožtu Lietuvos prekybos su ES liberalizavimas buvo viena iš pagrindinių bendro mainų liberalizavimo dalių. Šiuo metu galima be muitų pirkti iš ES įvežamas buitinės technikos prekes, automobilius ir kitus dalykus. O prekybos liberalizavimo naudą kiekvienas gali patirti akivaizdžiausiai, atėjęs į bet kokį prekybos centrą. Tačiau dar yra prekių, kurioms taikomi muitai. Įstojus į ES šios kliūtys prekybai su kitomis ES šalimis bus pašalintos. Ne mažiau svarbu, jog įstojus į ES nebereikia forminti muitinės forma…lumų prekybai bendrojoje rinkoje. Dėl gaišaties ir išlaidų įvairiems formalumams brangsta ir prekės. Todėl didelę naudą ir gamintojai, ir prekybininkai, ir vartotojai pajus, kai bus galima bendrojoje rinkoje prekiauti tokiomis pat sąlygomis kaip savo valstybės viduje.
Didesnėje rinkoje – daugiau galimybių. Užsienio prekyba mažai valstybei ypač svarbi dėl jos rinkos dydžio. Tokios nedidelės šalies kaip Lietuva gamintojams laisva prekyba suteikia galimybę išplėsti rinką be papildomų išlaidų, kurios atsirastų mokant muito mokesčius. Esant didesnei rinkai, didėja galimybės kelti gamybos efektyvumą bei sėkmingiau konkuruoti. Kita vertus, Lietuvai esant didesnės rinkos dalimi, naudą – nors gal ir ne visai akivaizdžią – patiria ir vartotojai. Kliūčių prekybai pašalinimas svarbus ne tik dėl to, jog, pavyzdžiui, pašalinus muitus prekės tampa pigesnėmis. Tai svarbu ir dėl tų procesų, kurie vyksta, kai nėra kliūčių mainams – esant didesnei konkurencijai bei daugiau galimybių įeiti į rinką įmonės jaučia didesnį spaudimą kelti produktyvumą, dėl to plėtojasi technologinė pažanga, atrandami geresni gamybos ir paslaugų teikimo būdai. Šių iš pirmo žvilgsnio ne visai pastebimų procesų rezultatas – gyvenimo kokybės ir gerovės augimas. Dėl importo ribojimų nukenčia skurdžiau gyvenantys. Dar vienas svarbus prekybos liberalizavimo rezultatas – galimybė mažiau pajamų gaunančioms šeimoms pigiau įsigyti norimų prekių esant didesniam jų pasirinkimui. Liberalizavus prekybą kainos mažėja dėl abiejų jau minėtų dalykų – dėl muitų ir kitų kliūčių panaikinimo ir dėl augančios konkurencijos, kuri spaudžia gamintojus mažinti kainą ir naudoti pažangesnius darbo organizavimo, gamybos, paslaugų teikimo būdus. Kai kas teigia, jog importą reikia riboti norint išsaugoti darbo vietas. Tačiau šis argumentas taip pat yra nepagrįstas, nes šitaip įmonės apsaugomos tik laikinai. Laisva prekyba yra naudinga ne tik vartotojams, bet ir gamintojams. Pirmiausia todėl, kad jie paprastai naudoja įvežtines žaliavas ar įrangą, tad, pavyzdžiui, importo muitų kalkėms įvedimas kenkia plytų gamintojams, nes pabrangsta jų naudojama žaliava, importo muitų cukrui įvedimas dėl tos pačios priežasties kenkia konditeriams. Ne mažiau svarbu tai, jog kliūtimis neiškreipta prekyba geriausiai parodo, ką apsimoka gaminti tai, kas turi paklausą. Svarbiausia – išlikti atviriems. Lietuvos užsienio prekybos liberalizavimo naudą verta prisiminti ir įstojus į ES. Ne tik dėl to, kad būdama bendrosios rinkos dalimi, Lietuva ar kita šalis ir jos gyventojai dar aiškiau patirs, kokius privalumus suteikia nevaržoma prekyba. Ne mažiau svarbu, kad valstybė taptų ta ES valstybe nare, kuri taip pat pasisakys už prekybos su ES nepriklausančiomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija ar JAV, liberalizavimą. Nuo atvirumo įvežamoms prekėms, paslaugoms ar idėjoms priklausys tai, kaip seksis mūsų ar mūsų darbdavių verslui ir kiek ateityje išleisime pinigų parduotuvėse, koks bus prekių pasirinkimas ir kaip augs mūsų gerovė.6. Narystės Europos Sąjungoje minusai.
Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar tik kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios, o, pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.). Tačiau vis tiek galima teigti, kad integracijos sąnaudos jau pasireiškia ar išryškės artimiausiu metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir visuomenės grupėms. Ir nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų vadinti negalima (tai veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo greičiau pasinaudoti integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus signalų galima nurodyti. Jau buvo minėta, kad integracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės, saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų vartotojui – mums. Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų (pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų kilimu. Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu, tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei atlyginimų didėjimą. Neigiamą integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės, skerdyklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir fitosanitarijos standartų), pramonės ir paslaugų įmonės (dėl poreikio investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais atvejais, jų funkcijų sumažinimo). Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkioms įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos ir aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimo galimybių). Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln. litų, sumažės 10,8 mln. litų. Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei importuotojai. Kita vertus, padidės kai kurių vietinių gamintojų apsauga. Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro elementams, gamtinėms dujoms, kai kurioms chemijos prekėms, trąšoms, automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui. Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentės Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių, pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jei gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti. Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ekonomikos restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo pasekmės – persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką gali sustiprėti ir padidėti. Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tik integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva privalėtų pertvarkyti savo ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis ir truktų ilgiau.7. Lietuvos ir Europos Sąjunga (ES).
Greitai Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Ir visa tai vyksta praėjus keturiolikai metų po to, kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, po to, kai tiek kartų buvo sakoma, kad jos nepriklausomybė geopolitiškai neįmanoma, o kalbos apie NATO ar kokią kitą integraciją buvo sutinkamos kaip nesveikos psichikos padarinys. Lietuvos integraciją į Europos Sąjungą įvertinantis tyrimas, kurį sausio 23 d. Vilniuje pristatė ekspertai, prognozuoja, jog dėl šalies integracijos į ES poveikio Lietuvos BVP 2002 -2009 aisiais metais bus 65,9 milijardo litų didesnis nei būtų buvęs nesiintegravimo atveju. Vertinant BVP augimo tempus, per 2002-2009 metus prognozuojama, kad Lietuvos ekonomika augs vidutiniškai apie 1,14 procentinio punkto sparčiau, palyginti su nesiintegravimo galimybe. “Tai labai reikšmingas ir laiku atliktas tyrimas, kadangi jis leidžia įvertinti narystės ES naudą, apibendrinant derybų su ES rezultatus bei rengiantis panaudoti ES finansinę paramą, prognozuojant ES lėšų ir investicijų įtaką atskiriems ūkio sektoriams”, – teigia Europos komiteto generalinis direktorius Petras Auštrevičius. Tai ne šiaip sau žodžių žaismas. Lietuvai tokia reorientacija į Vakarus ypač svarbi. Baltijos jūra, buvusi Vakarų ir Rytų skiriamoji riba, tampa vos ne Vakarų Europos ežeru. Vakarų Europoje dauguma valstybių yra susietos su jūra, o Lietuva geopolitiškai visą laiką buvo į “sausumą” orientuota valstybė – Baltijos kranto arba neturėjo, arba neišnaudojo. Dabar ji turės suvokti, kad Baltijos krantas yra kone svarbiausia valstybės dalis, tegu investicijos plaukia į Klaipėda – tokia geopolitikos logika.7.1 Parama Lietuvai.Europos Sąjunga padeda Lietuvai, nes:

1) Lietuvoje būtų skatinamos ekonominės reformos ir ekonominė bei socialinė žmonių gerovė. Esame glaudžiai susiję (ypač ekonomine prasme) su ES valstybėmis, todėl galimos ekonominės krizės ir žemesnis pragyvenimo lygis Lietuvoje atsiliepia ir ES valstybėms narėms. Tai ypač bus svarbu, kai įstosime į ES – šiandieninės ES narės yra taip glaudžiai tarpusavyje susijusios, kad bet kokie neigiami pokyčiai vienoje šalyje (pvz., didelė bedarbystė) skaudžiai atsilieptų kitai valstybei (pvz., laisvo asmenų judėjimo sąlygota didele migrantų banga). Taigi stiprindamos Lietuvą ES valstybės stiprina ir save;

2) Siekiant ekonominės ir socialinės žmonių gerovės, užtikrinamas politinis stabilumas. Svarbu, kad politiniame šalies gyvenime įsitvirtintų demokratija ir tai, kas su ja susiję: demokratinės institucijos, “žmonių valdžia”, sąžiningi ir teisingi teismai, išnyktų korupcija ir pan. Nemanykime, kad Europai tas pats, kokia Lietuvoje yra valdžia – ar tokia, kokia ji yra Baltarusijoje ar, tarkim, kokia D.Britanijoje. Demokratinė valdžia ir demokratijos principo įgyvendinimas tiesiogiai lemia ir ekonomines reformas bei šalies ekonominę gerovę. Siekiama sukurti vieningą Europą, kurioje vyrautų demokratija, ekonominė ir socialinė žmonių gerovė, šalys taikiai tarpusavyje sugyventų ir nebūtų karinių konfliktų. Šių žodžių prasmę žmonės, deja, neretai suvokia tik tuomet, kai, tarkim, kare žūsta jų artimieji ar dėl ekonominės krizės sumažėja asmeninės arba šeimos pajamos, trūksta maisto produktų ir pan. Tačiau ES valstybės, pasimokiusios iš Europą nusiaubusio Antrojo pasaulinio karo, suvokė, kad šie žodžiai nėra tušti ir kad geriau veikti kartu.IšvadosNaujų šalių įstojimas į Europos Sąjungą duos didelę naudą ir joms pačioms ir Europos Sąjungos vystymuisi. Visame žemyne ES privalo duoti rezultatų, kurių žmonės pageidauja, padėdama brandesnėms ekonomikoms ieškoti naujovių, o mažiau brandžioms – užbaigti persitvarkymą. Pasaulis mūsų nelaukia! Jei rimtai ketiname užtikrinti geresnį ES funkcionavimą, mums reikia teisingo požiūrio. Neturėtume susipančioti nacionalinio pobūdžio sąvokomis: didelės ar mažos valstybės, senosios ar naujosios narės, turtingi ar skurdūs regionai, – mes juk visi europiečiai. Sujunkime ne tik politinius vienetus, bet ir visuomenes bei tautas. Privalome suvokti, kad turime reikalų su daug svarbesniais dalykais, reikia nuoširdžiai norėti Europos integracijos ir turėti ryžto siekti sėkmės. Jei Europa nenorės būti suvienyta, jokie institucijų pertvarkymai jos nesuvienys.
Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES pranašumas – tai atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiek kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti ar ne.Literatūra1. http://www.nsajunga.lt/Default.asp?ArticleID=512&TopicID=852. http://www.akiraciai.lt/news/,43522?Member_Session=92c22c3ce76d9a6907aa70c5d2b614bc3. http://www.nsajunga.lt/Default.asp?ArticleID=512&TopicID=854. http://news.mireba.lt/ml/184/gierycz.htm5. http://www.lrinka.lt/Straipsn/Prekybaes.phtml6. http://www.lrinka.lt/Komentarai/Radijas28.phtml7. http://www.ministraspirmininkas.lt/page.asp?DL=L&TopicID=14&ArticleID=1158. http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=29&zn=1309. http://www.ipc.lt/wg/php/wg.php?zs=29&zn=12010. http://uvm.vdu.lt/Universitas%20Vytauti%20Magni/2003%20m.%20Nr.4/0001F5DC-80000004/013159DC-004C53BB11. http://www.jura.lt/2001_01/article14_l.htm12. http://www.lygus.lt/mokymai/pasitikek.php?id=1413. http://www.euroverslas.lt/?212301631814. http://www.euro.lt/upl_images/20030328190103.pdf15. http://www.eudel.lt/lt/download/Koko%20ataskaita%20LT%20santrauka.doc16. http://www.euro.lt/upl_images/20020117170515.doc17. http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=3&MenuItemID=16&ItemID=250&LangID=118. http://www.eudel.lt/lt/es_pasaulyje/pletra.htm19. http://www.euro.lt/showitems.php?TopMenuID=3&MenuItemID=16&ItemID=251&LangID=120. http://europa.eu.int/abc/index2_lt.htm