Senovės Civilizacijų Charakteristika

Klaipėdos Vytauto Didžiojo Gimnazija

[pic]

Parengė:

2002©

Šumero civilizacija

Šumerai – viena seniausių pasaulio civilizacijų, gyvavusi IV – Ia.pr.m.e. Jie vieni pirmųjų pasaulyje pradėjo statyti miestus, sukūrėraštą, valdymo sistemą, pasiekė gražių laimėjimų architektūroje, amatuose,moksle. Šumerai įsikūrė tarp dviejų upių – Tigro ir Eufrato. Ši teritorijapavadinta Mesopotamija.

Politika Šumerų miestai buvo vieni pirmųjų istorijoje. Jie buvo pradėtistatyti IV tūkstantmečio pr. Kr. viduryje. Apie 3000 m. pr. Kr. jų buvoapie 20. žymiausi iš jų buvo Eridu, Uras, Urukas, Kišas, Lagašas, Nipūras.Urukas – pirmasis ir svarbiausias politinis centras, pirmoji sostinė. Jįsupo 9,5 kilometro gynybinė siena. Į Zikuratą (“Dievų kalną”), kuriopačiame viršuje stovėjo šventykla, galėdavo įžengti tik žiniai, kurie tenatlikdavo ritualines apeigas. III pr. Kr. pradžioje šumerų miestai –valstybės tapo stambiais politiniais, tikiniais ir prekybos centrais.Šumerai neturėjo vieningos ir stiprios valdžios. Miestai – valstybės nuolatkariaudavo, siekdami įsiviešpatauti visame krašte. Apie 2300 m. pr. Kr. kaimyninės Akado karalystės valdovas Sargonasnukariavo šumerų miestus. Šumerų kraštas tapo Sargono imperijos dalimi. Josukurtoji imperija laikoma pirmaja žmonijos istorijoje. Po daugiau neišimtmečio gyvavymo, imperija suiro, dėl nuolatinių klajoklių puldinėjimų.Po to apie 2100 m. pr. Kr. Uro miestas ėmė valdyti Šumerą ir Akadą. Vėliauiškilo Akado miestas Babilonas. Šumerai galutinai prarado nepriklausomybę.III tūkstantmečio pradžioje kiekvienas šumerų miestas turėjo dvejopąvaldžią – žynių ir karalių Vėlyvaisiai šumerų gyvavimo amžiais Babilonas buvo nežymusmiestas. Jis iškilo, nes kiti miestai kariaudami tarpusavyje nusilpo. Jambuvo patogi vieta iškilti. Jis stovėjo ant Eufrato krantų ir netoliesetekėjo Tigras. Babilone kryžiavosi karavanų keliai, dėl to miestas išaugo įdidelį prekybos centrą. Sparciai daugėjo gyventojų. Didžiausią galybękaralystė pasiekė valdant Hamurabiui (1792 – 1750 m. pr. kr.). Hamurabisvienas garsiausių valdovų per visą Mesopotamijos istoriją. Jis buvo sumanuspolitikas, nes sudarydamas sąjungas ar abipuses pagalbos sutartis,nevengdamas pažadų ir grasinimų, naudodamas karinę jėgą, prisijungėkaimyninius kraštus. Jis tapo vienvaldžiu viešpačiu nuo Persu įlankos ikiAsirijos kalnų. Po Hamurabio mirties Babilonas dėl puldinėjimų visiškaisuiro.Suklestėjimo viršunę pasiekė karalius Nabuchodonosoras II. Buvo sukurta IIBabilono karalystė tačiau ir ši greit nusmuko.

Raštas Šumere sukuriamas pirmasis raštas. Rašto atsiradimą lėmė Šumeromiestų – valstybių ūkio vystymasis. Rašantysis nulipdydavo iš moliolentelę. Ant jos brėždavo nendrine lazdele. Nubraižytas simbolis reikšdavožodį arba skiemenį. Simbolis primena netvarkingai suverstus kylius arbadantis. Dėl to toks rašta pavadintas dantiraščiu. Ūkininkai jame užrašydavosavo sukauptą ūkio patirtį. Prirašytos molio lentelės būdavo džiovinamossaulėje arba degamos ugnyje.

Religija Kultūra ir religija padėjo šumerams atsispirti asimiliacijai,išlaikyti papročius bei tradicijas ir net primesti juos užkariautojams.Senieji Mesopotamijos gyventojai garbino daug dievų.Vyriausias buvolaikomas dangaus dievas Anus. Jo sūnus Enlilis – debesų ir vėjo dievas, opastarojo sūnus – vandens gelmių dievas Enkis. Šie trys dievai buvopasidaliję pasaulį. Anui priklausė oras ir dangus, Enliliui – žemė, oEnkiui – vanduo. Juodagalviai garbino iš viso 3000 dievų. Jie buvoįsivaizduojami kaip žmonės. Jų palankumą tikėjosi užsitarnauti statydamizikuratus ir aukodami jiems. Būdingi mitai, legendos apie dievus ir žmogaussutverimą.

Mokslas Šumerai naudojo įvairius skaičiavimus: sudėtį, atimtį, daugybą,dalybą, kėlimas laipsniu ir kt. Matemetikoje naudojo daugiaženkliusskaičius. Skaičiuodavo remiantis šešiasdešimtaine sistemaBabilono matematikai mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį. Turėjo supratimąapie geometriją. Mokėjo apskaičiuoti stačiakampio ir trikampio kraštines.Dangaus tirinėjimai padėjo atsirasti astronomijai ir astrologijai.

Menas Babilonas labiausiai garsėjo savo kabančiais sodais.Šumerai sukūrėpati pirmą pasaulije epą – padavimą apie Gilgameša.

Teisė Buvo sukurta rašytinė teisė. Seniausi Žemėje, įstatymai išlikęiki mūsų dienų, yra iš Mesopotamijos. Tai buvo savotiška dantiraštinėsliteratūros rūšis. Jai pradžią davė vadinamieji valdovų įrašai, kuriaisvaldovao siekė susilpninti socialinius prieštaravimus: neleistibendruomenės nariams nusigyventi, prarasti žemę. Valdovas siekė socialiaisulyginti visuomenę. Atsirado įstatymų kodeksas, ūgtelėjo šumerų teisinėmintis. Hamurabis pirmasis atskirus 282 įstatymus sujungė į vieną irpaskelbė jį viešai. Įstatymai gynė žmones ir jų nuosavybę. Buvo laikomasiprincipo – akis už akį, dantis už dantį , gyvybė už gyvybę.

Švietimas Šumerai pirmieji ėmė steigti mokyklas, kurias vadino “lenteliųnamais”. Jose mokėsi tik berniukai. Mokymas prasidėdavo, supažindinus sulentelės ir braižiklio paruošimu. Kasdieninėms pratyboms mokytojai naudojoiš anksto parengtus tekstus. Jie laikomi pirmaisiais vadovėliais žmonijosistorijoje. Buvo mokoma matematikos, astronomijos, zoologijos, botanikos irkitų dalykų.

Ekonominis socialinis vystymasis Stokodami vietinių gamtinių išteklių – akmens, madienos, geležies– šumerai išplėtojo prekybą su kalnų ir dykumų gyventojais. Iš sveturparsigabendavo trūkstamų žaliavų .Pirkliai priklausė turtingiausiam miestiečių sluoksniui.Jie nuolat keliavo.

Per visa tūkstantmetį jų veiklos sritis buvo užsienio prekyba. Sveturgabeno javus, alyva, prieskonius, datules, vilna, išgražintus ginkluspapuošalus, keramikos irankius , indus ir kosmetikos dalykus. Ilgainiuiišsivystė prekyba ir krašto viduje. Be dalidžių, stalių, mūrininkų, akmensskaldžių, laivų statytojų, aludarių, mėsininkų atsirado graveriai irakmenkaliai, molio raižybos meistrai, imantrių indų gamintojai, pinimomeistrai, audėjai. Amatininkai priklausė šventyklai arba karaliui. Šumerailabiausiai vertino amatininkų talentą.

Technikos pasiekimai Pirmieji išmoko drėkinti laukus kanalais, žemę įdirbdavo plūgais.Išrado ir panaudojo ratą bei burinius laivus. Išmoko tobulai apdirbtimetalus. Pradėjo gaminti stiklą, degti molį, gaminti puodus žiedžiamuojuratu. Šumerai arklą išrado 3000 m. pr. Kr.

Egipto civilizacija

Politika Egiptiečių civilizacija gyvavo daugiau kaip 3000 metų.Vienintelisgyvybės šaltinis buvo upė Nilas, be kurios neegzistuotų ir Egiptas. Nilasbuvo geriausias būdas susisiekti su kitais kraštais. Iš pradžių laivai buvodaromi iš tankiai suklotų ir surištų papiruso ryšulių. Vėliau imta statytimedinius laivus. Apie 6000m.pr.Kr. egiptiečiai jau statė gyvenvietes, tapožemdirbiais ir gyvulių augintojais.Laikui bėgant egiptiečių gyvenvietės jungėsi į sritis, vadinamais nomais.Kiekvienas nomas garbino savo dievus, turėjo savo diduomenę. Svarbiausiusreikalus tvarkė nomarchas – nomo viršininkas. Nomai tarpusavyje dažnai kariavo. Taip formavosi mažų valstybėliųjunginiai. Iš jų vėliau susidarė dvi stambios karalystės. Nilo deltojeįsikūrė Žemutinio Egipto karalystė, o į pietus nuo deltos iki pirmojo Nilosleksčio – Aukštutinio Egipto karalystė.Apie 3100 m.pr.Kr. galingasAukštutinio Egipto karalius Menas užkariavo Žemutinį Egiptą ir suvienijošalį. Ten, kur ribojosi abi karalystės, valdovas įkūrė sostinę – Memfį.Senąją karalystę labiausiai išgarsino ketvirtosios dinastijos faraonai(karaliai) – piramidžių statytojai. Tai buvo faraonų galybės laikai. Po tojų valdžia ėmė silpnėti. Vis didesnę valdžią įgijo vietos valdininkai.Egiptas suskilo į keletą tarpusavyje kariaujančių valstybėlių. Kovos tęsėsibeveik du šimtmečius. Tai – pirmosios suirutės laikai. Apie 2050 m.pr.Kr. Egipte įsigalėjo Tebų valdovai. Sostinė išsynykusio Memfio buvo perkelta į Tebus. Šalį valdė vienas faraonas. Egiptepradėjo vystytis. Tačiau faraonai nepasiekė tokios galybės, kokia buvoSenojoje karalystėje. Ji pradėjo silpnėti ir apie 1800 m.pr.Kr. prasidėjoantrosios suirutės laikotarpis. Vyko tarpusavio karai. Iš Azijos įnusilpusį Egiptą įsiveržė gentys, vadinamos hiksais, t.y kalnuoto kraštovaldovai. Užkariautojai užvaldė Žemutinį Egiptą, jiems pakluso irAkštutinio Egipto valdovai. Egiptiečiai niekino hiksus. Tačiau iš jų perėmė nemažą naujovių:išmoko lydyti bronzą, iš kurios gaminosi darbo įrankius ir ginklus, ėmėnaudoti arkliais traukiamus kovos vežimus, tobulesnius lankus, išmokoaudimo meno. Apie 1600 m.pr.Kr. egiptiečiai išvijo hiksus iš savo šalies. Juosišvijus, prasidėjo šlovingsa laikotarpis, vadinams Naująja karalyste. Jistruko 1570 – 1100 m.pr.Kr. Karalystė buvo galingesnė ir turtingesnė negubet kada anksčiau. Tai – imperijos amžius.Žymiausiu Naujosios karalystėsvaldovu laikomas Ramzis II. Jam teko du dešimtmečius kovoti su hetitais,kurie skverbėsi į rytinę imperijos dalį. 1296 m.pr.Kr. Kadešo mūšyjesusikovė egiptiečių ir hetitų kariuomenės, tačiau viena kitos neįveikė.Faraonas vedė hetitų karaliaus dukterį ir taip išsaugojo taiką. XV a.pr.Kr. net 22 metus Egiptą valdė faraonė Hatšepsuta. Jinesiekė karo pergalių, bet rūpinosi prekyba ir statė šventyklas.Architektūra tuo laikotarpiu pasiekė didžiausių laimėjimų, nes visifaraonai statė šventyklas. Netrukus, po Ramzio II viešpatavimo, imperija ėmė silpnėti, nespuldinėjo svetimšaliai.525 m.pr.Kr. Egiptas tapo Persijos imperijos dalimi. Po dviejų šimtmečiųšalį užėmė Graikijos valdovas Aleksandras Makedonietis. Po jo mirties trisšimtmečius Egiptą valdė Aleksandro Makedoniečio generolas Ptolemėjus ir jopalikuonys. Paskutinė iš Ptolemėjų buvo Kleopatra. 30 m. pr. Kr. Nilokraštas atiteko Romos imperijai ir tapo viena iš jos provincijų.

Raštas Egiptiečių raštas atsirado IV tūkstantmečio pr.Kr. pabaigoje.Egiptiečiai rašydavo papiruse arba užrašus kaldavo akmenyje. Iš pradžiųegiptiečiai rašė piešinių pavidalo ženklais. Tokie rašto ženklai vadinamihieroglifai. Graikiškai tai reiškai šventi paveikslėliai. Egiptiečiaiturėjo per 700 hieroglifų. Tokių ženklų rašymas buvo sudėtingas. Vėliauženklai buvo supaprastinti, paliekant tik būtiniausius vaizduojamųjų daiktųkontūrus. Laikui bėgant imta rašyti dar paprastesniu raštu, sudarytu išbrūkšnelių, lankelių ir skritulėlių. Egiptiečių raštą išmokti nebuvo lengva patiems egiptiečiams.Sunkiai pavyko užmirštą raštą perskaityti mūsų laikų mokslininkams.Hieroglifus 1822 metais iššifravo prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampoljonas.

Religija Egiptiečiai tikėjo, kad dievai ir dievybės valdo gamtą, nuokurios priklauso žmonių gyvenimas. Šį tikėjimą perėmė iš protėvių, kurie,atklydę į Nilo slėnį iš skirtingų vietų, tikėjo skirtingus dievus.Skirtingų nomų gyventojai garbino skirtingus gyvūnus, nes manė kad šie turi

ypatingų galių. Dievų ir dievybių buvo daug ir įvairių.Mokslininkai jųsuskaičiavo apie 2000.Toje gausybėje keli dievai laikytisvarbesniais.Dievai, vaizduojami egiptiečių, dažnai būdavo gyvūnų arbažmonių su gyvūnų galvomis pavidalo.Labiausiai buvo garbinamas saulės dievasRa.Egiptiečiai manė, kad Ra sukūrė žemę, gyvulius ir augalus.Jis buvolaikomas vyriausiuoju dievu Senosios karalystės laikais.Pasikeitusvaldovams ir sostinę perkėlus į Tebus, Ra galia nublanko. Tebų valdovaigarbino dievą Amoną. Tačiau senojo Ra įtaka buvo tokia didelė, kad abusaulės dievai susiliejo į vieną, vadinamą Amonu Ra. Buvo labai paplitęs žemės derlingumo dievo Ozirio ir jo žmonosIzidės garbinimas.Taip pat egiptiečiai brangino vandenį, todėl jį laikėdievų dovana.

Mokslas Egiptiečių mokslo žinios ir aukšta kultūra stebino kitų kraštųgyventojus.Egiptiečių kasdienybė reikalvo nuolat skaičiuoti.Sudėtingus skaičiavimusreikėjo atlikti statant piramides, šventyklas, įrengiant grėkinimosistemas. Taip atsirado matemetika. Egiptiečiai mokėjo atlikti visusketuris matematinius veiksmus, sugebėjo skaičiuoti trupmenomis.Jie išmokomatavimo meno, manoma, kad iš to atsirado žemės matavimo menas(geometrija). Taip pat egiptiečiai mokėjo apskaičiuoti nupjautinėspiramidės plotą ir apskritimo ilgio santykį su skersmeniu.Paplito astronomija ir astrologija.

Menas Senovės egiptiečių tikėjimas nulėmė mumijų, didingų piramdžių,paslaptingų kapų ir šventiklų atsiradimą bei savitumą. Pirmoji piramidėbuvo pastatyta apie 2700 m. pr. Kr. Ją vakariniame Nilo krante, netoli nuosenosios sostinės Memfio, kur stūkso beveik 80 piramidžių, pastatė faraonasDžoseris. Didžiąja vadinama Cheopso piramidė. Greta stovinčios Chefrenopiramidės aukštis 136 metrai, o Mikerino – 66 metrai. Taip pat būdavostatomos šventyklos, vadinamos dievų namais

Teisė Egipto teisės sistemos nebuvimas parodė šalies silpnumą.

Švietimas Egipte vaikai pradėdavo lankyti mokyklas, sulaukę 5 metų.Mokydavosi 10 metų ir daugiau. Mokykloje būdavo kelios klasės. Jose vaikaipraleisdavo visą dieną. Įgydavo matematikos, astronomijos, geometrijos,medicinos žinių. Naudingu dalyku buvo laikomas gebėjimas nuspėti ateitį,išburti arba užkeikti, todėl viso to buvo mokomasi.

Ekonominis socialinis vystymasis Socialinai laiptai, nelabai išvystyta ekonomika. Nilas –vienintelis vandens kelias, leidžiantis vystyti prekybai su kitomisšalimis.

Technikos pasiekimai Sukurta irigacinė (drėkinimo) sistema. Išplito šventyklų,piramidžių statyba.

Indijos civilizacija

Politika Apie 2500 m. pr. Kr. Indo upės slėnyje atsirado viena išankstyviausių civilizacijų. Beveik tūkstantmetį čia klestėję miestai pamažusunyko. Iš Centrinės Azijos atsikėlę klajokliai arijai susimaišė su vietosgyventojais. Susiliejus jų kultūroms, susiformavo nauja ir savitacivilizacija. Tas laikotarpis vadinamas vedų vardu, nes apie jį žinoma tikiš vedų — seniausių indų rašytinių kūrinių.Visą tūkstantmetį nuo arijų atsikėlimo Indija nebuvo vieninga valstybė. Jąsudarė daug smulkių, nuolat tarpusavyje kariaujančių karalysčių. 512 m. pr. Kr. Indo slėnį užkariavo Persijos karaliaus Darijaus Ikariuomenė. Beveik po 200 metų Šiaurės Indija atiteko užkariautojamsmakedoniečiams ir graikams. Mirus jų valdovui Aleksandrui Makedoniečiui,indai sukilo ir išvijo graikus. Indams vadovavo jaunas karys Čandragubta.Jo kariuomenė nukariavo kaimynines kunigaikštystes ir suvienijo visąŠiaurės Indiją. Indija tapo imperija. Čandragubtos anūkas Ašoka praplėtėjos teritoriją, prijungdamas centrines Indostano pusiasalio sritis. Po jomirties imperija suskilo į smulkias karalystes.Indiją valdė daug dinastijų.

Raštas Jų raštas neiššifruotas.Senovės Indijoje buvo gausu literatūros. II tūkstantmečio pr. Kr. viduryjeindai sudarė vedas – savotiškus rinkinius. Vedose surašė tai, kąšimtmečiais žyniai žodžiu perduodavo iš kartos į kartą. Tai religinėsgiesmės, maldos, legendos ir padavimai apie pasaulio atsiradimą, aukojimopapročiai ir kita.

Religija VI a. pr. Kr. Šiaurės Indijoje atsirado nauja religija –budizmas. Jos pradininku laikomas princas Gautama, pramintas Buda, t. y.praregėjusiu. Jis skelbė, jog visi žmonės yra lygūs, nepaisant kastos,kuriai jie priklauso. Budizmas Indijoje netapo vyraujančia religija, tačiauišplito po visą pasaulį. Šiandien budizmas yra viena iš trijų pasaulioreligijų.

Mokslas Indai pirmieji ėmė vartoti ženklą, reiškiantį nulį. Jųskaičiavimo sistema naudojama dabar beveik visame pasaulyje. Šį išradimąpirmieji perėmė arabai, o iš jų – europiečiai. Dėl to šiuos skaičiusvadiname arabiškais. Indija – šachmatų tėvynė. Šachmatai rodo tuometinės indųkariuomenės išsidėstymą:pirmąją eilę sudarė pėstininkai, antrosios eilės centre – karalius, šaliajo – karininkai (rikiai), toliau, šonuose, – kovos drambliai, arkliai irvežimai (žirgai).

Menas Buvo kuriamos vedos. Tuo laikotarpiu užrašytos vienos žinomiausiųžmonijos poemų – “Ramajena” (“Ramos nuotykiai”) ir “Mahabharata” (“Bharatosšeimos istorija”). Jose pasakojama apie didvyrių žygius, kovas irnukariavimus.

Teisė Nuo III a. pr. Kr. Indijoje pradėta pereiti prie vegetariškomaisto. Užėjus badmečiui, maistą imdavo iš sandėlių

Ekonominis socialinis vystymasis Vieninga ekonominė sistema nebuvo sukurta. Buvo nustatytoskvotos.

Technikos pasiekimai Išrado kanalizacijos sitemą, sukūrė užeigos namus, nemokamasligonines.

Kinijos civilizacija

Politika Savo šalį kinai vadino Viduriniąja karalyste, kadangi manė ją

esant pasaulio viduryje. Apie XVII a. pr. Kr. Viduriniąją karalystę užvaldėŠangų dinastija. Kiniečiai manė, jog karališką valdžią suteikia dangus,todėl savo karalius vadino dangaus sūnumis. Karaliai kartu su didikaisgyveno miestuose. XIa. pr. Kr. į Šangų karalystę įsiveržė iš vakarų atklydęklajokliai — Džou. Užėmę Šangų žemes, ateiviai sukūrė Džou valstybę. Pamažudidėjo dirbamos žemės plotai, augo miestai, tobulėjo amatininkų darbas,turtėjo diduomenė. Vyko permainos šalies valdyme. Pradėta rinkti mokesčius.Valdovai ėmė remtis valdininkais, bet ne kilmingąja diduomene. VIII a. pr. Kr. Džou karalystė nusilpo ir nebepajėgė apsigintinuo klajoklių puldinėjimų. Valstybė suskilo į kunigaikštystes. Jos kariavoir su klajokliais, ir tarpusavyje. Penkis šimtmečius Kinija buvosusiskaldžiusi. III a. pr. Kr. Kinijoje stipriausia buvo Cino karalystė. 221 m.pr. Kr. Cino karalius užkariavo kitas valstybėles. Jis pasivadinoimperatoriumi Cin Ši Chuandžiu, t.y. “pirmuoju dieviškuoju valdovu iš Cinųgiminės”. Šalyje buvo įgyvendintos reformos. Imperija padalyta į sritis.Jų valdytojus skirdavo imperatorius ar jo artimieji. Nustatyti vieningimatų, svorio ir piniginiai vienetai. Nutiesti geri keliai. Šiaurinėješalies dalyje pradėta statyti Didžiąją sieną. Ji turėjo apsaugoti kraštąnuo klajoklių hunų puldinėjimų. Imperatorius įsakė pastatyti puošniąsostinę. Nuo 206 m. pr. Kr. įsigalėjo Chanų dinastija. Ji valdė Kinijąapie 400 metų. Stipri imperatoriaus valdžia surinktus mokesčius panaudojokariuomenei stiprinti, valdininkams išlaikyti, keliams ir kanalams statyti.Kinai sėkmingai kovojo su puldinėjančiais klajokliais. Toliau statėDidžiąją sieną.

Raštas II tūkstantmetyje pr. Kr. kinų tauta sukūrė raštą, kuris kilo išbūrimo. Rašto ženklai buvo hieroglifai. Kiekvienas ženklas reiškė atskirąžodį. Skirtingai nuo kitų tautų, kinų raštas darėsi vis sudėtingesnis:Šangų laikais buvo apie 2 000 hieroglifų, Chanų – 18 000, o šiandienpriskaičiuojama net 50 000! Pradžioje žmonės rašė ant bambuko lentelių. Imperatoriausdokumentus rašė ant šilko. I a. kinai išrado popierių. Jį gamino iš skudurųir medienos. Tekstai buvo rašomi vertikaliais stulpeliais iš dešinės įkairę. Raštininkai naudojo nusmailintas lazdeles arba teptukus, kuriuosmerkdavo į dažus.

Religija Žymiausias senovės Kinijos išminčius buvo Konfucijus, gyvenęs VIa. pr. Kr. Jis mokė garbinti protėvius, laikytis senųjų papročių irįstatymų. Jis skelbė taiką ir darną. Išminčius stengėsi išlaikyti senąjąkrašto kultūrą. Jo mokslas vėliau paplito visoje Kinijoje. Buvo priimtaKonfucijaus religija ir iš čia kilo konfucianizmas.

Mokslas Kinai sukaupė daug mokslo žinių. Jie stebėjo dangų irįsivaizdavo, kad pasaulis yra panašus į kiaušinį: Žemė panaši į trynį, odangus – į kiautą. Prie dangaus pritvirtinti šviesuliai kartu su juo sukasiaplink Žemę.Buvo išleisti klasikiniai filosofiniai veikalai, žodynai,enciklopedinė istorija.

Menas Išpopuliarėjo bronzos naudojimas, miestų statymas, akmensskulptūros.

Teisė Didelė svarba buvo skiriama šeimai ir protėvių kultui. Įvestabendra paralelinė atsakomybė.

Ekonominis socialinis vystymasis Už miesto sienų įsikūrę amatininkai sudarė atskirą gyventojųsluoksnį. Jie gamino šilko audinius, liejo iš bronzos įvairius daiktus.Gausiausią gyventojų sluoksnį sudarė žemdirbiai. Geltonosios upės slėnyjejie supylė pylimus, iškasė drėkinimo kanalus. Prižiūrimuose laukuose permetus užaugindavo du derlius.Ekonomika prastai išvystyta, ek.santykius nustatė Konfucijus.

Technikos pasiekimai Kinai užrašinėjo karavanų vedlių ir jūreivių pasakojimus. Pagaljuos I tūstantmetyje pr. Kr. pradėjo sudarinėti žemėlapius. Išrado kompasą.Išmoko pagaminti paraką, kurį naudojo fejerverkams. Išrado prietaisą žemėsdrebėjimams užrašyti – seismografą. Išsirutuliojo matematika ir medicina.

Žydų civilizacija

Politika II tūkstantmetyje pr. Kr. Artimuosiuose Rytuose, tarp Viduržemiojūros ir Jordano upės, apsigyveno semitų gentys. Matyt todėl, kad semitaipersikėlė per Eufrato upę, juos imta vadinti hebrajais, kas reiškia išanapus. Vėliau jie buvo pavadinti žydais. Maždaug 1020—922 m. pr. Kr. Izraelį valdė trys sumanūs karaliai:Saulius, Dovydas ir Saliamonas. Jų karalystė, vadinama Izraeliu, tapo norsir nedidele, bet stipria valstybe.Saulius daug kariavo su filistiečiais (dėl jų kraštą imta vadintiPalestina). Kai viename mūšyje karalius žuvo, jo įpėdiniu tapo Dovydas. Jistaip pat sėkmingai kariavo: sutriuškino filistiečius, prijungė keletąkaimyninių karalysčių. Ryžtingu puolimu Dovydo kariai užėmė Jeruzalę,kanaaniečių miestą. Miestas buvo labai gerai apsaugotas. Jo gyventojaigyrėsi, kad miesto tvirtovės sienas gali ginti net akli ir luoši kariai.Karalius Dovydas Jeruzalę padarė sostine, perkėlė į ją Sandoros skrynią.Jis surašė šalies gyventojus. Valdant Dovydo sūnui Saliamonui, Izraelio karalystė sulaukė auksoamžiaus. Jis buvo išmintingas valdovas. Gandai apie jo išmintį sklido toliuž karalystės sienų.Po Saliamono mirties 922 m. pr. Kr. kilo sukilimas ir karalystė suskilo įdvi mažesnes karalystes.Šiaurinėje dalyje susikūrė Izraelio karalystė su sostine Samarija, opietinėje dalyje — Judėjos karalystė su sostine Jeruzale. Karalystėsskilimas buvo viena didžiausių nelaimių žydų tautos istorijoje. Abi

karalystes silpnino vidaus nesutarimai. Siekdamos pranašumo, jos kariavotarpusavyje ir net prašė pagalbos iš svetur.

Raštas Naudojo savo senosios hebrajų kalbos raštmenis.

Religija Žydus išgarsino tikėjimas.Jie buvo monoteistai (pavadinimas kilęsiš graikiško žodžio mono, reiškiančio vienas, ir theos – dievas). Peršimtmečius žydai surašė knygų knygą – Bibliją arba kitaip dar ŠventajįRaštą. Žydų religija, dar vadinama judaizmu, formavosi šimtmečiais. Pradžiųpradžia laikomas įvykis, kai Viešpats liepė palikti Abraomui savo žemę irgimtuosius namus ir iškeliauti į svetimą šalį.Skirtingai nuo mesopotamiečiųdievų, kurie “gyvendavo” tam tikrose vietose, žydų Dievas buvo visur. Dėlto izraelitai garbino jį visur, kur apsigyvendavo ar tik sustodavo.

Menas Jeruzalę puošė keletas rūmų ir dievo Jahvės šventykla, kurioslaukinės sienos buvo iš akmens, o vidus — iš kedro medžio, išpuošto sidabruir auksu. Statė ją įgudę meistrai iš Finikijos.Didelėms statyboms reikėjo lėšų. Didėjo mokesčiai, todėl augo gyventojųnepasitenkinimas, ypač šiaurinėje, derlingesnėje, karalystės dalyje..Naudojama daug puošybos, stiklo mozaikų

Teisė Moralinės nuostatos išdėstymas Biblijoje (10 Dievo įsakymų)

Ekonominis socialinis vystymasis Saliamono laikais vyko prekyba su kitais kraštais, tačiauekonomika gerai neišvystyta.

Technikos pasiekimai Sukurta Biblija

Hetitų civilizacija

Politika Apie 1800 m. pr. Kr. Mažojoje Azijoje susikūrė Hetitų valstybė.Hetitų valstybė, kurios pavadinimo kilmė siejama su čia gyvenusiomis chatųgentimis, nebuvo vieninga. Valstybę sudarė smulkios karalystės. Jų valdovaiprisiekdavo vyriausiajam hetitų karaliui, gyvenusiam Chatuše. Miestas buvoįkurtas saugioje vietoje, ant aukštos kalvos. Jį supo stačios uolos sugilia praraja. Mieste buvo keli geriamojo vandens šaltiniai. Kovose nusilpusią Hetitų imperiją apie 1200 m. pr. Kr. užgriuvolaukinės gentys iš vakarų. Jas egiptiečiai vadino jūros tautomis. Hetitaitarsi paskendo tarp atėjūnų. Išlikusias hetitų valstybėles nukariavoasirai.

Raštas 1915 m. čekų mokslininkas Bedržichas Hroznas iššifravo rašmenis.Jis nustatė, jog hetitų kalba esanti indoeuropietiška, o patys hetitai –indoeuropiečiai. Jie rašė hieroglifais, o vėliau ant dantiraščio.

Religija Vyrauja politeizmas. Garbina daug dievų.

Mokslas Turi vertingos istorinės literatūros.

Teisė Teisynas nepasižymi nuoseklumu ir užbaigtumu. Gausu jūridinėsminties naujovių.

Ekonominis socialinis vystymasis Vystosi prekyba ir žvejyba.

Technikos pasiekimai II tūkstantmečio pr. Kr. viduryje jie išmoko lydyti geležį,išranda ratą su stipinais.

Finikiečių civilizacija

Politika Žlugus Hetitų valstybei, iškilo Finikija. Manoma, kad 1200 m.pr. Kr. – tikrosios finikiečių istorijos pradžia. Finikiją valdė miestai, omiestus – karaliai. Puolant priešams, jie jungėsi į sąjungas.

Raštas Rašė ant ožkų odų. Gerai organizuota prekyba privertėfinikiečius sukurti abėcėlę. Šis finikiečių išradimas buvo svarbusžmonijai. Abėcėlę sudarė 22 ženklai, vien tik priebalsės. Kiekvienasženklas turėjo savo pavadinimą ir reiškė ne žodį, ne skiemenį, bet vienągarsą. Savo išradimą finikiečiai keliaudami išplatino po visą Viduržemiojūros pasaulį. Vėliau graikai ir romėnai, pakeitę finikiečių ženklus irpridėję 4 papildomus, sukūrė savo abėcėlę. Iš jų abėcėlę perėmė kitosEuropos tautos.

Mokslas Atrastas pirmasis istorijoje agronomijos traktas.

Ekonominis socialinis vystymasis Finikiečių verslams didelę įtaką darė gamtinės sąlygos.Stokodami žemės ir gamtos turtų, jie vertėsi žvejyba ir prekyba. Pirkliaivežė iš savo krašto žuvį, vyną, alyvmedžių aliejų, medieną. Ypač didelępaklausą turėjo audiniai, finikiečių nudažyti purpurine spalva.Iš kitų kraštų į Finikiją gabendavo varį, sidabrą, auksą, šviną, o vėliauir geležį. Vietos meistrai apdirbdavo metalus. Gaminius pirkliai parduodavoegiptiečiams. žydams, graikams, Mesopotamijos gyventojams.Viduržemio jūros šalyse didelę paklausą turėjo finikiečių stiklo dirbiniai.Puošnūs indai ir įvairūs papuošalai buvo gaminami iš tamsaus, nepermatomo,arba spalvoto, skaidraus, stiklo. Finikiečiai prekiavo ir vergais.

Technikos pasiekimai Sukūrė pirmąją abėcėlę, išvystė jūreivystę.

Persijos civilizacija

Politika Persijos imperija dydžiu pranoko iki tol buvusias. Pirmą kartąistorijoje ji apjungė visas Senovės Rytų tautas. Tai įrodo, jog įmanomasukurti didžiulę imperiją, kurioje klesti pagarba kitoms tautoms irišmintingai valdoma. Persų karalystė sustiprėjo valdant Kyrui II. Tuo metuArtimuosiuose Rytuose gyvavo keturios didelės valstybės: Midija, Lydija,Babilonas ir Egiptas. 550 m. pr. Kr. persai nukariavo kaimyninę Midiją, o po to –turtingą Lydijos karalystę Mažojoje Azijoje. Jos karalius Krezas turėjotiek turtų, kad net iki mūsų dienų išliko priežodis: “Turtingas kaipKrezas”. 539 m. pr. Kr. Persijos kariuomenei pasidavė Babilonas.Karaliaus Kyro kilnumas buvo viena iš jo karinių pergalių priežasčių.Kuomet persųkariuomenė įžengdavo į nukariauto krašto miestą, ji neplėšikaudavo,nesukeldavo gaisrų. Karalius neliepdavo išgriauti šventyklų, bet apsilankęsjose pagarbindavo vietos dievus. Nedrausdavo laikytis papročių. Žinodami taikų Kyro būdą, babiloniečiai be kovos atvėrė miestovartus. Dėkodamas už lengvai pasiektą pergalę, Persijos karalius pašlovino

svarbiausią Babilono dievą Marduką. Karalius kilniai pasielgė subabiloniečių nelaisvėn patekusiais žydais. Leido jiems grįžti į Jeruzalę iratstatyti savo miestą. įsakė grąžinti žydams iš Jeruzalės šventyklospagrobtus daiktus.530 m. pr. Kr. Kyras mūšyje žuvo. Jo sūnus Kambizas buvo žiauresnis užtėvą. Jis niekino kitų tautų papročius ir tikėjimą. Kambizas užkariavo visąEgiptą ir praplėtė imperiją. Po 8 metų jis mirė. Didžiulėje valstybėjeprasidėjo sukilimai. Kambizo įpėdiniu tapo Darijus I, buvęs karaliaus asmenssargybinis. Jis numalšino sukilimus ir grąžino tvarką visoje imperijoje.Surengė karo žygių į rytus. Užkariavo kalnuotąjį Afganistaną ir pasiekėIndo upės slėnį. Imperija buvo didžiulė kaip niekada.Persija turėjo keturias sostines. Žiemą karalius gyveno Babilone, pavasarį– Sūzuose, netoli Persų įlankos. Po Babilono sugriovimo žiemos rezidencijatapo Sūzai. Pavasarį valdovas ir jo rūmų valdininkai persikeldavo įEkbatanus. Vėliau šalies pietuose Darijus I pastatė naują sostinę –Persepolį.

Raštas Iš finikiečių perėmė 22 priebalsių abėcėlę

Religija Zoroastrizmas. Iš pradžių iraniečiai garbino daugybę dievų.Apie 600 m. pr. Kr. persų pranašas Zaratustra ėmė skelbti mokymą apiepiktas ir geras dvasias. Anot jo, geroms dvasioms vadovauja tiesos iršviesos dievas Ahūras Mazda. Piktas dvasias valdo Arimanas – tamsos dievas.Zaratustra teigė, jog pasaulyje vyksta kova tarp gėrio ir blogio, abi pusėsnori užvaldyti žmonių sielas. Tačiau pasaulio pabaigoje Ahūras Mazda ir jogerosios dvasios nugalės. Ateis paskutinio teismo diena. Tiesos ir šviesosdievo šalininkai pateks į rojų, o Arimano, arba blogio, garbintojai busnubausti. Zaratustros mokymas suteikė viltį patiems žmonėms tvarkyti savolikimą, kuris priklausė nuo kiekvieno žmogaus elgesio.Persijos karaliai po kelių amžių Zaratustros mokymą paskelbė visosimperijos religija. Ji neišnyko per šimtmečius ir išliko net iki mūsųdienų.Menas Mene išplito žvėrių stilius, buvo vaizduojami gyvūnai.

Teisė Persai nukariautuose žemėse palikdavo vietinę teisės sistemą

Ekonominis socialinis vystymasis Ekonomika išsivysčiusi.

Technikos pasiekimai Buvo teisiami keliai, sukurta pašto sistema, pradėtos švęstiKalėdos.

Graikijos civilizacija

Politika Graikų laikotarpis skirstomas į Kretos ir Mikėnų ir graikų amžių.Dorėnams užkariavus achajų miestus, išnyksta Mikėnų – Kretos pasaulis.Maždaug 1100 m. pr. Kr. graikų istorijoje prasideda laikotarpis, apie kurįmažai žinoma. Mokslininkai jį vadina tamsiaisiais šimtmečiais. Seniausiais laikais Graikija nebuvo vieninga valstybė. Ją sudarėnepriklausomi miestai—valstybės. Nors vienus miestus nuo kitų skyrė gamtoskliūtys, gyventojai laikėsi panašių papročių, juos siejo ta pati religijair kalba. Graikai save vadino helenais, o savo šalį — Helada.Polio gyventojai pagal teises ir turtinę padėtį susiskirstė į keliasgrupes. Turtingi didikai buvo vadinami aristokratais. Jie save laikėdidvyrių ir net dievų palikuonimis. Tai – geriausi kariai, svarbiausi poliogynėjai. Aristokratai ir dalis laisvųjų gyventojų buvo piliečiai.Piliečiais laikyti tik vyrai. Jie turėjo teisę įsigyti žemės, dalyvautisprendžiant tautos reikalus, būti išrinktiems į valdžią bei tarnautikariuomenėje. Tokių teisių neturėjo kiti laisvieji gyventojai – metekai beimoterys. Žemiausią padėtį visuomenėje užėmė vergai. Kiekvienas graikų polis turėjo savo valdžią. Svarbiausiemsvalstybės reikalams spręsti sukviesdavo piliečius į Tautos susirinkimą.Nutarimus priimdavo balsų dauguma. Piliečiai iš savo tarpo išrinkdavotarybą ir valdininkus. Jiems pavesdavo rūpintis valstybės reikalaislaikotarpiu tarp piliečių susirinkimu. Dažniausiai šias pareigas užimdavoaristokratai. Aristokratų įsigalėjimu ir jų savivale buvo nepatenkintidaugelis miestų – valstybių gyventojų. Tarpusavyje varžėsi ir patysaristokratai. Kartais vienam iš jų pavykdavo įveikti savo varžovus ir taptivienvaldžiu valdovu. Jie buvo vadinami tironais. Tironus remdavo piliečiai,nes tik jie galėdavo apginti eilinius gyventojus nuo aristokratų savivalės.Daugelis jų imdavo piktnaudžiauti valdžia, todėl žodis tironija įgijoneigiamą prasmę. Po graikų – persų karų Atėnai tapo galingiausia ir turtingiausiavalstybe helenų pasaulyje.V a. pr. Kr. Atėnuose įsigalėjo demokratija. Atėnai suklestėjo valdant Perikliui (443 – 429 m. pr. Kr.). Jissubūrė filosofus, menininkus, mokslininkus ir rašytojus. Periklis ir jožmona Aspazija draugavo su istoriku Herodotu, skulptoriumi Fidiju, filosofuAnaksagoru ir kt. Periklis neturtingiems Atėnų piliečiams suorganizavostatybos darbus: Atėnuose buvo statomos šventyklos, stiprinamos miestosienos, Atėnai sujungti siena su Pirėjo uostu. Jis organizavo Atėnųakropolio perstatymą. Perikliui vadovaujant, buvo pradėta mokėti už darbąeinantiems valstybines pareigas. Todėl ir neturtingi žmonės galėjo visąsavo laiką skirti valstybiniams reikalams.

Raštas Senovės graikai raidyną perėmė iš finikiečių IX a. pr. Kr. Jiepridėjo balses ir sudarė naują abėcėlę iš 24 raidžių. Pirmieji įrašainaujuoju alfabetu buvo iškalami akmenyse, išrėžiami medžių žievėse, gyvuliųodose, išbraižomi medinėse, vaškinėse ar varinėse lentelėse. Vėliau buvorašoma ant papiruso ar pergamento. Pirmosios antikinės knygos buvo papiruso

ar odos ritinėliai bei susiūti jų lapai. Jas imta rinkti ir saugoti.Atsirado pirmosios bibliotekos. Pirmąją viešąją biblioteką Atėnuose įkūrėtironas Peisistratas, labai mėgęs visokias reformas ir naujoves. KnygosGraikijoje buvo labai brangios, todėl jas galėjo įsigyti tik pasiturintysžmonės.

Religija Graikai turėjo daug dievų. Jie tikėjo, kad gamta ir žmonės yrapriklausomi nuo dievų valios. Įsivaizdavo, kad dievai, kaip ir žmonės,gyvena kasdienį gyvenimą, bet turi nepaprastų galių. Taip pat įsivaizdavodievus stiprius, gražius, nemirtingus ir amžinai jaunus. Graikai manė, kaddievai gyvena ant Olimpo kalno Šiaurės Graikijoje, kad jie gali padėti arpakenkti žmonėms, dalyvauti jų tarpusavio karuose. Kiekvienas miestas garbino savo dievus. Kai kurie iš jų buvogarbinami visoje Graikijoje. Juos graikai vadino olimpiečiais. Tai Dzeusas,Poseidonas, Hadas, Apolonas, Artemidė, Atėnė, Hefaistas, Dionisas, Hermis,Afroditė. Senovės graikai visą gamtą apgyvendino dieviškomis esybėmis:nimfomis, satyrais, sirenomis. Ir žmonės, ir dievai, anot graikų, buvopriklausomi nuo likimo ir deivės Moiros.Graikų religija paaiškino daug žmonėms rūpimų klausimų. Graikų manymu, išpradžių buvo Chaosas, Žemė (Gėja) ir požeminis pasaulis (Tartaras). Iš jųkilę dievai nuvertė titanų viešpatavimą ir ėmė valdyti pasaulį.Svarbiausias dievas buvo griausmavaldys Dzeusas. Jo žmona tapo Hera. Apiedievų darbus ir gyvenimą pasakoja graikų mitai. Iš atskirų mitų sudarytiištisi padavimai. Daug dėmesio graikų religijoje buvo skiriama šeimospapročiams. Kiekvieni namai turėjo savo aukurą, kur buvo dedamos aukos irmeldžiamasi. Kai graikai kreipdavosi su prašymu į kurį nors dievą, nešdavoaukas į to dievo šventyklą. Aukodavo paplotėlius, vyną, pieną, paukščius argyvulius. Žyniai prižiūrėjo, kad būtų laikomasi aukojimo taisyklių.

Menas Atėnai buvo svarbiausias meno vystymosi centras.Kadangi 479—43 1 m. pr. Kr. Atėnai tapo graikų kultūros centru irsuklestėjo menai, šis laikotarpis vadinamas aukso amžiumi. Valstybė globojoarchitektus, skulptorius, dailininkus. V a. pr. Kr. Atėnuose buvopastatytas Akropolis ir išaugo žymiausias statinys – Partenonas – deivėsAtėnės šventykla. Tuo laikotarpiu išryškėjo du pagrindiniai architektūrosstiliai: dorėninis ir jonėninis. Tikru aukso amžiaus pasididžiavimu laikomiPeriklio draugo, atėniečio Fidijo darbai. Fidijas buvo nuostabusskulptorius, liejikas, architektas ir dekoratorius. Nuo 450 m. pr. Kr. jisvadovavo visai Atėnų puošybai ir Akropolio statybai. Pasaulyje Fidijąišgarsino nuostabios Atėnės skulptūros Akropolyje ir Partenone, didingaDzeuso statula Olimpijoje. Dabartinio teatro ištakos siekia Senovės Graikiją. Teatras gimėiš švenčių, skirtų vynininkystės dievui Dionisui. Atėnuose tai buvovisuotinė šventė, vadinama Didžiosiomis Dionisijomis. Kasmet šitai šventeipoetai kurdavo dainas, kurias atlikdavo šokėjai ir choras. Aktoriais,dainininkais, šokėjais galėjo būti tik vyrai. Už geriausią pasirodymąbūdavo skiriami prizai. Pradžioje chorai pasirodydavo turguose, o vėliauAkropolio pašlaitėje, netoli nuo Dioniso šventyklos, buvo pastatytasatviras teatras. Vėliau teatrus pradėta statyti visoje Graikijoje. NuoPeriklio laikų teatro lankymas buvo nemokamas. Teatrų akustika buvo nuo-stabi. Kiekvienas žodis, ištartas orchestroje, aiškiai buvo girdimasaukščiausiose pakopose. Graikų pjesės buvo dviejų rūšių: tragedijos irkomedijos. Vaidinimuose buvo naudojami įvairūs kostiumai, kaukės. Komedijųherojai rengdavosi ryškiais, spalvingais drabužiais, o tragedijų —tamsiais. Graikų teatras ypač suklestėjo V a. pr. Kr. Visoje Graikijojebuvo vaidinamos Eschilo, Sofoklio, Euripido tragedijos, Aristofanokomedijos. Autoriai kūrė pjeses pagal mitus, “Iliadą”, “Odisėją”, kuriosevaizduodavo graikų gyvenimą ir jų tarpusavio santykius.

Mokslas Pirmosios mokslinės žinios pradėtos kaupti Senovės Rytuose.Graikai, stebėdami gamtą, bandė paaiškinti įvairius reiškinius. Jie sukūrėfilosofiją ir susistemino mokslo žinias. Senovės Graikijoje buvo sukurtišiuolaikinio mokslo pagrindai. Mokslininkai domėjosi matematika, medicina,biologija, geografija ir istorija.Pitagoras VI a. pr. Kr. pradų pradu laikėskaičių. Demokritas V a. pr. Kr. manė, kad pasaulis sudarytas iš mažųdalelyčių – atomų, kurie visą laiką juda.Senovės graikų mokslininkaiišmatavo Egipto piramidžių aukštį, nustatė Saulės amžių ir sudarėkalendorių. Jie taip pat sudarė sistemingą geometrijos kursą ir pirmuosiusgeografijos žemėlapius, išrado saulės laikrodį. Ir dabar gydytojai duodaHipokrato priesaiką.Istorijos tėvu vadinamas Herodotas (V a. pr. Kr.). Jisbuvo kilęs iš Halikarnaso. Susipažinęs su Rytų kraštais, Herodotas keliavopo Egiptą ir Mesopotamiją. Ištraukos iš jo “Istorijos” buvo skaitomos peršventes Olimpijoje ir Atėnuose.IV a. pr. Kr. Aristotelis suskirstė moksložinias į atskiras šakas, atskyrė jas nuo filosofijos ir pavadino botanika,fizika, politika ir kt.Didelių laimėjimų senovės graikai pasiekė karinės irstatybinės technikos srityse. Dar Peloponeso karo metu buvo panaudotiapgulimo prietaisai, taranai ir vėžliai – stoginės (jos padėdavo apgintitvirtovę nuo iečių bei strėlių, akmenų, švino) bei dideli svaidomiejipabūklai – katapultos ir balistos.Tūkstančiai akmentašių, mūrininkų ir kitų

amatininkų dirbo šventyklų ir visuomeninių pastatų statybose, o uostuosebuvo statomi ir remontuojami laivai. Graikų prekybiniai laivai buvo suburėmis, o kariniai turėjo ir irklus. VI a. pr. Kr. graikai pastatė trierą– laivą su trimis irkluotojų eilėmis. Šie laivai plaukiojo Viduržemio jūrair Romos imperijos laikais.Senovės graikai šiuolaikiniam pasauliuinusipelnė daug kuo, tačiau neverta užmiršti dar vieno nuopelno –filosofijos. Graikų kalbos žodis filosofija verčiamas kaip išminties meilė.Graikai pirmieji bandė suprasti, kas yra išmintis. Kaip turi elgtis irgyventi išmintingas žmogus?Sokratas (V a. pr. Kr.) į šiuos klausimusatsakytų gan trumpai: “Nežinau”. Turbūt už tokį atsakymą negalima būtųparašyti gero pažymio.Sokratas buvo tikras keistuolis. Kasdien vaikščiodavoAtėnų gatvėmis ir praeivių klausinėdavo:“Kas yra išmintis?” Ir, kaskeisčiausia, kiekvienas atsakydavo skirtingai. Vadinasi, niekas nežinojoteisingo ir galutinio atsakymo. Filosofas įrodinėjo, kad kiekvieną darbąturi dirbti išmaningi žmonės. Kiekvieno žmogaus tam tikros srities išmanymąturėjo padėti įvertinti išmintis, bet ką daryti, jei nežinai, kas ji yra?Sokrato pažiūros paskatino atėniečius suabejoti esamomis gyvenimo tiesomis.Jis kvietė ieškoti teisingo ir galutinio žinojimo, tikros tiesos ir aklainepasitikėti kitų nuomone. Pavyzdžiui, įsakinėti ir valdyti turi teisę tiktas, anot Sokrato, kuris yra protingesnis ir turi daugiau žinių. Tokiospažiūros nepatiko Atėnų valdžiai. Sokratas buvo pirmasis filosofas,nuteistas mirti.Sokrato mokinys Platonas (V – IV a. pr. Kr.) tęsė savomokytojo pradėtą darbą. Jis netoli Atėnų miesto sienos Akademo vietovėjenupirko žemės sklypą ir įkūrė mokyklą, kuri vėliau išgarsėjo PlatonoAkademijos vardu. Platonas aiškino, jog žmonės nesupranta vienas kito dėlto, kad juos domina ne visuotini ir amžini dalykai, o smulkūs laikinirūpesčiai. Mąstytojas bandė savo patarimais pataisyti visuomenę. Platonassukūrė idealios valstybės modelį. Ją turėjo sudaryti trys luomai: 1)filosofų – valdovų. 2) karių – valstybės saugotojų, 3) žemdirbių beiamatininkų, aprūpinančių valstybę gėrybėmis. Mąstytojo nuomone, jeiguvalstybes valdys išmintingi valdovai, žemėje viešpataus palaima.Aristotelis(IV a. pr. Kr.), sulaukęs 18 metų, įstojo į Platono Akademiją. Po Platonomirties jis daug keliavo po Mažąją Aziją. Apie 342 m. pr. Kr. Aristotelisbuvo pakviestas į Makedoniją mokyti karaliaus sūnų Aleksandrą. Po keleriųmetų grįžo į Atėnus ir įsteigė naują mokyklą – Likėjų, kurioje buvoatliekami įvairūs gamtos tyrinėjimai. Aristotelis parašė 170 knygų, iškurių išliko 47.Aristotelis teigė, jog geriausias gyvenimas yra protovadovaujamas gyvenimas. Protas padeda žmogui surasti priemones tiksluipasiekti, išaiškina, ko reikia siekti ir ko vengti.

Teisė Nepiliečiai (vergai, užsieniečiai) neturėjo teisės dalyvautiOlimpinėse žaidynėse. Jų stebėti negalėjo ir ištekėjusios moterys.Prasiskolinę ir savo žemės nuomininkais tapę valstiečiai vėl atgavo žemėsnuosavybės teisę. Uždrausta ateniečius versti vergais už skolas. Atsirandaprivatinės nuosavybės, įsigalioja Hipokrato priesaika, Solono reformospanaikina skolinę vergiją.

Švietimas Senovės graikų švietimo tikslas buvo išauklėti laisvus piliečius,galinčius dalyvauti valstybės valdyme. Fizinė sveikata buvo tokia patsvarbi, kaip ir mokslo žinios. Berniukų mokymas prasidėdavo nuo 7 metų irtęsdavosi iki 18 metų. Mergaitės mokyklos nelankė. Jas namuose mokydavomamos. Turtingi tėvai samdydavo vergą – pedagogą, kuris lydėdavo berniuką įmokyklą ir stebėdavo jo mokymąsi ir elgesį. Mokykloje berniukai buvo mokomigramatikos, skaitymo, rašymo ir aritmetikos. Jie rašė ant molinių lentelių,padengtų vašku, rašikliu, vadinamu stiliumi. Smailiuoju galu vaške buvobrėžiamos raidės, o bukuoju – užglaistomas parašytas žodis ar sakinys.Skaičiavimui buvo naudojami akmenukai arba skaitytuvai.Muzikos ir poezijos berniukus mokydavo kitas mokytojas. Jie turėjo išmoktimintinai ilgas ištraukas iš poemų, kad užaugę pokalbio metu galėtų cituotižymius poetus. Sportinės pratybos ir šokių pamokos vykdavo gimnazijuje arbapalestroje. Dažnai mokiniai dalyvaudavo įvairiose varžybose. FilosofaiPlatonas ir Aristotelis įkūrė Atėnuose pastoviai veikiančias mokyklas.Vėliau gimnazijuose atsirado paskaitų salės ir bibliotekos. Filosofai mokėmatematikos, retorikos, filosofijos, politikos ir istorijos.

Technikos pasiekimai Išranda geležinį noragą, spaustuvus, kėlimo įtaisus, laivus(irkluotojai sėdi trimis aukštais), pradėtas metų skaičiavimas pagalOlimpiadas, Aleksandrijos bibliotekos, muziejai, Archimedo sraigtas…

Romėnų civilizacija

Politika Ankstyvuoju laikotarpiu Romą valdė septyni karaliai. Karalių (rex)rinko senatas iki gyvos galvos. Karalius pirmininkaudavo senate, aukodavodievams aukas visos bendruomenės vardu ir vadovaudavo Romos piliečiųpašauktinei kariuomenei – legionui. Savo pirmaisiais valdovais romėnai buvo patenkinti. Jie atlikoreikšmingus darbus. Karalius Numa Pompilijus patikslino kalendorių.Tarkvinijus Priskas pradėjo didžiojo cirko statybą, surengė pirmąsiasviešas žaidynes, nusausino pelkes aplink Romą. Servijus Tulijus ją apjuosėsiena, leido plebėjams dalyvauti Tautos susirinkime. Tarkvinijus Išdidusisant Kapitolijaus kalvos pastatė šventyklą. Trys paskutinieji karaliai buvo

etruskai. 509 m. pr. Kr. romėnai išvijo paskutinįjį valdovą.VI a. pr. Kr. Roma buvo paskelbta respublika – valstybe, kurią valdėliaudies išrinkti atstovai. Bet ne visi Romos respublikos gyventojaidalyvavo valstybės valdyme. Paskutinysis Romos karalius Tarkvinijus Išdidusis buvo ištremtas.Tuo baigėsi karalių laikotarpis, ir Romoje įsigalėjo respublika.Aukščiausia valstybės valdžia priklausė senatui, tautos susirinkimams irmagistratams (pareigūnams). Senatą sudarė 300 žmonių iš kilmingiausių patricijų šeimų.Vėliau senatorių skaičius išaugo iki 900.Esant ypatingai padėčiai, senatas galėjo skirti diktatorių, kuris 6mėnesius savo rankose išlaikydavo visą karinę ir valstybinę valdžią. Jamturėjo paklusti visi piliečiai. Pareigūnas turėjo neliečiamybės teisę. Išpradžių susikūrė Romos polis, po to Romos respublika, odar vėliau Romosimerija.

Raštas Naudojo lotynišką abėcėlę.

Religija Paguonys garbino nukariautų vietovių dievus. Daug dievų perėmė išGraikijos ir pavadino savaip. Buvo krikščionių persekiojimai. Romėnaiperims krikščionybę. Konstantinas uždraus krikščionių persekiojimus, ovėliau Teodosijus paskelbs krikščionybę valstybine religija.

Mokslas Daug mokslo žinių romėnai perėmė iš nukariautų tautų. Sparčiaivystydami mokslą ir teisę jie aplenkė savo pirmtakus. Romėnų laimėjimaivėliau pasklido po Vakarų Europą ir visą pasaulį. Ptolemėjas apibendrinosenovės pasaulio astronomijos ir geografijos žinias. Parengė visatosmode1į, kuriame Žemė buvo visatos centre, o Saulė, Mėnulis ir kitosplanetos sukosi aplink ją. Jo mokymas apie pasaulio sandarą atrodė labaiįtikinamas ir išsilaikė iki XVI a.( kada Mikalojus Kopernikas įrodė , kadŽemė sukasi apie Saulę – heliocentrizmo pradžia), nors ir buvo klaidingas.Plinijus Vyresnysis I a. parašė 37 knygų veikalą “Gamtos istorija”. Jamedėstė mintis apie pasaulio atsiradimą, astronomiją, gyvūnus, augalus,žemdirbystę. Tai tikra enciklopedija, kurioje surinktos visos romėnų,graikų ir Rytų tautų žinios apie gamtą ir pasaulį.

Menas Literatūros menas parimtas iš graikų, įsivyrauja poezijos menas,puošnumas

Teisė Pradžioje Romoje vyravo paprotinė teisė – nerašytos elgesiotaisyklės. Jos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Plečiantis valstybėsteritorijai, paprotinė teisė nebetiko, nes provincijose žmonės laikėsikitokių papročių. V a. pr. Kr. viduryje teisinius papročius romėnai surašėant 12 varinių lentelių. Vėliau teisynas buvo papildomas. Įstatymus romėnai vadino tautos valios išraiška. Juos priimdavoTautos susirinkimas. Kiekvieną įstatymą sudarydavo trys dalys: įžanga,teisiniai reikalavimai ir sankcija. Sankcijoje būdavo nurodomos poveikiopriemones įstatymo pažeidėjui. Tokia įstatymo struktūra išliko iki mūsųdienų. Romėnų teisė buvo skirta tik valstybės piliečiams. Tačiauvalstybėje gyveno daug svetimšalių, neturinčių Romos pilietybės. Jiems buvotaikoma atskira teisė – tautų teisė. Ji reguliavo santykius tarp skirtingųtautybių žmonių. Tokia padėtis kėlė nemaža rūpesčių to meto teisininkams.III a. Romos pilietybė buvo suteikta beveik visiems laisviems imperijosgyventojams.Romėnai teigė, kad teisėjai privalo būti bešališki, kad jie turiišsiaiškinti ir atsižvelgti į asmens poelgio motyvus. Ypač svarbu buvo tai,kad įtariamasis laikytas nekaltu, kol neįrodyta jo kaltė.Romėnų teisė užfiksavo šiuolaikinės teisinės valstybės principus.

Švietimas Nuo mažens vaikai namuose ir mokykloje buvo mokomi visko, kąreikia žinoti ir mokėti kiekvienam romėnui. Mokyklas lankė berniukai, nesmergaitės daugiausiai mokėsi namuose.Jaunesni berniukai mokyklose buvo mokomi skaityti ir rašyti. Jie rašėpagaliuku, vadinamu stiliumi, ant vašku padengtų medinių lentelių arbamolio šukių. Vyresniems leisdavo rašyti ant papiruso. Kalkuliatorius, t.y.skaičiavimo mokytojas, mokė aritmetikos.Paūgėję romėnų vaikai lankydavo aukštesniąją mokyklą. Čia mokėsi muzikos,geometrijos, astronomijos, literatūros ir kalbėjimo meno.Romėnų švietimui didžiulę įtaką darė nukariautų graikų kultūra. Graikųkalba buvo paplitusi Viduržemio jūros kraštuose. Ją privalėjo išmokti irRomos pirkliai. Mokėti graikų kalbą reikėjo kiekvienam kilmingam romėnui,kuris norėjo būti laikomas išsilavinusiu žmogumi. Graikų kalbos mokėsi irvaikai.

Ekonominis socialinis vystymasis Labai buvo išvystyta prekyba (ypač mainų), laivininkystė,žemdirbystė, atsirado pirmosios monetos.

Technikos pasiekimai Išrado pirtis, vandentiekius, kalendorių, apšildimo sistemą,svaidomasias mašinas, laidojimo rūsius, tiesiami keliai, arkiniai tiltai.