Tarybų sąjunga

Tarybų Sąjungos užsienio politika 6 dešimtmetyje

Trumenas pasisakė prieš TSRS. Itin smarkiai pablogėjo 1945 m., nes Tarybų Sąjunga užėmusi kaimynines šalis, vedė pro sovietinę politiką Fultone 1945 04 Trumenas pasisakė pasitelkti kovai prieš komunizmo plitimą pasaulyje. Šaltasis karas – politinių, ekonominių idealų, pusiau karinių konfrontacijų visuma. Prasidėjo 1947 m.. Apima 6 dešimtmečius ir truko iki Perestroikos.Priežastys: 1. Tarybų Sąjunga įsitvirtino Rytų ir Centrinėje Europoje, sudarytos protarybinės vyriausybės2. po II pasaulinio karo susiformavo Tarybų Sąjungos gynybinė doktrina ( kuo didesnė armija ir ginkluotos pajėgos sutelktos toliau nuo TSRS sienų). Vakarai į ją žiūrėjo ne kaip gynybinę, bet kaip į puolamąją3.nepasitikėjimas tarp šalių, ginklavosi įvairiomis ginklų rūšimis (reaktyvinė aviacija, povandeninių laivų tobulėjimas).JAV bandė primesti pasauliui laisvą valstybės modelį. Paskelbta, kad bolševizmas kelia grėsmę ir reikia sunaikinti iš šaknų. Suvokiama kaip karas prieš Tarybų Rusiją. Tarybų Sąjunga pasižadėjusi suruošti po karo demokratų rinkimus Lenkijoje. Tarybų Sąjunga sužlugdė ir neįvyko. Susektas ir suimtas žvalgų ir šnipų JAV ir Anglijos didysis tinklas. Sukėlė didžiausią rezonansą. Nutraukė ryšius vienos partijos su kitų šalių partijomis. 1949 m. JAV planas Drobsop, kad Tarybų Sąjungą izoliuoti iki 1957 m.. Jeigu santykiai nepasikeis galima numesti atominę bombą. Šaltąjį karą aštrino NATO blokas, Pietų ir Šiaurės Korėjos karas ir kiti faktai. Tarybų Sąjungai šaltasis karas davė: 1. naudingą pasiteisinimą dėl savizoliacijos, tai leido laikyti gyventojus nežinioje, nepateikė realaus mokslinio – technologinio pasiekimo pasaulyje, 2. pateisino smukimą tuo, kad buvo ginkluotės.Santykiai su demokratinėm šalim: Vykdė besąlygiškai TSRS nurodymus, pritardavo ir savo politikos nevykdė. Pasmerkė Maršalo, Trumeno planus. 1947 – 1948 m. tarp šių šalių buvo pasirašinėjamos tarpusavio sutartys, įvairaus pobūdžio (dvišalis susitarimas). 1949 m. buvo sukurta ESPT. Integruoti tų šalių ekonomiką vieną su kita ir su Tarybų Sąjunga.

1948 m. Stalinas pasiūlė, kad Jugoslavija ir Bulgarija sudarytų konfederaciją. Bulgarija sutiko, bet Jugoslavijos delegacija pareiškė, kad reikia svarstyti ir po to atmetė. Pirmą kartą Stalinas nepakluso, nutraukti bet kokie ekonominiai politiniai ryšiai. Jugoslavija persiorientavo į glaudesnius santykius su Vidurio Europos šalimis. Užsienio politika – visoms demokratinėm šalim bendradarbiauti su Jugoslavija, 1948 m. konferencija Europos partijų, kurioje Jugoslavijos partija apšaukta revizionistine – oportunistine. 1948 – 1950 m. jokių santykių su Jugoslavija nebuvo ir tik Chruščiovas atsiprašė už Stalino elgesį. 1950 m. prasidėjo Šiaurės ir Pietų Korėjos karas, Šiaurės Korėja pradėjo kelti šalių suvienijimo lorungą. Stalinas sutiko Tarybų Sąjunga Š. Korėjai teikė karinę techniką, karo specialistai dalyvavo karo veiksmuose. Kimersenas buvo paskelbtas savanorių ėmimas kovoti Š. Korėjoje. Po Seulo užėmimo išsilaipino JAV pėstininkai. 1953 m. karo veiksmai buvo nutraukti, siena nustatyta 48 paralelė. Įvesto Čiuč – chefilosofo specialus komunizmo modelis Korėjai, diktatūrinė valstybė, vienintelė valstybė, kurioje paveldimas valstybės valdymas (sūnus). 1950 – 1953 m. aktyvios Tarybų Sąjungos politikos nėra. Stalinas sensta, bijo savarankiškai priimti sprendimus. 1954 m. Chruščiovo valdžioje, pirma valstybė, kurią aplankė – Kinija. Pasirašė eilę susitarimų: 150 gamyklų pastatys ir kt.. Šie įsipareigojimai buvo nepakeliami Tarybų Sąjungai, nes kai kurių įrengimų pati negamino, vadinasi pirktų iš Vakarų ir pristatytų Kinijai. Skirti per 10 metų 2 milijaradai rublių Tarybų sąjungai sukūrė aviacijos, automatizacijos, radioelektroninę pramonę, dirbo apie 10 tūkstančių Tarybų Sąjungos piliečių. 1955 m. Varšuvos paktas. 1954 – 1955 m. pradėjo ir vyko derybos su pasaulio šalim, dėl Austrijos, kad Tarybų Sąjungos karas išeis, kad Austrija bus neutrali valstybė. Buvo išpręsta Austrijos problema. 1955 m. Ženevoje 4 šalių konfliktas: Eizenkovas, Idenas, Chruščiovas, Žukovas, apsvarstyta daug problemų. Tarybų Sąjunga ir VFR nusprendė normalizuoti santykius iki 1957 m. paleido visus vokiečių belaisvius.1954 m. mėgino normalizuoti santykius su Japonija, nutraukė reparacijas, 1956 m. pasirašė deklaraciją, pagal kurią atkurti diplomatiniai santykiai, padėti įstatymai į Tarybų Sąjungos organizaciją. Tarybų Sąjunga iš 4 salų sutiko perduoti Chobomajo ir Čikatajo tik tuomet, kai nebus karinių barnių.
1957 m. atvyko Dž. Neru su dukra. 1955 m. vyko į Kanadą problemų svarstymui. 1954 m. turistiniai ryšiai, į Tarybų Sąjungą 10 tūkst., o iš Tarybų Sąjungos 5 tūkst.. 1956 m. XX suv. pasisakė už taikų sambūvį su kitomis politinėmis valstybėmis, už taikų sambūvį, Stalino kulto pranešimas. Sukėlė krizę, visų šalių kompartijose, išstojo daugybė komunistų. Krizė komunistų judėjime, nustatė komunizmo idealas. Politinė krizė Lenkijoje, paleista Lenkijos vyriausybė, sutiko, kad būtų paleisti kolūkiai, plačią spaudos, manifestacijos laisvę. Įvyko revoliucija Vengrijoje, ? – demokratinė revoliucija, paskelbta, kad išstoja iš Varšuvos pakto, paprašyta pagalba iš Vokietijos, nuvertė Nadžio vyriausybę ir pastatė J. Kadoro vyriausybę, pagalbos paprašė Tarybų Sąjunga. Bulgarijoje Červenkovas išmestas, atėjo Živkovas. Kinijoje ir Albanijoje (Hodža) lyderiai norėjo įtvirtinti savo kultus. Albanijoje komp. viduje opozicija, padaryti tiek pertvarkymų kiek Tarybų Sąjungoje. 1959 m. Chroščiovas vyko į Albaniją “draugystė šimtmečiams”, tačiau baigėsi 1961 m. Albanijoje. Komp. ribojo ryšius su Tarybų Sąjungos komp.. Santykiai su Kinija blogėjo 1956 – 1957 m. Mao Dzeokinas sukritikavo Stalinizmo kultą. Tarybų Sąjunga iškėlė mintį, kad būta vengti atominio konflikto tarp šalių. Kinija atmesdavo visus pasiūlymus. 1959 – 1960 m. Kinijos kolegija atmetė ir pasipiktino Tarybų Sąjungos ir JAV suartėjimo procesui. Kilus karui tarp Indijos ir Kinijos, Tarybų Sąjunga užėmė neutralią poziciją. Kinija suabejojo Tarybų Sąjunos patyrimu. Nuo 1960 m. prasidėjo Tarybų Sąjungos kritika. 1957 m. iškilo tarp šalių teritoriniai konfliktai, 1960 m. pasienio ginkluotės konfliktai. 1959 m. nutrauktas bendradarbiavimas atominėse srityse, 1960 m. atšaukti visi specialistai. 1964 10 Kinija išbandė pirmąją atominę bombą, santykiai tarp valstybių nutrūko. Santykiai su Vakarų šalimis: Chruščiovo politika vedė prie aktyvesnio politinio suartėjimo, valstybių pažinimo. 1956 m. įsikišo į krizę Artymieji Rytai, pareiškė, kad pasiųs savo kariuomenę. Tarybų Sąjungos įtaka Š. Afrikoje padidėjo 1957 m. pasauliniam jaunimo ir studentų festivalis, Tarybų Sąjunga demonstravo, kad nebuvo skolinizmo šalis, o atvira.
1961 m. buvo numuštas virš Tarybų Sąjungos žvalgybinis JAV lėktuvas, periodiškas vizitas į Tarybų Sąjungą neįvyko. 1960 m. Chruščiovas vyko į ST asamblėją. Konfliktas svarstant dekolonizacijos kl. (10 tūkst. bauda). 1961 m. Karibų krizė, kai Tarybų Sąjunga dislokavo raketas Kuboje. Tarybų Sąjunga pasižadėjo išvesti iš Kubos, JAV sumažinti karių skaičių Kuboje. Išvados: 1. 6 deš. užsienio politika – tai žingsnis santykių sušvelninimui. 2. Chruščiovo veikla, 1958 m. buvo išrinktas metų žmogumi. 3. branduolinės ginkluotės sumažėjimas, ginklo dislokavimo uždradimas kosmose.6 deš. iki 1956 m. Stalinizmas, stambių pokyčių neįvyko nuo 1956 m., teigiami pokyčiai, kurie slūgsta 1959 m., kai Chruščiovas nueina nuo politinės arenos ir 1960 m. reakcija.1. psichologinis smūgis sovietiniams žmonėms susidūrus su Vakarų gyventojais.2. meno žmonių veikla, kilo viltis laisvei.3. siekimas iškelti sovietinę mokyklą, panaikinant Vakarų mokyklas, falsifikuojamo faktai.4. politiniai reiškiniai, 1948 m. statyti menševikams, eseroms koncentracijos stovyklas, kova su kosmopolitizmu (žydais, neturi Tėvynės), peraugo į antisemitizmą, 1952 – 1953 m. gydytojų byla,5. partinių veikėjų valymas, 1952 m. TSKPCK Molotovo neišrinkimas pirmininku,6. Molenkovas, Berija, Chroščiovas – 1953 m. Berija ruošė įsitvirtinimą vyriausybėjeSuėmimai: Dekonozovas, Berija ir kt..1953 m. Chruščiovas1956 m. suvažiavime prasidėjo masinis reabilitavimas (2 mln. žm.).1. asmenys jau išbuvę visą laiką,2. pasisakę prieš Staliną.1954 m. atleistas Molenkovas, ministru pirmininku tampa Bulgonikas. Molotovas apkaltintas 1955 m. ortodoksinėmis pažiūromis. Stalino vardas 1956 m. neigiamai nebuvo vadinamas. Šalies nepasitenkinimas kilo dėl destalinizacijos. Stalino paminklų, gatvių, miestų vertinimas. Baigėsi XXII suvažiavimas. Stalino karstas išneštas iš mauzoliejaus. Chruščiovas bandė į valstybės valdymą įtraukti ir kt. sąjungų respublikų nariai, išplėsti biurokratinę atramą vietose. 1957 m. 06 Chruščiovas buvo kaltinamas, kad viską išdalino sąjungų respublikoms. Sukėlė krizę tarptautiniam komunistų judėjimui, kad elgesys netinka komunistų lyderiui, kad vartojo alkoholį. Tačiau atmetė ir nestiko paklusti. Buvo sužlugdytas plenumas, Molotovas buvo paskirtas ? į Mongoliją. Plenume buvo išrinktas Brežnevas, Kosyginas, Fužčeva. Opozicija buvo neostalinistinė, jų nuėjimas sudarė sąlygą šalims demokratizavimui. 1958 m. Chruščiovas tapo ministru pirmininku. Išstūmė tuos žmones, kurie jam padėjo. Chruščiovas apsistojo ? asmenybėmis.
1960 m. III Komunizmo proproma, sukėlė nepasitenkinimą dalies vyriausių komunistų, kurie suvokė prie ko tai veda. Chruščiovas pasisakė prieš buirolmetija(?), TSKPCK preridiume ? 15 m., partinių komitetų sekretoriai 6 m.. Perėjo į opoziciją Chruščiovo. Kaimo ir miesto partinių komitetų išskyrimas, kontrolė, 2 partinių organizacijų buvimas reiškiantis nesutarimą ir kontrolę. 1963 m. pirmą kartą nuperka 13 mln. tūkst. grūdų iš JAV. Sąmokslas Brežnevo ir Suslovo 1964 m., motyvuojant sveikatos buklę. Ž/ū raida: Lysenkos teorijos davė neigiamus rezultatus. Pseudomoksliškumas ž/ū. 1946 – 1947 m. badas Ukrainoje, Moldavijoje, vagystės, ligos. Gyventojų padėtis 1950 m. 2,4 % kolūkių už darbadienius nieko nemokėjo, 20% po 500 gr. grūdų už dabadienius. Žemės permatavimas, valstybės vartojamos žemės sklypai sumažėjo, nukentėjo aprūpinimas. Stambino kolūkius, pailgėjo komunikacijos. Chruščiovas ž/ū buvo neatsiejamas nuo kom. statybos. 1954 – 1958 m. produkcija padidėjo 35%, tai vienintelis laikotarpis pažangos ž/ū. Plėšinių įsisavinimas 1954 m. prieš pasisakė Kazachstano pirmasis sekretorius, kad tai gyvulininkystės šalis, kukurūzų sodinimo bumas. Kolūkiečiams buvo suteikta teisė turėti pasus 1954 m., iki tol buvo pririšti prie žemės. Buvo pradėtas mokėti avansas už gyvulininkystės parduotą produkciją 25%. Praktiškai įgyvendinta 1958 m.. 1957 – 1959 m. kolūkių pertvarkymas į tarybinius. Iš kolūkio skolos buvo nurašomos. 1959 – 1963 m. kukurūzmečio aukščio pakilimas, užliejamos pievos, suarti dobilienų, pievų plotai. Nepasiteisno 1957 m. technika perduota kolūkiams iš MTS. 1958 m. sodybinis sklypas privatizuojamas, teigė, kad atima daug jėgų iš kolūk., reikalinga atimti ir atiduoti kol arklių vajus “arkliai savo žvengimu diskredituoja soc.”. Vykdoma (Kompaniškumo) Specializacijos kompanija. Pramonė: 1959 m. pagamino 1200 šaldytuvų 1950 m. 300 skalbimo mašinų, 1900 televizorių.11 tūkst. pramonės įmonių atiduota iš sąjunginio į respublikinį pavaldumą.Skiriamas dėmesys (staklių), progresyvioms pramonės šakoms. 1 gyventojas galėjo nusipirkti 0,3 vieneto trikotažo, blokiniai gyvenamieji namai “Žirmūnai” Vilniuje. 1953 m. nustatytas darbo laikas nuo 9 – 1800 su 1 val. pertrauka. 1960 m. pereiti prie 7 val. darbo dienos, nedirbant šeštadieniais ir sekmadieniais. Buvo leista kooperatinių butų statybai, gyvenamus nuosavus namus miestuose. Vyrų mada: kaklaraištis, skrybėlė.
Molotovo – Ribentropo paktas

1939 08 23 ši sutartis tarp Vokietijos ir Rusijos buvo naudinga abiem pusėm. Vokietija gavo teritoriją su 12 mln. gyventojų, 190 tūks. km2, Rusija tokią pačią teritoriją. SSRS gavo Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir ?. Vokietija gavo: pusę Lenkijos, saugų užnugarį Rytuose ir galėjo kovoti Vakaruose. 1940 m. gegužės mėn. prieš Prancūziją ir Angliją metė 120 divizijų, Rytuose paliko 10 silpniausių divizijų.

SSRS santykiai su Baltijos šalimis 1939 m. rudenį

1. SSRS savitarpio pagalbos sutartis su Estija ir Latvija2. SSRS – Lietuvos vyriausybių derybos3. SSRS – Lietuvos spalio 10 d. sutartis

Lenkijos išnykimas iš politinio žemėlapio smarkiai sumažino Baltijos valstybių išlikimo galimybes. Anksčiau Baltijos valstybės laviravo tarp 3 šalių: Lenkija, SSRS ir Vokietija. Artėjant karo Lenkijoje pabaigai, SSRS pradėjo realizuoti Molotovo – Ribentropo paktą. 1939 09 21 SSRS vyriausybė pakvietė Estijos užsienio reikalų ministrą atvykti į Maskvą, pasirašyti prekybos sutartį. 09 24 Molotovas pareikalavo, kad Estija sudarytų su SSRS savitarpio pagalbos sutartį ir Estiją įkurdinti 25 tūkst. RA Karių ( Estija – 16 tūkst. karių). Estija suvokė, kad Anglijos – Prancūzijos pagalbą gauti beviltiška. Estijos vyriausybė užklauė Vokietijos pasiuntinį Taline ar rems Vokietija, jei kils konfliktas su SSRS. Atsakymas buvo neigiamas, patarė pasirašyti sutartį kuo greičiau. Bandė pasitarti su Suomijos vyriausybe, Suomija nenorėjo kištis į konflikto situaciją. Estijos vuriausybė prisiminė, jog galioja Latvijos – Estijos gynybinė sutartis, sudaryta po I pasaulinio karo, bet latviai laikėsi stručio taktikos – priimti SSRS reikalavimą, tik išsiderėti geresnių sąlygų. 1939 09 28 Stalinas ir Molotovas pasirašė su Estijos užsienio reikalų ministru savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią SSRS gavo savo laivynui bazes Saremo ir Hjumo salose, keletą aerouostų, įkūrė karines bazes. 1939 10 02 į Maskvą atvyko Latvijos užsienio reikalų ministras svarstyti savitarpio pagalbos sutarties. Priėmė Stalinas ir Molotovas, pareikalavo to paties kaip iš Estijos: dislokuoti Latvijos RA įgulas. Spalio 5 d. Latvijos sutartį pasirašė, suteikė RA laikyti laivus Liepojoje ir Venspilyje ir įsirengti sausumos aviacijos bazes kitose Latvijos vietose.

Atėjo eilė Lietuvai. 1939 09 28 Molotovas pasikvietė Notkevičių (pasiuntinys Maskvoje) ir pareiškė, kad nori aptarti SSRS – Lietuvos santykių raidą ir pageidavo, kad į Maskvą atvyktų vyriausybės narys. Pareiškė, kad Lietuva politiškai 100% priklauso nuo SSRS ir tam neprieštarauja Vokietija. Spalio 1 d. Lietuvos vyriausybė nuatrė siųsti į Maskvą Urbšį ir patvirtino tezes deryboms su Molotovu. Tezėse pabrėžta, kad Lietuvos vyriausybė nusistačiusi nepalaikyti jokio veiksmo nukreipto prieš SSRS, neutralitetas – Lietuvos užsienio politikos pagrindas, jei kas puls SSRS per Lietuvą, tai Lietuva sutiks su ginklu. 10 03 Molotovas pranešė Vokietijos pasiuntimui, jog Lietuva už jai grąžinamą Vilnių ir Vilniaus kraštą turi atiduoti Vokietijai pietvakarinę Užnemunę. Urbšys 10 03 dieną pradėjo derybas. Molotovas pareiškė Urbšiui, jog Vokietija sutiko, kad Lietuva priklausytų SSRS įtakos sferai. Toliau Stalinas pareiškė, kad būtina sudaryti aktus:1. Lietuvos – SSRS savitarpio pagalbos sutaris, įkuriant 50 tūkst. RA karių (sumažino iki 35tūkst, Lietuvoje bovo 32 tūkst. karių).2. Lietuvos – SSRS sutartis dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo.3. Vokietijos – Lietuvos sutartis perduodant Vokietijai Užnemunę.Vokietija pareikalavo iš SSRS, kad neokupuotų šios teritorijos (Užnemunės). Molotovas su tuo sutiko. Urbšys grįžęs informavo vyriausybę, vyko svarstymai, kaip pasielgti su SSRS reikalavimais.Buvo nutarta siūlyti SSRS 2 sutartis:1. sutartis dėl Vilniaus tokią, kokią siūlo SSRS,2. savitarpio pagalbos sutaris, bet be RA įgulų Lietuvoje taikos metu. Sudaryta delegacija deryboms su SSRS: Urbšys, Bizauskas, Raštikis, Natkevičius ir kiti. 10 07 atvyko į Maskvą, Stalinas atmetė Lietuvos pasiūlimus. Stalinas įrodinėjo, jog RA įvedimas – tai simbolis, kuris duotų ramybę Lietuvai. 10 09 Lietuvos MT apsvarstė SSRS reikalavimus ir nutarė juos priimti. Siekė atgauti Vilnių ir tikėjosi išlaikyti ribotą nepriklausomybę. Sutartį pasirašė Urbšys ir Molotovas. Perduodamas Vilnius ir Vilniaus kraštas Lietuvai, savitarpio pagalbos sutartis iš 3 dokumentų: 1. slaptas priedas, 2. žemėlapis, kur paženklintas Vilniaus krašto dalys gražinamas Lietuvai, 3. pati sutartis.
Lietuva atgavo ¼ teritorijos, kuri buvo pripažinta Lietuvai 1920 m. sutartimi. Nebuvo grąžinti Švenčionių ir Marcinkonių kraštai. Visa Lietuvos respublika su Vilniaus kraštu, bet be Klaipėdos krašto turėjo 2,8 mln. gyventojų. Beveik 20 metų Lietuva laukė Vilniaus atgavimo. Tačiau atgavimas netapo nacionaline švente, tauta greit įsisąvino Vilniaus atgavimo kainą. RA įgulos įsikūrė Alytuje, Prienuose, Gaidžiūnuose ir Vilniuje, “Vilnius – mūsų, o mes – rusų”. Sutartis reiškė protektoratą Lietuvai. Įžengus RA jos likimas buvo nulemtas. Lietuva nustojo būti neutrali valstybė, jos užsienio politika tapo priklausoma nuo Maskvos. 1939 m. 10 14 d. sutartis buvo ratifikuota seime. Spalio pabaigoje iš Estijos ir Latvijos išvyko ten gyvenę vokiečiai, o Lietuva liko ir tai stiprino Lietuvos iliuzijas, kad gal Vokietija padės.

Baltijos šalių okupavimas 1940 06 15

1940 m. gegužės mėn. Lietuvos gynybos taryba nuatrė iškulus Lietuvos nepriklausomybei pavojus: 1. priešintis ginklu, 2. prezidentas ir vyriausybė pasitrauks į Kudirkos Naumiestį ir ten lakysis kiek aplinkybės leis, 3. prezidentas ir vyriausybė internuosę Vokietijoje, blogiausiu atveju. Bet tai buvo tik tušti pasikalbėjimas. 1940 06 14 Maskva įteikė Lietuvai ultimatumą: kaltinama, kad grobiami kareiviai, norint sužinoti karines paslaptis,(siunčiami asmenys, patarnaujantys kareivines į koncentracijos stovyklas) sudaryta sąjunga antisovietinė, karinė su Latvija ir Estija. Tuo Lietuva šiurkščiai pažeidžia sutartį ir rengia įgulų užpuolimą. Reikalauja: 1. vidaus reikalų ministrą Skučą ir saugumo departamento direktorių Povilaitį atiduoti į teismą, 2. sudaryti vyriausybę, sugebančią užtikrinti sutarties vykdymą ir slopinančią sutarties priešus, 3. laiduoti laisvą SSRS dalinių įėjimą į svarbiausius punktus, kad galėtų įvykdyti sutartį. Molotovas reikalavo atsakymo iki 06 15 d. 10 val. ryto, pareiškė, kad ir koks bus atsakymas, kariuomenė vistiek žygiuos į Lietuvą. Ultimatumas sulaužė 1920 07 12 sutartį, 1926 m. nepuolimo sutartį (pratęstą 1934 m. ir galiojo iki 1940 m.) ir 1939 10 10 sutartį. 1940 06 16 tokie pat ultimatumai buvo įteikti Estijai ir Latvijai, motyvas – Estija ir Latvija turi sutartį, į kurią įtraukė Lietuvą. Apie tinkamesnį momentą agresijai Pabaltyje negalėjo SSRS ir svajoti. Pasaulio dėmesys buvo sutelktas į Paryžių, užimtą Daniją, Olandiją, Liuksemburgą.

Vyko svarstymas: Smetona siūlė priešintis ginklu, jį parėmė Musteika, Birauskas, Merkys – besąlygiškai priimti ultimatumą, juos parėmė buvęs kariuomenės vadas Raštikis ir Vitkauskas. Susisiekimo ministras pateikė pasiūlymą: pasiųsti protestą dėl sutarties laužymo ir vyriausybei pasitraukti į Vokietiją. Nieks nesureagavo į šį pasiūlimą. Protestas nebuvo perduotas. Natkevičius ir Urbšys ragino priimti reikalavimus. Smetona galiausiai atsisakė priešintis ir pavedė Urbšiui sudaryti vyriausybę. 06 15 7 val ryto posėdis baigėsi, nutaręs priimti visus reikalavimus. Pavakare Smetona ir kai kurie ministrai išvyko į Vokietiją, o į Lietuvą įžengė 200 – 300 tūkst. karių.

Pirmasis pasaulinis karas ir jo pasekmės:1. soc.valstybės atsiradimas, totalitarizmo atsiradimas,2. jeigu ne pirmasis pasaulinis karas, tai bolševikai niekada nebūtų paėmę valdžios,3. išsiplėtė daugelyje šalių komunistiniai judėjimai,4. didelis nusivylimas kapitalizmu, kuris privedė prie tokio karo,5. fašizmo atsiradimas (Italija),6. Versalio ir kitų taikos sutarčių buvo pažeisti nugalėtojų tautų bei valstybių interesai,7. didžiausia infliacija (Vokietija), ekonominė krizė 1928 m.8. revanšistinės nuotaikos (Antantės santykiai su Vengrija atskyrė žemės kur nebuvo vengrų gyventojų),9. Baltijos jūros regione atsikūrė buvusios valstybės ir susikūrė naujų,10. abi pusės pralaimėjo karą (Rusija, Vokietija), atsikūrė Lenkijos valstybė, atsirado nepriklausoma Čekoslovakija, Jugoslavija, išplėsta Rumunija, atsikūrė Lietuva, susikūrė Latvijos, Estijos, Suomijos valstybės.

Naujausių laikų kultūros tendencijos:XX a. viduryje berasčių Europoje nebeliko. Kultūrą platino priemonės, XX a. pradžia kinetografas, radijas, o po II Pasaulinio Karo televizija. Informacija tapo prieinama visiems. Pradėjo vyrauti pramogų kultūra.