Vakarų Europos politinis ekonominis ir kultųrinis kilimas. Miestų vaidmuo

Pirmieji kylimo poþymiai iðryðkëjo 8a. (Karolingø renesansas). Permainos tapo akivaizdþios. Kylimà sulaikë vengrø, vikingø invazijos, bet jø pabaiga reiðkë kokybiniø pokyèiø Europos gyvenime pradþià.
Ankstyvaisiais viduramþiais (5-9a.) susikûrusi c-ja apibûdinama 3 kriterijais:
1)lotyniðkø idëjø ir modeliø, nes perëmë V.Romos I-jos palikimà.
2)krikðèioniðkoji c-ja
3)feodalinë c-ja
Feodalizmo terminas dvireikðmmis.
Pirma – siauràja prasme. Feodalizmas – tai sistema, pagrásta asmeniniais susitarimais tarp virðesniojo “senjoro” ir þemesniojo “vasalo”. Vasalas prisiekia iðtikimybia senjorui savo noru, ásipareigoja tarnauti kariuomenëje, dirbti administracijoje. Sutarties pagrindas – þemës valda – lenas (feodas), skiriama uþ tarnybà. Susiformuoja feodalinë herarchija:
1) aukðèiausia grrandis – karalius (suverenas).
2)Hercogai, grafai, vyskupai, archyvyskupai
3)Baronai
4)Riteriai, kurie neturëjo vasalø, nes þemiau jø buvo valstieèiai, kurie á feodalinæ herarchijà neáëjo.
Ðitoks modelis gyvavo nevisur, keitësi.
Antra – feodalizmas plaèiàja prasme. Tai santvarka, kur vieðpatauja þemvaldþiai, kurie gyvena ið þemiausios klasës – valstieèiø darbo. Valstieèiai buvo ávairaus priklausomumo lygio arba baudþiauninkai.
11 a. prasidëjo ekonominis, kultûrinis ir politinis kilimas. Po pergalës prieð vengrus iðkilo Otonas I. Vël atsirado imperatoriaus valdþios idëja. 962 m. popieþius Otonà I-àjá karûnavo imperatoriumi. Tai reiðkë ir ðventos Romos imperijos pradþià, kuri yra Europos vaalstybiø junginys, gyvavæs iki pat 1806m. Jai priklausë Vokietija, Ð. ir Vid.Italija, Ðveicarija, Èekija, Nyderlandai.
Politinis likimas.
Laikotarpis kai visuomenë kraðtutinai suskaldyta. Vieðoji (valstybës) valdþia irgi suskaldyta. Politiniai svertai supainioti. Daugiau asmeniniai nei instituciniai santykiai. Be to, visa politinë valdþia – tik baþnyèios priedas. Ro

omënø pilietybæ pakeitë ávairialypiai santykiai. Viduramþiais þmonës neþinojo nuo ko jie politiðkai priklausomi. Nebuvo valstybës ðiø dienø prasme, nebuvo net iðvystytos valstybës idëjos.
Po 1000-ûjø metø prieðiðkose pusëse iðkilo popieþius ir imperatorius (pasaulëtinë valdþia). Kovoja dël pirmenybës. Karaliaus valdþia ið pradþiø buvo labai silpna (ypaè Prancûzijoje). Popieþiaus valdþia stiprëjo iki 14 a. Ið pradþiø Otonai ir Popieþiai sugyveno, nes buvo pasidalinæ funkcijas:
1)popieþiui pripaþinta pasaulietinë valdþia Romos srièiai
2)imperatorius skirdavo popieþius ir vyskupus. Taip buvo iki 11a.vid. Pasaulietinë valdþia buvo pasisavinusi investitûros teisæ (aktà, kuriuo skiriami dvasiniai pareigûnai. Jiems suteikiama þemë, skeptras).
Plito negeras reiðkinys – simonija (baþnytiniø rangø pardavinëjimas. Tai vykdë pasaulietinë valdþia). Dël to baþnyèia ypaè supasaulëjo ir subrendo idëja nustatyti santykius tarp baþnyèios ir valdþios, reformuoti baþnyèià.
10-11a. – Kliuni reforma. Esmë – imperatoriai irr Romos aukðtuomenë neteko teisës rinkti popieþiø. Tai gali tik kardinolai. Panaikinta simonija. Ávestas grieþtas celibatas. Stiprinamas popieþiaus absoliutizmas. Valdovai turi tapti popieþiaus vasalais. Romos baþnyèiai turi bûti mokami mokesèiai.
Reformai pasiprieðimo pasaulietinë valdþia. Kova dël investitûros vyko nuo 11a.8deð. iki 1122 m. Tuo metu ávyko Kanoso nusiþeminimas (imperatorius nuðalino popieþiø nuo valdþios, ðis atskyrë já nuo baþnyèios. Popieþiø parëmë dvasininkija, todël imperatorius turëjo nusiþeminti Kanoso pylyje). Vëliau kova vël atsinaujino. Ji baigësi Vornso konkordatu, kuris padalijo investitûrà:
Popieþiui – dvasinë investitûra.
Imperatoriui – pasaulëtinë.
Sustiprëjo baþnyèia. 13
3a. popieþiaus pasaulietinë valdþia pasiekë didþiausià galià. Popieþius Inocetas 3-iasis pontifikate teigë , kad valstybei turi vadovauti popieþius. Jis to pasiekë. Kai kuriuos karalius atskyrë nuo baþnyèios. (didþiausia reikðmë – neteikia baþnytiniø apeigø). Kai kurie karaliai tapo popieþiaus vasalais. Ásitvirtino konklavos principas (kardinolas renkamas kolegijoje).
Pagrindiniai popieþiaus pagalbininkai vienuolynø ordinai. Pranciðkonø, dominikonø, benidiktinø, karmelëtø, augustinø.
Atitiko naujà visuomenës struktûrà. Auga miestia, vystosi prekyba, didëja þmoniø skaièius, miestuose plinta erezijos. Vienuoliai kûriasi miestuose, bet nuolat keliauja. Centrai jau ne kaimuose, propaguoja skurdumà. Pranciðkonø ordino pradininkas Pranciðkus Paryþietis. Pasirinko asketizmà, bet po jo mirties, buvo diskutuojama dël neturto.
Dominikonø ordino pradininkas – Dominykas Gusmanas. Ðis ordinas ákurtas kovai su erezijomis. Nuo 13a.vid. jø rankose yra inkvizicija. Jiems priklausë ir universiteto teologijos katedros. (Tomas Akvinietis). Lietuvoje 13a. dominikonai krikðtyjo Mindaugà.
14a. popieþiaus galia ëmë smukti, kyla karaliø valdþia. Einama prie tautiniø valstybiø kûrimosi. Takoskyra – Bonifaco 8 pontifikatas. Konfliktas su Prancûzijos karaliumi Pilypu Graþiuoju dël mokesèiø politikos. 1322m. Pilypas suðaukia generalinius luomus. Tai buvo luominë atstovybë. Popieþiui uþdëjo namø areðtà. Jam mirus, naujasis popieþius turëjo paklusti karaliui. 1305-1378 m. popieþius rezidavo Avinjone.Po to ávyko didysis skilimas (schizma). Buvo renkami keli popieþiai vienu metu. Baigësi 1417 m. bendru susirinkimu, kuriuo metu iðrinktas vienas popieþius.
13-14a. atsirado pasaulietinës valdþios centralizacijos tendencija. Pradëjo silpnëti monarchø valdþia. V.
.Europoje buvo matyti, kad etniniu pagrindu kuriasi teritorinës valstybës. Sparèiausia valdþios centralizacija vyko Anglijoje, nes turëjo palankesnes sàlygas (sala). Maþiau nukentëjo nuo vikingø. Be to juos nukariavo normandai, iðkëlæ savo karaliø. Karaliaus valdþia èia buvo stipresnë nei þemyne. Jis turëjo dideliø domënø, kurie buvo iðsidëstæ po visà teritorijà. Tai neleido atsiskirti nuo centralizuotos jëgos. Baþnyèia irgi rëmë karaliø. Be to buvo labai centralizuota vasaliteto sistema. Buvo apie 12% laisvø valstieèiø, kurie irgi rëmë karaliø. Silpni miestai. Visa tai buvo monarchistinës valdþios centralizacijos sàlygos.
Anglija buvo pirmoji valstybë, kur karaliaus valdþia buvo apribota. Tai vyko Jono Beþemio valdymo metais. Jis turëjo pasiraðyti laisviø chartijà. Pagal jà karalius negalëjo savanoriðkai vykdyti þemiø atëmimo ir t.t. Tai suteikë laisviø ir valstieèiams ir dvasininkams. Vëliau ji tapo Anglijos konstitucija, kurià sudaro atskiri aktai. Kaip opozicija karaliui 13 aþiuje atsirado luominis atstovaujamasis organas – parlamentas 1245 m., ir iðsiskiria á bendruomeniø ir lordø rûmus. Jie priiminëjo ástatymus, tapo institucija, derinanèia interesus. Anglija tapo stipria centralizuota valstybe.
Prancûzijos centralizacija buvo lëtesnë, nes karaliai buvo silpni. 10a. pasibaigia Karolingø dinastija. Karaliø þemës buvo neiðmëtytos ir nedidelës. Karalius sudarë sàjungà su miestais, be to, iki Pilypo Graþiojo, palaikë gerus santykius su popieþija. Kultûra buvo aukðto lygio. Paryþius ir karaliaus dvaras tapo kultûros centrais.
13a.pab. su
ukuriamas vieningas valdþios aparatas; pajungiama Normandija. Karaliaus valdþia tampa paveldima. Prancûzija galutinai suvienijama tik 15 a. pab. Italija ir Vokietija viduramþiais taip ir liko nesuvienytos. Italija iðsiskyrë trys sritys: 1) ðiaurinë su laisvais miestais 2) centrinë 3)pietø Italija su Sicilija.
Vokietijos karaliø rinkdavo 7 kunigaikðèiai, ir tik tada karûnuodavo popieþius. Nebuvo vieningos politikos, ekonomikos, todël valdþia buvo baþnyèios rankose, suskaldyta.
Politinë raida sudëtinga, bet 14a. jau iðryðkëjo centralizacijos tendencijos. Vienijosi teritorinës valstybës.

Leave a Comment