visuotinė istorija (iki didžiųjų geografinių atradimų)

FRANKAI.

V a. didžiausi užkariautojai – germanai – indoeuropiečiai. Germanų gentys, gyvenę Reino baseine, III a. pradėjo skverbtis į Romos imperijos teritoriją – Galiją,. Juos viliojo turtingos žemės. Kraustytis privertė ir atšalęs klimatas., maisto stygius, gyventojų skaičiaus išaugimas.
Romėnams ( graikams) barbarai – svetimšaliai, kalbantys kita kalba, o t. p. visi gyvenę už Romos imperijos ribų. Visuotinis sujudimas prasidėjo 400 – 410 m.., kai centrinę Europą užgriuvo iš Azijos atėję hunai. Jų karalius Atila nusiaubė Galiją ir Italiją. Visus savo priešus jie nustūmė į Vakarus: to pasekoje vestgotai įsitvirtino Pirėnų puusiasaly, vandalai per Gibraltarą pasiekė š. Afriką, frankai ir burgundai įsibrovė į Galiją, alemanai įsitvirtino dabartinės Šveicarijos vietoje, anglai, saksai fryzai – dabartinėje Anglijoje. Nepaisant to Romos imperija gyvuos dar kelis dešimtmečius, kol 476 m. barbarų vadas Odoakras nuvertė paskutinį Romos imperatorių Romulą Augustulą – Romos imperijos pabaiga, žyminti vergovinės santvarkos pabaigą ir viduramžių bei feodalizmo pradžią.
486 m. Merovingų dinastijos pradininkas Chlodvigas , nugalėjęs paskutinį Galijos vietininką Siagrijų ties Suasonu, įkūrė Frankų karalystę, 496 m. politiniais sumetimais priėmė katalikybę:

 Tikėdamasis vietos gyventojų lojalumo ir paramos,
 Tikėjosi Galijos katalikų dvasininkų paaramos,
 __ ,,___ vietos gyventojų paramos kovoje su burgundais ir vestgotais , nes jie buvo arijonys.
Frankų valstybė gyvavo nuo 486 m . iki 843m.

Frankų valstybės patvarumo priežastys:
 neatiminėjo žemių iš vietinių gyventojų ,
 nesusimaišė su vietiniais galais, romėnais,
 nenutraukė ryšių su gimtosiomis vietomis,
 priėmė katalikybę, išvengdami religinių nesutarimų. <



,, Salijų teisynas” – frankų genčių grupės Salijų Va. Chlodvigo laikų ir VII – VIII a . teisinių papročių ir karaliaus įstatymų rinkinys ( teisynas). Jis suteikia mums žinių apie:
frankų ūkį:
 vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle ir žvejyba,
 paplitusi dvilaukė žemdirbystės sistema,
 naudojo geležinį plūgą, traukiamą jaučių,
 egzistavo kilnojamojo turto privatinę nuosavybę,
 VI II op. Įteisinta ariamosios žemės privatinė nuosavybė ( alodas).
apie visuomeninę santvarką:
 Iro gimininiai ryšiai,
 Visuomenę sudarė laisvi frakai, pusiau laisvi ( litai), vergai,
 Nevienoda etninė gyventojų sudėtis,
 Išskirtinė moters padėtis,
 Aukščiausia valdžia priklausė karaliams,
 Nebešaukiami liaudies susirinkimai,
 Užkariautas sritis valdė grafai (vadovavo kariaunai,rinko mokesčius, teisė).

ŽYMIAUSI FRANKŲ VALDOVAI:
 Chlodvigas ( 481-511) – Merovingų dinastijos pradininkas. Užėmė Galiją,perimdamas romėnų papročius apsikrikštijo, sumušė ir išvijo vestgotus iš P. Galijos.
 VIIa. Valdžią`perėmė majordomai ( vyr. karaliaus dvarų tvarkytojai) Pipinas Heristalietis – Karolingų dinastijos pradininkas
 732 m. Karolis Martelis ties Puatje sumušė arabus , sustabdė juos (,, Rolando giesmė”).
 Karolis Didysis ( 768 – 814) surengė 50 žygių , užkariavo saaksus, Italijos šiaurines žemes, š.- r. Ispaniją. Stiprino imperijos sienas, centralizavo krašto administravimą,

pertvarkė teismus, rūpinosi ūkiu ir kultūra ( Karolingų renesansas – mokyklos, dvaro akademija, germanų kalbos gramatika). 800 m. Karolis, kurio valstybėje gyveno visos krikščioniškos Europos tautos , pasiskelbė imperatoriumi.

FEODALIZMO FORMAVIMASIS.
Feodalizmo pradžia laikomas t.y. privatinė žemės nuosavybė.
Prekariumas, komendacija – negalėdami išlaikyti alodo valstiečiai pasirašydavo šiuos dokumentus, kuriais netekdavo asmens laisvės bei žemės, ir tapdavo baudžiauninkais.
Baudžiavos augimą spartino beneficijų reforma.
Klostėsi žemvaldžių asmeniniai globos ryšiai – vasaliniai santykiai. ( senjoras – stambus žemvaldys, vyresnysis. Vasalas – karinis tarnas, pagalbininkas,už karinę ta

arnybą gavęs žemės. Jis privalėjo remti savo senjorą pinigais išperkant iš nelaisvės, ištekinant dukrą, įšventinant sūnų į riterius, vykstant į karo žygius). Investitūra – beneficijos ( leno )perdavimas vasalui su simbolinėmis apeigomis.
IX daugelis beneficijų virto feodais – paveldimomis valdomis. Jų savininkai gaudavo iš senjoro imuninius raštus( laisvas nuo prievolių) , suteikiančius teisę rinkti mokesčius, vykdyti administravimą ir teisti.
SVARBIAUSI FEODALIZMO BRUOŽAI:
 Imunitetas,
 Vasaliniai ryšiai,
 Valstiečių įbaudžiavinimas,
 Stambiosios žemėvaldos susidarymas.
VIII-IXa. įvyksta agrarinis perversmas:
 Nyko vertikalūs vasaliniai ryšiai,
 Žemvaldžiai ėmė tvarkytis savarankiškai,

tai vedė į feodalinį susiskaldymą.
Karolio Didžiojo anūkai 843 m. Verdene pasidalijo imperiją. Tai padarė Liudvikas Vokietis, Karolis Plikagalvis ir Lotaras.
Stipriausią valdžią išlaikė Vokietijos karalius, todėl 962 m. Otonas I buvo paskelbtas Šv. Romos imperijos imperatoriumi . Viduramžiais tai buvo didžiausia ir galingiausia valstybė, o imperatoriaus nuomonė labai daug reiškė Europoje. Ši imperija egzistavo iki 1806 m. , kol Napoleonas Bonapartas ją panaikino ir sukūrė vokiškų valstybių Reino sąjungą.

DATOS: VARDAI: SĄVOKOS:
1. 476 m., 1. Chlodvigas, 1. barbarai,
2. 486 m., 2. Pipinas Heristalietis, 2. ,, vandalai”,
3. 496 m., 3. Karolis Martelis, 3. Merovingai,
4. 481 – 511m., 4. Karolis Didysis, 4. Karolingai
5. 732 m., 5. Karolis Plikagalvis, Liudvikas, 5. Salijų teisynas,
6. 768 –814 m., Vokietis Lotoras, 6. litai,
7. 843 m., 6. Otonas I. 7. majordomai
8. 962 m., 8.

9. 1806 m. 9. senjoras,

10. vasalas,

11. vasaliniai santykiai,

12. investitūra,

13. imuninis raštas,

14. prekariumas,

15. komendacija

16. Šv. Romos imperija.

BIZANTIJA.

326 m. Konstantinas perkėlė Romos imperijos sostinę į Bizantijų, nuo 330 m. pavadintas Konstantinopoliu. 395 m. Teodosijus padalino imperiją į 2 dalis – Vakarų Romos imperiją ir Rytų Romos imperiją arba Bizantiją.
Bizantijos klestėjimo priežastys:
1. dideli turtingi miestai – Konstantinopolis, Aleksandrija, Antiochija.
2. nebuvo vidinių nesutarimų,
3. mažai ma

aištingų vergų , nes žemę dirbo laisvi valstiečiai, kurie nemokėjo didelių mokesčių, bet esant reikalui tapdavo kariais,
4. karo vadai ir kariuomenė neturėjo tokio savarankiškumo kaip legionai ir jų vadai,
5. stipri imperatoriaus vadžia,
6. sostinė Konstantinopolis – jūrų ir sausumos kelių sankryžoje.
7. prekyba teikė daug pajamų, kurias panaudojo tvarkyti , puošti statyti miestą , Šv. Sofijos bažnyčią. Joks Europos miestas negalėjo prilygti II Romai, turinčiai požeminę vandentiekio sistemą.
POLITINĖ SISTEMA:
 aukščiausia valdžia priklausė imperatoriui,
 jam pavaldūs visi šalies gyventojai, stačiatikių bažnyčios galva – patriarchas,
 pagal imperatoriaus leidžiamus įstatymus visas gyvenimo sritis prižiūri valdininkai.
ŪKIS:
 prekybos kelių kryžkelė, prekyba davė daug lėšų iždui mokesčių pavidalu. Prekiavo su Rytų šalimis, kontroliavo šią veiklą, nes Europoje amatai tuomet buvo menkai išsivystę, viešpatavo natūrinis ūkis
 amatai – stiklo gamyba, vilnoniai ir šilkiniai audiniai, ginklai, juvelyriniai dirbiniai, keramika, laivų statyba. Bizantijos amatininkų dirbinių ir monetų archeologai randa įvairiose Azijos, Europos, Š. Afrikos šalyse.
 Žemdirbiai išaugindavo gausesnį derlių.
Bizantijos galią ir svarbumą nulėmė:
1. klestinti prekyba,
2. amatai,
3. žemės ūkis,
4. patogi geografinė padėtis,
5. aukšta kultūra.
I tūkstantmečio pabaigoje , sumažėjus iždo įplaukoms, galia ėmė mažėti, nes vis daugiau valstiečių nusigyveno, jie buvo atleisti nuo karo tarnybos, imta samdyti kariauną.
Imperatorius Justinianas( 527 –565) mėgino atkurti Romos imperiją:
 užkariavo vandalų karalystę, ostgotų valdas, vestgotus Pirėnuose. Tačiau ilgi karai ištuštino iždą.
 Justinianas sudarė palankias sąlygas prekybai, intelektualiniams bei meniniams mainams.
 Sukūrė efektyvią centralizuotą administraciją.
 Surenka ir klasifikuoja visus romėnų įstatymus –529 m. Justiniano kodeksas.
 Konstantinopolis tampa atkurtos imperijos so
ostine; didingi rūmai, akvedukai. Tiltai, ligoninės, viešosios pirtys, didžiausia krikščioniškame pasaulyje šv, Sofijos bažnyčia. Antroji sostinė – Ravena.
Bet netrukus ne tik vakaruose, bet ir rytuose valdos ima slysti iš rankų:
1. 7 praranda Siriją, Palestiną, Egiptą.
2. 10 patyria normanų antpuolus,
3. 1204 m. IV kryžiaus žygio dalyviai nusiaubia Konstantinopolį, nukentėjo net bažnyčios, užimtoje imperijos dalyje kryžininkai įkūrė Lotynų imperiją (1204 – 1261).

Valstybė ėmė silpti, ją draskė vidiniai prieštaravimai, iškilo naujas pavojus – turkai- osmanai, įkūrę savo valstybę, Bizantija tapo jos vasalu. Iš didelės valstybės liko tik Konstantinopolis su apylinkėmis. 1453

05 29 krito Konstantinopolis – paskutinis imperatorius Konstantinas IX žuvo, sostinė pavadinta Stambulu, šv. Sofijos bažnyčia paversta mečete.

KULTŪRA:
 antikinės kultūros paveldėtoja. Vietoj lotynų kalbos IX graikų kalba.
 Aukštas raštingumo lygis.
 Kritiška pažiūra į pagonišką tikėjimą – 529 m. uždarė Atėnų akademiją( Platono).
 Justiniano kodeksas.
 Veikė valstybinės, bažnyčios ir privačios mokyklos.
 9 Konstantinopolyje įsteigtas pirmasis universitetas.
 Moksliniai išradimai panaudojami praktikoje: ,, graikų ugnis”.
 Cerkvės puošiamos mozaikomis, paveikslais, ikonomis.( ortodoksų ir katalikų bažnyčios atsiskyrė 1054 m.).
 Kirilas ir Metodijus 9 misionieriai – slavų apaštalai – graikų raidyną pritaikė slavų kalboms – ,, kirilica”-jie išvertė į slavų kalbą ir ,, Evangeliją”.
Iš Bizantijos krikščionybę stačiatikybės forma priėmė: serbai, bulgarai (864m.) , rusai(988) .Bizantija šioms tautoms perdavė ir raidyną, bažnyčių statybą, ikonų tapymo tradicijas, metraščių rašymo ir iliustravimo tradicijas.
DATOS: ŽODŽIAI: VARDAI:
1. 326, 1. Justiniano kodeksas, 1.Konstantinas Didysis,
2. 330, 2. kirilica, 2. Teodosijus
3. 395, 3. mozaika, 3. Justinianas,
4. 527 –565, 4. ikona, 4. Kirilas ir Metodijus.
5. 1204, 5. ,, graikų ugnis”
6. 1453.

ARABAI.

Arabijos pusiasalio gyventojai, semitų grupės tauta. Gamta šykšti: dykumos , pusdykumės, nebuvo upių. Gyventojų dauguma – beduinai ( stepių gyventojai) – klajokliai gyvulininkai, auginę kupranugarius, ožkas, arklius. Pietvakarių Arabijoje žemės tinkamos žemdirbystei. Svarbiausias miestas – Medina – amatų ir prekybos centras per ją ėjo keliai iš Bizantijos į Indiją ir Afriką.
Arabijos pusiasalyje vyravo:
1. gimininiai santykiai;
2. ortokuzeninė santuoka ( tarp brolių vaikų);
3. kraujo keršto paprotys;
4. pagoniškas tikėjimas, tikėjimo centras Kaabos šventykla Mekoje;
5. daugpatystė, laikina santuoka;
6. VI – VII ėmė rastis vergovinės santvarkos bruožų.

ISLAMAS. ( ,, paklusnumas”), musulmonas – klusnus dievui.
Atsiradimo priežastys:
1. susikomplikavusi padėtis Arabijos pusiasalyje, grėsmė arabams būti išnaikintiems.
Pradininkas – Mahometas – pranašas ( hanitas), (570 – 632). Vedęs našlę, tapo turtingu pirkliu, apie 40 –uosius gyvenimo metus ėmė matyti vizijas: archangelas naujoji religija sukėlė Kaabos žynių neapykantą, Gabrielius ragino skelbti tik vieno dievo – Alacho religiją. Mahometas ir 70 jo pasekėjų buvo priversti išvykti iš Mekos į Jatribą , vėliau pavadintą Medina – pranašo miestu. Persikėlimas iš Mekos į Mediną vadinamas hidžra ( 622 07 16).
Svarbiausieji islamo bruožai – surašyti šventojoje musulmonų knygoje ,, Korane”. Jį sudaro 114 skyrių ( surų) , išdėstytų pagal ilgumą ir reguliuojančių visuomeninį ir asmeninį gyvenimą, nurodant pagrindines musulmonų priedermes:
1. tikintiesiems nesuteikta valios laisvė;
2. leista daugpatystė ( žmonos privalo klausyti vyro, slėpti savo veidą);
3. nustatytos 5 musulmono priedermės:

1 – tikėti tik vienu dievu Alachu;

2. 5 kartus dienoje melstis atsisukus į Meką ( mečetėje kryptį nurodo mirabas – niša sienoje)

3. aukoti pinigus ir dalį derliaus bendruomenės vargšams;

4. laikytis Ramadano mėn. pasniko;

5. bent kartą gyvenime aplankyti Meką – chadžas, dėl to prie vardo prisideda ,, chadži”
kiti reikalavimai musulmonui – nevalgyti kiaulienos, negerti alkoholio, nežaisti azartinių žaidimų, nelupikauti, turi skleisti, platinti tikėjimą. Kitatikiams skelbiamas šventasis karas – džihadas.
Kaip ir krikščionybė islamas yra monoteistinė religija, turi daug panašumų
 tikėjimas amžinu gyvenimu ir sielos išganymu;
 dangaus ir pragaro įvaizdis;
 vieno dievo skelbimu.
Po Mahometo mirties susikūrė arabų valstybė – teokratinė valstybė.

ARABŲ UŽKARIAVIMŲ ETAPAI:
1. 7 vid. ( 632 – 656 ) nukariavo Siriją, Palestiną, Iraną, Egiptą, dalį Armenijos ir Gruzijos;
2.7 pb. – 8 pr. nukariavo visą š. Afriką, Pirėnų pusiasalį, vid. Aziją, Užkaukazę, Afganistaną, š . v. Indiją, veržimąsi į Europą sustabdė Karolis Martelis 732 m. mūšyje prie Puatje.
Didelės valstybės sostine tapo Damaskas ( 750 nauja Abasidų dinastija perkėlė sostinę į Bagdadą).
Sėkmingų arabų užkariavimų priežastys:
1. Bizantija ir Iranas buvo nusilpę nuo tarpusavio kovų.
2. Islamiškasis fanatizmas.
3. Karių materialinis suinteresuotumas.
Užkariavimai baigėsi dėl:
1. frankų ir kitų tautų pasipriešinimo;

2. susidarė per didelė valstybė, kurią valdyti iš vieno centro darėsi neįmanoma.
KALIFATO VALDYMAS:
Kalifas – pranašo vietininkas, jam priklausė aukščiausioji pasaulietinė ir dvasinė valdžia. 8 susiformavo centrinės valdžios organas – viziriai, jie tvarkė finansus, nustatinėjo mokesčius. Emyrai- provincijų valdytojai ( užkariautų kraštų).
VISUOMENĖ.
1. Ją sudarė musulmonai arabai.
2. Islamą priėmę kitų tautų atstovai.
3. Užkariautų kraštų krikščionys ir žydai . Jie mokėjo žemės, pagalvės mokesčius. Jų ūkinė veikla nebuvo apribojama. ( tik negalėjo tapti aukštais pareigūnais).
4. Vergai – gabenami iš svetimų kraštų, kalifato pavaldiniai vergais tapti negalėjo .
valstybnė kalifato kalba – arabų, piniginis vienetas – denaras ( auksinis), dirhemas ( sidabrinis), kadangi pirklių kelionės buvo labai pavojingos, išplito atsiskaitymo forma –čekiai, 9 atsidarė pirmieji bankai.
KALIFATO NUSILPIMO PRIEŽASTYS:

1. Prievarta sujungęs tautas kalifatas nebuvo patvarus.

2. Iš vieno centro buvo sunku valdyti didžiulę valstybę.

3. Vienybės trūkumas musulmonų tarpe ( sunitai ,pripažįstantys sunas – korano papildymus ir šiitai, kurie pripažįsta tik Koraną.

4. Valdininkų savivalė, korupcija, nepakeliami mokesčiai.

5. Maištai ir sukilimai.

6. Valdovų asmeninės savybės, emyrų savanaudiškumas.
KALIFATO SUIRIMAS:

1. 756 m. atsiskyrė Kordobos kalifatas.

2. 8 pb. š. Afirikoje susidaro Idrisų ir Aglabidų valstybės, rytuose Tachiridų valstybė.

3.Centrinėje teritorijoje įsikuria Bagdado kalifatas, į kurį įeina Arabija, Sirija, Palestina, Egiptas.

4. 11 karinę galią įgiję turkai perėmė valdžią ir įkūrė Osmanų imperiją, kuri 1453 m. nukariavo ir Bizantiją.
KULTŪRA:
FILOSOFIJA – vertė senovės graikų filosofų ir rašytojų kūrinius, Averojus sukūrė naują filosofijos kryptį averoizmą- pagrindinė mintis dievas nesukūrė pasaulį, o tik nustatė tvarką.
MATEMATIKA- sukūrė algebrą, patobulino indiškus skaičius ( įvedė 0).
ASTRONOMIJA- sukonstravo astroliabiją, aprašė žvaigždžių padėtį , apytikriai apskaičiavo žemės rutulio didį, statė observatorijas, Al Birunijus spėjo ,kad žemė sukasi apie saulę.
GEOGRAFIJA – sudarė žinomų šalių ir jūrų žemėlapius.
MEDICINA – Avicena parašė apie 100 medicinos veikalų, žaizdų nuskausminimas, arterijų perrišimas, apendicito operacijos.
CHEMIJA – sieros rūgštis, amoniakas, salietros gamyba, parakas.
ARCHITEKTŪRA – iš nukariautų tautų perėmė kupolą, arkas. Naudojo arabeskas – sudėtingus ornamentus iš geometrinių figūrų, lapų, gėlių.
LITERATŪRA – poezija, pasakos.

DATOS: ŽODŽIAI:
1. 622, 1. ortokuzeninė santuoka, 11. šiitai,
2. 630, 2. islamas, 12. kalifatas,
3. 7-8 , 3. musulmonas, 13. kalifas,
4. 7-15 4. Kaaba, 14. emyras,
5. 756. 5. chadžas, 15. viziris,

6. ramadanas, 16. denaras,

7. hidžra, 17. dirhemas,

8. teokratinė valstybė, 18. minaretas,

9. Koranas, 19. muedzinas,

10. sunitai, 20. džihadas.

VIKINGAI ( 8 – 11 ).

I tūkst. pb. Europa kentėjo nuo plėšikų, pagonių normanų antpuolių. Normanai – žmonės iš šiaurės – danų, švedų, norvegų protėviai. Rusioje jie vadinami variagais, Bizantijoje – rusais, Lietuvoje – žuvėdais. Patys save vadino – vikingais.
Pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, žiaurūs plėšikai ( 8 – 12 Ip.). 787 m. Jų laivai pasirodė prie D. Britanijos krantų. Anglijoje ir Airijoje įkūrė kolonijas. Ginkluoti kovos kirviais, kalavijais, ietimis, lankais, skydais puldinėjo kaimus, miestus, vienuolynus. Laivai : drakarai – karo , knorai – prekybiniai. Laivas mirusiam vadui atstodavo kapą, kapai – laivo formos, namai- visai kaip apversti laivai.
9 nusiaubė Hamburgą, Kiolną, Paryžių, per Gibraltarą pasiekė viduržemio jūrą, kur šeimininkavo arabai, net buvo užėmę Sicilijos salą ir Italiją, apie 1000 m. pasiekė Amerikos krantus.

VIKINGŲ PERGALIŲ PRIEŽASTYS:
 pakrančių gyventojai nebuvo pasiruošę duoti atkirtį,
 kariniai feodalų būriai – silpni,
 riteriai pripratę kovoti tik pagal taisykles.
Užimtose žemėse įkurdavo gyvenvietes š. Prancūzijoje. 911 m. karalius su vikingų vadu Rolo sudarė sutartį, pagal kurią vikingai galėjo pasilikti , sekančiais metais jis krikštijosi ir tapo hercogu, karaliaus vasalu Robertu, gaudamas Normandiją , vėliau Normandijos hercogas Vilhelmas 1066 m . užkariavo Angliją ir tapo jos karaliumi.
Runos vikingu rašmenys, iškalti akmenyje, seniausi padavimai – sagos – tai sakmės apie didvyrių žygius. Jas kurdavo skaldai – dainiai.
Normanai , laisvieji žmonės, susirinkdavo į asamblėją – tingą – aukščiausią valdymo organą, ten priimdavo įstatymus, teisdavo. Karaliui nepriklausė aukščiausia valdžia, jis renkamas iš tos pačios giminės, neleidžia įstatymų, neteisia- jis tarpininkas tarp dievų ir žmonių.
Vikingai – politeistai. Pagrindiniai dievai – Odinas ( vyriausias), Toras ( gynėjas, globėjas), Frėjas ( vaisingumo dievas) – gyvena Asgaro tvirtovėje.
Nuo 9 krikščionybė skverbėsi į Skandinaviją. 826 m. Danijos pasienyje pastatyta pirmoji bažnyčia. Xa. apsikrikštijo valdovai ir jų pavaldiniai, krikščionybė tapo viena iš priežasčių , kodėl baigėsi vikingų puldinėjimai.

DATOS: ŽODŽIAI: VARDAI:
1. 787m., 1. normanai, 1. Rolo,
2. 853m., 2. vikingai, 2. Robertas,
3. 870m., 3. variagai, 3. Vilhelmas Nukariautojas
4. 977m., 4. žuvėdai, 4. Odinas,
5. 982 m. , 5. runos, 5. Toras,
6. apie 1000 m., 6. sagos, 6. Frėjas,
7. 1066 m. 7. skaldai, 7. Erikas Rudasis.

8. tingas.

RUSŲ VALSTYBĖ.
RYTŲ SLAVAI. KIJEVO RUSIOS SUSIKŪRIMAS.
Rytų slavų gentys – rusų, ukrainiečių, baltarusių protėviai. Vertėsi žemdirbyste. 8-9 pradėjo formuotis feodaliniai santykiai, spartėjo turtinė nelygybė. Rusų metraščiai mini virš 10 genčių ir jų sąjungų. Seniausias metraštis ,,lėtopis vrėmėnih lėt”- ,, būtųjų metų pasakojimai”. Jį parašė vienuolis Nestoras Kijeve.
882 m. iš Novgorodo atvykęs variagų kunigaikščio Riuriko karvedys Olegas ( 882-912) įkūrė Kijevo Rusios valstybę – I rytų slavų valstybę.
Kunigaikštis turėjo kariauną, kurią išlaikydavo , rinkdamas duoklę -,, pasižmonėdamas”. Kunigaikštis teisdavo ir bausdavo.
Rusų miestai – Novgorodas, Kijevas, Smolenskas, Pskovas – prekybos centrai.
Kunigaikščiai organizuodavo karinius žygius. Kunigaikštis Sviatoslavas ( 945-972) nugalėjo Pavolgio bulgarus, chazarus. Kariavo su Bizantija.
RELIGIJA: iki 10 – pagoniškas tikėjimas, politeistinis: Perūnas ir Jarila ( saulė) pagrindiniai dievai. 988 m. kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius iš Bizantijos priėmė krikščionybę stačiatikybės forma. Krikščionybės priėmimo reikšmė:
 vienuolynai tapo religijos, meno, mokslo, rašto, metraščių rašymo centrais,
 cerkvių statyba skatino architektūros, ikonų tapymo, giedojimo tradicijas,
 slavišką abėcėlę graikų raidyno pagrindu sukūrė IX vienuoliai misionieriai Kirilas ir

Metodijus. Jie išvertė evangeliją ir kitą bažnytinę literatūrą.
 Bažnyčios galvą – metropolitą skirdavo Konstantinopolio patriarchas.
 Rusioje plito Bizantijos kultūra.
KIJEVO RUSIOS SUKLESTĖJIMAS IR SUIRIMAS.
11 –12 Kijevo Rusia didžiausia Europos valstybė. Ypač suklestėjo valdant Jaroslavui Išmintingajam (1019 – 1054 ), taip pramintas dėl švietėjiškos veiklos. Plito raštija, miestų statyba, švietimas. Pradėjo I rašytinės teisės sąvadą ,, Rusų tiesa”. Augo tarptautinis Rusios autoritetas: Jaroslavo duktė Ana buvo Prancūzijos karaliaus Henriko I žmona. Tuo metu pastatyta šv. Sofijos cerkvė (soboras).
Valstybę sudarė stambios kunigaikštystės ir bojarinų tėvonijos. Atskirų žemių kunigaikščiai turėjo savo kariaunas, jie buvo savarankiški, nepriklausomi nuo didžiojo kunigaikščio, šalies susiskaldymą skatino natūrinis ūkis: pirkdavo tik druską, metalą, prabangos prekes. 1132 m. metraštininkas rašė, kad ,,iškriko visa Rusios valstybė”, susilpnėjo kunigaikščio valdžia. Atsirado nepriklausomos kunigaikštystės: Vladimiro, Galičo, Voluinės.
MONGOLŲ TOTORIŲ UŽKARIAVIMAI. MASKVOS VALSTYBĖS IŠKILIMAS.
Mongolai gyveno centrinėje Azijoje, vertėsi klajokline gyvulininkyste. 13 pradžioje susidarė Mongolų valstybė ( nuo Baikalo iki Gobio dykumos ) . pagal vienos genties vardą – dar vadinami ir totoriais, 1206 m. didžiuoju chanu tapo Čingischanas.
VALSTYBĖS BRUOŽAI.
1. Chanas ir diduomenė rėmėsi ginkluotomis pajėgomis ( kariuomenėje griežtas drausmė, besąlyginis paklusnumas).
2. feodaliniai santykiai maišėsi su klajoklinio gyvenimo būdu.
UŽKARIAVIMŲ PRIEŽASTYS:
 Naujų praturtėjimo šaltinių poreikis,
 Dauguma kaimyninių šalių išgyveno feodalinio susiskaldymo laikotarpį.
MONGOLŲ UŽKARIAVIMAI.
I etapas ( 1215 – 1227 ) – užėmė Kiniją, piet. Sibiro dalį, vid. Aziją- Chorezmą, Samarkandą, Bucharą, Urgenčą, Mervą`, Iraną, Azerbaidžianą, dalį Gruzijos,įsiveržė į polovcų stepę. 1223 m. mūšyje prie Kalkos pirmą kartą susidūrė su Rusios kariaunomis, kurios buvo atėjusios klajokliams į pagalbą.
II etapas (1237-1238) – Batijaus žygis į Rusią: užėmė Riazanę, Vladimiro – Suzdalės žemes, užkariauta visa šiaurės rytų Rusia.
III etapas ( 1239 – 1240) – pavergė Perejaslavą, Černigovą, Krymą, Kijevą – užkariauta visa Rusia, pasuko kariuomenę į centrinę Europą, bet tokių didelių teritorijų Batijus negalėjo išlaikyti.
1243 m. prie Volgos Batijus įkūrė Aukso Ordą ,kurios sostine tapo Sarajus.rusų žemės tiesiogiai neįėjo į Aukso Ordą, tapo vasale, mokėjo duoklę, kurią rinko baskakai. Kunigaikščiai prisiekė chanui, vyr. Rusios kunigsikščiu tapdavo tas, kuris gaudavo Vladimiro kunigaikštystės jarliką.
MONGOLŲ –TOTORIŲ JUNGO PADARINIAI.
1. Sugriovė miestus, išžudė gyventojus, išsivarė į vergiją amatininkus,
2. sulėtėjo ekonominė, politinė, kultūrinė raida.
3. merdėjo ir mongolų valstybė – sumažėjo gyventojų,prisigrobti turtai atiteko diduomenei.
4. gyventojai pasitraukė į š. ir ryt. Rusios dalį – plėtėsi dirbamos žemės plotai, amatų centrai, atsirado sąlyginis žemės valdymas – bajorai.
5. 13 iškilo keletas centrų , toliau nuo priešų niokojamų žemių: Maskva, Tverė, Storodubas, Beloozeras.
MASKVOS IŠKILIMAS.
1. Maskvos kunigaikštystės pradininkas Aleksandro Neviškio sūnus – Danijilas. Maskvos kunigaikščiai pradėjo kovą dėl Vladimiro jarlyko.
2. Sustiprėjo valdant Ivanui Kalitai ( 1325- 1341) . Gavo Vladimiro jarliką, į Maskvą privertė persikelti metropolitą, vykdė gudrią politiką mongolų atžvilgiu, mongolai rečiau rengdavo niokojamus žygius. Pradėjo jungti rusų žemes, remdamasis tarnybiniais bajorais, feodalams irgi buvo reikalinga stipri centrinė valdžia.
RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMASIS PRIE MASKVOS.
1. 14 pb. Dmitrijus prijungė Suzdalę, Nižnij Novgorodą.
2. 15 Vasilijus I – Jaroslavlį, Rostovą.
3. 1478 m. Ivanas III- Novgorodą.
4. 1485 m. __,,___ – Tverę,
5. 1510 m. Vasilijus III – Pskovą, 1514 – Smolenską, 1521 m. – Riazanę.
KOVA SU MONGOLAIS TOTORIAIS.
• Chanas Mamajus suvienijo jėgas prieš Maskvą: pasikvietė Jogailą ir 1380 09 08 Kulikovo lauke įvyko mūšis ( vieta , kur Nepriavdos upė įteka į Doną) . Jogaila pavėlavo į mūšį, mongolai pralaimėjo. Rusų kariaunai vadovavo Dmitrijus Ivanovičius ( Ivano Kalitos anūkas), po mūšio pramintas Doniečiu. Nepaisant skaudaus pralaimėjimo , po poros metų chanas Tochtamyšas sudegino Maskvą.
• 1476 m. Ivanas IIInustojo mokėti Ordai duoklę.
• 1480 m. sudaręs sąjungą su Krymo chanu , Ivanas III patraukė prieš mongolus, tačiau mūšis prie Ugros upelio , Okos intako neįvyko.chano Achmedo kariuomenė atsitraukė. Rusia galutinai nusikratė mongolų totorių jungo (tęsėsi 240 m.; nuo 1240 m. iki 1480m.).

VIENINGOS RUSŲ VALSTYBĖS SUSIKŪRIMO REIKŠMĖ:
 atsikratė mongolų jungo;
 susidarė sąlygos plėtoti ūkį, prekybinius ryšius, kultūrą
 1497 m. paskelbtas Teisynas bendras visai valstybei:
a) baudžiavos įteisinimo pradžia;
b) valdovas rėmėsi bojarinų dūma
c) centrinės valdžios organas – prikazai;
d) vietose valdžią vykdė vietininkai.
DATOS: ŽODŽIAI: VARDAI:
1. 982; 1. natūrinis ūkis, 1. Čingis chanas,
2. 988, 2. ,, Rusų Tiesa”, 2. Batijus,
3. 1223, 3. chanas, 3. Timūras,
4. 1236, 4. mongoliai – totoriai, 4. Mamajus,
5. 1237 – 1238, 5. Aukso Orda, 5. Ivanas Kalita,
6. 1239 – 1240, 6. jarlikas, 6. Dmitrijus Donietis,
7. 1243, 7. baskakai. 7. Ivanas III.
8. 1380,
9. 1480, 10. 1497.

KRYŽIAUS ŽYGIAI.
Kryžiaus žygiais vadinami Vakarų Europos riterių žygiai į Artimuosius Rytus 1095 – 1270 m .
PRIEŽASTYS:
• siekimas išvaduoti iš musulmonų šventąsias krikščionims vietas,
• geresnio gyvenimo , turtų troškimas,
• žemių trūkumas Europoje ( majorato teisė) – bežemių riterių atsiradimas,
• valstiečių siekimas išsivaduoti iš baudžiavos,
• bandymas neutralizuoti normanų įsiveržimus,
• jėgų santykio tarp Rytų ir Vakarų pasikeitimas Rytų nenaudai.
• Religinis fanatizmas.
1095 m. popiežius Urbonas II Klermone ( Prancūzija) paskelbė kryžiaus žygius. Popiežius tikėjosi išplėsti katalikų bažnyčios įtaką Rytuose, priversti Konstantinopolio patriarchą pripažinti jo valdžią visiems krikščionims.
ŽYGIAI:
1. 1096 – 1099 m. – užimta Jeruzalė, įkurtos 4 krikščioniškos valstybės rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje: Jeruzalės karalystė, Antiochijos kunigaikštystė, Edesos ir Tripolio grafystės.
2. 1147 – 1149 m. – nepavyko susigrąžinti prarastos Edesos.
3. 1189 – 1192 m. – nepavyko atgauti prarastos Jeruzalės. Žygyje dalyvavo valdovai – Anglijos – Ričardas Liūtaširdis, Prancūzijos – Pilypas Augustas, Vokietijos –Fridrichas Barbarosa ( keldamasis per upę nuskendo, nemokėjo plaukti).
4. 1202 – 1204 m. kryžiuočiai užėmė krikščionišką miestą Konstantinopolį, sugriovė Bizantijos valstybę, įkūrė Lotynų imperiją (1204 – 1261).
5. 1212 – nesėkmingas.
6. 1228 – 1229 m. – žygis į Tripolį nepavyko.
7. 1248 – 1254 m. – planuotas žygis į Egiptą nepasisekė, o be to dar kilo maras.
8. 1270 m. – žygis baigėsi nesėkme Tunise.
Išlaikyti užgrobas teritorijas kryžininkai galėjo tik padedant Vakarų Europos riteriams. Gintis nuo priešų buvo įkurti trys riterių vienuolių ordinai: joanitų, tamplierių, teutonų ( vokiečių).
PADARINIAI:
Ekonominiai :
 Paspartėjo prekyba Viduržemio jūros baseine, sustiprėjo Italijos prekybinės pozicijos.
 Europoje pradėtos auginti naujos žemės ūkio kultūros ( ryžiai, citrinos, abrikosai, grikiai, cukranedrės
 Išmoko gaminti šilkinius audinius, veidrodžius.
 Nuskurdino riterių klasę.
Socialiniai:
 Prasidėjo baudžiavos irimo procesas.
 Dar labiau praturtėjo ir sustiprėjo stambieji feodalai.
Politiniai :
 Padidėjo katalikų bažnyčios prestižas.
 Įvedė karo žygio mokestį dvasininkijos reikmėms, dalį lėšų panaudojo kovai su erezija.
 Žygiai gimdė netoleranciją , žydų pogromus ( paskelbtas gandas, kad jie užnuodijo šulinius ir dėl to kilo maro epidemija).
 Paaštrėjo prieštaravimai tarp krikščionių ir musulmonų, tarp prancūzų, anglų, vokiečių, pagilino duobę tarp Vakarų Europos ir Bizantijos.

DATOS: VARDAI: ŽODŽIAI:
1. 1095, 1. Urbonas II, 1. kryžiaus žygiai,
2. 1096 – 1270, 2. Gotfridas Bulonietis. 2. kryžininkai,
3.1099. 3. Lotynų imperija,
4. 1204. 4. ordinai,

5. majorato teisė.

CENTRALIZUOTŲ ANGLIJOS IR PRANCŪZIJOS VALSTYBIŲ IŠKILIMAS.
LUOMINĖS MONARCHIJOS.
Anglijos valstybė susidarė 829 m. , Prancūzijos – 843 m. XI feodalinio susiskaldymo laikotarpiu karaliai turėjo tik nominalinę ekonominę bei politinę galią, nes hercogai ir grafai savo žemėse buvo visiškai savarankiški, nors formaliai buvo karaliaus vasalais. Daugelio didikų valdos buvo didesnės nei karaliaus. Karaliaus padėtis feodalinio susiskaldymo laikais:
 Asmeninė karaliaus valda – domenas, jo pajamomis naudojosi karalius, kitur rinkti mokesčių negalėjo.
 Karaliaus nurodymai galiojo tik jo valdose ( nebuvo bendrų įstatymų visai valstybei).
 Šalyje siautėjo tarpusavio vaidai ir kovos, nebaudžiami siautėjo plėšikai, savivaliavo stambieji feodalai.
 Feodalinio susiskaldymu piktinosi miestiečiai, kentę nuo senjorų savivalės ( miestai stovėjo feodalų žemėse) ir pirkliai ( dėl muitų).
Vystantis feodaliniams santykiams, augant miestams, atsirado gyventojų grupės – luomai- turinčios paveldimas, papročių ir įstatymų nustatytas teises, pareigos ir privilegijos. Luomai buvo 3 :
1. dvasininkija,
2. bajorija,
3. miestiečiai.
Luomai turėjo savų interesų, kai kurie jų sutapdavo:
• Įtvirtinti ir išplėsti savo teises,
• Siekė politinės valdžios
1215 m. Anglijoje prieš Joną Bežemį kilo stambiųjų feodalų, bajorų, riterių ir miestiečių sukilimas. Karalius pasirašė ,, Didžiąją laisvių chartiją” – dokumente išvardytos laisvųjų Anglijos gyventojų teisės:
• Feodalų valdos tapo paveldimomis,
• Mokesčiai už jas nebus didinami,
• Feodalus teis ,, lygiųjų” teismas.
• Nė vienas laisvas Anglijos gyventojas negali būti suimtas ir nubaustas be teismo sprendimo.
• Garantuota prekybos laisvė, miestų savivalda.
• Karalius sprendimus priims tik kartu su Didžiąja Taryba.
REIKŠMĖ:
1.Didžioji Laisvių Chartija” – šiuolaikinės konstitucijos prototipas.
2. Iš šios chartijos 1265 m. išsivystė Parlamentas. XIV parlamentas pasidalijo į dvi dalis: lordų ( kviesdavo karalius) ir bendruomenių ( rinkdavo po 2 atstovus iš kiekvienos grafystės ir po 2 miestiečius) rūmus.
Karaliai, valdydami šalį, kovodami su priešais, stengėsi turėti kuo didesnę gyventojų paramą. Karalius Pilypas IV 1302 m. per konfliktą su popiežiumi Bonifacu VIII sušaukė Generalinius luomus. Kiekvienas luomas turėjo vieną balsą. Nuo 14 pb. renkami Generaliniai luomai ir Parlamentas ribojo karaliaus valdžią, ji nebuvo absoliuti – įsitvirtino luominės monarchijos.
ŠIMTAMETIS KARAS ( 1337 – 1453 ).
PRIEŽASTYS:
1. Vienydamas Prancūziją , karalius susidūrė su Anglijos karaliaus valdomis Prancūzijoje ( Normandija, Anžu, Flandrija, Akvitanija) – dar 1066m. Normandijos kunigaikštis Vilhelmas tapo Anglijos karaliumi.
PRETEKSTAS:
Anglijos karaliaus Eduardo III pretenzijos į Prancūzijos sostą.
KARO ETAPAI:

1. 1337 – 1360 m. – anglų pranašumas – * 1346m. mūšis prie Kresi,

* 1356 m. mūšis prie Puatje ( Prancūzijos karalius

pateko į nelaisvę) .

* 1360 m. –taikos sutartis – Prancūzija prarado 1/3 žemių.
2. 1360 – 1415 m. – prancūzų pranašumas – *prancūzai atsiėmė iš anglų 200 tvirtovių.

* 1396 m. sudarytos paliaubos su Anglija.
3. 1415 – 1420 m. – anglų pranašumas – * 1415 m. mūšis prie Azenkūro.

* Burgundijos kunigaikštis perėjo į Anglijos pusę.

* 1418 m. anglai užgrobė Paryžių.

* 1420 m. Trua taika ( Anglija ir Prancūzja sujungtos į vieną

valstybę) .
4. 1420 – 1453 m. – anglų , pabaigoje prancūzų pranašumas- * 1428 m. Orleano apsuptis .

* anglų išvijimas iš Orleano per 10 d., vadovaujant

Žanai d , Ark.

* anglų išvijimas iš Prancūzijos ( išskyrus Kale uostą).
ŠIMTAMEČIO KARO REIKŠMĖ:
 Prancūzija atgavo žemes, atsigavo ūkis.
 Stiprėjo centralizacija.
 Galutinai valstybę suvienijo Liudvikas XI , susidorojęs su ,, Visuomenės gerovės lyga”, nunuodijęs brolį Karolį, ištekinęs paauglę dukterį, prisijungė Burgundiją ir Bretanę.
 16 Prancūzija – galingiausia ir labiausiai centralizuota Europos valstybė.
PERGALĖS PRIEŽASTYS:
• Žanos d Ark fenomenas ( iš Lotoringijos), vadinama Orleano mergelė. /1430 m. pateko į nelaisvę,

1431 m. sudeginta Ruane, 1920 m. pripažinta šventąja./.
• Teocentrinės pasaulėžiūros išraiška.
• Patriotiniai jausmai.
Anglija taip pat neišvengė vidaus neramumų, silpninančių monarchiją:
 plėšikavimai, valstiečių maištai, vidaus kivirčai silpnino karaliaus valdžią.
 Kunigaikščių grupuotės stoja viena prieš kitą, geisdami karūnos.
ROŽIŲ KARAS:

Lankasteriai ir Jorkai , jų herbuose balta ir raudona rožės.
Laimėjo Lankasteriai – Henrikas VII Tiudoras , susitaikė su Jorkais, vesdamas dukterį.
Baigė vienyti šalį, palaužė kilmingųjų feodalų pasipriešinimą.
ANGLIJOS PARLAMENTAS: PRANCŪZIJOS GENERALINIAI LUOMAI:
• Pradžia 1265 m. * Pradžia – 1302 m.
• Sudarė dveji rūmai – lordų ( vyskupai, * Sudarė 3 rūmai : dvasininkų, bajorų, miestiečių.

abatai, kilmingieji feodalai) ir * didelės politinės galios neturėjo, nes tarp luomų

bendruomenių ( riteriai, miestiečiai). dažnai kildavo ginčų, kuriuos karalius panaudo-
• Politiniame gyvenime turėjo labai davo savo interesams.

didelę reikšmę. * juos karalius sušaukdavo esant reikalui.
• Veikė nuolat, tvirtino mokesčius, priimdavo įstatymus.

BENDRA:
 Sudarė trys luomai.
 Dalį skirdavo karaliai, dalį rinkdavo gyventojai.
 Prisidėjo prie valstybių vienijimo.
DATOS: ŽODŽIAI:
1. 1215, 1. Didžiojia laisvių chartija,
2. 1265, 2. parlamentas,
3. 1302, 3. generaliniai luomai ,
4. 1337 –1453, 4. centralizuota valstybė,
5. 1346, 5. šimtametis karas,
6. 1431, 6. Rožių karas,
7. 1455 –1485. 7. domenas.

Leave a Comment