Senovės Egipto architektūra – piramidės,kolonos, teatrai…

Senovės Egipto architektūra – mokslininkų sunkiai įminamas
architektūrinis stebuklas!Vos tik išgirdę žodį Egiptas, pagalvojame
apie piramides.Tai šios šalies, ir kone viso Afrikos žemyno simbolis.
Egipto piramidės – vienas iš septynių Pasaulio stebuklų. Šie statiniai
ne tik pribloškia stulbinančia išvaizda ir sudėtingais piešiniai, bet
ir sukelia labai daug klausimų apie jų kilmę. Pagal visiems žinomus
faktus, jas pastatė dar gilioje senovėje Egipto vergai. Egipto
piramidžių kilmė dar iki šiol sukelia daug klausimų. Atidžiau
patirynėjus šiuos galingus statinius, surandama labai idomių sutapimų.
Iš vienos pusės žiūrint, susidaro lygai 30° kampas ties Nilo delta.
Dar vienas labai iddomus faktas tas, kad piramidės skleidžia didelę
radiaciją ir jų spinduliuojama energija siekia net kosmoso platybes.
Mokslininkai tyrinėję Egipto piramides rado neaiškios struktūros
kažkokios būtybės piešinį. Piramidėse yra rasta radioaktyviojo smėlio,
kuris kelia didelę radiaciją, nuo kurios prasideda įvairūs sutrikimai.
Tai yra vienas ir vienintelis iš stebuklų, apie kurio išvaizdą, dydį
ir formą reikia spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs
stebuklas.

Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje,
dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų
driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo
oazės.

Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kaapui piramidę, buvo III
dinastijos faraonas Džoseras. Tai buvo šešiø pakopų pastatas, kurio
šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės
statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas,
patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą
Imhotepui su jo statula.

Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia
iš jų &#

#8211; Cheopso piramidė. Manoma, kad ši piramidė pastatyta apie
2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147
metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)
ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės
ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos
pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai
nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir
Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas
kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000
kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti
kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės. Ir
visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides
nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų
didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir
0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.

Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.
Panagrinėkime, kkaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo
piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose
griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos
drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis
papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų. Čia pat
juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių
rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau
aptašyti blokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą
juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir
žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį,
vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa ta
ai – nepaprastai varginantis
darbas, nes darbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys
mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.
Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis,
iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau
statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų
užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas
teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba
spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.
Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –
kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.

Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai
nušlifuotomis ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto
saulëje šios plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono
didybę.

Tai yra vienas ir vienintelis iš Stebuklų. Tai vienas ir
vienintelis Stebuklas, apie kurio išvaizdà, dydį ir formą nereikia
spėlioti. Tai yra seniausias ir vienintelis išlikęs Stebuklas.

Egipto piramidės yra Gizoje, senojo Memfio nekropolyje,
dabartinio Kairo dalis. Apie 70 nuostabių taisyklingos formos kalnų
driekiasi dešimtis kilometrų – nuo Kairo miesto ligi garsios Fajumo
oazės.

Pirmasis Egipto valdovas, pastatęs savo kapui piramidę, buvo III
dinastijos faraonas Džoseras. Tai buvo šešiø pakopų pastatas, kurio
šonai dengti poliruotomis plokštëmis. Šios, pirmosios, piramidės
statybai vadovavo garsus to meto architektas Imhotepas. Valdovas,
patenkintas statiniu, leido pastatyti greta piramidės šventyklą
Imhotepui su jo statula.

Tačiau grandioziškiausios yra didžiausios piramidės. Didžiausia
iš jų – Cheopso piramidė. Manoma, kad š

ši piramidė pastatyta apie
2560m. pr. Kr. Ją statė apie 20 metų. Šios piramidės aukštis siekė 147
metrus (dabar, nugriuvus viršūnei, 137 metrai). 43 amžius (iki XIXa.)
ši piramidė buvo aukščiausias žemės pastatas. Kiekvienos kraštinės
ilgis – 223 metrai, maksimali paklaida – mažiau negu 0.1%. Sienos
pasvirusios 54 laipsnių 54 minučių kampu. Piramidės sienos griežtai
nukreiptos į keturias pasaulio šalis: Šiaurę, Pietus, Rytus ir
Vakarus. Horizontalus jos pjūvis bet kuriame lygyje – taisyklingas
kvadratas. Mokslininkai paskaičiavo, kad šią piramidę sudaro 2300000
kalkakmenio blokų po daugiau nei dvi tonas. Be to, šie blokai sudėti
kuo tobuliausiai – tarp jų neįmanoma įkišti net peilio geležtės. Ir
visa tai padaryta akmeniniais to meto įrankiais. Statant piramides
nenaudoti jokie skiediniai. Beje, paskaičiuota, kad iš trijų
didžiausių piramidžių akmens blokų galima pastatyti 3 metrų aukščio ir
0,3 metrų pločio sieną aplink visą Prancūziją.

Pastatyti piramidę – ilgas ir nepaprastai sunkus darbas.
Panagrinėkime, kaip buvo gaminami blokai, iš kurių statydavo
piramides. Iš pradžių darbininkai išrėždavo kalkakmenio uolose
griovelius. Po to į tuos griovelius buvo kalami medžio pleištai, juos
drėkindavo vandeniu ir šie išbrinkę atskeldavo plytą. Storomis
papiruso virvėmis šie blokai būdavo ištempiami iš skaldyklų. Čia pat
juos specialistai akmentašiai aptašydavo, naudodami visų įrankių
rinkinį: plačiaašmenį kirvį, kaltą, kūjį. Po to valtimis šie jau
aptašyti blokai būdavo gabenami į kitą Nilo krantą. Į statybos vietą
juos atgabendavo specialiais valkčiais, kuriuos traukdavo jaučiai ir
žmonës. Čia blokai būdavo dar ir nušlifuojami, naudojant smėlį,
vandenį ir šlifuojamuosius akmenis. Visa tai – nepaprastai varginantis
darbas, nes da

arbas vyko po karšta svilinančia dykumos saule. Kas trys
mėnesiai žmonės buvo keičiami, o jų čia dirbo vienu metu apie 100000.
Pati piramidė buvo statoma ant kalkakmenio uolos. Nuvalomas smėlis,
iškalami grioviai pamatams, sudedami pamatiniai akmenys, toliau
statoma pati piramidė. Spėliojama, kaip gi buvo įmanoma be mašinų
užtempti sunkius blokus į toki aukštį. Tam netgi yra sugalvota keletas
teorijų. Pagal vienà iš jų, akmenys buvo užtraukiami tiesiomis arba
spiralinėmis rampomis, trinčiai sumažinti naudojant vandenį ir dumblą.
Antroji teorija teigia, kad blokai būdavo keliami svertais. Trečioji –
kad būdavo supilamas nuožulnus pylimas ir juo užtraukiama.

Pastačius piramidę, ji būdavo dengiama kuo lygiausiai nušlifuotomis
ir išpoliruotomis granito plokštėmis. Skaisčioje Egipto saulëje šios
plokštës akinančiai spindėjo, tuo simbolizuodamos faraono didybę.

Antra pagal dydį – faraono Chefreno (arba Chafros) piramidė. Ji
8m mažesnė negu Cheopso, bet mažiau apgriuvusi. Netoli jos yra žymusis
sfinksas.
Gizos piramidės ir Sfinksas.

Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės
statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų. Bet stebėtinas yra
ne tik piramidžių amžius. Iki šiol nėra atsakymo į klausimą – kaip
piramidės buvo pastatytos? Mes manome, kad jos buvo didžiuliai kapai,
statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis.
Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų
gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos
medicininės paslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai
duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo
vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną,
kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo
neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo
samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės
buvo statomos pagal iš anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė
Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų
atgabenimui. Nepaisant visų surinktų įrodymų, vis dar yra netikinčių,
kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius
statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų
atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro.
Egiptiečiai nei garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė
tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami
pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip
dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo
perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir
garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žemės ir dangaus, jungiantis
mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas
kapas. Laidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido
garbinti faraoną ilgai po jo, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad
suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į
‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio
Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jūs pamatysite schemą, kaip
visa tai atrodė). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną
dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.

[pic]

Cheopso piramidė

Seniausia piramidė Gizoje ir didžiausia visame Egipte 146 m
aukščio didžioji Khufu piramidė, pastatyta 2570 m. pr. Kr. Per 46
šimtmečius jos aukštis tesumažėjo 9 metrais. Piramidės konstrukcijai
panaudota 4,6 milijonai akmeninių blokų, kurių kiekvienas sveria
vidutiniškai 2,5 tonos. Nors piramidės viduje nėra daug dėmesį
traukiančių objektų, vis dėl to apsilankymo tokio seno statinio viduje
įspūdžiai bus nepamirštami, nors toks pasivaikščiojimas yra visiškai
neįmanomas, jeigu kenčiate net nuo lengviausio laipsnio
klaustrofobijos. Šiaurinėje dalyje esantis piramidės įėjimas
koridoriumi žemyn veda link nebaigto kapo (paprastai uždarytas), apie
100 m ilgio ir esančio apie 30 m žemiau piramidės. Už 20 m nuo įėjimo
yra aukštyn kylantis 1,3 m aukščio ir 1 m pločio koridorius, kuris
veda į Didžiąją galeriją, kuri yra 47 m ilgio ir 8,5 m aukščio. Taip
pat yra mažesnis horizontalus praėjimą,kuris veda į karalies salę. Kai
pakilsite Didžiąja galerija į Karaliaus salę, atkreipkite dėmesį į
viršuje esančių akmens blokų sujungimo tikslumą. Skirtingai negu
likusi piramidės dalis, pagrindinė kapavietės salė yra pastatyta iš
raudonojo granito blokų. Stogas, kuris sveria daugiau kaip 400 tonų,
sukonstruotas iš 9 didžiulių granito stulpų, atskirtų tarpais taip,
kad apsaugotų salę nuo didžiulio lubų svorio. Oras šioje patalpoje yra
gaivus, kadangi patalpos vėdinimui buvo numatytos angos šiaurinėje ir
pietinėje sienose.

Į Rytus nuo Piramidės yra Karalienės piramidės – trys apie 20 m
aukščio statiniai, kurie daug kam atrodo tik kaip piramidės formos
akmenų krūva. Šios piramidės buvo statomos kaip kapavietės Khufu
žmonoms ir seserims.

Sfinksas

Legendos, kuriomis bandoma pagrįsti Sfinkso paskirtį, yra tiek
pat paslaptingos, kaip ir tos, kurios kalba apie jo išvaizdą. Sfinkso
pagrindas yra iškirstas iš akmens, buvusio šalia kelio, vedančio į
Khafre piramidę, o pastarųjų metų geologiniai ir archeologiniai
tyrimai įrodė, kad Sfinksas buvo išskaptuotas iš akmens valdant
faraonui, greičiausiai tam, kad atspindėtų pagrindinius to faraono
valdymo bruožus, kadangi sfinkso galvos apdangalas yra toks,kokį
nešiojo šeimos nariai.

Iš ankstyvųjų keliautojų užrašų galime spėti, kad sfinksas neteko
nosies XI – XV amžiuje, nors kai kurie dėl šio sužalojimo kaltina
Napoleoną. XIX amžiuje dalis nukritusios barzdos buvo išvežta iš
Egipto, ir dabar saugoma Britų muziejuje Londone.

Šiuo metu Sfinksą kamuoja kur kas didesnės problemos, nei prarasta
nosis. Jo ‘ligą’ galima pavadinti akmens vėžiu, kadangi sfinksas
ardomas iš vidaus. Dvi labiausiai tikėtinos šios ligos priežastys –
užterštumas ir kylantys požeminiai vandenys. XX amžiuje keletą kartų
buvo bandoma Sfinksą restauruoti, tačiau tie bandymai dažnai tik dar
labiau pakenkdavo.

Seti I šventykla

Seti I šventykla pastatyta iš klinčių ir smiltainio blokų pagal
neįprastą “L” formos planą, joje yra 7 šventovės. Ši šventykla buvo
pastatyta Seti I (XIX dinastija), tačiau kai dekoraciją ir kai kurias
detales baigė jo sūnus Ramzis II. Į šventyklą būdavo patenkama per
pirmąjį piloną, kuris stovėjo priešakyje įlankos, jungiančios
šventyklą su Nilo upe. Kieme vis dar galima pamatyti Ramzio II kovų
scenas, išpieštas ant sienų ir du šulinius, skirtus dvasininkų
apsiplovimo ritualui. Antrasis, panašaus dydžio pilonas stovėjo
priešais portiką, kurio nišose buvo Ramzio II, pavaizduoto Ozyrio
pavidalu, statulos. Iš antrojo kiemo galima patekti į administracinių
pastatų ir sandėlių kompleksą, kur taipogi buvo audiencijos salė, su
specialiomis pakylomis karaliaus sostui. Seti I laikais buvo 7 durys,
vedančios į 7 šventoves, dedikuotas Seti I, Ptah, Ra – Harakti, Amonui
–Ra, Ozyriui, Izidei ir Horui. Ramzis II paliko tik vieną pagrindinį
ir vieną, mažesnį, šalutinį įėjimus.

Iš karto už Seti I šventyklos yra užslaptintas įdomus statinys,
vadinamas Ozyrionu, kuris buvo atrastas 1903 m.. Ozyrionas, manoma,
buvo sukonstruotas Seti I, o dekoruotas vėliau jo vaikaičio Merenptah.
Šis monumentas turėjo originalų stogą, vienintelis įėjimas į jį buvo
per ilgą skliautuotą koridorių, dekoruotą scenomis iš “Vartų knygos”
ir prasidedantį nuo šiaurinės Seti šventyklos sienos. Koridoriaus gale
staigus posūkis nuveda į dvi sales, dekoruotas scenomis iš “Mirusiųjų
knygos”, mitologijos ir astronomijos. Šiandien lankytojai į Ozyrioną
gali patekti mediniais laiptais, esančiais pietinėje didžiulės
centrinės salės pusėje. Centrinė salė pastatyta iš smiltainio, bet
joje dar yra 10 milžiniškų raudono granito kolonų (kiekviena 2.6 m.
skersmens), remiančių masyvius stogo blokus. Centrinė salės dalis yra
sala, kuri galėjo būti atskirta nuo likusios pastato dalies grioviu,
pilnu vandens. Salos gale buvo sarkofagas ir pridengta skrynia,
leidžiantys daryti prielaidą, jog šis pastatas buvo pseudo laidojimo
rūsys. Ozyrionas buvo interpretuojamas kaip dievo Ozyrio kenotafas
(simbolinis antkapinis paminklas be kapo). Kadangi šis statinys buvo
“palaidotas” po kalva, įmanoma, kad centrinė salė buvo sukonstruota,
kad simbolizuotų didįjį Ozyrio mitą, kuris pasakoja, kad dievas Ozyris
buvo palaidotas saloje, esančioje pirmapradžiuose vandenyse.

Džozerio laidojimo kompleksas

Laiptuotoji Džozerio piramidė, pastatyta apie 2650 m. pr. Kr.
vyriausiojo faraono architekto Imhotepo, yra seniausias Egipte ir
greičiausiai visame pasaulyje monumentas iš akmens. Iki šiol tai yra
pagrindinis Sakkaros akcentas. Tobulas Imhotepo sugebėjimas panaudoti
akmenį ir jo bandymas pakeisti egiptiečių kapaviečių įrengimo būdą
visiškai kita linkme pakreipė visą Egipto architektūrą. Piramidė buvo
pradėta statyti kaip paprastas kvadratinis statinys, o dabartinę formą
ji įgavo praėjusi šešias statybos ir perstatymo stadijas. Kiekvienoje
stadijoje statytojų darbas įgaudavo vis daugiau slaptumo, kartu
tobulėjant statytojų įgūdžiams perkelti, prijungti ir sutvirtinti
didžiulius akmeninius blokus. Pirmoji šešių pakopų piramidė buvo
pastatyta 60 m aukščio, ir buvo pagražinta baltomis klintimis.

Laiptuotoji piramidė yra pagrindinis Džozerio laidojimo komplekso
akcentas. Pats kompleksas užėmė 15 hektarų plotą, ir buvo apsuptas
1645 m ilgio siena. Sienos likučiai yra išlikę iki šių dienų, jų
aukštis – apie 5 m, o pietrytiniame kampe siena buvo atstatyta iki
buvusio 10 m aukščio. Keturiolika durų imitacijų, atliktų pagal tikrų
medinių durų atitikmenis, buvo skirtos tam, kad faraono ka arba
lydinčioji dvasia galėtų ateiti ir išeiti kada panorėjusi. Gyviesiems
yra skirtas tik vienas įėjimas į piramidę, pietrytiniame komplekso
kampe, per vestibiulį ir ilgą koridorių tarp kolonų. Yra išlikusios 40
kolonų, kurias siekta padaryti panašias į papiruso stiebus. Sienos
buvo atstatytos, tačiau statinių apsaugai skirtos lubos yra pastatytos
iš šiuolaikinio betono. Pagrindinio įėjimo salės stogą laiko keturios
įspūdingos kolonos, ir taip pat čia pamatysite imituotas ka skirtas
duris

Didysis pietinis kiemas

Pro pagrindinio įėjimo salę pateksite į didįjį pietinį kiemą,
didžiulę atvirą teritoriją, esančią šalia pietinio piramidės krašto,
kur atstatytas sienos fragmentas, vaizduojantis kobras. Kobra arba
“uraeus” buvo Egipto karališkosios valdžios simbolis ir atstovavo
deivei Wadjet kaip spjaudantis ugnimi pasiuntinys, kurio užduotis yra
apsaugoti faraoną. Išsirietusi kobra su išpūstu pagurkliu buvo
naudojama kaip karališkųjų galvos apdangalų ar karūnos elementas.

Prie piramidės pagrindo yra altorius, o kiemo centre yra dvi
akmenimis pažymėtos B raidės formos. Ritualų metu šiuo keliu turėjo
prabėgti faraonas, kad įrodytų savo šaunumą ir gebėjimą valdyti. Tokie
ritualai buvo šventės Heb-Sed dalis, kuri paprastai būdavo rengiama,
praėjus 30 faraono viešpatavimo metų, ir reiškė simbolinį faraono
atnaujinimą ir jo valdžios pripažinimą, išreikštą valdininkų,
atvykusių iš viso Egipto. Heb-Sed elementai buvo perkelti į Džozerio
laidojimo kompleksą, kad įamžinti jo nuolatinį atsinaujinimą
amžinybei.

Pastatai rytinėje piramidės pusėje taip pat susiję su šia švente, ir
tai yra Heb-Sed kiemas. Šie pastatai yra Žemutinio Egipto relikvijos,
o pastatai vakarinėje pusėje simbolizavo Viršutinįjį Egiptą. Visi šie
statiniai buvo skirti Egipto dievų dvasioms, kurios susirinkdavo
stebėti faraono atgimimą šventės ritualų metu.

Šiauriniame Heb-Sed kieme yra Šiaurės rūmai ir Pietų rūmai, kurie
vėlgi simbolizuoja Žemutinį ir Viršutinįjį Egiptą, ir kartu visos
šalies vienybę. Švientieji abiejų regionų augalai vaizduojami
kolonose; Šiaurės rūmuose vaizduojami papirusai, o Pietų rūmų kolonų
viršūnė yra lotoso formos. Pietų rūmuose taip pat yra vienas iš
ankstyviausių turistų užrašų ant sienų pavyzdžių iš Ramzio II valdymo
laikų (maždaug 47 Ramzio II valdymo metai, 1500 metų po Džozerio
mirties). Hadnakhte, karališkasis raštininkas, išreiškė savo pagarbą
Džozeriui ‘maloniai keliaujant į vakarus nuo Memfio’.

Pompėjos kolona

Pompėjos kolona – maždaug 25 m. raudono granito kolona, kurios
perimetras 9m, buvo pastatyta imperatoriaus Diokleteno garbei. Tai
buvo didingas statinys, kurio požeminėse galerijose buvo palaidoti
šventieji dievo Apio buliai ir buvo pastatyti trys sfinksai. Po
pralaimėjimo Julijui Cezariui civiliniame kare, Pompėjus pabėgo į
Egiptą, kur 48 m. pr. Kr. buvo nužudytas. Vėliau viduramžių
keliautojai tikėjo, jog jis buvo palaidotas čia. Ši kolona –
aukščiausias antikinis monumentas Aleksandrijoje.

Romėnų teatras

Romėnų teatras – gerai išsilaikęs statinys su galerijomis,
mozaikinėmis grindimis, marmurinėmis kėdėmis žiūrovams, kur tilpdavo
iki 800 žmonių. Ptolomėjų laikais čia buvo Pano parkas ir malonumų
sodas. Įrašai teigia, kad ši vieta kartais būdavo naudojama imtynių
konkursams. Teatrą sudaro trylika balto marmuro, importuoto iš
Europos, pusrutulio formos aukštų. Jo kolonos padarytos iš žalio
marmuro, įvežto iš Azijos, ir raudono granito, importuoto iš Asuano.
Užkulisiai abiejose scenos pusėse dekoruoti mozaikine danga. Einant
nuo teatro žemyn, galima pamatyti masyvias arkas ir akmenines sienas,
romėnų vonių mūrą ir jų namų liekanas.

[pic]

Leave a Comment