T.Zaso ir E.Noimano partijos Lietuvoje.

VILNIAUS UNIVERSITETO Istorijos fakulteto

REFERATAS

T. Zaso ir E. Noimano partijos Lietuvoje 1933-1935 m.

Tikrino:

Vilnius2005

ĮŽANGA

1919 m. Vokietijoje buvo įsteigta nacionalistų darbininkų partija (NSDAP), kuriai vadovavo Adolfas Hitleris. Kalbėdamas apie NSDAP užsienio politiką, jis pažymėjo, kad naujoji Vokietija turi būti pasaulinė jėga, viešpataujanti visame pasaulyje, o šiam tikslui pasiekti, reikėjo praplėsti savo žemės plotą. Dėmesys pirmiausiai atkreiptas į Rytus, o ypač į Rusiją ir jos valdomas pakraščių valstybes. Pagrindinis dėmesys Lietuvoje skirtas Klaipėdos kraštui. Iškeltas uždavinys atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir prijungti jį prie Vokietijos.Šiems planams įgyvendinti reikėjo užverbuoti Klaipėdos krašte NSDAP partijai ištikimų žmonių, kurie platintų nacistines idėjas, bei padėtų ruoštis Klaipėdos krašto at-plėšimo nuo Lietuvos planui. Jau nuo 1924 m. Klaipėdos krašte nacionalsocialistai pradė-jo savo veiklą, o nuo 1928 m. įkūrė vokiečių nacionalsocialistų darbininkų partijos sky-rių, kuris vėliau skilo į dvi partijas: CSA ir Sovog.Šio darbo tikslas – papasakoti apie šias dvi pagrindines hitlerines partijas Lietuvo-je, apie jų vadovų konfliktą, neįgyvendintus tikslus bei apie veiklos padarinius, nuo parti-jų susikūrimo iki uždarymo aplinkybių.

Nacistinės partijos įkūrimas ir jos pergalė seimelio rinkimuose. Ostbundo skyrius prie nacistų partijos biuro Miunchene, vadovaujamas Karlo Maco, Rytprūsių organizacijų padedamas, pradėjo Klaipėdos krašte verbuoti narius ir jau 1928 m. nacistinės partijos agentai Klaipėdos krašte Ernestas Vėberis, Kurtas Rėbergas, Jurgis Jasutis, o vėliau ir Teodoras Zasas bei Hanas Ropas Klaipėdoje įsteigė slaptą Vo-kietijos nacistų partijos skyrių. Jam vadovavo T. Zasas ir H. Ropas. Skyrių instruktavo Miuncheno Rytų skyrius, o vėliau jis buvo pavestas Tilžės nacistų partijos vadovybei ir asmeniškai nacistų vadui Hansui Mozeriui – komisarui nacistiniam judėjimui Klaipėdos krašte organizuoti. Per Tilžės apskrities NSDAP vadovybę buvo gaunama visa reikalinga informacija ir propagandinė medžiaga platinti Klaipėdos krašte.

Klaipėdos slaptojo skyriaus vadovybė, skatinama Rytų skyriaus iš Miuncheno, nutarė, kad reikia išeiti į viešumą ir įsteigti legalią partiją. Greitai atsirado galimybė šiam planui įgyvendinti. 1933 m. gegužės 22 d. buvo paskelbti rinkimai į Klaipėdos miesto seimelį. T. Za-sas ir H. Ropas su K. Mocu iš Miuncheno, H. Mozeriu iš Tilžės, Rytprūsių oberpreziden-tu Erichu Kochu aptarė dalyvavimą rinkimuose ir kandidatų sąrašą . 1933 m. balandį T. Zasas įteikė kandidatų sąrašą Nr. 7, pavadintą nekaltu „Krikš-čionių socialistų darbininkų sąjungos“ vardu. Visi 18 kandidatų priklausė Vokietijos na-cistų partijai. Pirmuoju sąraše buvo įrašytas T. Zasas, kuris jau tada buvo NSDAP oficia-liai paskirtas Klaipėdos miesto NSDAP vadu. Iš pradžių Lietuvos valdžia pritarė 7-ojo sąrašo tikslams ir netgi džiaugėsi, kad vokiečiai skilo į du frontus ir pradėjo tarpusavio kovą. Bet Lietuvos valdžia ir krašto gy-ventojai dar nežinojo šios partijos ryšių su Vokietijos nacistų partija, jos pobūdžio ir anti-valstybinių tikslų. Senųjų partijų vadovai J. Guba, K. Dresleris, J. Krausas ir H. Konradas, kurie at-liko pagrindinį vaidmenį krašto politiniame gyvenime, išsigando, kad naujoji hitlerinės Vokietijos vyriausybė jų nebepalaiko ir, kad jų vietą gali užimti kiti žmonės. 1933 m. ba-landį jie nuvyko į Vokietijos konsulatą Klaipėdoje, kad išsiaiškinti, kaip būtų galima se-nąsias partijas įtraukti į nacistinį judėjimą. Vėliau senųjų partijų vadovai pradėjo važinėti į Vokietiją ir ieškoti paramos. Radę pritarimą, jie ėmėsi priemonių prieš T. Zasą. K. Dres-leris Tilžėje tarėsi su H. Mozeriu ir Karaliaučiuje su E. Kochu dėl naujo vado. Tinka-miausiu kandidatu pasirinktas Ernestas Noimanas, kuris iki tol nebuvo žinomas kaip ak-tyvus politikas. Sutikęs būti vadu. E. Noimanas turėjo perimti vadovybę iš T. Zaso, tačiau artėjo krašto seimelio rinkimai, o nacistų partijos vadovų sprendimo nebuvo, tad teko laukti rinkimų rezultatų. 7-ojo sąrašo rinkimų rezultatai buvo sensacingi – visi 18 kandidatų pateko į sei-melį ir sudarė jame daugumos frakciją, o jos pirmininku tapo T. Zasas. Laimėti padėjo prieš rinkimus nustatyti dideli finansiniai išeikvojimai miesto ma-gistrato įmonėse, neracionaliai tvarkomas miesto ūkis bei įtikinėjimai, kad reikia stumti į šalį senąsias partijas ir įkurt naują partiją, kaip Vokietijoje. Taip pat laimėjo ir dėl gyven-tojų terorizavimo, mat buvo sakoma, jog ši partija grąžinsianti kraštą Vokietijai ir tie, kas nebalsuos už ją – skaudžiai nukentės.

CSA įkūrimas, jos struktūra, vadovybė, tikslai, programa.Tuoj po rinkimų nutarta legalizuoti slaptąjį nacistinį skyrių. Steigiama partija pa-vadinta tuo pačiu 7-ojo sąrašo vardu „Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga“ (toliau – CSA). 1933 m. birželio 1 d. – CSA įkūrimo data, nes tada sąjungos įstatai pateikti įregist-ruoti, o T. Zaso bute sušauktas steigiamasis partijos susirinkimas. Paskelbti CSA įstatai labai trumpi. Juos sudaro tik penki skyriai. Iš jų matyti, kad CSA tikslas turėjo būti vien kultūrinis, grindžiamas krikščionybės principais. Siekta su-burti krašto gyventojus į tam tikrą bendruomenę, taip pat grindžiamą krikščionybės prin-cipais.Pirmuose keturiuose programos punktuose iškeliamas reikalavimas kuo plačiau-siai remti krikščionišką bažnyčią, ypatingai mokyklose, auklėti jaunimą pagal krikščio-nišką pasaulėžiūrą, skatint visur doros reikalavimus. Atskiruose programos punktuose statomi ir kai kurie labdaros ir ekonominiai-politiniai reikalavimai. Grynai politinių daly-kų ši CSA programa neliečia.Vis dėl to jau iš CSA organizacijos įsteigimo aplinkybių matyti, koks tikrasis jos pobūdis. Be to ir T. Zasas savo pirmosiose kalbose pareiškia, kad jis kovoja dėl vokišku-mo Klaipėdos krašte bei dėl nacionalizmo.Iš tikrųjų pagrindiniai CSA uždaviniai buvo: 1) apgint ir išplatint nacionalizmo idėją 2) finansiškai remti Vokietijos nacionalistinį sąjūdį, kol valdžia atiteks į jų rankas.

III skyriaus § 4 CSA įstatų nustato, kad jo nariais gali būti kiekvienas pilnateisis klaipėdietis, kuris yra arijų kilmės. Be to jis negalėjo priklausyti jokiai politinei partijai ar sąjungai . Taip pat naujasis narys turėjo pasižadėti besąlygiškai dirbti ir veikti partijos naudai, o stojamajame pareiškime būdavo nustatoma mokesčių suma bei pateikiama žinių apie stojantįjį.CSA struktūra buvo tolygi NSDAP vadovybei. Vyriausiais krašto hitlerininkų va-das – partijos vadas, kuriuo buvo T. Zasas. Jam priklausė apskričių, apylinkių, grupių or-ganizacijų vadovybė, blokų, celių vadai, patikimieji ir įvairios komisijos. Organizacija iš apačios į viršų skirstosi tokiais vienetais: 1) celė, 2) blokas,3) grupė, 4) apylinkė, 5) ap-skritis. Visos grandys pripažino vado principą. Vadas T. Zasas skyrė apskričių ir apylin-kių vadus, o šie – grupių, celių, blokų vadus, kuriuos tvirtino partijos vadas. Partijos va-dovybę sudarė 7 asmenys – vadas T. Zasas, jo pavaduotojas H. Ropas, asmeninis sekreto-rius E.Gebleris, reikalų vedėjas P.Kleinas, krašto iždininkas H. Švedas, propagandos ve-dėjas H.Medingas, tardymo ir taikinimo komisijos pirmininkas ir teisių skyriaus vedėjas.T.Zasas turėjo ir savo patikimųjų žmonių būrį, kurį sudarė iš viso 33 asmenys. Jie savo susirinkimuose svarstydavo visus partijos reikalus.Komisijų grupei priklausė partijų vadovybė, nepaprastasis vykdomasis komitetas, propagandos skyrius, narių priėmimo komisija, tardymo ir taikymo komisija, darbininkų taryba, slaptasis partijos teismas. Drausmė buvo laikoma svarbiausia rimto darbo prielai-da. Vyresniųjų vadų visi besąlygiškai turėjo klausyti .Nuo pat pirmųjų dienų T. Zasas įtraukė jaunimą į politinį šios organizacijos vei-kimą. Iš įvairių jaunimo organizacijų buvo organizuojami būriai, vadinami „Salės apsau-ga“. Jų buvo 9.Paskiau iš jų buvo sudaryti smogiamieji būriai, pavadinti „Sturm Kolone“ arba su-trumpintai „S.K“ . jie buvo įverbuojami į vokiečių S.A. dalis, o vėliau jiems buvo paves-ta rinkti konspiratyvines žinias apie lietuvius.Vis dėlto pirmininkas neturėjo jokių ypatingų teisių, privilegijų ar platesnių funk-cijų, kaip kad eilinės draugijos pirmininkas.

Nesutarimai tarp T. Zaso ir E. Noimano bei Sovog įkūrimas.Vokietijos nacistų partija, nenorėdama skaldyti vokiečių jėgų, neatstūmė senųjų politinių Klaipėdos veikėjų, iki tol vykdžiusių revanšistinę Vokietijos politiką ir dėl to daug nusipelniusių. Partijos vadovybė sutiko T. Zaso partijos vadovavimą perduoti senų-jų partijų pasirinktam naujam asmeniui – E. Noimanui, kuris taptų viso krašto hitlerinin-kų vadu. T. Zasas turėjo likti Klaipėdos miesto vadu ir paklusti E. Noimanui .Tačiau šis nesutiko subordinuotis E. Noimanui, mat jis esą paskirtas paties A. Hit-lerio. 1933 m. birželio 10 d. T. Zasas, H. Ropas ir J. Jasutis išvyko į Berlyną. Nepatekę pas Vokietijos nacistinės partijos vidaus skyriaus vedėją A. Rozenbergą, jie buvo priimti jo pavaduotojo A. Šikendanco.Į šį pasitarimą, kaip labai svarbų, iš Karaliaučiaus buvo iškviestas Ostbundo vadas T. Oberlenderis, iš Tilžės – H. Mozeris, iš Klaipėdos – V. Prysas . Visi jie įkalbinėjo T. Zasą perduoti partijos vadovavimą E. Noimanui ir pasilikti Klaipėdos miesto nacistų va-du. Šis nesutiko ir reikalavo pasimatymo su A. Hitleriu, bet pateko pas R. Hesą, kuris taip pat ragino nusileisti. Niekas neįtikino T. Zaso pakeisti savo nuomonę.1933 m. birželio 18-19 d. R. Hesas paskelbė pareiškimą, kad Vokietijos nacistinės partijos vadovybė nesikiša į užsienio partijų reikalus, net jei tos partijos tolygios Vokieti-jos nacistų partijai. Deja šį pareiškimą T. Zasas ir E. Noimanas interpretavo skirtingai, žinoma savo naudai.Norėdami priversti T. Zasą tapti sukalbamesniu, E. Noimanas, K. Dresleris, E. Radmacheris, I. Guba ir kiti 1933 m birželio 21 d. laikraštyje „Memeler Dampfboot“ pa-skelbė atsišaukimą į krašto gyventojus, kuriame ragino visus, nepaisant socialinių ar reli-ginių skirtumų, stoti į naujai steigiamą „Socialistinę tautos sąjungą (toliau – Sovog).

Sovog struktūra, vadovybė, tikslai, programa.Sovog draugijos tikslai turėjo būti ne politinių, bet vien tik kultūrinių, ūkiškų ir visuomeninių santykių tvarkymas legaliomis priemonėmis. Tačiau iš tikrųjų Sovog pro-grama buvo nacionalistinė programa, jos tikslai tokie patys kaip ir NSDAP. Sovog veik-lai, kaip NSDAP skyriaus veiklai organizuoti ir kontroliuoti buvo paskirtas H. Herbstas.Narių atžvilgiu Sovog nereikalavo iš jų airiškos kilmės, tik draudė jiems priklau-syti masonų ložei ir slaptoms organizacijoms. Verbuodama sau narius, Sovog įtikinėjo juos, kad materialinių gėrybių jie galį laukti tik iš Vokietijos per Sovog organizaciją.Buvo kuriamas tobulas draugijos aparatas. Kaip ir Csa, taip ir Sovog iš apačios į viršų skirstosi tokiais pačiais vienetais: celė, blokas, grupė, apskritis, krašto vadovybė.Organizaciniai įstatų nuostatai numatė šiuos draugijos organus: draugijos valdyba, narių susirinkimai ir biurai – raštinės. Valdybą sudarė pirmininkas, jo pavaduotojas ir ke-turi pirmininko skiriami nariai. Priešingai nei CSA draugijoje, Sovog draugijos pirminin-kui suteikiamos ypatingos teisės. Čia reiškėsi vadinamasis „vado principas“. Vado įsa-kymai turėjo būti griežtai vykdomi, jam turi paklusti visi apskričių, grupių ir kitokie or-ganizacijos vadai ir eiliniai nariai.Sovog vadovybė daug dėmesio skyrė smogiamajai jėgai – smogikų grupėms, ku-rių bendras pavadinimas – smogikų būriai „Sturm Abteilung“. Daug dėmesio skirta ir propagandos reikalams. Buvo išleista nemažai informaci-nių lapų. Didelę reikšmę turėjo Klaipėdos krašto vokietininkų spauda. Sovog propagandą varė ir darbininkų tarpe. Žymus propagandos faktorius buvo ir bažnyčia.Svarbiausias šios organizacijos tikrasis tikslas buvo Klaipėdos krašto grąžinimas Vokieti-jai. Tam buvo organizuojamas sukilimas.

T. Zaso ir E. Noimano konflikto pabaiga.1933 m. birželio 24-27 d. T. Zasas ir E. Noimanas bei jų šalininkai buvo sukviesti į galutinį susitarimą. NSDAP vadovybė įpareigojo Vokietijos konsulato Klaipėdoje tarnau-tojus nutraukti T. Zaso ir E. Noimano nesutarimus, paliekant pirmąjį Klaipėdos miesto vadu, o antrąjį – viso Klaipėdos krašto vadu.

Liepos 7 d. T. Zaso konsulate pareikalauta atsisakyti CSA vadovybės. Šis sutiko ir savo sprendimą žodžiu pareiškė konsului Holemui, o raštu konsistorijai.Liepos 9 d. „Memel Dampfboot“ paskelbė žinutę, kad ilgai trukusios T. Zaso ir E. Noimano derybos baigėsi, kad T. Zasas pareiškė atsistatydinsiąs, o E. Noimanas perima CSA, į kurią įjungia ir Sovogą .Bet po kurio laiko T. Zasas atšaukė atsisakymą ir kova užvirė iš naujo. Sovog val-dyba nutarė įvairiais metodais veikti T. Zaso partijos narius ir likviduoti CSA. Vienas iš metodų buvo CSA susirinkimų ardymas. Pagrindinėmis priemonėmis buvo muštynės, grasinimai, padeginėjimai. Veikliausiems kasininkams siuntinėti grasinantys laiškai su nupieštais karstais.1933 m. rudenį CSA padėtis pablogėjo, nes NSDAP atsisakė remti CSA ir morališ-kai ir finansiškai. Dėl lėšų stygiaus CSA nebegalėjo plėsti savo veiklos. Dauguma šios partijos narių perėjo į Sovogą, kuris ir laimėjo pergalę.

Sovog įsigalėjimas Klaipėdos krašte ir ruošimasis ginkluotam sukilimui.Sovog organizacija greitai augo ir stiprėjo. Prie jos prisijungė Ūkio partija. 1933 m. lapkričio 15 d. 24 jos nariai, laikinai neišstodami iš senosios partijos, perėjo į E. Noimano partiją. Tautos partijos seimelio deputatai į Sovog organizaciją žiūrėjo atsargiai, bet sa-viškiams į ją pereiti leido. Vėliau socialdemokratų ir Darbininkų partijų atstovai prisijun-gė prie Sovog.Ypatingą vaidmenį atliko Vokietijos konsulatas Klaipėdoje, kuris buvo vokiečių po-litinių idėjų kurjeris.Krašto teisininkai palaikė glaudžius ryšius su Vokietija, be to, kaip ir kitų sričių tar-nautojai, gaudavo slaptas papildomas sumas prie atlyginimo, kad dirbtų Vokietijai. O. Šreiberio direktorija aktyviai rėmė nacistinį judėjimą ir pritarė autonominių įstaigų tarnautojų dalyvavime nacistinių partijų veikloje.Autonominių krašto įstaigų vadovybės – Klaipėdos magistratas, apskričių bei vals-čių savivaldybės įsitraukė į nacistinį judėjimą, rūpinosi hitlerinių idėjų propagavimu. Taigi seimelio ir direktorijos vadovai, apskričių savivaldybės atliko vadovaujamąjį vaid-menį nacistiniame judėjime. Be jų vadovavimo ir pritarimo antivalstybinė ir antilietuviš-ka veikla nebūtų galėjusi paplisti mokyklose, teismuose, policijoje, savivaldybėje .

Mokyklose lietuvių kalba buvo ignoruojama ir vyko kova su viskuo kas lietuviška.1933 m. liepos pradžioje Sovog išplėtė savo veiklą dviem kryptimis: būrė gyvento-jus į nelegalias hitlerines organizacijas ir šį judėjimą terpė į legalias organizacijas. Visa tao sukėlė krašte nerimą ir įtampą. Kartu kilo smurto ir teroro banga. Noimanininkai puo-lė ne tik lietuvius ir jų organizacijas, bet ir žydus, komunistus, antifašistus ir kitus asme-nis, smerkusius jų priemones. Sovog ypač žiauriai baudė įtariamus šnipinėjimu, o juo la-biau partijos išdavikus. Jie pradėjo žudyti savus, kuriuos įtarė esant nepatikimus.Dar 1933 m. kovo 30 d. ir liepos 17 d. karo komendantas pakartotiniais įsakymais draudė be jo leidimo steigti bet kokias organizacijas, draugijas ar sąjungas, šaukti susirin-kimus, įvežti ir dėvėti užsienio smogikų uniformas ar jų dalis bei ženklus, atlikinėti kari-nius pratimus, platinti tendencingus gandus, kiršinti gyventojus, pažeidinėti Lietuvos su-verenumą .Negavę karo komendanto leidimų šaukti susirinkimus, hitlerininkai išplėtė pagrin-dinę veiklą, kurios centru tapo E. Noimano partijos biuras. Hitlerininkų slaptai veiklai saugoti buvo sukurtos kelios teroristų grupės.Sovog vadai ypač rūpinosi smogikų kariniu rengimu. Jie turėjo būti pasirengę gink-luotam sukilimui. 1933 m. spalio 15d. buvo numatytas bandomasis žygis į Šilutę organi-zuotumui patikrinti. Sukilimo data buvo numatyta 1934 m. sausio 18 d. Klaipėdos smo-gikai turėjo išprovokuoti susidūrimą su Lietuvos šaulių sąjungos nariais ir taip pradėti sukilimą, bet Sovog nesulaukė NSDAP vadovybės nurodymo pradėti sukilimą, o vieni to daryti nesiryžo.

Nacistinių partijų suėmimas ir jų bylos baigtis.Kilus galimybei netekti Klaipėdos krašto ir vienintelio uosto, Lietuvos vyriausybė ėmėsi priemonių. Vietoj gubernatoriaus V. Gylio, 1933 m. lapkričio 18 d. paskirtas J. Novakas, kuriam pavesta hitlerininkų atžvilgiu laikytis griežtos politikos, nustatyti jų nu-sikaltimus bei uždaryti T. Zaso ir E. Noimano partijas bei grąžinti lietuviams jų užslopin-tas teises.

Išsigandęs ryžtingų J. Novako veiksmų, E. Noimanas 1933 m. gruodžio 21 d. išvy-ko į Vokietiją konsultuotis kaip reaguoti ir ką daryti jei bus uždrausta jo partija.1934 m. vasario 8 d. buvo išleistas Tautai ir valstybei saugoti įstatymas, kuriame buvo numatyta bausti visus, kurie niekins ir įžeidinės lietuvių tautą, Lietuvos valstybę ar valstybinius ženklus.1934 m. vasario 9d. valstybės saugumo policija, remdamasi šiuo įstatymu, suėmė E. Noimaną ir smogikų vadą E. Lapiną. Vasario 15 d. suimti T. Zasas, H. Ropas ir kiti akty-vūs noimanininkai bei kasininkai. 1934 m. vasario 22 d. sustabdyta jų partijų veikla, jų biuruose padarytos kratos, kurių metu rasta daug dokumentų, rodančių antivalstybinę veiklą ir ryšius su Vokietija. 1934 m. liepos 13 d. partijos galutinai uždarytos.Tardymas truko nuo 1934 vasario 24 d. iki rugpjūčio 7 d. Iškvosti 1237 žmonės, at-sakomybėn patraukti 142 asmenys. 1934 m. birželio 24 d. gubernatorius J. Novakas at-šaukė O. Šreiberį iš direktorijos pirmininko pareigų. Teismas truko nuo 1934 m. gruodžio 14 d. iki 1935 m. kovo 26 d. hitlerininkai buvo kaltinami Lietuvos teritorijos neliečiamybės pažeidimu ir ginkluoto sukilimo organizavi-mu Lietuvos teritorijos daliai atplėšti. Byla parengta labai kruopščiai. Dauguma kaltina-mųjų savo kaltę neigė, bet nenuginčijamų įrodymų prispausti, pripažino, kad CSA ir So-vog buvo NSDAP skyriai Klaipėdos krašte ir kad joms tiesiogiai dirigavo R. Husas, E. Kochas, T. Oberlenderis, H. Mozeris bei Vokietijos konsulato Klaipėdoje darbuotojai. Teisme įrodyta, kad nacistiniam judėjimui ir rengimuisi atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos vadovavo hitlerinė Vokietija. Bausmės buvo paskirtos drąsiai ir ryžtingai, pagal padarytus nusikaltimus, nepaisant Vokietijos reakcijos. V. Prysas, E. Bolius ir E. Lepas nubausti mirties bausme, konfiskuo-jant jų turtą. H. Vanagaitis nuteistas kalėti iki gyvos galvos. E. Noimanas ir V. Bertušaitis nubausti 12 metų, konfiskuojant jų turtą. Smogikų vadai nuteisti po 10 metų kalėti. T.Zasas ir H. Ropas bei 10 CSA grupių vadų nuteisti po 8 metus kalėti ir konfiskuoti jų turtą. Iš viso nuteisti 87 asmenys, o 35 išteisinti.

IŠVADOSAbidvi hitlerinės partijos – CSA ir Sovog – buvo įkurtos bei remtos NSDAP. Jos savo tikslais, ideologija bei struktūra buvo NSDAP kopijos, kurios turėjo įgyvendinti A. Hitlerio užmojį atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos ir prijungti jį prie Vokietijos. Kad tai įgyvendinti, buvo naudojamos ne tik legalios priemonės. Griebtasi ir smurto ir teroro, gąsdinimų. Suplanuotas ir ginkluotas sukilimas, tačiau Lietuvos vyriausybė laiku ėmėsi priemonių ir abiejų partijų vadai bei nariai suimti ir nuteisti, o partijos likviduotos. Politi-nė Vokietijos įtaka Klaipėdos krašte ir visoje Lietuvoje buvo sumažinta, o Klaipėdos krašte atkurta tvarka.