Švietimo epocha ir jos idėjų inspiruoti politiniai pokyčiai XVII a.-1815m.

Švietimo epocha ir jos idėjų inspiruoti politiniai pokyčiai XVII a.-1815m.

Metai:
1700-1721 m. Šiaurės karas tarp Rusijos ir Švedijos. Po karo Rusija užima Baltijos pakrantę;
1701 m. Prūsija paskelbiama karalyste;
1756-1763 m. tarp anglų ir prancūzų kolonistų įsiliepsnojo Septynerių metų karas: Anglija laimėjo ir jai atiteko Kanada bei Luiziana;
1776 m. liepos 4 d. Tomo Džefersono nepriklausomybės deklaracija, kuri skelbė, jog 13 kolonijų atsiskiria nuo Anglijos (JAV);
1787 m. priimta JAV konstitucija (galiojanti ir šiandien);
1789 m. rugpjūčio mėn. Prancūzijos steigiamasis susirinkimas priėmė „Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją“;
1791 m. rugsėjo mėn. priimta Prancūzijos konstitucija ir JAV koonstituciją papildė Teisių bilis (žodžio, spaudos laisvė);
1792 m. visuotinės rinkimų teisės pagrindu išrinktas Konventas paskelbė Prancūziją respublika;
1793 m. Konventas patvirtino Prancūzijos respublikos konstituciją;
1794 m. Termidoro 9-osios perversmas: daugumos nutarimu M.Robespjeras ir jo šalininkai (jakobinai) buvo suimti ir nukirsdinti, o valdžia atiteko nuosaikiesiems respublikonams – žirondistams;
1799 m. lapkričio 9 d. (Briumerio 18) į valdžią ateina Napoleonas Bonapartas: išvaiko Direktoriją, Konventą, įveda savo diktatūrą (nors teoriškai Prancūzija liko respublika), panaikina piliečių politines teises bei laisves;
1804 m. kovo 21 d. priimtas civilinis kodeksas (Napoleono kodeksas) ir gruodžio 2 d. N.Bonapartas karūnavosi Prancūzijos imperatoriumi, Prancūzija taampa imperija, o Napoleonas I Bonapartas – Bonapartų dinastijos pradininkas;
1806 m. Įkurta Reino Sąjunga, į kurią Napoleonas I sujungė 14 vokiečių kunigaikštysčių, pripažįstančių imperatoriaus viršenybę ir atidavusių jam savo kariuomenę; D.Britanija, Prūsija ir Rusija sudarė prieš Prancūziją nukreiptą koaliciją; Prūsijos sutriuškinimas;
1807 m. Tilžės taika tarp Na

apoleono I ir Aleksandro I. Iš Lenkijos žemių ir Lietuvos Užnemunės, buvusių Prūsijos valdžioje, Napoleonas I sudarė vasalinę Varšuvos kunigaikštystę;
1812 m. Napoleono I nesėkmingas žygis į Rusija;
1814-1815 m. Vienos kongresas (dalyvavo 216 Europos valstybių), svarbiausios – Austrija, D.Britanija, Prūsija ir Rusija. Tikslas – sureguliuoti Napoleono karų politinius padarinius ir teritorinius klausimas;
1815 m. Sudaryta Šventoji sąjunga iš daugelio Europos valstybių, kurios centras buvo: Keturių sąjunga, į kurią įėjo Austrija, D.Britanija, Prūsija ir Rusija. Tikslas – išsaugoti Europos sienas ir ginti absoliutinę monarchiją;

Sąvokos:
Apšviestasis absoliutizmas – „sostų ir filosofų“ sąjunga nuo XVIII a. vid. daugelio Europos valstybių monarchai vykdė pertvarkymus, kuriais siekė sutvirtinti savo valdžią. Svarbiausieji buvo šie: 1) Pradinio mokslo įvedimas; 2) Daugiau lėšų skiriama kultūrai, švietimui, pramonei; 3) Sušvelnintos bausmės, humanizuojami teismai; 4) Valstybės lėšų taupymas; 5) Baudžiavos panaikinimas; Reformos buvo vykdomos daugelyje Europos valstybių: Auustrijoje. Prūsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje,Danijoje, Švedijoje ir kt.
Deklaracija – iškilmingas pareiškimas svarbiais klausimais.
Direktorija – Prancūzijos respublikos valdymas, kai aukščiausią valdžią turėjo 5 direktoriai.
Giljotina – tai galvų kirtimo prietaisas, pradėtas naudoti XVIII a. Prancūzijos revoliucijos metu. Jakobinų diktatūros simbolis.
Gubernija – Rusijos imperijos teritorinis vienetas.
Jakobinai – tai radikali politinė grupuotė,kuri siekė įgyvendinti savąjį visuomenės projektą, paremtą Ž.Ž.Ruso idėjomis: siekė sumažinti turtinę nelygybę, pasisakė už visuotinę rinkimų teisę. Jie neturėjo Konvente daugumos, bet juos rėmė sankiulotai – galinga ginkluota jėga. Žymiausi jakobinų vadai: Ž.P.Maratas, M.Robespjeras, A.Sen-Žiustas.
Junkeriai – stambūs Prūsijos žemvaldžiai, dvarininkai.
Kongresas – tautos at

tstovų susirinkimas, kuris priima įstatymus ir t.t.
Konsulatas – trijų konsulų diktatūra, Prancūzijoje vykdyta nuo 1799 m. Briumerio perversmo iki 1804 m. imperijos paskelbimo.
Konventas – Prancūzijos vyriausybė.
Konstitucinė monarchija – Karaliaus valdžia apribota konstitucijos.
Kontinentinė blokada – prekybos embargas (Prancūzija, valdant Napoleonui, paskelbė Anglijai).
Rojalistai – karaliaus šalininkai, 1648 m. rojalistai buvo nugalėti, karalius paimtas nelaisvėn, ir 1649 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Sankiulotai – darbininkai, valstiečiai (miestų varguomenė) Prancūzijoje.
Sutartiniai tarnai – Šiaurės Amerikoje – tai už pasiskolintus pinigus kelionei atidirbantys baltieji.
Švietimas – XVIII a. Europoje ir Šiaurės Amerikoje susiformavęs intelektualinis-visuomeninis sąjūdis.
Teroras – politinių priešininkų slopinimo politika, palaikoma smurto ir prievartos priemonėmis.
Žirondistai – tai nuosaikiųjų respublikonų grupuotė (sudarė savotišką vidurio partiją): stengėsi išvengti pilietinio karo, bijojo, kad mirties bausmė karaliui sukels Europos monarchų pasipiktinimą, nenorėjo jakobinų sustiprėjimo, pasisakė prieš senjorų žemių nusavinimą, kainų kontrolę ir pan.
Asmenybės:
Aleksandras I – (1777 12 12–1825 11 19). Rusijos caras, kuris 1807 m. su Napoleonu pasirašė Tilžės sutartį dėl Europos padalijimo ir Užnemunės žemių.
Č.Bekarija – italų mokslininkas, teisininkas, parašęs traktatą „Apie nusikaltimus ir bausmes“, palaikė Monteskjė idėjas.
Napoleonas Bonapartas – (1769 08 15–1821 05 05). 1799 – 1815 m. įkūrė Prancūzijos imperiją ir vykdė visoje Europoje savo ekspansijas, kuriomis siekė įsigalėti Europoje. Iš pradžių buvo generolas, paskui konsulas (kai įvedė konsulatą), įvedė savo civilinį kodeksą.
Ž.Ž.Dantonas – jakobinų grupuotės veikėjas, 1793 m. nukirsdintas, vykdęs terorą.
R.Dekartas (1596-1650) – Prancūzų filosofas, fizikas, matematikas, šiuolaikinio racionalizmo pradininkas. Jo manymu, pagrindinė priemonė mokslo žiniomis gauti ir patikrinti yra proto veikla, o ji
i galima todėl, kad protui iš prigimties yra duotos tam tikros sąvokos, idėjos. Jomis remdamasis, žmogus ir tvarko duomenis, kuriuos jam teikia jutimo organai. Matematikoje Dekartas – vienas analizinės geometrijos kūrėjų. Jis įvedė raidinius žymėjimus, kintamojo dydžio sąvoką, koordinačių sistemą.
D.Didro (1713-1784) – inicijavo prancūzų švietėjų subūrimą į vieną grupę ir ėmėsi leisti „enciklopediją“, kurioje buvo išdėstytos visos tuometinio mokslo sukauptos žinios (straipsnius rašė Volteras, Monteskjė, Ruso ir kt. įžymūs žmonės – jie vadinami „enciklopedistais“).
T.Džefersonas – 1776 m. liepos 4 d. paskelbė JAV nepriklausomybės deklaraciją.
Eberas – jakobinų grupuotės veikėjas, 1793 m. nukirsdintas.
J.G.Fichtė (1762-1814) – vokiečių mąstytojas, „apšviestojo absoliutizmo“ šalininkas, daugiausia domėjosi kosmopolitinėmis vieningos žmonijos, pasaulinės pilietybės idėjomis.
B.Franklinas – įrengia žaibolaidį 1752 m.
Frydrichas II – XVIII a. Prūsijos apsišvietęs absoliutus monarchas, karalius
Jekaterina II – XVIII a. antros pusės Rusijos apsišvietusi absoliuti monarchė, imperatorė, valdžiusi po Petro I.
Juozapas II – Vokietijos imperatorius ir Austrijos valdovas (1780-1790).
I.Kantas (1724-1804) – vokiečių mąstytojas, „apšviestojo absoliutizmo“ šalininkas, daugiausia domėjosi kosmopolitinėmis vieningos žmonijos, pasaulinės pilietybės idėjomis.
Karolis I – Anglijos karalius 1625 m. Jam valdant kraštas pasiskirstė į dvi stovyklas – karaliaus šalininkus ir parlamento šalininkus, pasiryžusius nuversti monarchiją. Ir 1649 m. jam buvo įvykdyta mirties bausmė.
Liudvikas XVI (1642-1715) – „Karalius saulė“, Prancūzijos karalius.
D.Lokas (1632-1704) – pirmasis iškėlė „visuomeninės sutarties teoriją“(„visuomenės sutartį“ sudaro žmonės, kurie sukuria valstybę savo prigimtinėmis teisėmis, pirmiausia – nuosavybei ir laisvei, apsaugoti); pasisakė už sąžinės laisvę; manė, kad reikia atskirti įstatymų leidimo (parlamentui) ir vy
ykdomąją valdžią (karaliui), viršenybę teikiant pirmajai.
G.Mabli (1709-1785) – nuosaikesnis socialistas įrodinėjęs, kad žmonijos nelaimių priežastis – privatinė nuosavybė, o blogybes galima sušvelninti įvedus išmintingus įstatymus, kurie ribotų prabangą ir įtvirtintų paprastą gyvenimo būdą.
Ž.P.Maratas – vienas iš žymiausių jakobinų grupuotės vadų.
Ž.Meljė (1664-1729) – kraštutiniausias prancūzų švietėjas, socialistinio visuomenės pertvarkymo teoretikas: ragino panaikinti privatinę žemės nuosavybę, panaikinti skirstymą į luomus, siūlė panaikinti net valstybę, kaip priešišką žmonėms jėgą (dėl to laikomas net anarchizmo pradininku), atmetė religiją, kvietė ginklu nuversti esamą santvarką.
Š.L.Monteskje (1689-1755) – kritikavo Prancūzijos absoliutizmą ir toliau plėtojo Dž.Loko idėjas apie valdžių atskyrimą (skirstė valdžią į įstatymų leidimo, vykdomąją ir teismų – pastaroji privalo būti nepriklausoma nuo kitų dviejų, o teisėjų sprendimai visada turi atitikti įstatymus); teigė, kad visuomenės įstatymų sistemą lemia daug veiksnių: gamta ir klimatas, gyventojų užimtumas, būdas, papročiai, religija.
H.Nelsonas – vadovavo anglų laivynui per Trafalgaro mūšį, kuris vyko 1805 m. prieš Napoleono Bonapartą.
I.Niutonas (1642-1727) – Vienas garsiausių britų mokslininkų. Jis sukūrė visuotinės traukos teoriją, padarė svarbių matematikos ir optikos atradimų. Jo darbai išmokė filosofus empirikus moksliškai formuoti mokslo klausimus.
Petras I – valdė ir vykdė įvairias reformas Rusijoje (XVII-XVIIIa.)
M.Robespjeras (1758-1794) – Jakobinų vadovas Didžiojoje prancūzų revoliucijoje, kurią įvedė 1793 m.
Ž.Ž.Ruso (1712-1778) – Rašytojas, filosofas, istorikas. Išgarsėjo veikalais „Samprotavimai apie žmonių nelygybės kilmę ir pagrindus“, „Emilis, arba apie auklėjimą“, „Išpažintis“. Propagavo visuomenės sutarties teoriją, visuomeninius interesus iškėlė virš asmeninių. Prancūzų revoliucijos vadai vertino jo lygybės troškimą, privačios nuosavybės kritiką. Ruso buvo labai uždaras, aikštingas, todėl pykosi su valdžia, net su bendraminčiais Volteru, Didro.
D.Vašingtonas (1732-1799) – Pirmasis JAV prezidentas, iki tol – turtingas plantatorius, pasižymėjęs karvedys. Šiaurės Amerikos sukilėliai Kongrese 1795 metais jį išrinko savo kariuomenės vadu. Prezidentu išrinktas po sėkmingai pasibaigusio Nepriklausomybės karo, kuriame atsiskleidė jo talentas ir pasiaukojimas. Jungtinėms Amerikos valstijoms vadovavo dvi kadencijas. Po jo mirties pastatyta nauja JAV sostinė ir pavadinta jo vardu.
A.Velingtonas – Anglų generolas, vadovavęs jungtinėms pajėgoms Vaterlo mūšyje.
Volteras (1694-1778) – Prancūzų rašytojas, filosofas, istorikas. Už savo satyrines eiles, filosofijos darbus jam teko kalėti, būti ištremtam. Žymiausias veikalas – „Filosofiniai laiškai“, kuriame propagavo švietėjų idėjas, anglų politinę sistemą. Kritikavo Bažnyčią. Bendravo su žymiausiais švietėjais, apšviestaisiais monarchais.

Leave a Comment