SSRS ir pasaulinės komunizmo sitemos žlugimasLietuvos nepriklausomybės atkurimas
Pertvarka Sovietų Sąjungoje9-ąjį dešimtmetį Sovietų Sąjungos vidaus ir tarptautinė padėtis darėsi vis sudėtingesnė. Ekonomikos raida lėtėjo. Trūko plataus vartojimo prekių, o kai kur net maisto produktų. Vis labiau ryškėjo Sovietų Sąjungos techniloginis atsilikimas nuo Vakarų pramoninių valstybių. Kaupėsi skolos užsieniui.Šalies vadovybė ėmė suprasti, kad, norint išsaugoti valdžią, socialistinę sistemą, karinę galę, įtaką pasaulyje, varžytis su Vakarų šalimis, reikia vykdyti reformas. 1985 m. partijos vadovų buvo išrinktas Gorbačiovas,kuris ėmėsi reformuoti Sovietų Sąjungą. Jo politika vadinama pertvarka arba tiesiog perestroika. Reformos turėjo apimti visas visuomenės gyvenimo sritis, bet išsaugoti komunistų vienvaldystę. Pats aktualiausias uždavinys buvo ekonomikos pagyvinimas. Ekonomikos spartinimo planas numatė padidinti įmonių savarankiškumą, teise prekiauti produkcija, pagaminta viršijus palaną. Bet ir tie maži pokyčiai dažniausiai likdavo popieryje. Įmonių vadovai nesugebėji dirbti šiek tiek pasikeitusiomis sąlygomis. Didėjo inflecija, mažėjo eksportas, augo dirbančiųjų atlyginimai, o prekių labai trūko. Todėl teko didinti inportą, apmokant užsienio kreditais ir parduodant aukso atsargas. Gorbačiovo sumanimas išjudinti ekonomiką nedavė rezultatų. Valdžia leido gyventojams imtis individualios veiklos, taip paskatino kurti kooperatyvus. Bet padėtis nepagerėjo, nes kaip tik kooperatyvų steigimas prie gamyklų įteisino neregėto mąsto grobstymus, žlugdė tas gamyklas.1990 m. SSRS vadovybė paskelbė apie perėjimą prie rinkos santykių ir įteisino privačią gamybos priemonių nuosavybę, tačiau tai paskatino tolesnį gamybos smukimą, piknaudžiavimų ir korupcijos plėtimą. Šalies ūkio būklė dar labiau pablogėjo. Krizė virto griūtimi, katastrofa.
Baltijos valstybių nepriklausomybės atkūrimas. SSRS suirimas. Komunizmo sistemos žlugimas Europoje.Neatskiriama Gorbačiovo politikos dalimi tapo viešumas. Žurnalistai ir kiti žmonės galėjo kalbėti ir rašyti apie skausmingas problemas, valdžios klaidas. Tai, ką anksčiau žinojo tik partijos vadovai ir saugumo tarnybos, Gorbačiovo laikais tapo visuomenės svarstymų objektu. Viešumas leido Baltijos tautoms prabilti apie okupaciją, po jos vykusias represijas ir pradėti kalbėti apie siekį atkurti nepriklausomas valstybes.
Vykdant reformas reikėjo pertvarkyti ir valdymo sistemą. Rinkimai vyko legaliu būdu. Komunistų partija stengėsi pakeisti savo įvaizdį. Susikompromitavusius partijos veikėjus dažnai pakeisdavo gana populiarūs žmonės. Tačiau tai neišgelbėjo totalitarinės komunistinės sistemos.1989 m. pirmuosius demokratinius rinkimus komunistai daug kur, Baltijos šalyse, pralaimėjo. Išrinkti deputatai atvirai kritikavo pačią sistemą ir Gorbačiovą. Buvo panaikintas šeštasis konstitucijos straipsnis, kuris įteisino komunistų vadovaujantį vaidmenį šalyje. Šis sprendimas reiškia komunistų partijos ir jos generalinio sekretoriaus Gorbačiovo galių apribojimą. Tai turėjo kompensuoti naujos Sovietų Sąjungos prezindento pareigybės įvedimas. 1990 m. kovo mėn. Liaudies deputatų suvažiavimas slaptu balsavimu prezidentu išrinko Gorbačiovą. Perestroikos metu pasireiškė įvairių tautų nesutarimai ir konfliktai. Stiprėjo kai kurių tautų siekis išstoti iš SSRS. Pirmoji apie nepriklausomybės atkurimą 1990 m. kovo 11 d. Paskelbė Lietuva. 1991 m. apie savo nepriklausomybės atkurimą pareiškė dauguma buvusių sąjunginių respublikų, tarp jų ir Kazachstanas, Uzbegistanas, Turkmėnija ir kitos. Nesėkmingas bandymas sustabdyti Sovietų Sąjungos ir visos sistemos griuvimo procesą paspartino Sovietų Sąjungos suirimą. SSRS formaliai nustojo egzistuoti 1991 m. gruodžio mėn., kai Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos vadovai paskelbė apie naujos sąjungos-Nepriklausomų Valstybių Sandraugos sukūrimą. 1991 m. gruodžio 25 d. Gorbačiovas atsistatydino iš Sovietų Sąjungos prezidento pareigų.Tapęs SSRS vadovu, Gorbačiovas pareiškė, jog branduoliniu karu negalima pasiekti jokių tikslų ir todėl būtina sumažinti tokio karo kilimo galimybę. Sovietų Sąjunga paskelbė keletą tarptautinių santykių gerinimo iniciatyvų, sustabdė atominio ginklo bandymus. Šiuos SSRS vadovybės žingsnius palaikė pasaulio visuomenė. Vakarų ir Rytų santykiai iš esmės ėmė gerėti: likviduotos trumpojo bei vidutinio nuotolio raketos, pasaulio branduoliniai arsenalai sumažinti, 1990 m. susitarta sumažinti NATO ir Varšuvos sutarties šalių yprastinė ginkluotė. Kitų metų liepos mėn. JAV ir SSRS vadovai žengė dar vieną reikšmingą žingsnį santykių gerinimo kryptimi. Jie susitarė sumažinti ir apriboti strateginę puolamąją ginkluotę.
Svarbiu įvikiu tapo 1988 m. pradėtas ir kitų metų pradžioje baigtas sovietinės armijos atitraukimas iš Afganistano.Vis mažėjo tikimybė, kad Gorbačiovas bandys sustabdyti reformas panaudodamas armiją. Tai leido šalių visuomėnei siekti permainų. Gorbačiovas nesipriešino abiejų vokietijų susivienijimo siekiui.vokietijos susivienijimą įteisino 1990m. rugsėjo mėn. Maskvoje pasirašyta SSRS, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos sutartis. Suvienytos vokietijos sienos pripažintos nekeičiamomis, t.y. ji atsisakė bet kokių teritorinių pretenzijų kaimynėms. Vokietija taip pat įsipareigojo negaminti, nelaikyti ir nenaudoti masinio naikinimo ginklų. Jos kariuomenė negali viršyti 370 tūkst. karių. Iš Rytų Vokietijos buvo išvesta SSRS kariuomenė. Šaltasis karas galutinai baigėsi ir baigėsi SSRS pralaimėjimų ir suirimu. Tarptautiniai santykiai labai pagerėjo, o įtampa bei karo gėsmė sumažėjo. 1985-1991 m. įvykę pasikeitimai reiškė socialistinės sistemos bei komunizmo žlugimą. Gorbačiovo pradėta pertvarka pakeitė ne tik Sovietų Sąjungą, bet ir visą pasaulį.Baltijos šalių nepriklausomybės atkurimas1988m. žymi svarbią ribą kovoje už nepriklausomybę. Tais metais Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje susikūrė visuomeniniai politiniai judėjimai – Estijos ir Latvijos Liaudies Frontai bei Lietuvos Sąjudis. Šios organizacijos subūrė daugumą respublikų gyventojų. Pradžioje judėjimai deklaravo tik visuomeninį gyvenimo reformų būtinumą, paramą Gorbačiovo perestroikai, bet visiems buvo aišku, kad atėjus laikui bus prabilta už nepriklausomybės atkurimą. Liaudies frontai ir sajudis darė didelį poveikį politiniai baltijos respusblikų raidai. Gražinti anksčiau drausti tarpukario respublikų simboliai – himnai, herbai, vėliavos.1989 m. pabaigoje įvykių baltijos respublikose verčiamos SSRS Liaudies deputatų suvažiavas Molotovo – Ribentropo paktą paskelbė negaliojančiu. Tuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atvirai svarstoma, kaip siekti nepriklausomybės. 1989 m. rugpjūčio 23 d. Įvyko yspūdinga prieš okupaciją nukreipa demonstracija „Baltijos kelias“. Apie 2 milijonus baltijos šalių gyventojų susikabinę rankomis sudarė nenutrūkstamą grandinę nuo Vilniausi iki Talino. Šių įvykių akivaizdoje Maskva tapo visiškai bejėgė ie nerado jokių priemonių, galėjusių bent kiek pristabdyti įvykių raidą.
1990 m. pradžioje įvyko eiliniai respublikų Aukščiausiųjų Tarybų rinkimai. Juos didele persvara laimėjo nepriklausomybės šalininkai ir Sajūdis, gavęs daugiau nei 90 procentų vietų. Tai buvo svarbiausia prielaida legaliai išstoti iš SSRS ir atkurti nepriklausomybę. 1990 m. kovo 11 d. Pirmininkaujant Lansbergui priimtas Lietuvos nepriklausomybės valstybės atkurimo aktas. Gorbačiovas reikalavo jį atšaukti ir nutraukė naftos tiekimą Lietuvai. Lietuva priversta priimti nepriklausomybės akto moratoriumą. Jis nereiškė, kad atsisakoma pagrindinio politinio tikslo – nepriklausomybės. Estija ir Latvija panaikino sovietų aneksiją ir paskelbė pereinamąjį laikotarpį iki visiškos nepriklausomybės. Tapo visiškai aišku, kad demokratinėmis priemonėmis, įtikinėjimais ar propoganda atsiskirimo proceso nepavyks sustabdyti. Sovietai ginkluotam puolimui pasirinko laiką, kai 1991 m. pradžioje Vakarų valstybių dėmesys buvo nukreiptas į karą Persų įlankoje. 1991 m. sausio 2 d. Kariškiai užgrobė Rygos spaudos rūmus, sužeidė keleta žmonių. Į Vilnių atvyko desantininkai. Jie užiminėjo pastatus Vilniuje, tai kėlė vis didesnę įtampą ir provokavo konfliktus. Sausio 11 d. Užėmė Vilniaus spaudos rūmus. Iš visos Lietuvos į Vilnių rinkosi žmonės palaikyti savo valdžią ir nuo galimo puolimo ginti parlamentą, radijo ir televizijos komiteto pastatą, televizijos bokštą. Naktį iš sausio 12 d. Į 13 d. Vilniuje SSRS kareiviai, šaudydami į beginklę minią, užėmė televizijos bokštą, radijo ir televizijos komiteto pastatą. Užgrobusi kai kuriuos svarbius pastatus ir nužudžiusi keliolika žmonių Maskva nieko nepasėkė. Baltijos respublikose ji ir toliau realiai nekontroliavo padeties. Taip Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių nepriklausomybę teko pripažinti Sovietų Sąjungai ir kitoms pasaulio valstybėms. 1991 m. rugėjo 17d. visos trys baltijos šalys buvo priimtos į Junktinių Tautų organizaciją.Posocialistinių šalių problemosIr Centrinės bei Pietryčių Europos šalyse, ir buvusioje SSRS senoji valdymo sistema 1989-1991 m. nustojo gyvavusi. Komunistų partijos pakeiė pavadinimus – pasivadino socialistų, socialdemokratų ir kitokiais vardais, stengėsi gauti piliečių paramą rinkimose.
Socialistinėse šalyse gyvenimas tapo daug laisvesnis. Piliečiai galėjo viešai reikšti savo nuomonę visais aktuoliais klausimais, kritikuoti valdžios politiką nesibijodami saugumo persekiojimų ir įkalinimo. Realybe tapo religinių įsitikinimų, žodžio, spaudos, susirinkimų laisvės.Atrodytų, kad buvę komunistai neturėjo galimybių laimėti laisvų rinkimų Centrinės ir Pietryčių Europos valstybėse. Tačiau atsitiko kitaip. Bulgarijoje socialistų partija nugalėjo parlamento rinkimuose 1990 ir 1995 m., Lenkijoje kairioji demkratų sąjunga – 1993m., Vengrijoje socialistų partija – 1994 m., Rumunijoje komunistų įpėdiniai laimėjo visose parlamento ir prezidento rinkimuose iki pat 1996 metų. Nemažai balsų komunistai gavo Čekijoje. Tiesa, buvę komunistai rinkimuose ir praranda valdžią. Taip įvyko Bulgarijoje bei Rumunijoje 1996m., o Lenkijoje – 1997m.Buvusių komunistų įtaką palaiko tai, kad jiems priešiškos partijos, paėmusios valdžią, vykdė politiką, kuri atitiko tos pačios komunistinės nomenklatūros interesus, įgalino ją išsidalyti valstybės turtą. Antikomunistai pasitarnavo nomenklatūrai ne ką mažiau už buvusius komunistus. Visose šalyse ir buvę komunistai, ir besivadinantys antikomunistais vykdė panašią politiką, tačiau pirmieji apdairesni ir nerodo tokios arogancijos platiesiems gyventojų sluoksniams. Ypač tai ryšku Rusijoje, kur komunistų partija turi daugiausiai deputatų parlamente. Tačiau didesnės įtakos Rusijos valdymui parlamentas neturi, nes pagal 1993 m. konstituciją jis negali nušalinti vyriausybės.Keičiantis politiniam gyvenimui kaikur vėl išryškėja seni tautiniai nesutarimai, egzistavę ir valdant komunistams, bet užslėptai. Jugoslavijoje šie nesutarimai tapo federacinės valstybės suirimo ir karo priežastimi. Rumunijoje vėl atsinaujino tautinis konfliktas tarp rumunų daugumos ir vengrų mažumos. Čekoslovakijoje prieštaravimai tarp čekų ir slovakų taip pat suardė valstybę, tik čia išsiskyrimas buvo visiškai taikus. 1993 m. sausio 1 d. oficialiai paskelbtos nepriklausomos Slovakijos ir Čekijos respublikos, kurios tarpusavyje palaiko ganėtinai normalius santykius.Daugelis politikų, ekonomistų ir paprastų piliečių manė, jog likvidavus komunistų diktatūras ir pertvarkius ekonomiką sparčiai pradės klestėti ūkis ir gyventojū materialinė gerovė. Tačiau viltys nepasiteisino. Viena, jos išviso buvo perdėtos, o antra – po socialistinių valstybių vyriausybes pertvarkymus vykdė neapgalvotai, paskubomis ir netgi visiškai neprotingai. Privatizacija buvo siekiama: a)padidinti valstybei ligi tol priklausiusių įmonių gamybos efektyvumą; b)gauti papildomų lėšų į valstybės biudžetą; c)sukurti savininkų sluoksnį, kuris geriau tvarkytų įmones negu valstybės skiriami direktoriai. Tai turėjo sudaryt demokratijos atramą. Tačiau tikslų pasiekti nepavyko. Nemažai privatizuotų įmonių patiria didžiulius sunkumus, kaikurios visiškai nutraukė gamybą. Kaikurios įmonės patekdavo į aferistų rankas.Diodelė bėda posocialistinėms valstybėms – nuolat didėjantis jų užsienio prekybos deficitas. Importas auga daug sparčiau negu eksportas. Europos sąjungos valstybės, pasiekė, kad beveik visi apribojimai įvešti jų prekes būtų panaikinti. Vakarų prekės užplūdo posocialistinių šalių rinkas. Tai tapo viena iš priežasčių, kodėl visose šiose šalyse smarkiai sumažėjo pramonės ir žemės ūkio gamyba. Tai sąlygoja nedarbo didėjimą.