renesanso epocha daileje

Stakliškių vidurinė mokykla

Referatas

Renesanso bruožai dailėje paruošė 9 klasės mokinys Vytautas Židanavičius Mokytojas K. Palionis 2004 – 02 – 10

Renasanso epocha – tai pereinamasis laikotarpis iš viduramžių įnaujuosius laikus. Renesansas tai Europos kultūros meno ir visuomeniniosuklestėjimo epocha. Šis laikotarpis apima XIV – XVI a. Europos (Italijos)kultūriniame gyvenime atsirado daug naujovių techninėje srityje ir taipaskatino daugelį menininkų pradėti mąstyti naujoviškai. PagrindinisRenesanso bruožas – humanizmas. Humanizmas tai – idealogija irpasaulėžiūra, kuriai būdingi: pasaulietiškumas, proto pultas tikėjimasžmogaus kūrybinėmis galiomis ir sugebėjimais. Pavadinimas ,,Renasansas“ (pranc. – atgimimas) paprastaitaikomas Vakarų Europos istorijos laikotarpiui nuo XIV a. pradžios iki XVIa. vidurio ar pabaigos. Tačiau to meto raštuose terminas daugiau vartojamasapibūdinti judėjimą – naują atgimimo dvasią mene bei literatūroje.Pirmiausia tai buvo taikoma atkurtoms antikos studijoms, kuriasišpopuliarino italų poetas ir klasikas Petrarka, vėliau ErazmasRoterdamietis pritarė naujiems antikinių rankraščių vertimams ir ,,tyresneiliteratūrai“. Renesanso literatūros veikėjai: Petrarka, Bokačas, Moras,Šekspyras ir kt.Literatūros bruožai: 1. Kūriniuose vaizduojamas realus žmogaus gyvenimas.2. Išryškinama tautinė kalba. Labiausiai prie Renesanso kultūros ir idėjų plitimo prisidėjoMainco miestiečio Johano Gutenbergo apie 1440 m. išrasta knygų spausdinimomašina. Gutenbergas sukūrė sukūrė surenkamąjį šriftą. Iš atskirų švininiųraidžių būdavo galima surinkti bet kokį tekstą. Pirmoji Gutenbergoišspausdinta knyga buvo Biblija. Meno atgimimo idėją išvystė meno istorikas Džordžas Vazaris.Pagrindiniai menininkai: a) Džotas Di Bondonė – Judo pabučiavimas, Susitikimas prie aukso vartų;

b) Mikelandželas Buonarotis (1475 – 1564), tai – garsus architektas, tapytojas, poetas, karo inžinierius. Jis vadovavo ir Šv. Petro bazilikos Romoje statybai. Labiausiai jis išgarsėjo savo skulptūromis – Dovydas, Vergas sukryžiuotomis kojomis.

c) Leonardas Da Vinčis (1452 – 1519), didi ir įveiriapusė asmenybė. Jis buvo tapytojas, skulptorius, architektas, rašytojas, gamtos tyrinėtojas, inžinierius. Aukščiausiu menu Leonardas da Vinči laikė tapybą. Ir mūsų laikais jis žinomas kaip tapytojas, nors per visą gyvenimą nutapė tik keliolika paveikslų – Mona Liza (Džokonda), Paskutinė vakarienė, Šventoji [pic] šeima, Madona uolose, Marija ir kūdikis su šv. Jonu krikštytoju. ,,Mona Liza” taip pat žinoma ,,Džokondos vardu, nutapyta apie 1503 metus. Dailininkas vaikščiodavo gatvėmis, stebėdavo žmones, bendraudavo su jais, o vėliau savo pastebėjimus panaudodavo tapydamas paveikslus. Mirė šis didis florentietis Paryžiuje. d) Sandro Botičelis – Pavasaris, Primavera, Veneros gimimas; e) Rafaelis Santis (1483 – 1520), tai – garsus tapytojas ir arcitektas. Labiausiai Rafaelis išgarsėjo kaip dailininkas, tapęs amžininkų portretus, paveikslus religine tematika – Siksto madona, Baldasarės Kastiljonės portretas; f) Albrechtas Diureris (1471 – 1528) – žymiausias vokiečių Renesanso epochos dailininkas. Diureris labiausiai išgarsėjo savo graviūromis, kuriomis buvo iliustruojamos spaudos knygos. Diurerio darbai greitai paplito visoje Europoje. Dailininkai siekė, kad paveikslai būtų langas į pasaulį. Senesnės kartos dailininkai kūriniuose figūrų grupes pabrėždavo įprastomis uolienų atodangų bei stilizuotų medžių kompozicijomis, o naujieji tapytojai foną pradėjo užpildyti daugybe žavingų pasakojamų detalių ar kurti gilią perspektyvą, kad pademonstruotų savo erdvės perteikimo įgūdžius. Vietoje brangaus auksinio pagrindo, kuris buvo toks įprastas altorių paveiksluose, italų mecenatai, norėdami įsigyti ką nors individualesnį ir skoningą, užsakymuose ėmė nurodyti „gamtovaizdį bei dangų“. Taip pat ištobulino technines priemones natūraliems šviesos ir atstumo efektams kurti – atrodo, kad jų aliejiniais dažais nutapytus gamtovaizdžius persmelkia oras. Renesanso metu Europą sudrebino moksliniai atradimai, griovę viduramžišką geocentrinį pasaulio supratimą, keitę žmonių pažiūras. a) Mikalojus Kopernikas (1473 – 1543), tai – vienas garsiausių tų laikų lenkų dvasininkas. Jaunystėje jis studijavo Krokuvos, Bolonijos,
Padujos, Feraros universitetuose Italijoje, gilinosi į astronomijos, metematikos paslaptis, mokėsi graikų kalbos. Po ilgų dangaus šviesulių stebėjimų ir skaičiavimų Kopernikas padarė išvadą, kad žemė sukasi apie saulę ir kartu apie savo ašį. Žemė yra ne Visatos centras, o tik viena iš planetų. b) Džordanas Brunas (1548 – 1600), priėjo išvadą, kad ne tik Žemė, bet ir Saulė nėra Visatos centras. Visata yra begalinė, o žvaigždės – tolimos saulės. Brunas už savo pažiūras buvo pasmerktas ir kaip eretikas 1600 m. sudegintas ant laužo vienoje iš Romos aikščių. c) Galileo Galilėjus (1564 – 1642), pirmas pastebėjęs dangaus kūnus teleskopu, patvirtino Koperniko ir Bruno mintis. Statiniai buvo sakraliniai, visuomeniniai: Tempjeto bažnytėlė, Pičio rūmai (Florencijoje), šv. Petro bazilikos kupolas. Elementai: baliustrados, kolonados, nišos, puošmenos, medalionai. Renesanso laikotarpyje prasidėjo geografiniai atradimai. Atsiranda galingi laivai, kurie atsilaiko vandenyno bangoms, sudarytas G. Kremerio tobuliausias Europos žemėlapis. Prasideda pirmosios kelionės: a) Vasko De Gamos vadovaujama portugalų ekspedicija atrado jūrų kelią į Indiją. b) Fernando Magelano pirmoji kelionė aplink pasaulį, įrodymas, kad žemė apvali. c) Kristupas Kolumbas atranda Ameriką, nors ir ieškojo Indijos. d) Bartolomėjus Diasas apiplaukia pietinį Afrikos žemyno smaigalį, kurį pavadina Audrų kyšuliu, o Portugalijos karalius – Gerosios Vilties kyšuliu.Politikai kaip mokslui atskirtam nuo religijos, pradžią davė NikolasMakiavelis. Istorija – perversmų laikotarpis: geografiniai atradimai,perversmai Anglijoje, reformacija nusisuka nuo bažnyčios. Renesanso kultūra labai skyrėsi nuo viduramžių kultūros.Viduramžiais viso dvasinio gyvenimo centras buvo dievas ir jo malonėssiekimas. Dorybėmis laikyti turtų, malonumų išsižadėjimas, atgaila, kančia,astetiškas gyvenimas. Mokslininkų dėmesys nuo religinės tematikos vislabiau krypo į žemę. Menininkai pradėjo skirti didelį dėmesį gamtai, jagėrėtis. Viduramžiais gamta tebuvo fonas, kuriame vyko aprašomi įvykiai.
Naudota literatūra:

1. Pasaulio ir Lietuvos istorija vadovėlis 8 klasei. 2. Jaunimui apie mena – Tiju Vijrand[pic]———————–Leonardas sugebėjo paveiksluose vaizduoti krintančius šviesos šešėlius. Šisatradimas vadinamas sfumato…