socialinio pedagogo darbo vieta

TURINYS

Įvadas..............................2

1. Mokyklos socialinio pedagogo veiklos bendri bruožai.................2

2. Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija.......................5

3. Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai....................9

4. Išvados..............................11
5. Literatūra..............................12

ĮVADAS
Šiame darbe apžvelgsiu socialinio pedagogo darbo ypatumus. Kalbant apie socialinio pedagogo veiklą pirmiausia reikėtų nusakyti kas yra socialinė pedagogika apskritai, kokia jos paskirtis, tikslai ir uždaviniai, ką ji nagrinėja ir tiria.
Yra keletas socialinės pedagogikos apibrėžimų, vieni paprasčiausių- “socialinė pedagogika- mokslas, kuris tiria žmogaus rengimo gyvenimui konkrečiomis sąlygomis būdus ir metodus ir nurodo kaip juos taikyti. Ji nagrinėja ugdymą kaip socialinį reiškinį, lemiamą ekonominių, ūkinių, kultūrinių, buitinių veiksnių, tr radicijų, papročių ir pan. Socialinė pedagogika tiria naujo žmogaus ugdymo būdus, turinį, priemones, jų taikymo galimybes tam tikromis socialinio gyvenimo sąlygomis.Socialinė pedagogika laikoma mokslu , tiriančiu kaip mokymo ir auklėjimo organizavimas priklauso nuo socialinių sąlygų, tikslų ir uždavinių, keliamų formuojant žmogų kaip visuomeninių santykių subjektą.”
Socialinė pedagogika apima:
Aplinkos ( šeimos, mokyklos, kolektyvo, vietovės gamtos, visuomenės kultūrinės aplinkos, bendraamžių, formalių ir neformalių grupių ir pan.) įtaką asmenybės formavimuisi;
Paralelinio ugdymo ( mokyklos, užmokyklinių įstaigų, užimtumo ir laisvalaikio, radijo, televizijos ir pan.) reikšmę ir organizavimą. br />Socialinės pagalbos- protekcijos ir prevencijų ( globos, patronažo, visuomeninės veiklos, reabilitacijos, konsultacijų, nusikalstamumo įveikimo ir pan.) įtaką.
Perauklėjimo organizavimą.
Ekologinio ugdymo ( žmogaus ir gamtos santykių, gamtosaugos ir kt.) problemas.
Ekonominio ugdymo ( auklėjimo šeimoje, ekonominio švietimo ir pan.) problemas.
Mokyklinio ugdymo ( sistemos, ti

ikslų, pobūdžio, turinio krypčių, metodų, priemonių ir kt.) organizavimą.
Mokyklos ryšius su gyvenimu ( anksčiau, dabar, ateityje, individualius, grupės, visuomenės, ekonominius, moralinius ir kt.)
Žmogaus savišvietos bei saviauklos problemas mokslo ir technikos sparčios evoliucijos sąlygomis.
Laisvalaiko problemas.
Švietimo tradicijas ir kt.
Pasak V.Bočarovos, socialinė pedagogika gali būti interpretuojama kaip socialinio darbo pedagogika.
Lietuvoje socialinės pedagogikos mokslui kaip praktinei veiklai atstovauja socialiniai pedagogai, padėdami jaunam žmogui ir jo šeimai spręsti gyvenimo problemas. Socialinės pedagogikos veiklos modeliai, labai panašūs į socialinio darbo, nes jie taikomi asmenybės ir jo santykio su aplinka kontekste.
1. MOKYKLOS SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS BENDRI BRUOŽAI
Kaip teigia I.Leliūgienė, mokykla, viena iš tradiciškiausių socialinio pedagogo veiklos vietų, reikalauja individualaus, grupinio ir šeimos poveikio socialinių ir ugdymo rūpesčių turinčiam vaikui.Socialinė aplinka, drauge su joje esančiomis įstaigomis ir so ocialinės globos bei rūpybos agentūromis, įsiterpia tuo atveju, kai prireikia ginti vaiko teises įstatymais ir nustatyta tvarka.Būdamas vaikų advokato vaidmenyje socialinis pedagogas reikalingas kasdieninėje vaikų socialinio ugdymo ir darbo su šeima ir sociumu srityje.
Pirmoji mokyklos socialinio pedagogo užduotis-suteikti pagalbą tuo atveju, kai socialinės, psichologinės, ekonominės ar kultūrinės kliūtys trukdo moksleiviui realizuoti savo potencines galimybes išsilavinimui įgyti, saugiai augti šeimoje.Tai realizuojama sąveikos su moksleiviu, šeima, mokykla ir visuomene būdu.
Mokyklos socialinis pedagogas atlieka vaiko socialinių problemų analizę, suteikia tiesioginę pagalbą ir konsultaciją. Ji
is turi išmanyti sistemų teoriją, šeimos vystymosi dinamiką, visuomeninių išteklių tinklus ir ryšius šeima-namai-mokykla-visuomenė.
Įgijęs eksperto statusą, mokyklos socialinis pedagogas, privalo įvertinti dalyvaujančių vaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Įvertinant mokinio poreikius, jam teikiama parama, analizuojama jo istorija.
Vaiko pažangumas, mokymosi motyvacija daug priklauso nuo šeimos santykių, socialinės padėties (pvz., skurdas, nepritekliai, diskriminacija, blogos mokymosi sąlygos, žiaurus elgesys su vaiku, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nepilnamečių nėštumas, domėjimosi aplinkiniais praradimas).
Mokyklos socialinis pedagogas palaiko moksleivių šeimas, analizuoja jų santykius su mokyklos personalu, paskatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese. Kaip konsultantas mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos administracija ir pedagogų bendruomene, analizuodamas požiūrį į mokyklos politiką, stresų, prievartos, nuovargio, tarpasmeninių santykių problemas. Socialinis pedagogas analizuoja moksleivių drausmės, psichinės sveikatos, socialinių įgūdžių ir pasiruošimo šeimyniniam gyvenimui problemas.
Mokyklos socialinis pedagogas vaidina svarbų vaidmenį ugdymo procese, mokyklos reformavime, užkertant kelią konfliktinėms situacijoms.Visais atvejais sėkmės garantas-kolektyvinis darbas su socialiniu pedagogu, kuris kelia mokymo įstaigos efektyvumą.
Mokyklos socialinis pedagogas naudoja įvairius metodus:
1. lankosi mokinio namuose,
2. teikia asmenines ir grupines konsultacijas,
3. tarpininkauja krizinėse situacijose,
4. mobilizuoja ir koordinuoja veiksmus,
5. stebi ugdytinius, rūpinasi jų apsauga ir t.t.
Socialinio pedagogo darbas remiasi šiais principais:
Humaniškumo- ugdymo turinyje pabrėžiama žmogaus vertė, pedagoginiai santykiai su ugdytiniais grindžiami pagarbos ir reiklumo vienove, eliminuojama visa, kas gali pakenkti ugdytiniui.
Individualizavimo- pedagoginiame darbe remiamasi ugdytinių po
oreikiais, ugdymo būdai parenkami atsižvelgus į jų individualius ypatumus.
Atsakingumo- ugdytojo veikla grindžiama atsakomybe už ugdytinį, nuosekliai siekiama užsibrėžtų asmenybės tobulinimo tikslų, parenkamos optimaliausios ugdymo priemonės.
Mokyklos socialinis pedagogas privalo žinoti:
Pagrindinius vaiko asmenybės raidos ypatumus, biologinių bei socialinių veiksnių poveikio individo raidai mechanizmus;
Specialiųjų poreikių vaikų, vaikų- socialinio vystymosi aukų asmenybės raidos ypatumus;
Pagrindinius vaiko ugdymo dėsningumus, ugdymo turinį, metodus, organizavimo formas;
Šiuolaikinės socialinės mikro ir makro aplinkos ypatumus, jos raidos tendencijas (ekonomines, politines, demografines, kultūrines, ir pan.)
Vaiko teisių apsaugos socialinius, teisinius ir organizacinius pagrindus;
Socialinio ugdymo ypatumus įvairios socialinės aplinkos sąlygomis ( mokykloje, šeimoje, globos institucijose, konfesinėse bendruomenėse, kultūros, sporto institucijose) ;
Socialinio pedagogo veiklos ypatumus, reikalavimus jo asmenybei;
Mokyklos socialinis pedagogas privalo mokėti:
Savarankiškai ar pasitelkus kitus specialistus taikyti psichologinio ir pedagoginio diagnozavimo metodus;
Parinkti ir taikyti optimaliausius vaikų individualaus bei grupinio ugdymo, asmenybės raidos nukrypimų koregavimo būdus;
Organizuoti bent vienos srities ( pažinimo, darbinės, meninės, sportinės, žaidimų ir kt.) ugdytinių veiklą;
Naudoti individualaus pedagoginio konsultavimo būdus, taikyti bent vieną psichoterapijos metodą;
Pedagogiškai bendrauti su ugdytiniais, jų tėvais, kitais socialinio ugdymo sferos dalyviais;
Planuoti vaikų bei jaunimo ugdymą, atsižvelgus į socialinės aplinkos ypatumus;
Įvertinti savosios pedagoginės veiklos rezultatyvumą, parengti šios veiklos ataskaitą;
Spręsti ugdymo problemas, susijusias su charakterio ir elgsenos sutrikimais, kurie lemia so
ocialinės- psichologinės adaptacijos sutrikimus.
2. SOCIALINIO PEDAGOGO PAREIGINĖ INSTRUKCIJA
Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginės instrukcijos yra reglamentuojamos Švietimo ir mokslo Ministro A Monkevičiaus 2001 m. gruodžio mėn. 14 d. įsakymo Nr. 1667 „DĖL SOCIALINIO PEDAGOGO KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ IR PAREIGINIŲ INSTRUKCIJŲ PATVIRTINIMO“.
I .BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.
2. Socialinių pedagogų etatai steigiami apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.). Socialiniai pedagogai gali dirbti rajonų, miestų švietimo skyriuose, pedagoginėse-psichologinėse, vaikų teisių apsaugos tarnybose, šeimos paramos, reabilitacijos ir specializuotuose centruose, ligoninėse, kalėjimuose, kitose švietimo ir socialinėse įstaigose.
3. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose gali dirbti asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose taip pat gali dirbti asmenys, turintys socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgiję pedagogo profesinę kvalifikaciją.
4. Socialinis pedagogas dirba vadovaudamasis tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija, etikos principais.
II. SOCIALINIO PEDAGOGO TEISĖS IR PAREIGOS
5. Socialinio pedagogo teisės:
5.1. būti švietimo įstaigos tarybos nariu, dalyvauti direkciniuose pasitarimuose;
5.2. susipažinti su švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos dokumentacija, skirta atskiriems ugdytiniams ir klasių (grupių) bendruomenėms;
5.3. lankytis pamokose ir papildomo ugdymo veikloje;
5.4. teikti siūlymų švietimo ar globos įstaigos administracijai, pedagogams, klasių auklėtojams, tėvams, teisėtiems vaiko atstovams;
5.5. prireikus kreiptis į atitinkamus specialistus švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;
5.6. gauti reikiamą informaciją ir paramą iš valdžios, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitų įstaigų;
5.7. atstovauti vaiko teisėms švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;
5.8. gauti mokslinę, metodinę pagalbą iš mokslo, švietimo, socialinių įstaigų;
5.9. pagal galiojančius įstatymus sistemingai tobulinti savo kvalifikaciją, pasirenkant tinkamas formas ir laiką.
6. Socialinio pedagogo pareigos:
6.1. įvertinti vaiko socialines problemas ir poreikius;
6.2. pasirinkti efektyvius darbo metodus;
6.3. planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese;
6.4. kiekvienam vaikui, su kuriuo dirba socialinis pedagogas, užvesti bylą ir laikyti joje informaciją apie vaiko socialinę situaciją bei teikiamos pagalbos procesą;
6.5. sprendžiant problemas ir priimant sprendimus neperžengti savo profesinės kompetencijos ribų;
6.6. informuoti švietimo įstaigos administraciją, pedagogus, kitus specialistus apie probleminę situaciją, nepažeidžiant konfidencialumo;
6.7. atsakyti už darbe naudojamų metodų pasirinkimą ir korektišką jų panaudojimą;
6.8. konsultuotis su kolegomis ir prireikus siųsti vaiką pas kitus specialistus.

III. SOCIALINIO PEDAGOGO VERTYBINĖS NUOSTATOS
7. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi šiomis vertybinėmis nuostatomis:
7.1. pagarbos – kiekvienas yra vertas besąlygiškos pagarbos;
7.2. atvirumo – kiekvienas turi teisę į atvirą ir nuoširdų bendravimą;
7.3. tolerancijos – kiekvienas turi teisę turėti skirtingus įsitikinimus, vertybes, tautinę priklausomybę;
7.4. unikalumo – kiekvienas yra savitas ir nepakartojamas;
7.5. vaiko kaip asmenybės vertinimas;
7.6. nesmerkimo ir neteisimo – socialinis pedagogas neturi būti teisėjas;
7.7. empatijos – kiekvienas individas, grupė, bendruomenė turi tikėti, kad bus suprasti;
7.8. priėmimo – kiekvienas individas turi teisę būti priimtas toks, koks yra, o ne toks, kokį nori jį matyti socialinis pedagogas;
7.9. konfidencialumo – vaikų bylos ir jose sukaupta informacija turi būti saugoma tik socialiniam pedagogui prieinamoje vietoje ir gali būti pateikiama kitiems tiktai gavus tėvų arba teisėtų globėjų sutikimą ir būtina laikytis paslapties apie vaiko problemas išlaikymo principų;
7.10. neteisimo – socialinis pedagogas neturi būti teisėjas;
7.11. pasitikėjimo – socialinis pedagogas neturi rodyti įtarumo ir nepasitikėjimo vaiku.

IV. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS TURINYS

8. Dirba su asmeniu (individualus darbas) – vaiku, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, pedagogais ir kitais švietimo įstaigoje dirbančiais specialistais.
9. Vertina ir padeda spręsti problemas, susijusias su įvairiais vaikams kylančiais sunkumais (pagrindinių vaiko reikmių tenkinimo, saugumo užtikrinimo), dirba su vaikais, priklausomais nuo alkoholio, narkotinių medžiagų, patiriančiais seksualinį ir fizinį išnaudojimą, vykdo saviraiškos ir saviaktualizacijos, mokymosi motyvacijos, lankomumo, užimtumo, emocinių ir elgesio bei kitų problemų sprendimo prevencines programas.
10. Padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams ugdyti savo vaiką; suprasti jo socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio vystymosi sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas. Informuoja tėvus apie jų teisę gauti socialinę ir pedagoginę pagalbą.
11. Bendradarbiauja su klasių auklėtojais, kitais pedagogais, specialistais, įstaigos administracija sprendžiant vaikų socialines-pedagogines problemas, ieškant efektyvių pagalbos būdų. Padeda jiems geriau suprasti, kaip vaikų socialinės problemos veikia jų elgesį, pažangumą, lankomumą. Teikia siūlymų, kaip būtų galima gerinti socialinį-pedagoginį klimatą, sukurti jaukią, saugią darbo aplinką.
12. Nuolat palaiko ryšius su vietos bendruomene ir įvairiomis įstaigomis, rūpinasi gyvenamosios aplinkos pritaikymu vaiko poreikiams.
13. Tiria socialinės pedagoginės pagalbos poreikį. Organizuoja ir koordinuoja socialinės-pedagoginės pagalbos teikimą ir vertina jos kokybę.
14. Kartu su įstaigos personalu, visuomeninėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais iš kitų institucijų atlieka šviečiamąjį-informacinį darbą.
15. Inicijuoja, organizuoja socialinių projektų kūrimą ir jų įgyvendinimą.
16. Inicijuoja išteklių, kurie būtini vaikų ir jų šeimų poreikiams patenkinti, gavimą.
17. Palaiko ryšius su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančiomis socialinę, psichologinę, teisinę pagalbą.
18. Atstovauja ir gina vaikų teises švietimo įstaigoje, teisėsaugos ir kitose institucijose.
19. Kartu su klasių auklėtojais, kitais ugdytojais rūpinasi vaikų socialinių įgūdžių ugdymu.
20. Lanko vaikus jų namuose, jeigu klasės auklėtojas neturi tam galimybių.

V. SOCIALINIO PEDAGOGO DARBO ORGANIZAVIMAS IR REGLAMENTAVIMAS
21. Socialinis pedagogas aptarnauja vienos arba kelių švietimo įstaigų vaikus, kaimo vietovėje, bet ne daugiau kaip 2 įstaigose, kuriose yra vaikų.
22. Įstaiga, priimanti socialinį pedagogą į darbą, turi įrengti atskirą kabinetą vaikų, jų tėvų ar teisėtų atstovų, pedagogų konsultacijoms.
23. Socialinį pedagogą darbo priemonėmis aprūpina įstaiga, kurioje jis dirba.
24. Socialinis pedagogas planuoja savo darbo dieną, atsižvelgdamas į paraiškas konsultacijoms, švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos ypatumus bei įstaigą lankančių vaikų poreikius. Ne mažiau kaip 50 proc. savo darbo laiko skiria darbui su vaikais pačioje įstaigoje, pedagogų, klasių auklėtojų konsultavimui. Kitą darbo laiką skiria vaikų lankymui namuose, konsultacijoms su kitais specialistais, tiriamajam ir organizaciniam darbui, kuris gali būti atliekamas ir už švietimo įstaigos ribų.
25. Socialinio pedagogo administracinę priežiūrą įstaigoje atlieka įstaigos vadovas.
26. Įstaigos vadovas, priimdamas socialinį pedagogą į darbą, parengia socialinio pedagogo pareigybės aprašymą vadovaudamasis šios pareiginės instrukcijos bendrosiomis nuostatomis bei socialinio pedagogo kvalifikaciniais reikalavimais.
3. SOCIALINIO PEDAGOGO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinis pedagogas – asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose arba turintis socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgijęs pedagogo profesinę kvalifikaciją.
2. Socialinis pedagogas turi būti pasirengęs dirbti švietimo įstaigose bei socialinėse institucijose, atliekančiose ugdymo funkcijas, gebėti teikti vaikui socialinę pedagoginę pagalbą, panaudoti ir kūrybiškai perteikti teorines žinias, rengti socialines programas ir projektus, užtikrinti laisvalaikio veiklos formų įvairovę vaikų užimtumo kontekste bei koordinuoti socialinių paslaugų teikimą.
3. Socialinis pedagogas drauge su klasių auklėtojais padeda vaikui įgyvendinti lygias galimybes į švietimą, užtikrina vaikų saugumą, šalina mokyklos nelankymo priežastis, padeda vaikui ugdyti socialinius gebėjimus, vykdo neigiamų socialinių reiškinių prevenciją, skatina socialinį aktyvumą.
4. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija ir etikos principais.
5. Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.
6. Socialinė pedagogika – edukologijos mokslų šaka, nagrinėjanti vaikų socialinį ugdymą, tai yra jų sėkmingos socializacijos proceso organizavimą bei valdymą. Socialinio ugdymo praktika glaudžiai siejasi su socialiniu darbu, tačiau teoriniu lygmeniu socialinės pedagogikos ir socialinio darbo teorijos objektai priklauso skirtingoms socialinių mokslų kryptims.
7. Gali būti šios socialinių pedagogų profesinės specializacijos sritys:
7.1. socialiniai pedagogai švietimo ir globos, neformaliojo ugdymo įstaigose (visų tipų bendrojo lavinimo, profesinėse mokyklose, kolegijose, aukštosiose mokyklose, vaiko globos, internatinėse, jaunimo, ikimokyklinėse įstaigose, laisvalaikio centruose, nevyriausybinėse organizacijose);
7.2. socialiniai pedagogai specialios paskirties švietimo ir globos institucijose (darbui su vaikais, turinčiais psichinę ir fizinę negalią, elgesio sutrikimų, su asmenimis, kuriems laikinai atimta arba apribota laisvė perauklėjimo arba bausmės atlikimo vietose);
7.3. socialiniai pedagogai, dirbantys socialinių ligų (narkotikų, psichotropinių medžiagų, alkoholio, smurto ir prievartos, prostitucijos, AIDS ir kt.) prevencijos ir reabilitacijos srityje (pedagoginiai psichologiniai centrai, narkomanijos ir kt. reabilitacijos centrai, specializuoti centrai atskiroms socialinėms grupėms ir kt.);
7.4. socialiniai pedagogai socialinės veiklos organizavimui ir vadybai (darbas bendruomenėje, vaikų teisių apsaugos tarnybose, savivaldybių ar regioniniuose socialinės paramos centruose, švietimo valdymo struktūrose ir kt.).

II. SOCIALINIO PEDAGOGO FUNKCIJOS IR VEIKLOS NUOSTATOS
8. Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo socialinis pedagogas vykdo šias funkcijas:
8.1. įvertinimo (renka informaciją, analizuoja, daro išvadas);
8.2. konsultacinę (pataria, padeda, konsultuoja);
8.3. korekcinę (skatina, įgalina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja);
8.4. vadybinę (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako);
8.5. šviečiamąją (informuoja, aiškina);
8.6. koordinacinę (palaiko ryšius, siunčia (perduoda) informaciją);
8.7. prevencinę (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti);
8.8. teisinę (atstovauja, gina vaiko interesus);
8.9. socialinio ugdymo.
9. Socialinis pedagogas vadovaujasi individualaus priėjimo, lygių galimybių įtvirtinimo, konfidencialumo, vaiko apsisprendimo pripažinimo ir atsakomybės bei kompetencijos principais, profesinio rengimo standartu ir pareigybės aprašu.
10. Socialiniams pedagogams kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija.“
4. IŠVADOS
Susipažinę su mokyklos socialinio pedagogo teisėmis, pareigomis, veiklos turiniu, darbo organizavimu ir reglamentavimu, reikalingomis asmeninėmis savybėmis, galime daryti išvadą, kad socialinio pedagogo pareigybė integruoja dviejų profesijų ypatumus.
Viena, jis yra profesionalus pedagogas, gebantis optimizuoti vaiko asmenybės raiškos, sklaidos ir raidos sąlygas. Šiuo aspektu socialinis pedagogas, organizuodamas įvairią vaikų veiklą, jų laisvalaikį, įtvirtina asmenybės lygmeniu socialines vertybes, socialiniam pedagogui papildomas ugdymas yra viena pagrindinių veiklos sričių.
Kita vertus, socialinis pedagogas yra socialinis darbuotojas, teikiantis socialinę bei pedagoginę pagalbą ugdytiniams ir jų tėvams asmenybės raidos probleminėse situacijose. Ypatingą dėmesį socialinis pedagogas skiria vaikams- biologinio bei socialinio vystymosi aukoms, ugdytiniams, atsidūrusiems socialinės- pedagoginės rizikos grupėse. Ugdymo institucijose socialinis pedagogas siekia sėkmingos vaikų socializacijos juos supančioje aplinkoje, padėti jiems sukurti humaniškus tarpusavio santykius, atskleisti kiekvieno talentus ir sugebėjimus, ginti jų teises, įtraukti į socialiai reikšmingą ir naudingą veiklą, užtikrinti turiningą laisvalaikį.

5. LITERATŪRA
1. Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. Kaunas:Technologija, 2003.
2. Johnson C. Socialinio darbo praktika. Vilnius:VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2003.
3. www.lrs.lt
4. www.education.ktu.lt

Leave a Comment