Senovės Egipto architektūra – mokslininkų sunkiai įminamas architektūrinis stebuklas!Vos tik išgirdę žodį Egiptas, pagalvojame apie piramides.Tai šios šalies, ir kone viso Afrikos žemyno simbolis.
Egipto piramidės – vienas iš septynių Pasaulio stebuklų. Šie statiniai ne tik pribloškia stulbinančia išvaizda ir sudėtingais piešiniai, bet ir sukelia labai daug klausimų apie jų kilmę. Pagal visiems žinomus faktus, jas pastatė dar gilioje senovėje Egipto vergai. Egipto piramidžių kilmė dar iki šiol sukelia daug klausimų. Atidžiau patirynėjus šiuos galingus statinius, surandama labai idomių sutapimų.
Iš vienos pusės žiūrint, susidaro lygai 30° kampas ties Nilo delta.
Dar vienas labai idomus faktas tas, kad piramidės skleidžia didelę radiaciją ir jų spinduliuojama energija siekia net kosmoso platybes.
Mokslininkai tyrinėję Egipto piramides rado neaiškios struktūros kažkokios būtybės piešinį. Piramidėse yra rasta radioaktyviojo smėlio, kuris kelia didelę radiaciją, nuo kurios prasideda įvairūs sutrikimai.
Tai yra vienas ir vienintelis iš stebuklų, apie kurio išvaizdą, dydį ir formą reikia spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs stebuklas.
Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje, dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo oazės.
Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kapui piramidę, buvo III
dinastijos faraonas Džoseras. Tai buvo šešiø pakopų pastatas, kurio šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas, patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą
Imhotepui su jo statula.
Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia iš jų – Cheopso piramidė. Manoma, kad ši piramidė pastatyta apie
2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147
metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)
ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir
Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000
kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės… Ir visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir
0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.
Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.
Panagrinėkime, kaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų.
Čia pat juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau aptašyti blokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį, vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa tai – nepaprastai varginantis darbas, nes darbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.
Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis, iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.
Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –
kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.
Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai nušlifuotomis ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto saulëje šios plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono didybę.
Tai yra vienas ir vienintelis iš Stebuklų. Tai vienas ir vienintelis Stebuklas, apie kurio išvaizdà, dydį ir formą nereikia spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs Stebuklas.
Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje, dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo oazės.
Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kapui piramidę, buvo III
dinastijos faraonas Džoseras. Tai buvo šešiø pakopų pastatas, kurio šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas, patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą
Imhotepui su jo statula.
Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia iš jų – Cheopso piramidė. Manoma, kad ši piramidė pastatyta apie
2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147
metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)
ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir
Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000
kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės… Ir visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir
0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.
Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.
Panagrinėkime, kaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų.
Čia pat juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau aptašyti blokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį, vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa tai – nepaprastai varginantis darbas, nes darbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.
Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis, iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.
Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –
kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.
Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai nušlifuotomis ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto saulëje šios plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono didybę.
Antra pagal dydį – faraono Chefreno (arba Chafros) piramidė. Ji
8m mažesnė negu Cheopso, bet mažiau apgriuvusi. Netoli jos yra žymusis sfinksas.
Gizos piramidės ir Sfinksas.
Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų. Bet stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Iki šiol nėra atsakymo į klausimą – kaip piramidės buvo pastatytos? Mes manome, kad jos buvo didžiuliai kapai, statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis.
Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininės paslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną, kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės buvo statomos pagal iš anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė
Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų atgabenimui. Nepaisant visų surinktų įrodymų, vis dar yra netikinčių, kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro.
Egiptiečiai nei garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žemės ir dangaus, jungiantis mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido garbinti faraoną ilgai po jo, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į
‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio
Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jūs pamatysite schemą, kaip visa tai atrodė). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.
[pic]
Cheopso piramidė
Seniausia piramidė Gizoje ir didžiausia visame Egipte 146 m aukščio didžioji Khufu piramidė, pastatyta 2570 m. pr. Kr. Per 46
šimtmečius jos aukštis tesumažėjo 9 metrais. Piramidės konstrukcijai panaudota 4,6 milijonai akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria vidutiniškai 2,5 tonos. Nors piramidės viduje nėra daug dėmesį traukiančių objektų, vis dėl to apsilankymo tokio seno statinio viduje įspūdžiai bus nepamirštami, nors toks pasivaikščiojimas yra visiškai neįmanomas, jeigu kenčiate net nuo lengviausio laipsnio klaustrofobijos. Šiaurinėje dalyje esantis piramidės įėjimas koridoriumi žemyn veda link nebaigto kapo (paprastai uždarytas), apie
100 m ilgio ir esančio apie 30 m žemiau piramidės. Už 20 m nuo įėjimo yra aukštyn kylantis 1,3 m aukščio ir 1 m pločio koridorius, kuris veda į Didžiąją galeriją, kuri yra 47 m ilgio ir 8,5 m aukščio. Taip pat yra mažesnis horizontalus praėjimą,kuris veda į karalies salę.
Kai pakilsite Didžiąja galerija į Karaliaus salę, atkreipkite dėmesį į viršuje esančių akmens blokų sujungimo tikslumą. Skirtingai negu likusi piramidės dalis, pagrindinė kapavietės salė yra pastatyta iš raudonojo granito blokų. Stogas, kuris sveria daugiau kaip 400 tonų, sukonstruotas iš 9 didžiulių granito stulpų, atskirtų tarpais taip, kad apsaugotų salę nuo didžiulio lubų svorio. Oras šioje patalpoje yra gaivus, kadangi patalpos vėdinimui buvo numatytos angos šiaurinėje ir pietinėje sienose.
Į Rytus nuo Piramidės yra Karalienės piramidės – trys apie 20 m aukščio statiniai, kurie daug kam atrodo tik kaip piramidės formos akmenų krūva. Šios piramidės buvo statomos kaip kapavietės Khufu žmonoms ir seserims.
Sfinksas
Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti Sfinkso paskirtį, yra tiek pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą. Sfinkso pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į
Khafre piramidę, o pastarųjų metų geologiniai ir archeologiniai tyrimai įrodė, kad Sfinksas buvo išskaptuotas iš akmens valdant faraonui, greičiausiai tam, kad atspindėtų pagrindinius to faraono valdymo bruožus, kadangi sfinkso galvos apdangalas yra toks,kokį nešiojo šeimos nariai.
Iš ankstyvųjų keliautojų užrašų galime spėti, kad sfinksas neteko nosies XI – XV amžiuje, nors kai kurie dėl šio sužalojimo kaltina
Napoleoną. XIX amžiuje dalis nukritusios barzdos buvo išvežta iš
Egipto, ir dabar saugoma Britų muziejuje Londone.
Šiuo metu Sfinksą kamuoja kur kas didesnės problemos, nei prarasta nosis. Jo ‘ligą’ galima pavadinti akmens vėžiu, kadangi sfinksas ardomas iš vidaus. Dvi labiausiai tikėtinos šios ligos priežastys –
užterštumas ir kylantys požeminiai vandenys. XX amžiuje keletą kartų buvo bandoma Sfinksą restauruoti, tačiau tie bandymai dažnai tik dar labiau pakenkdavo.
Seti I šventykla
Seti I šventykla pastatyta iš klinčių ir smiltainio blokų pagal neįprastą “L” formos planą, joje yra 7 šventovės. Ši šventykla buvo pastatyta Seti I (XIX dinastija), tačiau kai dekoraciją ir kai kurias detales baigė jo sūnus Ramzis II.
Į šventyklą būdavo patenkama per pirmąjį piloną, kuris stovėjo priešakyje įlankos, jungiančios šventyklą su Nilo upe. Kieme vis dar galima pamatyti Ramzio II kovų scenas, išpieštas ant sienų ir du šulinius, skirtus dvasininkų apsiplovimo ritualui. Antrasis, panašaus dydžio pilonas stovėjo priešais portiką, kurio nišose buvo Ramzio II, pavaizduoto Ozyrio pavidalu, statulos.
Iš antrojo kiemo galima patekti į administracinių pastatų ir sandėlių kompleksą, kur taipogi buvo audiencijos salė, su specialiomis pakylomis karaliaus sostui. Seti I laikais buvo 7 durys, vedančios į 7 šventoves, dedikuotas Seti I, Ptah, Ra – Harakti, Amonui
–Ra, Ozyriui, Izidei ir Horui. Ramzis II paliko tik vieną pagrindinį ir vieną, mažesnį, šalutinį įėjimus.
Iš karto už Seti I šventyklos yra užslaptintas įdomus statinys, vadinamas Ozyrionu, kuris buvo atrastas 1903 m.. Ozyrionas, manoma, buvo sukonstruotas Seti I, o dekoruotas vėliau jo vaikaičio Merenptah.
Šis monumentas turėjo originalų stogą, vienintelis įėjimas į jį buvo per ilgą skliautuotą koridorių, dekoruotą scenomis iš “Vartų knygos”
ir prasidedantį nuo šiaurinės Seti šventyklos sienos. Koridoriaus gale staigus posūkis nuveda į dvi sales, dekoruotas scenomis iš “Mirusiųjų knygos”, mitologijos ir astronomijos. Šiandien lankytojai į Ozyrioną gali patekti mediniais laiptais, esančiais pietinėje didžiulės centrinės salės pusėje. Centrinė salė pastatyta iš smiltainio, bet joje dar yra 10 milžiniškų raudono granito kolonų (kiekviena 2.6 m.
skersmens), remiančių masyvius stogo blokus. Centrinė salės dalis yra sala, kuri galėjo būti atskirta nuo likusios pastato dalies grioviu, pilnu vandens. Salos gale buvo sarkofagas ir pridengta skrynia, leidžiantys daryti prielaidą, jog šis pastatas buvo pseudo laidojimo rūsys. Ozyrionas buvo interpretuojamas kaip dievo Ozyrio kenotafas (simbolinis antkapinis paminklas be kapo). Kadangi šis statinys buvo “palaidotas” po kalva, įmanoma, kad centrinė salė buvo sukonstruota, kad simbolizuotų didįjį Ozyrio mitą, kuris pasakoja, kad dievas Ozyris buvo palaidotas saloje, esančioje pirmapradžiuose vandenyse.
Džozerio laidojimo kompleksas
Laiptuotoji Džozerio piramidė, pastatyta apie 2650 m. pr. Kr.
vyriausiojo faraono architekto Imhotepo, yra seniausias Egipte ir greičiausiai visame pasaulyje monumentas iš akmens. Iki šiol tai yra pagrindinis Sakkaros akcentas. Tobulas Imhotepo sugebėjimas panaudoti akmenį ir jo bandymas pakeisti egiptiečių kapaviečių įrengimo būdą visiškai kita linkme pakreipė visą Egipto architektūrą. Piramidė buvo pradėta statyti kaip paprastas kvadratinis statinys, o dabartinę formą ji įgavo praėjusi šešias statybos ir perstatymo stadijas. Kiekvienoje stadijoje statytojų darbas įgaudavo vis daugiau slaptumo, kartu tobulėjant statytojų įgūdžiams perkelti, prijungti ir sutvirtinti didžiulius akmeninius blokus. Pirmoji šešių pakopų piramidė buvo pastatyta 60 m aukščio, ir buvo pagražinta baltomis klintimis.
Laiptuotoji piramidė yra pagrindinis Džozerio laidojimo komplekso akcentas. Pats kompleksas užėmė 15 hektarų plotą, ir buvo apsuptas
1645 m ilgio siena. Sienos likučiai yra išlikę iki šių dienų, jų aukštis – apie 5 m, o pietrytiniame kampe siena buvo atstatyta iki buvusio 10 m aukščio. Keturiolika durų imitacijų, atliktų pagal tikrų medinių durų atitikmenis, buvo skirtos tam, kad faraono ka arba lydinčioji dvasia galėtų ateiti ir išeiti kada panorėjusi. Gyviesiems yra skirtas tik vienas įėjimas į piramidę, pietrytiniame komplekso kampe, per vestibiulį ir ilgą koridorių tarp kolonų. Yra išlikusios 40
kolonų, kurias siekta padaryti panašias į papiruso stiebus. Sienos buvo atstatytos, tačiau statinių apsaugai skirtos lubos yra pastatytos iš šiuolaikinio betono. Pagrindinio įėjimo salės stogą laiko keturios įspūdingos kolonos, ir taip pat čia pamatysite imituotas ka skirtas duris
Didysis pietinis kiemas
Pro pagrindinio įėjimo salę pateksite į didįjį pietinį kiemą, didžiulę atvirą teritoriją, esančią šalia pietinio piramidės krašto, kur atstatytas sienos fragmentas, vaizduojantis kobras. Kobra arba „uraeus” buvo Egipto karališkosios valdžios simbolis ir atstovavo deivei Wadjet kaip spjaudantis ugnimi pasiuntinys, kurio užduotis yra apsaugoti faraoną. Išsirietusi kobra su išpūstu pagurkliu buvo naudojama kaip karališkųjų galvos apdangalų ar karūnos elementas.
Prie piramidės pagrindo yra altorius, o kiemo centre yra dvi akmenimis pažymėtos B raidės formos. Ritualų metu šiuo keliu turėjo prabėgti faraonas, kad įrodytų savo šaunumą ir gebėjimą valdyti. Tokie ritualai buvo šventės Heb-Sed dalis, kuri paprastai būdavo rengiama, praėjus 30 faraono viešpatavimo metų, ir reiškė simbolinį faraono atnaujinimą ir jo valdžios pripažinimą, išreikštą valdininkų, atvykusių iš viso Egipto. Heb-Sed elementai buvo perkelti į Džozerio laidojimo kompleksą, kad įamžinti jo nuolatinį atsinaujinimą amžinybei.
Pastatai rytinėje piramidės pusėje taip pat susiję su šia švente, ir tai yra Heb-Sed kiemas. Šie pastatai yra Žemutinio Egipto relikvijos, o pastatai vakarinėje pusėje simbolizavo Viršutinįjį Egiptą. Visi šie statiniai buvo skirti Egipto dievų dvasioms, kurios susirinkdavo stebėti faraono atgimimą šventės ritualų metu.
Šiauriniame Heb-Sed kieme yra Šiaurės rūmai ir Pietų rūmai, kurie vėlgi simbolizuoja Žemutinį ir Viršutinįjį Egiptą, ir kartu visos šalies vienybę. Švientieji abiejų regionų augalai vaizduojami kolonose; Šiaurės rūmuose vaizduojami papirusai, o Pietų rūmų kolonų viršūnė yra lotoso formos. Pietų rūmuose taip pat yra vienas iš ankstyviausių turistų užrašų ant sienų pavyzdžių iš Ramzio II valdymo laikų (maždaug 47 Ramzio II valdymo metai, 1500 metų po Džozerio mirties). Hadnakhte, karališkasis raštininkas, išreiškė savo pagarbą
Džozeriui ‘maloniai keliaujant į vakarus nuo Memfio’.
Pompėjos kolona
Pompėjos kolona – maždaug 25 m. raudono granito kolona, kurios perimetras 9m, buvo pastatyta imperatoriaus Diokleteno garbei. Tai buvo didingas statinys, kurio požeminėse galerijose buvo palaidoti šventieji dievo Apio buliai ir buvo pastatyti trys sfinksai. Po pralaimėjimo Julijui Cezariui civiliniame kare, Pompėjus pabėgo į
Egiptą, kur 48 m. pr. Kr. buvo nužudytas. Vėliau viduramžių keliautojai tikėjo, jog jis buvo palaidotas čia. Ši kolona –
aukščiausias antikinis monumentas Aleksandrijoje.
Romėnų teatras
Romėnų teatras – gerai išsilaikęs statinys su galerijomis, mozaikinėmis grindimis, marmurinėmis kėdėmis žiūrovams, kur tilpdavo iki 800 žmonių. Ptolomėjų laikais čia buvo Pano parkas ir malonumų sodas. Įrašai teigia, kad ši vieta kartais būdavo naudojama imtynių konkursams. Teatrą sudaro trylika balto marmuro, importuoto iš
Europos, pusrutulio formos aukštų. Jo kolonos padarytos iš žalio marmuro, įvežto iš Azijos, ir raudono granito, importuoto iš Asuano.
Užkulisiai abiejose scenos pusėse dekoruoti mozaikine danga. Einant nuo teatro žemyn, galima pamatyti masyvias arkas ir akmenines sienas, romėnų vonių mūrą ir jų namų liekanas.
[pic]