Slovakija

Plotas. 48,845 kv. km.
Sostinė. Bratislava.
Geografija. Centrinė Europa, prie Lenkijos pietinės sienos.
Gyventojų skaičius. 5,422,366 gyventojai.
Gyventojų sudėtis. Slovakai 85,7%, Vengrai 10.6%, kiti 3.7%.
Kalba. Slovakų (oficiali), vengrų.
Religija. Romos katalikai 60,3%, atėjistai 9,7%, protestantai 8,4%, ortodoksai 4,1%, kiti 17,5%.
Valdymo struktūra. Parlamentinė demokratija.
Valiuta. Slovakijos krona (SKK).
Pramonė. Metalai ir jų gaminiai, maisto produktai ir gėrimai, elektros energijos tiekimas, dujos, aliejus, atominis kuras, chemikalai, įrengimai, popierius, keramika, tekstilė, elektroniniai ir optiniai prietaisai.

SLOVAKIJA

Pilnas šalies pavadinimas – Slovakijos Respublika, sostinė – Bratislava su 452 000 gyventojų.
1918 metais Slovakija prisijungė prie giminingos Čekijos ir taip buvo įkurta Čekoslovakija. Po II-ojo Pasaulinio Karo suukelto chaoso Čekoslovakija tapo komunistine valstybe sovietų valdomoje Rytų Europoje. Žlugus Sovietų Sąjungai 1989 m., Čekoslovakija vėl tapo laisva. Slovakija ir Čekija nutarė savanoriškai išsiskirti 1993 m. sausio 1 d. 2002 metais Slovakija buvo pakviesta įsijungti į NATO ir ES.
Slovakija, kaip ir Čekija, Lenkija bei Vengrija priklauso Vyšegrado Grupei, įsteigtai 1991 vasario mėn. ji, kaip ir kitos Vyšegrado šalys, pasuko demokratijos ir rinkos ekonomikos keliu ir pasiekė galutinį tašką, siekiant narystės ES. Slovakija kartu su kitomis šalimis kandidatėmis 2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose pasirašė stojimo į ES sutartį.
Slovakija, nee toks žavus Čekoslovakijos partneris, po 1989 m. aksominės revoliucijos atrodo, lyg būtų netvarkinga ir užsimiegojusi. Nors ji ir išlaiko savo poziciją atstatomame rytų bloke, jai trūksta gaivaus prahiško žavesio ir klegesio. Sostinė Bratislava yra ne per didžiausias malonus miestas su ne

epaprastai rafinuotu kultūriniu gyvenimu.
1. http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#Geo
2. http://www.lonelyplanet.com/destinations/europe/slovakia

GEOGRAFIJA

Slovakijos respublika užima nedidelę teritoriją centrinėje Europoje. Tai išėjimo į jūrą neturintis kraštas, šiaurės vakaruose besiribojantis su Čekijos Respublika (215 km), šiaurėje su Lenkija (444 km), rytuose su Ukraina (97 km), pietuose su Vengrija (677 km) ir pietvakariuose su Austrija (91 km). Bendras Slovakijos plotas yra apie 48 845 km2, maksimalus ilgis iš rytų į vakarus – apie 416 km, maksimalus plotis iš šiaurės į pietus – apie 208 km. Danube upė, esanti pietvakariuose, sudaro dalį Slovakijos sienos su Vengrija.
Slovakija pasižymi įspūdingomis kalnų grandinėmis. Grublėtos kalnų virtinės yra centrinėje ir šiaurinėje dalyje, o pietuose plyti žemumos. Karpatų kalnai, pagrindinė centrinės Europos kalnų grupė, driekiasi šiaurinėje ir šiaurės vakarų Slovakijoje. Jie apima Mažuosius Karpatus, Baltuosius Karpatus ir Tatrus, kurie yra aukščiausia Karpatų sritis. Aukštuosiuose Tatruose yra aukščiausia viršūnė Gerlachovska Štit, kuurios aukštis yra 2655 m. aukštuosiuose Tatruose taip pat yra didžiausias Slovakijos nacionalinis parkas su populiariaisiais slidinėjimo ir žygių organizavimo kurortais. Centrinėje Slovakijoje yra Žemieji Tatrai, o Mažoji bei Didžioji Fatros grandinės – centrinėje ir vakarų Slovakijoje. Rytų Slovakijos Rūdiniai Kalnai taip pavadinti dėl juose esančių mineralinių telkinių.
Pietvakarių Slovakijoje dominuoja Danubos žemumos, derlinga sritis besitęsianti iki Danubos upės ties Vengrijos siena. Slovakija taip pat garsi įdomiomis ir nepaprastomis olomis. Jų tarpe yra Demnovsko olos, esančios centrinėje šalies dalyje. Jas tarpusavyje jungia po

ožeminiai ežerai ir kriokliai. Labai žinoma yra Domicos ola, garsi savo skliautais ir spalvotais stalaktitais. Ji yra rytų Slovakijoje netoli Vengrijos sienos.
Slovakijai charakteringas žemyninis klimatas su keturiais ryškiais metų laikais. Žiemos būna šaltos ir sausos, o vasaros karštos ir drėgnos. Vidutinė sausio mėn. dienos temperatūra Bratislavoje nuo -3oC iki +2oC; vidutinė liepos mėn. temperatūra – 16o÷26oC. Kalnuose būna žemesnė temperatūra. Metinė vidutiniška kritulių norma Bratislavoje – 650 mm. Aukštose vietovėse sniegas dažniausiai išbūna po 130 dienų kasmet.
Slovakija turi reikšmingus miško medžiagos išteklius. Pagrindiniai šalies mineraliniai ištekliai yra druska, varis, švinas, cinkas, manganas ir geležis. Rausvoji anglis randama ties Modry Kamec ir Handlov miestais. Slovakijos ariama žemė sudaro 30,74%, pastovūs pasėliai – 2,64%. Drėkinama žemė užima 1740 km2.
1.http://www.lonelyplanet.com/destinations/europe/slovakia
2.http://www.slovakia.org/sk-info.htm
3.http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#Geo

GYVENTOJAI

Slovakai yra slavų tautos, kuri apsigyveno šalia Danubės upės 400-500-aisiais mūsų eros metais, palikuonys. Slovakai sudaro apie 86% šalies gyventojų; vengrai, kurie yra didžiausia mažumos grupė, sudaro apie 11%; romų (čigonų) yra mažiau, nei 2%. Slovakijoje taip pat gyvena ne itin daug čekų, moravų, sileziečių, rutėnų, ukrainiečių, lenkų ir vokiečių.
Neformaliai šalis yra padalinta į tris sritis: vakarų Slovakiją, centrinę Slovakiją ir rytų Slovakiją. Tai atitinka administracinius padalinius, kurie buvo panaikinti 1989 m. dauguma Slovakijos vengrų (apie 600 000) gyvena pietinėse vakarų ir centrinės Slovakijos dalyse. Šie regionai keliems amžiams buvo tapę kultūriniais Vengrijos centrais po

o to, kai 16-ame amžiuje Vengriją visiškai buvo okupavusi Osmanų imperija. Rutėnų ir ukrainiečių mažumos susitelkę šiaurinėse rytų Slovakijos dalyse.
Pagal 2003 m. liepos mėn. duomenis Slovakijoje gyvena 5 430 033 žmonių. Gyventojų prieaugio norma – 0,14%, migracijos lygis – 0,53 migranto / 1000 gyventojų. Gyventojų tankis – apie 111 gyventojų / 1 km2. apie 57% šalies gyventojų gyvena miestuose.
Slovakijos oficiali kalba – slovakų. Ji priklauso slaviškų kalbų vakarų slavų pogrupiui. Slovakų kalba yra labai artima čekų kalbai. Labai paplitusi vengrų kalba. 1994 metais buvo priimtas įstatymas, pripažįstantis vengrų kalbą oficialiąja tose šalies dalyse, kur mažiausiai 20% gyventojų kalba vengriškai. Slovakijoje taip pat kalbama ukrainiečių, čigonų ir čekų kalbomis. Dauguma etninių mažumų atstovų greta savo kalbos kalba ir slovakų kalba.
Apie 60,3% Slovakijos gyventojų priskiria save Romos katalikams. Įprastos yra ir protestantų bažnyčios, kurioms priklauso liuteronų bažnyčia, Slovakijos evangelikų bažnyčia ir krikščionių reformatorių bažnyčia. Protestantai Slovakijoje sudaro 8,4% tikinčiųjų. Ortodoksų ir unitų bažnyčiai priklauso rutėnų ir ukrainiečių tikintieji rytų Slovakijoje. Jų yra apie 4,1%. Kitas religijas išpažįsta 17,5% tikinčiųjų. Daugelis Slovakijos žydų bendruomenės atstovų buvo sunaikinti II Pasaulinio Karo metu vykdyto holokausto metu. Religija vaidina svarbų vaidmenį šalies kasdieniniame gyvenime ir 73% krašto gyventojų reikalauja, kad bažnyčia dalyvautų jame. Netgi komunistinėje sistemoje, kuri atvirai oponavo religijos išpažinimui, dauguma slovakų krikštijo savo vaikus, vesdavo ir buvo laidojami su religinėmis apeigomis.
1. http://www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/lo.html#People
2. http://www.slovakia.org/sk-info.htm

KULTŪRA

Slovakijos kultūros raida atspindi turtingas ša

alies liaudies kūrybos tradicijas ir papildo bendrąsias Europos kultūros kryptis. Amžių poveikis, kultūros represijos ir užsienio vyriausybių įtaka aiškiai atsispindi Slovakijos mene, literatūroje ir muzikoje.
Slovakijoje yra 12 valstybinių mokslinių bibliotekų, 473 bibliotekos prijungtos prie universitetų ir aukštojo mokslo institucijų, 2600 viešųjų bibliotekų. Universiteto Bibliotekoje Bratislavoje, kuri buvo įkurta 1919 m., yra daugiau, kaip 2 mln. tomų ir ji yra svarbiausia šalies biblioteka. Slovakijos Nacionalinėje Bibliotekoje (įkurta 1863 m.), kuri yra Martine, sukaupta medžiaga apie krašto kultūrą.
Slovakijoje yra daugiau, kaip 50 muziejų. Slovakijos Nacionaliniame Muziejuje (įkurtas 1893 m.), esančiame Bratislavoje, eksponuojamos šalies istorijos, archeologijos ir muzikologijos ekspozicijos. Tai yra pats žinomiausias krašto muziejus. Slovakijos Nacionalinė Galerija buvo įkurta 1948 metais ir yra Bratislavoje, Slovakijos Tautinio Pakilimo Muziejus įkurtas 1955 metais Banska Bistricoje, Rytų Slovakijos muziejus įkurtas 1872 metais ir yra Košicėje.
19-ame amžiuje, po beveik 900 metų Vengrijos viešpatavimo, prasidėjo nacionalinis atgimimas, kurio varomoji jėga buvo literatūrinės slovakų kalbos sukūrimas. Tai sudarė sąlygas slovakų nacionalinio sąmoningumo iškilimui. Vienas pagrindinių atgimimo šauklių buvo poetas Pavol O Hviezdoslav, kurio kūriniai buvo išversti į keletą kalbų.
Slovakijos architektūros stebuklams priklauso gotiška šv. Džeimso bažnyčia Levocoje ir didingi renesanso statiniai Bardejove.
Tradiciniai slovakų liaudies instrumentai yra fujara (2 m ilgio fleita), gajdy (dūdmaišis) ir konkovka (šaiži piemenų dūdelė). Liaudies dainos padėjo išsaugoti slovakų kalbą Vengrijos valdymo laikotarpiu. Rytų Slovakijoje senovinės liaudies tradicijos vis dar tebevaidina svarbų vaidmenį kaimo gyvenime.
1. http://www.slovakia.org/culture1.htm
2. http://www.lonelyplanet.com/destinations/europe/slovakia/culture.htmb

EKONOMIKA IR ENERGETIKA

Slovakijos buvusios ekonomikos perėjimas į rinkos ekonomiką buvo sunkus procesas. Kadangi pagrindinė šalies industrializacija vyko komunizmo laikotarpiu, daugelis krašto įmonių buvo neproduktyvios ir nesugebėjo konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Pramonės modernizavimas ir darbuotojų perkvalifikavimas reikalavo užsienio investicijų, tačiau tai buvo lėtas procesas dalinai dėl politinio nestabilumo.
Pastaraisiais metais Slovakijos ekonomika pasitaisė. Tarp 1993 ir 1994 metų BVP pakilo 4,3%, infliacija nukrito nuo daugiau, kaip 20% iki 12%, o biudžeto deficitą buvo pradėta kontroliuoti. Tačiau pokyčių tempas vis dar išlieka gana lėtas. Perėjimo į rinkos ekonomiką kertinis akmuo yra valstybinės nuosavybės privatizavimas, kurį Slovakijoje sudarkė neskaidrūs procesai.
Slovakija susidorojo su sunkiu perėjimu iš centralizuotos planinės ekonomikos į modernią rinkos ekonomiką. 2001-2003 metais vyriausybė ypač daug pasiekė makroekonomikos stabilizavimo ir struktūrinių reformų srityje. Dauguma privatizacijos procesų yra arti pabaigos, beveik visas bankininkystės sektorius yra užsienio įtakos sferoje, užsienio investicijos toliau tęsiasi. Slovakijos ekonomika 2001-2003 metais viršijo lūkesčius, nepaisant bendros Europos stagnacijos. Nepageidautinas 15% bedarbystės lygis 2003 metais išlieka ekonomikos Achilo kulnu. 2004 metais vyriausybė susidurs su kitais svarbiais išbandymais, ypač mažinant biudžeto ir einamosios sąskaitos deficitus, sutramdant infliaciją ir stiprinant sveikatos apsaugos sistemą.
Didžiausią energijos dalį Slovakija importuoja, ypač naftą ir dujas. Hidroelektrinės, esančios ant Vah, Oravos, Slana ir Hornad upių – tai svarbus krašto energijos šaltinis. Taip pat yra dvi atominės elektrinės: viena Jaslovski-Bohunice, o kita – Mochovce. 1990 metais Slovakijoje instaliuotas elektros jėgos galingumas buvo 6,3 mln. kW, 2001 metais šalyje buvo pagaminta 30,29 mlrd. kWh elektros energijos. Suvartota tais pačiais metais buvo 24,41 mlrd. kWh, o eksportuota – 5,141 mlrd. kWh elektros energijos.
2002 m. sausio 1 d. atvėrė elektros energijos rinką, kad leistų 14-ai didžiausių vartotojų (virš 100 GWh/metus) pasirinkti savo tiekėjus. Tai sudarė 26,5% rinkos. 2003 m. sausio 1 d. ši riba buvo sumažinta iki 40 GWh/metus. Ši riba apėmė 39 vartotojus ir 31,6% rinkos. Numatoma, kad 2005 m. sausio 1 d. visi klientai galės pasirinkti tiekėją.
Slovakija toliau tęsia gamtinių dujų rinkos restruktūrizaciją pagal ES politiką. 2003 m. baigėsi šio proceso antra stadija, kuri leido klientams, naudojantiems daugiau, kaip 530 mln. ft3 / metus pasirinkti tiekėją. Trečia stadija prasidės 2008 metais ir leis pasirinkti tiekėją, kai suvartojimas bus virš 117 mln. ft3 / metus.
Šalies žaliavinės naftos išgavimas padengia tik apie 1,5% vidaus suvartojimo. Kad būtų patenkintas Slovakijos 63 000 barelių / dieną valytų naftos produktų poreikis, ji importuoja 90 000 žaliavinės naftos ir valytų naftos produktų. Kad padėti patenkinti ateityje padidėsiantį naftos poreikį, šalis neseniai pasirašė ilgalaikę (iki 2008 metų) sutartį su Rusijos Federacija.
1.http://www.slovakia.org/economy1.htm
2.http://www.fe.doe.gov/international/slvkover.html

SOCIALINĖ APSAUGA

Socialinė rūpyba Slovakijoje pagrįsta „Socialinės draudimo sistemos“ programa. „Socialinės draudimo sistemos“ įstatymas priimtas 1995 metais ir šiuo metu yra reformuojamas.
Slovakijos soc. draudimas apima šiuos punktus:
Senatvė, nedarbingumas, mirties pašalpos;
Liga ir motinystė;
Darbo draudimas s;
Bedarbystė;
Šeimos pašalpos.
Senatvės, nedarbingumo ir pragyvenimo pašalpos skiriamos darbuotojams; darbuotojams, besiverčiantiems privačia veikla; kooperatyvų nariams. Senatvės pensijos skiriamos 60 metų vyrams (55-58 jei dirbamas kenksmingas ir sunkus darbas) ir 53-57 metų moterims, priklausomai nuo užaugintų vaikų skaičiaus. Nedarbingumo pensija mokama, visiško nedarbingumo atveju (kai asmuo visiškai negali dirbti) arba dalinio nedarbingumo atveju (1/3 praradus galimybę užsidirbti). Pragyvenimo pensija, mirus šeimos nariui, mokama, jei mirusysis atitiko pensininko reikalavimus arba buvo pensininkas mirties atveju.
Ligos ir motinystės pašalpos skiriamos darbuotojams; darbuotojams, besiverčiantiems privačia veikla; kai kurioms specialioms grupėms. Pašalpos dėl ligos atveju pirmas tris dienas apmokama 70% uždarbio, 90% apmokama nuo 4-os dienos. Mokama nuo pat pirmos negalios dienos 1 metus arba 2 metus, jei tikėtinas pagijimas. Motinystės pašalpa sudaro 90% atlyginimo. Mokėjimo trukmė – 28 savaitės, įskaitant mažiausiai 6 savaites prieš gimdymą. 37 savaites mokama vienišoms motinoms ir besikartojančių gimdymų atveju.
Darbo draudimas yra skirtas darbuotojams ir darbuotojams, besiverčiantiems privačia veikla. Nedarbingumo pašalpa – 60% atlyginimo dydžio. Didesni tarifai skiriami asmenims, dirbantiems kenksmingomis ir sunkiomis sąlygomis. Dalinio nedarbingumo atveju mokama 50% pilnos nedarbingumo pensijos.
Bedarbių pašalpos mokamos mažiausiai 15 metų turintiems ir galintiems dirbti Slovakijos piliečiams. Bedarbio pašalpa sudaro 60% uždarbio pirmuosius tris mėnesius, 50% – po pirmųjų 3 mėnesių. Pašalpos mokėjimo trukmė priklauso nuo amžiaus. Iki 15 metų bedarbio pašalpa mokama iki 6 mėnesių, 15-25 metų asmenims pašalpa mokama iki 9 mėnesių, virš 25 metų – iki 1 metų.
Šeimos pašalpos mokamos asmenims, gyvenantiems Slovakijoje. Neesant šalies piliečiu, reikia būti pragyvenus mažiausiai 1 metus. Šią pašalpą gauna vaikai iki 15 metų (arba iki 28 metų jei yra studentai ar neįgalūs), o taip pat įmokama tuo atveju, kai šeimos pajamos mažesnės, nei 1,5-2 pragyvenimo minimumai.
http://www.vupsvr.gov.sk/eswin/factsheet.html#_Social_Security

DARBO PAIEŠKA

Per pastarąjį dešimtmetį darbo paieška Slovakijoje labai išsiplėtojo ir pasiekė tokį pat lygį, koks yra visame pasaulyje. Ieškoti darbo Slovakijoje galima tais pačiais metodais, kaip ir visoje Europoje. Prieš pradedant ieškoti darbą, patartina nusibrėžti tikslus ir būsimo darbo prioritetus. Kas jus domina, ką iš tikrųjų norėtumėte daryti, kokius savo sugebėjimus galėtumėte pritaikyti, kokį atlyginimą norėtumėte gauti? Jei neturite kokių nors konkrečių tikslų, galite kreiptis į konsultantą profesinio orientavimo klausimais, kuris jums patartų, ką reikia daryti.
Beveik kiekvienas dienraštis kartą per savaitę spausdina darbuotojų pasiūlos / paieškos reklamą. Turbūt geriausia būtų ieškoti SME dienraštyje, kuris antradieniais ir penktadieniais leidžia priedą su visų profesijų sąrašais. Dar du geri spausdintos informacijos šaltiniai būtų „Hospodarske noviny“ ir ekonominis savaitraštis „Trend“ (Tendencija), kurie yra skirti vyresnio amžiaus žmonėms.
Internetas tampa pirminiu reklamos apie darbo poreikį šaltiniu. Pagrindinis puslapis yra (.www.profesia.sk), kuriame informacija yra pagrindinai slovakų kalba. Taip pat yra ir keletas mažesnių. www.profesia.sk yra efektyviausias puslapis, nes jame yra daugiausia firmų, besinaudojančių šia paslauga, ir daugiausia darbo ieškančių asmenų.
Daugelis firmų turi savo tinklalapius, kuriuose skelbia laisvas darbo vietas, todėl verta yra ten žvilgtelti, jei žinote firmos pavadinimą. Vyriausybinės taip pat spausdina laisvas darbo vietas savo tinklalapyje.
Vienas iš darbo paieškos metodų yra kreipimasis į įdarbinimo agentūras. Šiuo metu Bratislavoje yra apie 50 įdarbinimo agentūrų. Slovakijoje kreipimasis į įdarbinimo agentūras yra viena geriausių priemonių angliškai kalbantiems klientams susirasti darbą gerose užsienio firmose, kadangi jos specialistų ieško per agentūras. Kuo kvalifikuotesnio darbo ieškote, tuo didesnė tikimybė, kad jį rasite per įdarbinimo agentūrą. Labai svarbu yra tai, kad jums nieko nereiks mokėti už šias paslaugas, kadangi moka tie klientai, kurie pateikia laisvas darbo vietas.
http://www.abcporadenstvo.sk/news/clanky/job_in_slovakia_t.php

LEIDIMAS GYVENTI

Su leidimu gyventi Slovakijoje susiję reikalavimai skiriasi ES šalims narėms bei šalims kandidatėms ir kitų pasaulio šalių piliečiams. Šalių, nepriklausančių EEZ , gyventojai privalo kreiptis dėl vizų ten, kur jie gyvena. ES / EEZ piliečiams nereikalingos vizos, jei jie keliauja ar kerta šalį. 90 dienų 6 mėnesių laikotarpyje jie gali būti Slovakijoje be papildomų leidimų gyventi. Italijai yra nustatytas 30 dienų laikotarpis.
Jei ketinama būti daugiau, nei 90 dienų verslo, darbo, mokslo, šeimos ar kokiais nors specifiniais tikslais, reikalinga gauti laikiną leidimą gyventi. Šis leidimas galioja 1 metus ir gali būti pratęstas.
Pastovus leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Slovakijoje neribotą laiką.
Užsieniečiai gali dirbti ir mokytis Slovakijos respublikoje tik turėdami leidimą gyventi. Prašymas leidimui gyventi turi būti pateikiamas prašytojo šalyje esančioje Slovakijos Respublikos Pasiuntinybėje pagal tam tikslui skirtą oficialią formą.
Visi dokumentai privalo būti pateikti slovakų kalba arba prie jų turi būti pridėtas vertimas, kurį tvirtina Slovakijos pasiuntinybė. Kad išduoti leidimą gyventi, vietinė valdžia savo nuožiūra gali paprašyti papildomų dokumentų. Slovakijos Respublikos pasiuntinybė siunčia visus dokumentus į Slovakiją ir niekaip neįtakoja procedūros trukmės. Leidimą gyventi išduoda Slovakijos Respublikos policija. Visa ši procedūra gali tęstis iki 90 dienų ir negalima nei pradėti mokytis, nei dirbti, kol Slovakijos Pasiuntinybė nėra išdavusi Įvažiavimo vizos. Gavę įvažiavimo vizą, užsieniečiai privalo užsiregistruoti vietiniame policijos skyriuje pagal gyvenamą vietą per 3 dienas nuo to momento, kai įvažiuoja į šalį.
1.http://www.slovakembassy.co.uk/index2.htm
2.http://www.slovakembassy-us.org/wwwanglicky/long-term%20stay%20permit.doc
3.http://pubweb.fdbl.com/cbriefs.nsf/0/4f5c34d0482ad5fc85256c01005c9537?OpenDocument#Employment

DARBO SĄLYGOS

Slovakijos Respublikoje darbo laiku laikomas laiko tarpas, kurį darbuotojas skiria darbdaviui. Tuo metu jis dirba darbą, kurį yra įsipareigojęs atlikti pagal įdarbinimo sutartį.
Maksimalus darbo laikas – 40 valandų per savaitę (šiuo metu – 43 valandos). Darbuotojo, dirbančio dviejose pamainose, darbo laikas – 38¾ valandos, trijose pamainose dirbančiojo maksimalus darbo laikas – 37 ½ valandos. Žmonių, kurie dirba agresyvioje aplinkoje maksimalus darbo laikas – 33 ½ valandos. Maksimalus savaitinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, 48 valandos, dirbant netgi keliems darbdaviams.
Pagal susitarimą su profesine sąjunga, darbdavys gali paskirstyti darbo laiką tolygiai arba netolygiai. Tolygaus darbo laiko paskirstymo atveju darbdavys savaitės darbo laiką suskirsto į 5 darbo dienas. Jei darbo specifika neleidžia paskirstyti darbo laiko vienodai, darbdavys gali darbo laiką paskirstyti netolygiai, individualiomis savaitėmis maksimaliam 4 mėnesių laikotarpiui. Didėjant darbo našumui, darbdavys gali patvirtinti lankstų darbo laiką, prieš tai susitaręs su kompetentinga profesine organizacija.
Darbdavys privalo taip organizuoti darbo laiką, kad užtikrintų minimalų 12 valandų poilsio laikotarpį per 24 valandas, o paaugliams – 14 valandų. Darbdavys taip privalo organizuoti darbo laiką, kad garantuotų dvi viena po kitos sekančias poilsio dienas. Šios dienos turėtų būti šeštadienis ir sekmadienis arba sekmadienis ir pirmadienis. Jei darbo sąlygos neleidžia paskirstyti laisvadienių taip, kaip pasakyta aukščiau, darbdavys privalo garantuoti kitas laisvas savaitės dienas.
Darbo užmokestis negali būti mažesnis už atitinkamu reglamentu nustatytą minimumą. Darbo apmokėjimo sąlygos privalo būti aptartos su darbdaviu ir profesine sąjunga. Kooperatyvų darbuotojų, kurių darbo santykius nustato narystės statusas, darbo apmokėjimo sąlygos turėtų būti nustatytos narių susirinkime. Darbo apmokėjimo sąlygos turi būti lygios tiek vyrams, tiek moterims, o taip pat negali būti jokios lytinės diskriminacijos. Moterys ir vyrai turi teisę į vienodą užmokestį už tokio pat sudėtingumo, atsakingumo, sunkumo darbą, atliekamą vienodomis sąlygomis. Ten, kur darbuotojų atlyginimai nėra įtraukti į kolektyvines sutartis, darbdaviai privalo darbuotojams mokėti minimalią algą, kuri nustatoma pagal darbo sudėtingumo laipsnį.
Slovakijos darbo kodeksas nustato teisę į šias apmokamas atostogas:
a) Apmokamos atostogos, susijusios su kalendoriniais metais.
b) Apmokamos atostogos už atidirbtas dienas.
c) Papildomos apmokamos atostogos.
d) Kitos apmokamos atostogos.
Darbuotojas, dirbęs pas tą patį darbdavį 60 kalendorinių dienų, turi teisę į apmokamas kasmetines atostogas arba jų dalį. Proporcinga apmokamų atostogų dalis už kiekvieną mėnesį yra 1/12 kasmetinių apmokamų atostogų. Pagrindinė apmokamų atostogų trukmė – 4 savaitės. Mažiausiai 5 savaičių apmokamos atostogos priklauso darbuotojui, kuris, pasibaigus kalendoriniams metams, yra išdirbęs 15 metų po 18-ojo gimtadienio. Apmokamos mokytojų atostogos yra 8 kalendorinių metų savaitės. Darbuotojai dėl teisės į priklausančias ilgesnes, nei pagrindinės, atostogas privalo kreiptis kalendorinių metų pabaigoje, kitaip jie praras šią teisę.
http://www.employment.gov.sk/en/employment/labour_code_amend_2002.html

MOKESČIAI

Slovakijoje taikoma progresyvinė mokesčių sistema. 2002 metais individualių mokesčių norma buvo 10%-38%. Lengvatos yra teikiamos tiems mokesčių mokėtojams, kurie turi specifines pajamas. 2002 metais standartinė pelno mokesčio norma Slovakijoje buvo 25%.
Žmonės Slovakijoje privalo mokėti darbuotojo pajamų mokestį arba besiverčiančio privačia praktika pajamų mokestį. Tuo atveju, kai asmenys atitinka pastovaus Slovakijos gyventojo reikalavimus, jiems mokestis bus skaičiuojamas už pajamas, uždirbtas Slovakijoje ir užsienyje. Užsienietis, kuris yra įsidarbinęs Slovakijoje, pajamų mokestį moka tik Slovakijoje. Kad asmuo būtų laikomas pastoviu šalies gyventoju, jis turi būti išbuvęs šalyje 183 dienas per kalendorinius mokesčių metus.
Darbdavys privalo nedelsiant kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš algą gaunančio asmens pajamų ir nacionalinio draudimo mokesčius. Besiverčiantys privačia praktika asmenys privalo sumokėti avansinį pajamų mokestį, kuris kompensuojamas, pateikus metinę deklaraciją. Pradedant verslą, avansinis mokėjimas apskaičiuojamas pagal savininko verslo projektą. Avansiniai mokėjimai daromi kas mėnesį arba kas ketvirtį, priklausomai nuo įmokos dydžio.
Asmenys, kurių pajamos yra tik iš algos, neprivalo pateikti metinės deklaracijos. Darbdavys išskaičiuoja mokestį kas mėnesį ir perveda jį mokesčių inspekcijai. Besiverčiantys privačia praktika asmenys moka tokio dydžio avansinius mokėjimus kas mėnesį arba kas ketvirtį, kokie buvo mokėti prieš tai. Jie privalo pateikti pajamų deklaraciją iki kovo 31 d., pasibaigus mokestiniams metams.
http://www.worldwide-tax.com/slovakia/slo_incom.asp

Leave a Comment