1557 m. Balandžio 1d. Išleisti valakų nuostatai , o spalio 20d. – jų pakeitimai. Pirmiausią šią reformą savo dvaruose įvedė didysis kunigaikštis sekdami jo pavyzdžiu per kelis dešimtmečius savo žemėse ją įvykdė ir bajorai. Valakų reformos priežastys buvo:• siekimas suintensyvinti žemės ūkį įvedant trilaukę žemdirbystės sistemą• siekimas maksimaliai išgauti pajamas iš žemės ūkio. To siekdamas LDK valdovas tikėjosi būti mažiau priklausomas nuo didikų• pastangos įtvirtinti feodalų teises i žemę• didysis kunigaikštis siekė sudaryti vienoda valstiečių kiemų pajėgumą, nes turtinė nelygybė tarp valstiečių buvo labai didelė, o valstiečių pajamų suvienodinimas turėjo atstatyti tvarką ir padidinti iždo pajamasReformos esmė buvo ta kad visa ariamoji žemė iš valstiečių buvo sutelkiama į feodalinį žemės fondą iš jo kiekvienam valstiečių kiemui arba kartais 2 – 3 silpniems kiemams išskiriami trys žemės rėžiai (pūdymui, žieminių ir vasarinių javų laukams) trijuose laukuose, kurie sudarė valaką. Valstiečių kiemai iš vienkiemių buvo perkelti į vidurinį lauką ir jie įsikurdavo juostoje prie kelio taip susidarė gatviniai kaimai po 40 – 50 kiemų. Sėjomaina padaryta privaloma, atliktas žemės kadastras, ir prievolės nustatytos pagal žemės kiekį ir kokybę. Reformos vykdytojai turėjo žiūrėti, kad kiekviena valstiečio šeima gautų žemės tiek, kad galėtų iš jos pragyventi ir atlikti prievoles.žemė buvo išmatuota ir sudarytas jos kadastras – suskirstyta į keturias rūšis: I rūšis – gera žemė, II rūšis – vidutinė, III rūšis bloga ir IV – labai bloga. Geriausiose, anksčiau valstiečių tręštose žemėse buvo kuriami palivarkai. Buvo nustatytas: činčo mokestis, taip pat duoklė žemės produktais priklausomai nuo dirbamos žemės rūšies. Lažiniai valstiečiai atliko lažą dvi dienas per savaitę ir keturias dienas talkų per vasarą, taip pat mokėjo žvejybos mokestį ir už stacijas. Jiems buvo uždrausta dirbti kitų valstiečių žemę, t.y. ją nuomoti arba dirbti tuščius valakus. Reforma padidino išnaudojimą, galutinai panaikino valstiečių žemės nuosavybę, asmens laisvę ir įvedė griežtą jų priežiūrą, kurią vykdė kaimo administracija (tijūnas, dešimtininkas).
Dėl valakų reformos atsirado kelių kategorijų valstiečiai: lažininkai, osadininkai, daržininkai, tarnybiniai žmonės.Lažininkų kaimai turėjo geresniu žemių, papildomų naudmenų, daugiau darbinių gyvulių. Jų skaičius priklausė nuo dvaro laukų ploto, nes septyni valstiečių valakai dirbo vieną dvaro žemės valaką. Lažą reikėjo atlikti su arkliu arba pora jaučių su žagre. Už neatlikimą pirmą kartą buvo baudžiama pinigine bauda, už neatlikimą antrą kartą reikėjo atiduoti aviną, už trečią kartą plakė rykštėmis ir reikėjo atlikti darbą. Už mokesčių nesumokėjimą ir duoklių neatidavimą laiku buvo baudžiama areštu ir dar reikėjo mokėti už areštinę, bet buvo draudžiama išieškoti mokesčius iš inventoriaus ir gyvulių, kad nesužlugtų ūkis. Nuo mokesčių atleisdavo stichinių nelaimių, šeimos narių ligos ir didelio skurdo atvejais.Daugiausiai buvo osadinių valstiečių. Jų padaugėjo todėl, kad nereikalingi dvarų tarnai buvo paversti osadiniais valstiečiais. Šie valstiečiai mokėjo činčą ir dėklą. Vietoj lažo ir talkų jie mokėjo 30grašių osados ir 12 grašių už talkas. Beto ruošė šieną, davė pastotes, atliko naktinę sargybą, remontavo kelius ir tiltus, mokėjo sidabrinę.Daržininkai atsirado iš buvusiu nelaisvų šeiminykščių. Jais tapo ir nuskurdę valstiečiai. Daržininkai atliko lažą be arklio vieną dieną per savaitę, o jų žmonos ir dukterys vasarą šešias dienas pjovė javus arba ravėjo daržus. Daržininkams duodavo po tris margus žemės. Juos buvo samdė kaip pigią darbo jėgą dvaras arbaPasiturintys valstiečiai.Geriausia buvo tarnybinių žmonių padėtis. Vietoj lažo arba činčo dvare jie dirbdavo dailidės, kalvio, žvėrių sekėjo, arklininko ir kt. darbus. Tarnybinių žmonių šeimos buvo gausesnės. Jų ūkiuose daugiau gyvulių ir inventoriaus, nes jie galėjo nuomotis laisvas žemes.Valstiečiai gaudavo valakus paveldėtinai, net už nusikaltimą žemė nebuvo atimam. Jiems leisdavo medžioti mažus žvėrelius savo valakuose, žvejoti ežeruose ir upėse. Po rudens darbų valstietis galėjo išeiti uždarbiauti su urėdo žinia. Pabėgusių valstiečių ieškodavo ir konfiskuodavo jų turtą. Sugautus apgyvendindavo laisvame neįdirbtame valake. Valstietis apgyvendinęs savo valaką ir pardavęs trobesius galėjo išeiti kitur bet privalėjo apsigyventi didžiojo kunigaikščio valsčiuje.Po valakų reformos buvo pertvarkyta valstiečių administracija. Visi valstiečiai bendrai ir vienodai naudojo kiekvieną iš trijų laukų, bendrai ganė gyvulius pūdymuose ir ganyklose. Bendriems reikalams aptarti turėjo kaimo sueigą – kuopą. Kuopa rūpinosi bendrais ūkiniais reikalais ir santykiuose su dvaru gynė savo narius. Kuopa pasipriešindavo didinamoms prievolėms, todėl feodalai turėjo su jais tartis.Dvaro reikalus tvarkė seniūnas su raštininkais. Jie prižiūrėjo dvaro ūkį, ieškojo naujų pajamų šaltinių, vykdė policijos ir teismo valdžią valstiečiams, kontroliavo prievolių atlikimą. Valstiečių kaimai buvo suskirstyti į vaitytes (vaitystėje apie400 kiemų), kurios reikalus tvarkė vaitas. Jis varė valstiečius į darbą, ragino atiduoti duokles ir sumokėti mokesčius, tikrino jų rėžius, pranešdavo dvaro ūkvedžiui apie nuostolius ir nusižengimus, atvesdavo valstiečius į vietininko teismą ir jame pats dalyvaudavo. Valakų nuostatai nustatė miškų naudojimo tvarką. Privatūs miškai buvo atriboti nuo didžiojo kunigaikščio miškų. Tokį atribojimą vykdė paskirti komisarai. Miško žemė, tinkama žemdirbystei, buvo išmatuojama valakais ir atiduodama valstiečiams už prievoles. Netinkamą žemdirbystei žemę įrašydavo į registro knygas. Šienaujamus plotus prijungdavo prie dvaro žemių arba išdalydavo valstiečiams. Medžioti miškuose buvo uždrausta, o medžiojama buvo tik didžiojo kunigaikščio naudai. Girininkai parduodavo valstiečiams išvirtusius medžius.Dešimtinė bažnyčiai buvo panaikinta ir bažnyčia gaudavo 1 – 2 valakus žemės. bažnyčios iki reformos gaunama duoklė natūra buvo pakeista pinigais. Tačiau kai kur bažnyčiai buvo palikta dešimtinė specialiu didžiojo kunigaikščio raštu. 1567m. Buvo išleistos taisyklės seniūnams ir dvarų laikytojams,kuriose buvo įsakyta valstiečiams skirti tokius mokesčius, kad jie galėtų sumokėti ir dar sumokėtų sidabrinę. Bado, gaisro ar gyvulių kritimo atvejais valstiečiams suteikdavo mokesčių lengvatas.valstiečiai galėjo parduoti namus, inventorių ir išeiti iš ūkio savo vietoje palikę kitą valstietį, tačiau parduoti žemės jie neturėjo teisės. Valstiečiai turėjo teisę apskųsti seniūnų ir laikytojų neteisėtus veiksmus revizoriui.Bajorai, kurie netarnavo didžiajam kunigaikščiui ir nebuvo gavę iš jo žemės, faktiškai buvo sulyginti su valstiečiais: jiems paskirti žemės valakai, už kuriuos teko mokėti dvarui činšą. Tokiems asmenims pavyko išsaugoti tik senąjį bajoro vardą. O viešpataujantį luomą imta vadinti šlėktų vardu. Viešpataujančios klasės skilimas įvyko ne pagal turtinę, o pagal teisinę padėtį. Visi bajorai, kurie nebuvo gavę valstiečių – veldamų – iš didžiojo kunigaikščio, negavo šlėktų teisių. Jie ir nuėjo kartu su valstiečiais į valakus.Reforma didžiojo kunigaikščio pajamas Aukštaitijoje padidino 2 kartus, o Žemaitijoje tik 20% kadangi čia prieš tai jau buvo įvestas žagrės mokestis. Valstiečių mažažemystė buvo tik laikinai pašalinta. Po kurio laiko daugelis valstiečių nusigyveno. Retas kuris turėjo visą valaką žemės, kadangi valakai buvo dalinami tarp šeimos narių. Didžiojo kunigaikščio valsčiuose valakų reforma buvo baigta apie1565 m., o XVI a. antroje pusėje jau ir visi vidutiniai ir stambūs feodalai vykdė valakų reformą savo valdose. Buvo panaikinta valstiečių žemės nuosavybė, senos paprotinės prievolės, nuo senovės susiformavusi jų gyvenimo tvarka, nes ji netiko išsivysčiusiems feodaliniams santykiams. Ši reforma buvo tolesnis feodalinių santykių ir baudžiavinės santvarkos raidos etapas. Feodalinė žemės nuosavybė palengva išstūmė alodinę valstiečių nuosavybę.Valakų reforma:• dar labiau padidino valstiečių išnaudojimą• galutinai panaikino valstiečių teisę į žemę ir į laisvę• išnaudotos visos turimos žemės, kurių anksčiau niekas neužėmė• visuotinai paplito trilaukė sistema labai suaktyvinusi žemės ūkio vystymąsi • padidėjo LDK iždo pajamos• sumažintas turtinis skirtumas tarp valstiečių