svietimo reforma Lietuvoje

1997 sausis

Apie ðvietimo reformà Lietuvoje galima atsiliepti ávairiai. Vienø politologø ar visuomenës veikëjø akimis tai buvo sistemos tobulinimas su tikslu demokratinti valstybæ, kad galëtume integruoti á Vakarø Europà. Kiti manë, kad reforma yra tik ásigyvenusiø tvirtø ir patikrintø tradicijø sujaukimas. Pasikeitus politinei situacijai, Lietuvoje buvo bandoma “apsivalyti” nuo senosios santvarkos institucijø, darbuotojø ir t.t. Kaip teigia ex-sekretorius ðvietimo bei mokslo ministerijoje pagal atskirø sroviø ir asmenø rekomendacijas “apsivalyti” nebuvo atleistas në vienas ministerijos darbuotojas. Þinoma, spaudimà dël kadrø daræ nesulaukë juos tenkinanèiø veeiksmø, buvo imtasi ávairiø priemoniø. Pavyzdþiui, 1995m. birþelio mënesá LDDP frakcijos Seime valdyba priëmë nutarimà “Dël ðvietimo ir jo problemø Lietuvoje” ir áteikë Vyriausybës bei ministerijos vadovams. Jame reikalauta reorganizuoti Pedagogikos institutà, Pedagogø kvalifikacijos institutà, Pedagogø kvalifikacijos centrà prie Pedagoginio universiteto ir vietoj jø iki 1995m. rugsëjo 1d. ásteigti Lietuvos pedagogikos tyrimo ir kvalifikacijos institutà. Toká nutarimà ágyvendinus, bûtø visiðkai centralizuotas pedagogø rengimas bei kvalifikacijos tobulinimas. Pastaruoju metu mokytojui suteikiama alternatyva rinktis kur tobulintis: Pedagogø kvalifikacijos institute, aukðtojoje mokykloje ar reegioniniuose mokytojø ðvietimo centruose. Bet ano sumanymo tikslai buvo kitokie.

Daþnai buvo kaltinama, kad nuo vykdomos ðvietimo reformos “nuðalinami” edukologijos mokslininkai, pedagogai praktikai. Bet juk svarbiausi ðvietimo reformos dokumentai, naujø mokymo planø ir programø projektai buvo skelbiami spaudoje arba atskirais leidiniais pe

edagoginiai visuomenei susipaþinti bei siûlymais teikti. Prie ðvietimo ir mokslo ministerijos yra sudaryta per 30 ekspertø komisijø ir jø pakomisiø. 1996 metais á patvirtintas ekspertø komisijas yra átraukti labiausiai kvalifikuoti mokslininkai ir praktikai. Mokytojai taip pat turi paèias aukðèiausias kvalifikacijos kategorijas. Prie ðvietimo politikos formavimo ir vykdymo taip pat aktyviai prisideda mokytojø asociacijos (mokomøjø dalykø), ðiuo metu yra 20. Be to, apie svarbiausià dokumentø (mokymo planø , programø, standartà ir kt.) rengimà ir svarstymà informuoja pedagoginë spauda, kitos visuomenës informavimo priemonës.

Nuoseklø ðvietimo reformos darbà 1996m. norëta sutrikdyti, kai kuriems Seimo nariams parengus ir pateikus svarstyti ástatymo projektà “Dël Lietuvos respublikos ðvietimo ástatymo bei papildymo”. Siûlomomis pataisomis norëta revizuoti esmines reformos nuostatas, supainioti ástatymø leidybos ir vykdomosios valdþios funkcijas, riboti mokyklø apsisprendimo laisvæ, apsunkinti doriná ugdymà mookykloje, siûlant tikybos mokyti pasirenkamøjø dalykø pamokoms ar papildomam ugdymui skirtu laiku. Nors Ðvietimo ástatymo pataisoms nepritarë Lietuvos Vyriausybë, Finansø, Sveikatos apsaugos, Socialinës apsaugos bei darbo, Valdymo reformø ir savivaldybiø reikalø ministerijos, jos Seime buvo svarstomos.

Daug kas ðiandien jau ágyvendinta ir pakeista visoje Lietuvos ðvietimo ministerijoje. Ðvietimo reforma 1996 metais perëjo á antràjà mokyklos pakopà, t.y. pagal ið esmës naujus reformuotosios mokyklos reikalavimus atitinkanèius mokymo planus, programas ir vadovëlius pradëjo darbà bendrojo lavinimo mokyklos V klasë.

Kuriasi vis daugiau ne tradiciniø ðvietimo ástaigø, ga
alinèiø geriau tenkinti vaikø ir jaunimo ugdymo bei suaugusiø ðvietimo poreikius. Steigiasi jaunimo mokyklos paugliams, stokojantiems mokymo motyvø arba dël socialiniø sàlygø negalintiems lankyti mokyklos. Aukðtesniø klasiø moksleiviams sudarytos geresnës sàlygos rinktis humanitarinæ, realinæ ar kità mokymosi kryptá.

1996m. Ðvietimo ir mokslo ministerijos kolegijoje ir priimti ðie svarbûs ðvietimo reformø laiduojantys dokumentai: reformuotas mokyklos mokymo planas, Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje teikiamo bendrojo iðsilavinimo standartø projektai pagrindinei mokyklai bei Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos.

Buvo vykdomos Vyriausybës arba Seimo aprobuotos valstybiø programos. Viena tokiø Vyriausybës aprobuotø programø – 1996 m. pradëtas vykdyti valstybinis Lietuvos bendrojo lavinimo, profesiniø ir aukðtesniøjø mokyklø kompiuterizavimo projektas, kurio trukmë dveji metai, o bendra sàmatinë vertë – apie 7 mln. JAV doleriø. Daugiau dëmesio skirta vaikø ir paugliø uþimtumo ir socializacijos problemoms. Valstybës biudþete 1996 metams buvo skirta 3 mln. litø vaikø nusikalstamumo prevencijos programai ir 4 mln. litø – vasaros poilsiui organizuoti.

Þengta ir kitø svarbiø þingsniø, kuriais siekta plëtoti Lietuvos ðvietimà remiantis svarbiausiais ðvietimo reformos dokumentais. Nors pastarieji metai sustiprino pasitikëjimà reforma, bet jà vykdantiems ne kartà, ypaè 1996 metais, vykstant rinkimams á Seimà ir keièiantis Vyriausybei, buvo mesti sunkûs kaltinimai. Vieni teigë, kad reforma vyksta per lëtai, kiti – jog ji ástrigusi, stabtelëjusi konceptualiame lygmenyje. Visos ðalys susiduria su panaðiomis ðvietimo problemomis. Ðvietimas yra nuolatinë kaita ir at
tsinaujinimas. Ðtai dël to kalbant apie Ðvietimà Europoje vis daþniau minima “nuolatinë reforma”.

Viena ið svariø prieþasèiø, dël kuriø atsilieka reformos supratimas, yra ta, jog stokojame ðvietimo vadybos. Mokykla daug metø buvo tik vykdytoja, o ðvietimo valdymas buvo pernelyg centralizuotas. Ar demokratëja mokyklos vadyba ir tam tikra dalimi viso ðvietimo vadyba Lietuvoje? Pirmiausia – atsiranda savarankiðkos ir aktyvios visà mokyklos bendruomenæ siejanèios institucijos – mokyklø tarybos. Mokyklos taryba sudaro galimybæ visiems bendruomenës nariams civilizuotai reikðti ir ginti savo interesus. Mokyklos vadovai turi derinti strateginius mokyklos vadybos klausimus su mokyklos taryba, o tai padeda sustabdyti, kad ir nevalingus autokratijos pasireiðkimus. Didëjant visø ðvietimo lygiø vadovø bûtinybei tartis, stiprës ir visos ðvietimo vadybos demokratiðkumas. Be to mokyklos vadovams atsiranda vis daugiau galimybiø savarankiðkai apsispræsti, kaip mokymo planà realizuos, koká ugdymo turiná plëtos, programas kurs, koká profilá, kokias formas ir metodus pasirinks. Mokymo planas liberalëja. Mokyklø finansinio savarankiðkumo galimybë yra ir visos ðvietimo vadybos demokratëjimo poþymis. Be to svarbu, kad Lietuvoje nëra vadovø kvalifikacijos tobulinimo monopolijos. Kol kas Lietuvoje nëra mokyklos vadovø rengimo sistemos, ðiaip jau bûtinos norint iðvengti vadovø neprofesionalumo klaidø. Galbût pamatu tokiai sistemai sukurti taps atsirandantys centrai, juose pagal bendrà Lietuvos ir Suomijos programà mokyti patyræ mokyklø vadovai dirba su naujai paskirtais mokyklø va
adovais. Galimybës ávairiopai tobulinti kvalifikacijà laiduoja pirmàjà vadybos demokratiðkumo sàlygà – vadovø profesionalumà. Manyèiau, didëjant visø ðvietimo sistemos lygiø vadovø profesionalumui maþëtø centralizuotos ðvietimo vadybos bûtybë.

Ðiandien visi norime kurti demokratiðkà ðvietimo sistemà, kuri bûtø diferencijuota, taèiau atsiranda nepalankiai vertinanèiø patá gimnazijø kûrimosi procesà. Bandymas visas dabar veikianèias vidurines mokyklas pakrikðtyti gimnazijomis bûtø tik iðkabos keitimas. Civilizuotose ðalyse jau seniai diferencijuotos bendrojo lavinimo mokyklos, pritaikytos individuolybës galioms ir siekiams. Turime laiduoti ðvietimo reformos, átvirtintos Lietuvos ðvietimo koncepcijoje (1992m.), tæstinumà.

Pastaruoju metu reformos iniciatoriams ir vykdytojams priekaiðtauta, esà pamirðtas ne tik pilietinis, bet ir tautinis ugdymas, dël to per daug nukrypta á kosmopolitizmà. Tautiðkumo ir pilietiðkumo ugdymas, o ne kosmopolitinës dvasios diegimas yra pagrindiniø ðvietimo reformos dokumentø ðerdis. Pakanka paskaityti bendràsias programas bei laikinuosius iðsilavinimo standartus, pavartyti reformuotai mokyklai iðleistus vadovëlius. Bendrøjø programø komplekte, be integruojanèios pilietinio ugdymo programos, paskelbtos pilietinio ir dorinio ugdymo programos, kuriose sukaupta ir prieðkarinës nepriklausomos Lietuvos ir ðiø dienø demokratiniø valstybiø patirtis. Reformuotos mokyklos mokymo plane pilietiniam ugdymui bus skirtos atskiros pamokos VII, VIII ir X reformuotos mokyklos klasëse.

Taigi atestuojant skatinami visi trys skirtingi darbai, reikalingi nuolatiniam ðvietimo reformos vyksmui: to, kas oficialiai yra aprobuota, átvirtinimas; praturtinimas naujovëms; naujø idëjø pateikimas.

Leave a Comment