Tankų istorija
Tankai- galingiausias praeito amžiaus sausumos ginklas. Pirmą kartą panaudotas per pirmąjį pasaulinį karą dar ir dabar tebėra vienas iš pagrindinių karinių įrankių. Kokia yra šios karinės mašinos paslaptis? Gal tai itin novatoriška idėja, kuri pralenkė savo laiką ir privertė paprastus pėstininkus drebėti iš baimės? Žinau tik tai, kad nuo pat XXa. pradžios visi karo vadai žiūri į šį ginklą su baiminga pagarba.
Pirmieji tankai pagaminti Didžiojoje Britanijoje. Gamintojų tikslas buvo pagaminti ką nors, kas sugebėtu pralaužti fronto liniją. “Pirmasis blynas“ “neprisvilo”. Pirmasis tankas “Mark I” parodė save iš gerosios pusės. Iš šio modelio kilo “tanko” pavadinimas. Anglai norėdami nuslėpti savo slaptąjį kūrinį keldami per Lamanšo sąsiaurį laivais juos įvardijo kodiniu pavadinimu “tank” (iš anglų kalbos bakas). Greitai savo analogą sukūrė ir vokiečiai, tačiau jis negalėjo prilygti pirmtakui, o dar karo pabaigoje Vokietijos ekonomika pradėjo smarkiai kristi. Per pirmąjį pasaulinį karą šarvuotojų savaeigių mašinų nebuvo daug. Visai kitas reikalas buvo per antrąjį pasaulinį karą.
Pagal Versalio sutartį Vokietijai buvo uždrausta gaminti šarvuotąją techniką. Bet šių sąlygų visai nepaisė naujasis Vokietijos diktatorius A.Hitleris. Jis kariavo pirmojo karo metu fronte ir dėl to ypač vertino armijos mobilumą. Fašistinės Vokietijos generolai sukūrė visiškai naują puolimo koncepciją- Blitskriga (iš vok.: žaibiškas puolimas). Jau pats pavadinimas išduoda šios taktikos pagrindinę esmę. Pagal strategiją tankų grupės buvo sutelkiamos mažoje fronto linijos dalyje. Tankai dėl savo didėlės ugnies galios ir mažo pažeidžiamumo greitai pralauždavo priešų gynybines linijas ir nesustoję judėdavo priekin link svarbių objektų: transporto mazgų, fabrikų, oro uostų ir t.t. Iš karto už tankų judėdavo motorizuotosios grupuotės ir pėstininkai. Tačiau po keletos kilometrų jie stipriai atsilikdavo. Dar riesčiau buvo su artilerija. Nors fašistinė Vokietija ir buvo viena iš labiausiai kariuomenė motorizuotų, visvien didžioji dalis artilerijos buvo pervežama arklių pagalba. Inžinieriai šią problemą bandė išspręsti įvairiais būdais: nuo granatsvaidžių , raketų iki savaeigės artilerijos. Ji buvo paprastai suplanuota. Buvo paimamas kokio nors tanko pagrindas ir jo viršuje uždedamas vamzdis. Norint pagaminti kuo didesnio kalibro mašinas buvo atsisakoma besisukančio bokštelio. Viena iš labiausiai vykusių tokio tipo mašinų buvo Sturmgechutce. Ji buvo sukurta antrojoje karo pusėje ir buvo integruota į pėstininkų dalinius. Tačiau ji labiau priminė tanką, o ne artileriją. Greitai Sturmgechutce buvo pradėta naudoti kaip tankų naikintojas. Ir ne veltui, per vieną mūšį pašaudavo iki dešimties rusų tankų. Pačioje karo pradžioje vokiečių tankai nebuvo itin galingi, bet jie tapo galinga jėga būtent dėl blitskrigo taktikos.
Lenkijoje kariuomenės avangardą sudarė kavalerija.Yra net dokumentiniu to meto juostų, kuriuose nufilmuota kai lenkų raiteliai bėga fašistų tankų link. Daug galingesnė buvo Prancūzijos kariuomenė. Ji turėjo daugiau tankų nei vokiečiai, bet dėl anksčiau minėtos taktikos prancūzai buvo sutriuškinti. Prie pralaimėjimo prisidėjo ir neapgalvoti ir žemos kokybės tankai. Vokiečiams puolant Rusiją nebuvo sunku susidoroti su pasenusiais rusų tankais. Prie to prisidėjo dar blogai apmokitos įgulos ir netikėtas ir staigus vokiečių puolimas priekin. Bet neilgai trukus atsirado tankai sugebantys pasipriešinti: sunkioji mašina MK- 1 ir vidutinio sunkumo tankas, rusų pergalės simbolis T- 34. Jiems priešpastatyti buvo sukurti Panter ir Tiger tankai. Panter turėjo ryškias T- 34 savybes platūs vikšrai, nuolaidžios plokštės. Tačiau kažkuo Panter buvo pranašesni. Jų 70mm. Patranka buvo patikimesnė už 76mm. T-34 pabūklą, bet Panter variklis nebuvo pilnai užbaigtas ir dažnai užgesdavo. Kursko mūšio metu nemažai šių tankų varikliai išėjo iš rikiuotės tik pajudėję iš vietos. T-34 buvo vos neštampuojami Uralo gamyklose ir jų kokybė nebuvo tokia aukšta. Tigrai buvo sunkieji tankai su galinga 80-88mm. Patranka. Ši bauginanti mašina kėlė visiems siaubą. Itin platūs, per bet koki Rusijos kelią galintys pravažiuoti vikšrai, stori ir atsparūs šarvai. Bet galingiausias Tigrų pranašumas buvo gerai treniruotą įgula. Geriausias to pavyzdys yra kuomet vienas tankas iššaudė visą sąjungininkų tankų batalioną.
Tai buvo Vittman`o vadovaujmas tankas. Jis tapo pačiu žymiausiu tankistu istorijoje. Jis savanoriu įsirašė į tuomet tik pradėto kurti Vermachto pajėgas, tankistų burį,. Tuomet nebuvo skiriamas didelis dėmesys fizinei būklei tai ir Vitmanas sugebėjo įstoti į Vokietijos kariuomenę. Pats pirmasis jo tankas buvo T- 4. Su juo jis dalyvavo karinėje kompanijoje prieš Sovietų sąjungą (Barbarosos planas). Ten jis puikiai įrodė savo talentą ir gabumus. Jis laimėdavo visus mūšius prieš priešo tankus. Žinoma, tada didžiąją dalį tankų buvusių rusų sudėtyje sudarė pasenę modeliai. Tik pasirodžius pirmiesiems Tigrams, Vitmanas tuoj pat pradėjo reikalauti, kad jam būtų duotas šis modelis. Įtikinėjęs vadovybę jis pagaliau gavo, ko prašė. Greitai jis šį tanką įrašė į istoriją. Pats žymiausias jo mūšis įvyko Normandijoje. Amerikiečių motorizuotasis batalionas, pridengtas tankų grupės bandė prasiveržti pro silpnai ginamą vietovę. Tada ir pradėjo juos apšaudyti pasaloje pasislėpęs Tigras. Buvo visiškai sumuštas visas batalionas. Nuo tada anglo- amerikos sąjungininkai ypač pradėjo saugotis vokiečių tankų. Įdomu tai, kad pamatę, bet kokį tanką (dažniausiai T-4), vadindavo jį Tigru, nors jį buvo ganėtinai sunku sutikti mūšio lauke.
Vokiečiai taip pat tūrėjo ir pasižymėjusius vadus, kurie puikiai išnaudojo visas tankų galimybes. Vienas jų buvo Romvelis. Jis su negausiomis ekspedicinio korpuso pajėgomis sugebėjo nustumti anglų kariuomenę nuo dabartinio Tuniso teritorijos ligi Nilo slėnio. Vėliau negaudamas pakankamai pastiprinimo, nes Hitleris įsitarukė į karą su Sovietų sąjunga, ir dėl labai ištemptų tiekimo linijų jis buvo priverstas atsitraukti. Į istoriją nesėkmingai įsirašė Paulius. Jam buvo paskirtas Stalinigrado puolimas. Sėkimės atveju, tai galėjo būti lūžis Barbarosos plane ir Vokietijos pergalė prieš Staliną būtų buvusi ne už kalnų, kadangi veikti psichologinis faktorius ir vokiečiams būtų buvęs atviras kelias į nafta turtingą Kaukazą. Bet Paulius ne tik nesugebėjo užimti miesto, bet ir nesugebėjo užtverti kelio jo kariuomenės apsupimui. Apsupta kariauna buvo pasmerkta mirčiai nuo šalčio ar bado arba patekti nelaisvėn.
Didžiausias tankų mūšis įvyko prie Kursko.Šis mūšis buvo lemtingas tolimesniai karo eiga ir buvo paskutinė galimybė Hitleriui pakreipti įvykius palankion pusėn. Šiai kovai jis pasiuntė naujus ir dar neišbandytus tankų modelius. Vienas iš jų buvo gigantiškas Elefantas. Jis tūrėjo įspūdingus šarvus ir pabūklą, tačiau dėl neapgalvojimo ant jo nebuvo uždėtas prieštankinis ginklas. Taip šis tankas tapo lengvu taikiniu. Kitas per greito išstumimo į realias kovos sąlygas, tankas buvo Pantera. Tai nuostabus tankas, tūrėjęs nepatikimą variklį, dėl kurio beveik pusė tankų buvo išvesti iš rikiuotės dar neprasidėjus mūšiui. Rusų pergalės priežastis buvo ir gera žvalgyba, kurios dėka jie žinojo detalius puolimo planus dar keletą mėnesių ligi kovos. Taip jie sugebėjimo parengti labai gerą ir beveik neįvaikiamą gynybą.
Karo pabaigoje vokiečių tankai pradėjo patirynėti nesėkmę po nesėkmės, dėl triuškinančios priešininkų persvaros, taip pat dėl pralaimėto mūšio ore. Kadangi tankai ir kita kariuomenė negalėjo judėti nepastebimai. Ji tuoj pat buvo puolama iš oro, ir buvo pranešama besiginantiems daliniams.
Metai/Šalys Vokietija D.Britanija J.A.V.
Lentelės paimtos iš 10kl. istorijos vadovėlio.