Vikingai: išpuoliai ir įtakos civilizacijos bei kultūros raidai

Vikingai: išpuoliai ir įtakos civilizacijos bei kultūros raidai

I tūkstantmečio pabaigoje Europos gyventojai kentėjo nuo plėšikiškų, niokojančių pagonių normanų antpuolių. Normanai – tai žmonės iš šiaurės – dabartinių danų, švedų, norvegų protėviai.Europoje jie dar vadinti tiesiog danais, švedais, Rusioje – variagais, Bizantijoje – rusais,o Lietuvoje – žuvėdais.Jie patys save vadino vikingais. Normanai buvo pirkliai, amatininkai, žemdirbiai, bet labiausiai išgarsėjo kaip žiaurūs plėšikai. Jų žygiai tęsėsi nuo VIII a. pab. iki XII a. pirmos pusės.Tokiai migracijai paaiškinti istorikai turi keletą hipotezių. Kalbama apie nepakankamus krašto išteklius, reikalingus auugant gyventojų skaičiui, apie ne tokių atšiaurių gyvenimo sąlygų ieškojimą. Taip pat prisimenamos kai kurios tradicijos: nusikaltėliai būdavo baudžiami ištrėmimu (Erikas Raudonasis, du kartus ištremtas, pasiekia Islandiją, paskui Grendlandiją). Tačiau nemaža reikšmės turi ir galimybė praturtėti bei noras įsigyti naujų žemių.
Pirmą kartą normanų laivai 787 m. pasirodė prie Didžiosios Britanijos krantų. Greitai apie juos sužinojo vokiečių, prancūzų, ir kitų Europos tautų gyventojai. Anglijoje ir Airijoje normanai įkūrė kolonijas. Anglijos valdovai nuolatos su jais kovojo. Tose vietose žuvo daug žmonių, joms buvo skkirta daug pinigų, bet išstumti atėjūnų taip ir nepavyko.Vikingai įsikuria Baltijos pakrantėse, paskui upių keliais pasiekia Juodosios ir Kaspijos jūrų baseinus. Variagai nelieka nuošaly nuo pirmųjų rusų valstybių organizavimo aplink Novgorodą ir Kijevą. Iš ten jie vykdo žygius prieš Bizantiją: ba

asilėjas, t.y. Bizantijos imperatorius, netgi sutinka mokėti jiems duoklę ir galų gale ima verbuoti juos į savo imperatoriškąją gvardiją.
Danai ir norvegai užplūsta Vakarų Europą. Susiskaldžiusioje Anglijoje jie įsikuria ir įsitvirtina jau nuo XI a. Vienoje krašto dalyje veikia danų įstatymai, anglosaksų valdovai turi mokėti dideles išpirkas. Vikingai užgriūva taip pat ir žemyną, upėmis įsibrauna į gilyn į teritoriją. Prancūziją jie pasiekia plaukdami Sena ir Luara. Antpuoliai seka antpuolius, plėšiami vienuolynai, deginami miestai. Tokie sunkūs laikai baigiasi, kai Karolis Naivusis perleidžia 911 m. Rolonui turtingą ir strategiškai svarbią teritoriją Normandiją (nuo žodžio normanai). Vikingai ryžtasi išbandyti ir Ispanijos krantus, tačiau patyrę nuostolių įsitikina, jog arabai yra sumanūs ir narsūs kariai. Pagaliau vikingai patenka į Viduržiemio jūrą. Šie narsūs jūrininkai dar ir ištiria Šiaurės Atlantą.Kolonizuoja Ispaniją, attranda naują žemę, kuri buvo atvykėliams svetinga, ir jie pavadino ją Grendlandija, arba ”žaliąja žeme”. Įtardami, jog dar toliau į vakarus turėtų būti mišking žemė, Leifas Eriksonas ir jo draugai apie tūkstantuosius metus pasiekia Amerikos žemyną. Archeologiniai tyrinėjimai patvirtina jų buvimą šiauriniame Naujosios Žemės iškyšulyje. Bet ilgam jie tenai nepasilieka, matyt dėl vietinių gyventojų. Šiaip ar taip, jie penkiais amžiais pralenkė genujietį Kristupą Kolumbą.
Normanai pasižymėję didelėmis užjūrio kelionėmis, siekė ne tik Europos kraštus. bet ir Aziją, Afriką, Atlanto salas. Siautėjantys normanai ta
apo tikra rykštė krikščioniškajam pasauliui. Vikingai buvo politeistai, t.y. garbino daug dievų. Krikščioniškasis pasaulis nebuvo pasirengęs atremtinetikėtų išpuolių. Kariniai feodalų būriai buvo silpni. Riteriai, buvo įpratę kovoti sausumoje.Ateivių iš šiaurės puldinėjimai skatino skaidyti feodalinių valstybių karines jėgas: visur turėjo būti būriai, pasiruošę per keletą valandų atskubėti į pagalbą užpultiesiems.Taip vikingų žygiai paskatino feodalininių valstybių irimą.
Vikingų sukonstruoti laivų modeliai,leido lengvai užtraukti laivą sausumon. Taip pat kelionė laivu neprailgdavo.Turėdami primityviausias navigacijos priemones, perplaukdavo per vakarų vandenyną. Šis jūreivystės menas, paliko pėdsaką ir kalboje, nes tiek airiai, tiek normanai išlaikė skandinaviškos kilmės žodžius dabartiniame jūreivystės žodyne.
Normanai esmingai įsiterpė į rytų slavų pasaulį ir nutiesė pirmuosius pagrindus daugiau ar mažiau savaimingai rutų Europai, keliaudami “iš variagų į graikus” didžiuoju keliu, ėjusiu Dniepro upe.
Normanai ir jų palikuonys Prancūzijoje, Anglijoje, ir Italijoje išvystė savo architektūrinį stilių, kuris yra romanų stiliaus modifikacija.Daugumas normanų stiliaus darbų buvo atlikta Anglijoje, todėl jis žinomas ir anglų romanų stiliaus vardu. Normanų stilius Anglijoje, panašiai kaip romanų stilius Prancūzijoje, sudarė pagrindą, iš kurio vėliau vystėsi tautiniai gotikos stiliai.Normanų stilius ryškiausiai ir plačiausiai pasireiškė bažnyčių statyboje. Normanai išugdė naują skliautų sistemą. Normanų architektūrinis stilius nėra vientisas, bet skirtingas atskirose normanų valstybėse, nes kiekviename krašte jis formavosi iš vietinių tradicijų.

Naudota literatūra:
1.Lietuviška enciklopedija
2.Kristina Miurich-Deklu ”Istorija 1”,1994 baltos lankos

Leave a Comment