KAUNO BIENALĖS FESTIVALIO ANALIZĖ

139 0

Turinys

  1. Įvadas
  2. Dėstymas
  3. Išvados
  4. Šaltiniai

Įvadas

Šiame darbe analizuosiu 2017 metų Kauno Bienalės festivalį.  Bienalė yra didžiausias, ilgiausiai trunkantis, daugiausiai lankytojų pritraukiantis šiolaikinio meno festivalis Lietuvoje. Jos tikslas yra kurti ir stiprinti Kauno kaip profesionalaus meno ir inovatyvios kuratorystės sklaidos centro įvaizdį, organizuojant aukšto lygio tarptautinį tarpdisciplininį šiuolaikinio meno renginį, tampantį kultūros turizmo traukos centru centrinėje Europoje.  Bienalės metu edukacinėmis programomis ir bendradarbiavimo projektais sukurti diskursyvią aplinką ir užtikrinti maksimalų kultūros prieinamumą įvairaus amžiaus ir pomėgių grupėms Kaune. Stiprinti Lietuvos menininkų žinomumą ir konkurencingumą, sudarant įvairias sąlygas kuurti ir dalyvauti tarptautiniame šiuolaikinio meno projekte. Vienas iš rimčiausių Bienalės tikslų yra, kad ji taptų reikšmingu šiuolaikinio meno renginiu Europoje, analitiškai reflektuojančiu pasaulyje vykstančius meno procesus, aktualizuojančiu kūrybinio bendradarbiavimo, atvirumo ir demokratiškumo prioritetus meno kūrimo ir vartojimo procesuose.

Taip pat Kauno Bienalė yra konceptuali platforma ir reali galimybė menininkų debiutams ir novatoriškų idėjų įgyvendinimui, žiūrovų ir menininkų bendradarbiavimui, bendruomeniškumo per kūrybines veiklas skatinimui, tarpdisciplininėms meno ir mokslo praktikoms, tarptautinėms ir tarpkontinentinėms partnerystėms ir diskursyvios kultūros kūrimui.

Pagrindiniai šio tiriamojo darbo tikslai yrra nustatyti Bienalės pasisekimą tarp vietinių Kauno gyventojų, jų įsitraukimą į renginius vykstančius festivalio metu, refleksuoti vykusias parodas bei pačio festivalio sklaidą.

Festivalio organizatoriai bei vadyba: Meno vadovė: Virginija Vitkienė

Bienalės valdyba: prof. Laima Oržekauskienė (pirmininkė), prof. Rasa Andriušytė-Žukienė, dr. Virginija Vitkienė, doc. Mo

onika Žaltauskaitė-Grašienė, Ana Čižauskienė.

Dėstymas

          Prieš prasidedant Kauno Bienalės festivaliui, laikinojoje Lietuvos sostinėje buvo sunku nepatebėti šio renginio reklamos. Jos buvo pilna visur, tiek važiuojant autobusu, troleibusu ar kitu Kauno m. viešuoju transportu, taip pat reklaminiai skelbimai stotelėse bei plakatai ant įvairių Kauno statinių sienų. Aišku negalime pamiršti ir internetinės erdvės, kurioje šis festivalis taip pat labai stipriai buvo reklamuojamas, tokiuose internetiniuose puslapiuose kaip Facebook ir Instagram. Festivalio sklaida buvo išvystyta labai gerai, kadangi net jeigu tu esi žmogus nesinaudojantis interneto platybėmis, tu vis tiek žinojai apie šį festivalį, kada jis vyks, apie ką jis bus ir kodėl jis iš vis yra rengiamas. Todėl galima teigti, jog sklaida buvo išvystita labai gerai ir informacija apie festivalį sugebėjo pasiekti tiek įvairaus amžiaus, skirtingų pomiegių beei apskritai daugumą Kauno bei visos Lietuvos gyventojų.

Į festivalį susirinko daugybė žmonių iš įvairių Lietuvos miestų bei svečių iš užsienio šalių. Tačiau aš noriu apžvelgti Kauno miesto gyventojų dalyvavimą bei įsitraukimą į Bienalę. Iš to, ką pačiam teko matyti ir girdėti, dauguma dalyvių buvo jaunesnio ar vidutinio amžiaus žmonės, nuo 16 iki 50 metų. Jaunesnių žmonių nebuvo sulaukta, kadanti tai visgi yra meno festivalis su idėjomis, kurios reikalauja platesnio suvokimo apie tam tikrus objiektus ar parodas, kurios buvo rengiamos. Senesnių nei 50 žmonių buvo taip pa

at mažuma, tai įvyko dėl to, nes skiriasi interesai bei tai nėra taip aktualių tokio amžiaus žmonių tarpe. Teko kalbėtis su žmonėmis, kurie dalyvavo festivalyje ir beveik visi pasakė, jog ši Bienalė yra geriausia per visus jos gyvavimo metus. Dauguma dalyvių buvo iš pačio Kauno m. bei aplinkinių Kauno r. miestelių.

Festivalio metu vyko daugybė parodų bei diskusijų, kurios pasirodė be galo idomios. Viena iš labiausiai įstrigusių parodų buvo surengta Kauno paveikslų galerijoje „Ateini ar išeini?”. Taip vadinosi Gedimino Urbono instaliacija: iš veidrodžių sumontuoti kubai ant Žaliojo tilto skulptūrų galvų. 1995 m. ranką ištiesęs darbininkas ir kolūkietė su kviečių pėdu iš ideologinio puošybinio elemento virto konceptualiu objektu – ne tik miesto, bet ir mąstymo atspindžiu. 2015 m. skulptūros demontuotos, bet jų kelionė nesibaigė. Prieš dvidešimt metų menininko iškeltas klausimas tebėra aktualus. Ši paroda yra retorinio klausimo – ateini ar išeini – nepadėtas klaustukas. Parodoje „Ateini ar išeini“ eksponuojami projektai, performansai, akcijos, filmai, objektai, kritiškai persvarstantys paminklo funkciją, formą, santykį su ideologija, erdve ir žmogaus kūnu. Paminklas šiuose kūriniuose yra ne tikslas, o veikiau šiuolaikinė komunikacijos priemonė, atminties politikos (de)konstravimo įrankis. Tai laikini, mobilūs, asmeniški ir konceptualūs projektai, skatinantys kitaip pažvelgti į istoriją ir dabartį. Jie reflektuoja politinius, socialinius ir kultūrinius konfliktus viešųjų erdvių „seisminėse zonose“ – Lukiškių aikštėje, an

nt Žaliojo tilto ar Žemaitės skvere Vilniuje, kur virė aršios diskusijos ir vyko ne viena aktyvistų bei menininkų akcija. Nemažiau reikšmingi ir konceptualūs veiksmai prie Vytauto paminklo Kaune, taktilinė bei paradokumentinė Grūto parko transformacija ir reklaminio Lukašenkos pavidalo antipaminklo istorija Alytuje. Vieta svarbi ne tik kaip fizinė, bet ir kaip diskursyvi erdvė, kurioje kuriamos naujos atminties aktualizavimo ir aktyvinimo formos. Paroda man paliko labai stiprų įspūdį, kadangi nėra ir negali būti vieno „teisingo“ žvilgsnio į paminklą, vienos nekonfliktiškos atminties ir tai priverčia vis labiau susimąstyti bei suprasti, kiek daug mūsų tautai teko patirti bei praeiti nuo nepriklausomybės atkūrimo.

Išvados

Festivalis pačiam tikrai paliko labai gerą įspūdį. Daugybė parodų bei lankytinių vietų, kurios buvo išpildytos tikrai labai gerai traukė ateiti ne vieną kartą apžiūrėti jas. Galbūt buvo trūkumas įvado į jas, kad būtų paprastesnis informacijos įsisavinimas, ką tuo metu matai, tačiau visa kita buvo išpildyta tikrai gerai. Iš ateinančių metų Bienalės tikiuosi dar daugiau, kadangi įprasti prie gero labai papras ir nesudėtinga. Taip pat norėtųsi ir prisidėti prie šios festivalio ne tik kaip lankytojui, bet ir daugiau, ir savo indėliu jį patobulinti.

Šaltiniai

https://bienale.lt/2017/ateini-ar-iseini/

https://bienale.lt/2017/abie-bienale/

https://www.facebook.com/kaunas.biennial/

Join the Conversation