VAKARŲ MENO ISTORIJA XIX IR XX A.

VAKARŲ MENO ISTORIJA XIX IR XX A. XIX a. vid. – XX a. vid. Modernių meno krypčių visuma. Naujumo siekimas, originalumo troškimas, tradicijų neigimas. Natūralizmas ir akademizmas buvo pagrindiniai priešai. Daug dėmesio individualiam braižui, formos ieškojimui ir eksperimentams. Realizmas XIX ir XX a. kontekste: peredvižnikai, socialinis realizmas ir maginis realizmas. Natūralizmas – nekūrybiškas sekimas gamta, pedantiškas, smulkmeniškas tikrovės kopijavimas. Svarbios visos detalės ir netobulumai, negalima niekio atsisakyti. Realizmas – kūrybingi sprendimai, tapant kažkas pakeičiama, tačiau vis tiek vaizduojama tikrovė. Akademizmas – dailės kryptis (ypač XIX a.). griežta žanrų hierarchija, ribota individuali raiška, griežtos vaizdavimo taisyklės, remiantis antikos, renesanso ir klasicizmo dailės kūriniais. (fašistinė, stalinistinė, totalitarinių visuomenių dailė). Prancūzų realizmas atsisakė akademinio meno bruožų: idealizuotų figūrų, teatrališkų pozų vaizdavimo, antikinių ir literatūrinių siužetų, sekimo senovės didžiaisiais dailininkais. Realizmo atstovai siekė vaizduoti gyvenimą tokį, koks jis yra. Pagal juos rašytojas turi būti puikiai susipažinęs bei išanalizavęs savo gyvenamojo meto mokslo ir moralės tendencijas, kad ją tinkamai perteiktų. Svarbiausias kūrėjo bruožas – pastabumas, gebėjimas kantriai stebėti ne tik žmonių elgesį, bet ir smulkiausias jų aplinkos, fizinės išvaizdos, aprangos detales. Gustavas Kurbė (tapytojo dirbtuvėje; laidotuvės Ornane; desperatiškas žmogus) Onorė Domjė (Meno žinovai; Grafikos mėgėjai; Įvairių klasių keleiviai) Žanas Fransua Milė (Vakaro angelas; Varpų rinkėjos) Eduardas Manė (Olimpija; Pusryčiai ant žolės; Foli – Beržer baras) Impresionizmas Pagrindinis impresionizmo principas – atspindėti akimirką, sustabdyti judesį, atspindėti realybės nepastovumą, pagrįsti įspūdžiu. Tapyboje naudojamos grynos, dažniausiai nemaišytos spalvos, atsisakyta žemės, ochros tonų. Naudojami laisvi, smulkūs potėpiai, atsakyta kontūrinio, aiškios linijos vaizdavimo. Teikiama pirmenybė plenerinei tapybai, peizažo žanrui, didelis dėmesys skiriamas saulės šviesos atspindžių, atmosferinių efektų, vandens paviršiaus raibuliavimo vaizdavimui.

Claude Monet (Saulės patekėjimas; Aguonų laukas; Šieno kupetos) Auguste Renoir (pasisėdėjimas kavinėje) Edgar Degas (Balerinos; Žokėjai) Neoimpresionizmas Ornamentiškumas, dekoratyvumas, tikslu ir preciziška, ryškios spalvos ir linijos. Niekino impresionistus kaip eilinius natūralistus. Atsiranda loginis ir analitinis mąstymas. Postimpresionizmas Van Gogas, Gogenas, Sezanas, Lotrekas. Simbolizmas – realizmo ir impresionizmo priešprieša. Rėmėsi neoromantizmo, dekadentizmo (menas yra menui ir neturi niekam tarnauti), estetizmo idėjoms. Išraiškos priemonės – akademizmo, moderno, postimpresionizmo. Fernand Khnopff Odilon Redon Art Nauveau/Modernas/Secesija Akcentuojama dinamika, stilizuotas dekoratyvumas, asimetrinė kompozicija. Dažnai šios krypties atstovai naudojo augalinio ornamento formas. Modernas siekė tapti vientisu stiliumi, jungiančiu visus žmogaus aplinkos elementus. Dėl šių priežasčių minėtu laikotarpiu išaugo domėjimasis taikomąja daile: interjero dizainu, keramika, vitražu, knygų grafika.

Rusų avangardo dailė ir architektūra 5 kryptys: Neoprimityvizmas Kubofuturizmas Suprenotizmas Konstruktyvizmas Lūčizmas

Architektūra XIX a. pab. – 1932 m. Atsiranda darbininkų klubai. Blokų architektūra. Buvo idėjos, bet ne medžiagos (skurdas). Naujoviška. Ne statulos, o skulptūros. Jokių lėšų lengvajai pramonei. Tik sunkioji. Meniškas projektų pateikimas, laikini paminklai. Melnikovas (jo privati dirbtuvė; paminklas Kolumbui; Sunkiosios pramonės ministerija) Ivanas Leaudovas (Klubas su dirižabliu – viešųjų ryšių taryba; Lenino institutas; Sunkiosios pramonės ministerija) Futemasas lyginosi su Bauhausu.

Konstruktyvizmas „Nuo vaizdo prie konstrukcijos“. Geometrinės plokštumos, svarbi struktūra. Skulptūra – paprastų ir prastų medžiagų mišinys. Utopinis mąstymas. V. Tatlinas (Kontrreljefas; III internacionalo bokštas; Skraidyklės) Radčenka (konstruktoriaus autoportretas; Plakatai) Borisas Arvatovas, Puninas, Popovas, Minimalizuota spalvų gama (juoda, balta, raudona). Konstruktyvizmas – ne stilius, o darbo metodas. Vertino braižybą ir jos įrankius. Tapyba be braižybos negali būti. Svarbiausia kino plakatai. Realistų manifestas 1920.08.05. Minimalizuota spalvų gama, liko balta, juoda ir raudona.

Konstruktyvizmas ne stilius, o darbo metodas. Vertino braižybą, jos įrankius. Sritys – architektūra, gamybinis menas, poligrafinis menas. Tapyba negali būti be braižybos. Svarbiausia konstruktyvizmo dalis – kino plakatai. Poligrafinis konstruktyvizmas. Formų dinamika, grafika, mašininė prigimtis. Ne vien vaizduojamasis menas. Horizintalios ir vertikalios linijos duoda stabilumą. Įstriži dryžiai – dinamika. Derinami sovietiniai ir vakarietiški motyvai. Aleksnadras Ročenka („apie tai“ viršelis) Seni Rusijos architektūros motyvai. Nesikratė brošiūrų. Piktogramos. L. Lisickis (vizualios knygos koncepcija ir knygos konstruktoriai) Daug naudota fotografija ir fotomontažai. V. Majakovskis (skraidantis proletaras) S. Chanos – Mahomedovas. Išsaugojo rusų avangardo istoriją. Buities suvisuominimas, namai komunos. Neoprimityvizmas Įkvėpimas – primityvios, tolimos, egzotiškos tautos. Vaikiški plokšti kūriniai. Nėra perspektyvos, dekoratyvus, monumentalu. Laki tapatybė. Ignoriuoja realias spalvas, kubizmo bruožai. Koliažai, personažų įvairovė. Grubus, tyčinis primityvumas. Natalija Gončarova (Medkirčiai; Medelis; Karas; Miškas). Michailas Larionovas (Pavasaris; Venerų ciklas; Metų laikai ciklas) V. Tatlinas (Modelis; Jūreivis, autoportretas) K. Malevičius (Grindų blizgintojas) D. Burliukas (Mėlynoji kumelė; Poeto futuristo Kaminskio portretas) P. Kančalovskis (Svečiuose pas dailininką; Aleksėjus Tolstojus) Kubofuturizmas Koliažinis vaizdų panaudojimas. Judesio simultaniškas vaizdavimas (Dviratininkas). Lučizmas Litografijos knygos. Primena šerkšnuotą langą (Katės). Siurrealizmas Kaligrama (vaizdas iš žodžių). Aukštino automatizmą ir psichinį automatizmą. Suvokė pasąmonės svarbą. Frotažas, gratažas, fiumažas. Dekalkomanija – atspaudas nuo iš anksto nežinomo objekto. Aptaškymas, tauškalai, rafinuotas lavonas (piešime). Omaš Dailininko pagarba kitam dailininkui, išreikšta paveiksle. Fautin Latour (Hommage a Delacroix; Dirbtuvė Batinjolyje. Hommage a Manet) Eduardas Manet (Valasquezas dirbtuvėje) Emile Bernard (Autoportretas su Gauguin) Maurice Denis (Hommage a Cezanne) Algimantas Švėgžda (Pasveikinimas Čiurlioniui)

Lietuvos grafika ir skulptūra Būdinga remtis ne tik moderniu menu, bet ir nacionaline daile.

Modernizmas Lietuvoje = liaudis + modernizmas. Viktoras Vizgirda (Autoportretas; Peizažas Višakio rūdoje; Mergina japonės rūbais) Stiprus žvilgsnis, ryžtingas netradicinis portretas. Mėlyna, žalia, ochra. Gaivališka atmosfera. Jaukus ir privatus peizažas (kaip visoje Lietuvos dailėje). Suvaldytas, unikalus potepis. Santykis tarp architektūros ir gamtos. Antanas Samuolis (Vizgirdos šaržas; Moteris su vaiku; Baltoji obelis) Gaivališkas, paprastas, brutalus. Kamerinis, jaukus siužetas. Tapyta drąsiai, dėmėmis, stambiais potepiais. Galima ir neužtapyti drobės. Mėgėjiška tapybinė kalba. Daug dėmesio baltai ir geltonai spalvoms. Nė vieno nematyto motyvo. Juozas Mikėnas (Pirmosios kregždės; Aukojimas; Rūpintojėlis) Ekspresyvus, neotradicinis/neoklasikinis. Vladas Eidukevičius (Gėlės; Kauno panorama, vaizdas nuo Žaliakalnio; Panemunės fabrikai) Vibruojantis potepis. Impresionistas, bet sodri muziejinė spalvų gama. Impresionistinė technika. Viktoras Petravičius (Marti iš jaujos; Gulbė karaliaus pati) Erotiniai, nuogi motyvai. Medžio, linoliaumo raižiniai. Štrichas, įdomus šriftas. Besikeičiantis štrichas, perteikiama tekstūra. Paulius Augius – Augustinavičius Griežtas braižas, kaimo tematika, panorama, lengvas, platus žvilgsnis. Mėgo Eglę žalčių karalienę. Nyksta stačiakampiai rėmai. Organiškas, dinamiškas kūrinys. Antanas Gudaitis (Žemaitė šventadienį; Autoportretas; Muzikantai; Naujakūriai) Kubizmas, Nesigilina į spalvas. Drąsiai fragmentuotas vaizdas. Figūros liaudiškos, formos monumentalios. Adomas Galdikas (Kaimas rudenį; Moters portretas; Moteris su raudona lelija) Žemaitiškas peizažas. Laužė kanoną ir tapė ne aliejumi, o guašu ant popieriaus. Labai gaiveliškas, temperamentingas. Eksperimentatorius. M. K. Čiurlionis (Vyčio preliudas; Rex) Secesijos bruožai. Pasakojama apie sunkiai apsakomus dalykus.

A. Žmuidinavičius (Sielvartas; Senas sodas; Nelaiminga šalis) Emocijų perteikimas vizualiai, problemų vaizdai. Daugiaprasmiškumas. Nuoskaudos, pranešimai. Jonas Šileika (Peizažas; Nemuno slėnis; Basanavičiaus portretas) Detalių atsikratyta dėl bendro vaizdo. Bandė kurti „vizijas“. Vėliau darbai tapo detalūs.

Petras Kalpokas (Marijos Juozapaitytės portretas; Moteris su kamuoliu; Zuzana) Bohemos atstovas, netolygi kūryba. Dinamiškas portretas, detalus, daug atskleidžiantis. Impresionizmo įtaka. Justinas Vienožinskis (Aktas; Lietuviška sodyba; Akmenuotas upelis) Bohema. Temperamentingas ir karštakošis. Tapyba išlaikyta, santūri, lietinga ir dargana nuotaika. Racionalus, konstruktyvus. Esmę taupiai kuria spalva. Daug poezijos, subtilios spalvos. Glotnu, bet tikslu. Stasys Ušinskas (Moteris pirtyje) Kubizmas ir konstruktyvizmas. Geometrizuota. Lietuvai per modernu.

XX a. architektūra Spartėjo komunikacija, atsiranda architektūros istorija. Kaupiamos žinios apie kitas kultūras. Egzotiškų kraštų tendencija (John Nash – karališkasis paviljonas; John Haviland – miesto kalėjimas). Naujos medžiagos (geležis, gelžbetonis, stiklas) ir technologijos. Lietuvoje daug neo-stilių. Idėjos, formos ir technologijos nesutapo. Naujos technikos: geležinių arkinių santvarų konstrukcija (Robert Stephenson – geležinkelio tiltas „Britania“); plienas pralenkė geležį ir ketų; stiklas tapo nebe tik prabangos ženklu – gaminta daugiau ir didesniais lakštais. Tiltuose – metalinių santvarų konstrukcijos, atsparios vibracijoms (Thomas Telford – Tiltas per Temzę). Architektūra pradėta apskaičiuoti – pirmiausia brėžiniai. Pradėti statyti trosiniai tiltai (Broliai Roebling – Bruklino tiltas), istorinės formos + naujos technologijos (Golden gate bridge). XIX a, svarbiausi sociokultūriniai reiškiniai: Pramonės perversmas Industrializacija Urbanizacija Socialinių sluoksnių kaita Nauji pastatų tipai: Fabrikai, Didelės parduotuvės, Geležinkelio stotys. Metalo ir stiklo konstrukcijos: Oranžerija Dengti turgūs Geležinkelio stotys Universalinės parduotuvės (P. F. Fontaine – Orleano galerija; Vilniaus geležinkelio stoties rūmai; Joseph Paxton – Crystal palace). Metalinės konstrukcijos: Ant karkaso galima dėti bet kokias sienas. Konstrukcijos pradėtos naudoti ir visuomeniniuose pastatuose. (Henri Labrenstė – Šv. Genovaitės biblioteka; Eifelio bokštas; C. L. F. Dutert – Mašinų galerija) Adolf Laos (Steiver namas Vienoje; Moller vila Vienoje) Modernios architektūros pradininkas. Atsisakė orderinės architektūros, ornamentikos. Dviejų spalvų kontrastas, erdvių kompozicija. Nėra griežto skirstymo į patalpas ir aukštus.

Ankstyvasis modernizmas Architektūra gali ir turi tapti visuomenės transformavimo instrumentu. Racionalu, ekonomiška, funkcionalu. Statybinių medžiagų ir jų darinių ekspresija. Technikų ir technologijų pažangos pateikimas. Mechanizacijos principas. Svarbu, kad viskas būtų nauja. Firmness + Commodity = Delight Didelę įtaką vakarų architektūrai padarė Japonija. De Stijl Naudojamos tik pagrindinės achromatinės spalvos. Tūriai, plokštumos, medžiagos. Estetiška visuma, neapkrauta rakandais.