Senosos civilizacijos

MESOPOTAMIJA

ŠUMERAI – dabartinis Irakas ( 3500 – 2300 m. pr. Kr. )

Civilizacija skirstoma į 4 laikotarpius:
• Miestų ir valstybių kūrimasis (3500 – 2800 m. pr. Kr.)
• Uruko iškilimo laikotarpis (2800 – 2700 m. pr. Kr.)
• Uruko klestėjimas (2700 – 2600 m. pr. Kr.)
• Šumerų civilizacijos vienijimas ir žlugimas (2600 – 2400 m. pr. Kr.)

Visuomenė skirstoma į 3 socialinius luomus:
• Karalius, žyniai, vergvaldžiai, kariai, pirkliai.
• Žemdirbiai, amatininkai, žvejai, raštininkai.
• Vergai

Įvykiai :
• Civilizacija buvo atkurta vykdant archeologines ekspedicijas ir suradus Asirijos sotinėje Ninevijoje Ašurbanipalo biblioteką. Joje surasta apie 20 tūkst. įrašų fragmentų molinėse lentelėse. Jose buvo užrašomi religiniai tekstai bei legendos. Šie įrašai buvo perskaityti iššifravus šumerų dantiraštį. Dantiraštis buvo rašomas nendrinėmis laazdelėmis, įbrėžiant į molį atitinkamą ženklą.
• 1889m. šumerologija buvo pripažintas kaip savarankiškas mokslas.
• Apie 3300 m. pr. Kr. Tarpupyje pradėjo ryškėti miestai : Ūras, Lagašas, Urukas. Miestuose gyvendavo apie 50 tūkst. žmonių. Juos valdė karaliai (šumerų kalboj – didelis vyras).

Pasiekimai:
▪ Pirmieji pradėjo vartoti raštą – dantiraštį.
▪ Pirmieji steigė mokyklas – lentelių namai. (Eduba)
▪ Mokėjo atlikti 4 matematikos veiksmus, kelti laipsniu, naudojo daugiaženklius skaičius, rėmėsi šešiasdešimtaine sistema.
▪ Pirmą kartą panaudojo cilindrinį (nedidelio ritinėlio formos) antspaudą.
▪ Pirmieji pasaulyje ėmė statyti miestus (Ūras, Urukas, Eridu, Kišas, Lagašas, Nipūras).
▪ Tiesė kanalus, statė šliuzus vandens lygiui reguliuoti.
▪ Išrado arklą.
▪ Statė zikuratus.
▪ Išmoko pasidaryti raatą.
▪ Gamino burinius laivus.
▪ Mokėjo išgauti bronzą (žalvarį).
▪ Gamino ginklus, papuošalus, keramiką, stiklą, kosmetiką.
▪ Sveikatos dievo simboliu laikė susivijusias gyvates.
▪ Čia gimė legenda apie tvaną – „Epas apie Gilgamešą“ (apie 2700 m. pr. Kr.)
▪ Irigacijos (drėkinimo) sistema.
▪ Architektūroje įdiegti nauji elementai : lankas, kupolas, piliastras.

Verslai : žemdirbystė, gyvulininkystė, sodininkystė, plėtojo pr

rekybą.
Religija: politeizmas. Dievas Eulilis – oro dievas šumeruose. Dievų karalius ir žemės karaliaus globėjas.

Sąvokos:
Antropomorfinė išvaizda – išvaizda, panaši į žmogų.
Dantiraštis – rašto sistema, kurioje ženklas reiškia žodį arba skiemenį.
Irigacija – sausų žemių drėkinimas, laistymas, norint išauginti arba padidinti derlių.
Monumetalioji architektūra – didingi, tvirti, įspūdingi, ilgaamžiai ir reikšmingi statiniai (piramidės, zikuratai, Amono šventykla Luksore).
Politeizmas – daugelio dievų kultas.
Zikuratas – kelių aukštų bokšto pavidalo šventykla (saugomos brangenybės, ginklai, maisto atsargos, vykdavo religinės apeigos).

AKADŲ – SEMITŲ arba AKADŲ ŠUMERŲ CIVILIZACIJA

(2300 m. pr. Kr.)

Įvykiai:

• Valdant Sargonui I buvo atkuriama irigacijos sistema, tiesiami keliai, įvesta bendra svorio ir matų sistema. Tai padėjo vystytis žemdirbystei, amatams ir prekybai.
• Nuolatinė kariuomenė leido sukurti didelę karinę valstybę, bet kartu skatino sukilimus.
• Įsiveržus elamitams Šumero – Akado karalystė žlugo.

Įstatymai:

• Apie XXI a. pr. Kr. Valdant karaliui Urnamu sudarytas įstatymų rinkinys. Juo buvo reikalaujama, joog žemesnieji socialiniai luomai aklai paklustų aukštesniesiems.

Laikotarpis nuo 2200 – 1900 m. pr. Kr. vadinamas suirutės laikotarpiu ir jame susilpnėjo stambių miestų įtaka valstybėje.
Sargonas nušalino nuo valdžios visą aristokratiją ir tapo vienvaldžiu despotu.

Asmenybės:
• Sargonas – imperatorius. Jo valdymo laikais formavosi vienvaldystė, valstybė ėjo despotijos keliu. Subūrė nuolatinę kariuomenę, rengė užkariaujamuosius žygius į Palestiną, Siriją iki Mažosios Azijos.

Sąvokos:

Despotas – vienvaldis karalius, kuris sutelkia valdžią į savo rankas, paremdamas kariuomenės, saugumo tarnybas, įbauginant, kankinat nepatenkintus valdymo forma piliečius.

PIRMOJI ARBA SENOJI

BABILONIJOS KARALYSTĖ

( 1900 – 1500 m. pr. Kr. )

Įvykiai:
• Labiausiai Babilonija suklesti XVIII a. pr. Kr., va

aldant Hamurabiui. Jis sukuria galingą valstybę.
• Valdant paskutiniams Hamurabio dinastijos valdovams, prasideda tamsusis laikotarpis, apie kurį mažai išlikę žinių.
• Babilonija vėl suklesti VII a. pr. Kr., valdant karaliui Nabopalasarui. Jis suvienija Mesopotamijos miestus ir su Medija (Midija) pasidalija Asirijos valdas.
• Babilonijos valdas iki Persų įlankos praplečia Nabuchodonosaras II.
• Apie 1600 m. pr. Kr. Babilonojos karalystę nukariavo Asirija.

Įstatymai:
• Hamurabio iniciatyva apie 1750 m. pr. Kr. buvo išleistas įstatymas, kurį sudarė 3 dalys:
1) Įvade nurodytas įstatymo tikslas (įvesti teisingumą šalyje).
2) Dėstyme išdėstyti straipsniai, kurie apibūdina baudžiamąją teisę, teismo procesą, nuosavybės teisių pažeidimą, šeimos teisę, baudžiamosios teisės atpildo principą, kraujo keršto ar akies už akį ( Taliono) principą. Įstatyme įtvirtinta patriarchatinė sistema.
3) Baigiamojoje dalyje karalius išvardija nuopelnus savo valdžiai ir prakeikė tuos, kurie nesilaikys įstatymo ar ryšis jį panaikinti.
Pasiekimai:
▪ Sukūrė astrologijos mokslą, žvaigždynams davė pavadinimus.
▪ Metus suskirstė į 12 mėnesių, mėnesį – į 4 savaites, savaitę – į 7 paras, parą – į 24 valandas.
▪ Pastatė miestą stebuklą Babiloną.
▪ Mokėjo apskaičiuoti plotą ir tūrį.
▪ Mokyklos suteikdavo bendrąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą.
▪ Babilono gydytojai gydė akių, ausų, odos, inkstų, nervų ir širdies ligas.
▪ Žinoma babiloniečių „Poema apie pasaulio sukūrimą“.
▪ Buvo pastatyti 2 iš 7 pasaulio stebuklų : Babelio bokštas ir Karaliaus rūmai su kabančiais sodais.

Sąvokos:
Babelio bokštas – tai 7 aukštų zikuratas, kurio aukščiausiame aukšte Dievo Marduko rezidencija.

Asmenybės:
• Hamurabis – valdė nuo 1792 – 1750 m. pr. Kr., 6asis Babilonijos dinastijos karalius. Jo valdymo metais suklestėjo šalies ekonomika. Buvo statomos šventyklos ir rūmai, skatinama matematikos, as

stronomijos bei medicinos raida.

ASIRIJOS CIVILIZACIJA (700 – 612 m. pr. Kr.)

Įvykiai:
• Asirija suklestėjo XVa. Pr. Kr. valdant karaliui Ašurubalitui. Asirija sugebėjo valdyti užsienio politiką ir prekybą, o prekyboje nurungti netgi Egiptą.
• Suaktyvėjusi prekyba leido asirams patobulinti ginkluotę , o nuo XIa. Pr. Kr. pradėta vykdyti karinė reforma, kuri sukūrė didžiausią ir vieną galingiausių kariuomenių Rytų civilizacijose.
• 669 – 630 m. pr. Kr. civilizaciją valdo Ašurbanipalas, jis savo sūnums padalino imperiją į 2 dalis: Asiriją ir Babiloniją. Prasidėjo karas tarp brolių.
• 9a. civilizacija tampa galingiausia valstybe, prisijungia visą šiaurės Mesopotamiją.
• 7a. prasideda Asirijos civilizacijos žlugimas. Prie žlugimo prisidėjo skitai, persai, midai ir kitos gentys.
• Galutinį smūgį sudavė Babilonija.

Įstatymai:
• 8a. pr. Kr. vid. Asirijos galybę sustiprino Tiglatpalasaro III reformos:
1) Administracinė. Pagal ją buvo atimtos teisės sričių valdytojams, jie besąlygiškai turėjo paklusti karaliui.
2) Karinė. Karinė tarnyba tapo profesionali, už kurią mokėjo atlyginimus.
3) Ekonominė. Buvo pertvarkyta mokesčių sistema, kuri suteikė pirkliams išskirtines teises prekyboje.
Pasiekimai:
▪ Sukonstravo taranus, naudojo svaidymo mašinas.
▪ Mokėjo tiesti kelius ir statyti tiltus.
▪ Naudojo signalų perdavimo sistemą.
▪ Atidarė molinių lentelių biblioteką Ninevijoje (Ašurbanipalo biblioteka).
▪ Perėmė iš Šumerų ir pritaikė sau eiliuotą kūrinį, skirtą didvyriui Gilgamešui.
▪ Ištobulinta karinės technikos sritis – fortifikacija.

Religija: politeistinė, vyriausiasis dievas Ašūras.
Verslai: augino žirgus, vertėsi prekyba.

Sąvokos:
Ašurbaipalo biblioteka – joje buvo saugomi karaliaus metraščiai, kronikos, įsakymų rinkiniai, literatūros kūriniai, mokslo darbai. Išliko daugiau nei 30 000 lentelių, kuriose surašyti Mesopotamijos laimėjimai. Knygos susistemintos.
Fortifikacija – gynybinių įtvirtinimų statymas.
Taranai – įrenginiai sienoms gr

riauti.

Asmenybės:
• Ašurbanipalas – Paskutinis Asirijos karalius (669 – 630 m. pr. Kr), sujungė valdžią, labiausiai išsilaisvinęs valdovas, vykdė, vykdė diplomatinę politiką.
• Tiglatpalasaras III – po valstybinio perversmo (VIII a. pr. Kr). Asirijos valdovas.

NAUJOJI BABILONIJOS arba

CHALDĖJŲ KARALYSTĖ (626 – 538 m. pr. Kr.)

Įvykiai:
• Civilizacijos įkūrėju laikomas Nabopalasaras. Šiuo laikotarpiu Babilonas tampa prekybos ir kultūros centru.
• Svarbiausią vaidmenį vaidina stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.
• Labiausiai valstybė suklesti valdant Nabuchodonosarui II. Jis atkuria valdžią Palestinoje, Sirijoje, užima Jeruzalę, Tyrą ir Finikiją.
• 538 m. pr. Kr. persų karaliui Kyrui užėmus Babiloną, Naujoji Babilonijos karalystė žlunga.

Pasiekimai:

▪ Didelis dėmesys buvo skiriamas miesto puošybai, modernėja statyba, atsiranda keturaukščiai.

Asmenybės:

Nabuchodonosaras II – Babilonijos valdovas, atstatė sugriautą Babelio bokštą, pastatė “kabančius sodus”.
Nabopalasaras – Nabuchodonosaro tėvas, kuris sugriovė Ninevės miestą ir nuvertė prieš tai viešpatavusių asirų valdžią.

SENOVĖS EGIPTAS (3100 – 30 M. PR. KR.)

Senovės Egipto chronologija:
1) Archajinis laikot. (3100 – 2700m. pr. Kr)
2) Senovės Karalystės laikot. (2700 – 2200 m. pr. Kr)
3) Pirmosios suirutės laikot. (2200 – 2060m. pr. Kr.)
4) Viduriniosios Karalystės laikot. (2060 – 1650m. pr. Kr.)
5) Antrosios suirutės laikot. (1650 – 1550m. pr. Kr.)
6) Naujosios Karalystės laikot. (1550 – 1060m. pr. Kr)
7) Trečiosios suirutės laikot. (1060 – 664m. pr. Kr)
8) Saiso laikot. (664 – 525m. pr. Kr)
9) Vėlyvasis laikot. (525 – 323m. pr. Kr)
10) Helenistinis laikot. (323 – 30m. pr. Kr)
11) Romėnų valdymo laikot. (30m. pr kr. – 395m.)

Visuomenė suskirstyta į 3 socialinius luomus:
• Privilegijuotoji mažuma ( faraonai, žyniai, vergvaldžiai, kariai, valdininkai, raštininkai).
• Engiamoji dauguma ( amatininkai, žemdirbiai).
• Vergai.

Įvykiai:
• 4a. parašyta pimoji Egipto istorija, autorius Manetonas.
• 1798m. karinį mokslinį žygį į Egiptą suorganizavo Prancūzija, vad. Napoleono Bonoparto. Ekspedicijos metu buvo surastas Rozetės akmuo, kuriame egiptiečių hieroglifinis tekstas išverstas į graikų kalbą. Šis vertimas padėjo prancūzų mokslininkui Fransua Šampoljonui perskaityti hieroglifus.
• 19a. pab. Susiformavo nauja mokslo rūšis egiptologija.
• 3100m. pr. Kr. faraonas Menas suvienijo aukštutinį ir žemutinį Egiptą ir sukūrė centralizuotą valstybę su sostine Memfiu. Šiam faraonui pavyko suvienyti 42 administracinius teritorijos vienetus, kurie Egipte vadinami nomais.
• Nuo 2800m. pr. Kr pradėtos statyti piramidės. Pirmoji piramidė pastatoma valdant faraonui Džoseriui.
• Faraonai buvo laidojami mastabose, vėliau hipogėjuose.
• Faraonas skirdavo aukščiausiąjį vykdomosios valdžios pareigūną vizirį. Viziris kontroliavo visas šventyklas, kariuomenę, įstaigas ir buvo vyr. teisėjas. Jis su faraono pritarimu skyrė nomų valdytojus arba nomarchus.
• 2200m. pr. Kr. pagrindiniu vertės matu vietoj grūdų tapo auksas.

Įstatymai:
• XVa. Pr. Kr. Amenchotepas IV, pasivadinęs Echnatonu, įgyvendinta religinę reformą, uždraudžia garbinti kitus dievus. Po jo mirties religinė reforma žlunga.

Pasiekimai:
▪ Sukūrė hieroglifinį, hieratinį ir demotinį raštą.
▪ Mokėjo atlikti 4 matematikos veiksmus, skaičiavo trupmenomis.
▪ Geometrija. Mokėjo išmatuoti žemės sklypą, statyti piramides.
▪ Astronomija. Stebėjo dangaus kūnų pokyčius.
▪ Medicina. Buvo okulistų ir terapeutų. Atsirado kūnų mumifikavimas.
▪ Sudarė kalendorių.
▪ Steigė mokyklas.
▪ Susikūrė monumentalioji architektūra. Seniausia – Džoserio piramidė.

Sąvokos:
Egiptologija – mokslas, nagrinėjantis Senovės Egipto civilizaciją bei kultūrą.
Faraonas – Egipto valdovas.
Gyvi užmuštieji – taip buvo vadinami vergai Egipte.
Hieroglifai – figūriniai ženklai, žymintys ištisas sąvokas ir žodžius. Egiptiečių raštas.
Hipogėjai – uolose iškirstuose rūsiuose prabangūs faraonų ir didikų kapai.
Mastaba – akmeninis į vidų pasvirusiomis sienomis statinys, panašus į suolą, faraonų kapas.
Nomarchai – nomų valdytojai Sen. Egipte.
Nomas – Senovės Egipto administracinis teritorijos vienetas.
Rozetės akmuo – per Napoleono žygį 1798m. į Egiptą Rozetės vietoje rastas akmens luitas su tekstu graikų ir egiptiečių rašmenimis. Akmens įrašai daryti 193m. pr. Kr.
Šadufai – svirtiniai įrenginiai, kuriais semiamas vanduo žemei drėkinti.
Viziris – musulmonų valstybėje aukščiausios pareigos, vadovo titulas.

Religija: politeistinė.
Aukščiausias dievas – Ra. Ozyris – vaisingumo dievas, po mirties tapęs mirusiųjų valdovu. Izidė, Ozyrio žmona – gyvybės ir sveikatos deivė. Horas – dangaus dievas. Setas – karo ir griovimo dievas. Hatora – menų deivė. Totas – rašto ir išminties bei mokslo dievas. Anubis – mirusiųjų dievas. Amonas – visos karalystės dievas, sutapatintas su Saulės dievu Ra.

Asmenybės:
Amenchotepas IV (Echnatonas) – Egipto faraonas. Įvykdė religinę reformą, atsisakydamas paveldėtosios politeistinės religijos ir bandydamas įvesti monoteistinį Atono kultą.
Cheopsas – Egipto faraonas, piramidžių statybos pradininko Snofraus sūnus. Jo garbei pastatyta vad. Didžioji Gizos piramidė.
Imchotepas – III Egipto dinastijos faraono Džosrerio viziris, vyriausiasis architektas, astrologas, gydytojas.
Menas – pirmasis Egipto faraonas, valstybės kūrėjas ir vienytojas, sujungęs Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.
Nefertitė – senovės Egipto karalienė, faraono Amenchotepo žmona.
Ramzis II – Egipto faraonas nuo 1290m. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis – paskutinis Egipto klestėjimo tarpsnis. Jam valdant iškilo įspūdingi statiniai- Karnako ir Luksoro šventyklos, mirusiųjų šventykla Tėbuose.
Tutanchamonas – Egipto faraonas, Nefertitės žentas ar sūnus.

HETITŲ CIVILIZACIJA (1800 – 1200 m. pr. kr)

Dabartinė Turkija ir Sirija

Civilizacija skirstoma į 3 laikotarpius:
1) Senoji karalystė (1800 – 1600 m. pr .kr.)
2) Vidurinioji karalystė (1600 – 1500 m. pr. Kr)
3) Naujoji karalystė (1500 – 1200 m. pr. Kr)

Visuomenė skirstoma į 2 soc. grupes:
 Laisvieji, kurie buvo atleisti nuo mokesčių valstybei ir šventykloms.
 Nelaisvieji, kurie už viską mokėjo.

Įvykiai:
• Pirmą kartą hetitai paminėti Biblijoje.
• Pirmuoju karaliumi buvo Anita.
• Galutinai civilizacija susiformavo valdant karaliui Tabarnai.
• 14a. pr. Kr. valdant Šupiluliumui I buvo pasiektas aukso amžius. Nukariauta visa Mažoji Azija, įsitvirtinta Sirijoje, Palestinoje ir Mitanijoje.
• 12a. civilizaciją galutinai sunaikino puldinėjančios Egėjo jūros tautos: Kaskų ir Trakų – Frikų gentys.

Pasiekimai:
▪ Turėjo savo hieroglifinį raštą, sudarytą iš piktogramų.
▪ Vartojo dantiraštį ir hieroglifus.
▪ Karaliai turėjo antspaudus.
▪ Pastatė sostinė Chatušą su dvigubomis gynybinėmis sienomis ir galingais bokštais.
▪ Išmoko lydyti geležį.
▪ Sukūrė lengvą kovos vežimą (vairuotojas, šaulys ir skydininkas).
▪ Garsėjo žirgais. Žymus kūrinys „Kikulio traktatas apie žirgų auginimą“.

Religija: politeistinė. Aukščiausia dievybė, valstybingumo globėjas ir karo dievas – Perkūnas.

FINIKIJOS CIVILIZACIJA (1200 – 63 m. pr .kr)

Dabartinės Libano ir Šiaurės vakarų Sirijos pajūrio žemės

Įvykiai:
• Išaugo miestai – valstybės Biblas, Sidonas, Tyras.
• Steigė kolonijas, garsiausia iš jų – Kartagina (9a. pr. Kr)
• 332 m. pr kr. Finikiją užkariavo Aleksandras Makedonietis.
• Nuo 63 m. pr. Kr. Finikija tapo Romos imperijos Sirijos provincija. Finikiečiai asimiliavosi su Sirijos gyventojais ir Finikijos vardo nebeliko.

Pasiekimai:
▪ I t-mečio pr. Kr. pradžioje raštininkai Finikijoje vartojo abėcėlę iš 22 ženklų (vien priebalsiai)
▪ Mokėjo dažyti audinius purpuro spalva.
▪ Mokėjo gaminti stiklo gaminius.
▪ Mokėjo apdoroti tauriuosius metalus ir dramblio kaulą.
▪ Statė karinius, krovininius ir netolimam plaukiojimui skirtus laivus (panašius į žvejų valtis).
▪ Magonas parašė pirmąjį pasaulyje agronomijos vadovėlį.

IZRAELIO CIVILIZACIJA (1800 – 70 m. pr. Kr)

Dabartinis Izraelis

Įvykiai:
• Apie 1300 m. pr. Kr. gyventojai susiskaldė į 2 stiprias genčių sąjungas: į izraelitus ir judėjus. Šios genčių sąjungos spiriamos bado apie 1300 m. pr. Kr. atkeliavo į Egiptą, tačiau dėl žiauraus išnaudojimo 1280 m. pr. Kr. vedami pranašo Mozės hebrajai arba žydai pabėgo iš Egipto nelaisvės. Mozė hebrajus atvedė į Pažadėtąją žemę (dab. Izraelis) ir yra laikomas žydų religijos pradininku , nes nustatė tikėjimo tvarką. Nuo Mozės veiklos hebrajų religija tapo monoteistinė.
• Apie 1250 m. pr. Kr. Izraelis susiskaldė į 12 teritorijos vienetų .
• 11 a. p. Kr. Izraelio Judėjos karaliumi buvo išrinktas Saulius (suvienytojas). Jis sugebėjo suformuoti stiprią kariuomenę , kuri sugebėjo apginti atsikūrusią valstybę.
• 10 a. pr. Kr. (1000 – 965m. pr. Kr.) Izraelio karaliumi buvo Dovydas (statytojas).

Jo veikla:
 centralizavo valstybės valdymą.
 Sukūrė nuolatinę, ne šauktinų kariuomenę.
 Įvykdė gyventojų surašymą ir apmokestino.
 Įvedė karaliaus kultą.
 Sutvarkė valstybės valdymo aparatą ir padidino valdininkų skaičių.
• 965 – 925 m. pr kr. valstybę valdė Dovydo sūnus Saliamonas (išmintingasis). Jam valdant, civilizacija išgyveno aukso amžių. Jo garbei buvo pastatyta hebrajų šventykla – Saliamonas. Iki dabar ši šventykla neišliko, tačiau pagrindinės hebrajų šventės vyksta prie griuvėsių likučių ir vadinama raudų siena. Po jo mirties 931m. pr. Kr. karalystė suskilo į Samariją ir Judėją.
• Samarijos valstybę 722 m. pr. Kr. užkariavo Asirija.
• 586 m. pr. Kr. Judėją nukariavo Babilonija. Ir jos karalius Nabuchodonosaras.
• 539 m. pr. Kr. persų karalius Kyras nukariavo Babiloniją ir leido judėjams grįžti į Tėvynę bei atsikurti Jeruzalę.
• 332 m. pr. Kr. Aleksandras Makedonietis nugalėjo Persiją ir visos jos teritorijos pateko į jo imperiją.
• 168 m. pr. Kr Izraelis atkūrė savo karalystę, kuri gyvavo iki 69m. pr. Kr., kai ją nukariavo Romos imperija. Žydai išsisklaidė po pasaulį (diaspora).
• Izraelis valstybingumą atkūrė tik 1948m.

Religija: monoteistinė. Vieninteliu Dievu skelbiamas – Jahvė. Religinėms apeigoms vadovavo Rabinas, jos vykdavo šventyklose – sinagogose.

Pasiekimai:
▪ 9a. pr. Kr susiformavo raštas, kuris mažai skyrėsi nuo finikiečių abėcėlės.
▪ Žydus išgarsino tikėjimas – judaizmas, seniausia monoteistinė religija.
▪ Žydai suformavo Šventąjį raštą – Bibliją. Ji susideda iš 2 dalių: Senojo ir Naujojo Testamentų. 1a. susiformavus krikščionybei, žydai šventomis knygomis pradėjo laikyti tik Senojo testamento knygas. Sen. Testamentą sudaro 39 knygos, o Naująjį – 27. Pirmąsias 5 Sen. Testamento knygas žydai vadina Tora. Senajame Testamente užfiksuota dievo Jahvės sutartis su žydų tauta (sandora). Sandoroje užfiksuota 10 Dievo įsakymų, žydų religija (judaizmas).
Sąvokos:
Diaspora – žydų išsisklaidymas po pasaulį.
Sandora – sutartis tarp Dievo Jahvės ir žydų.

SENOVĖS INDIJOS arba INDO CIVILIZACIJA

( 2500 – 185 m. pr. Kr.)

Skirstoma į laikotarpius:
1) Indo kultūros formavimasis (2400 – 1800 m. pr. Kr.)
2) Arijų atsikraustymas ir įsitvirtinimas arba Vedų laikotarpis (1800 – 6a. pr. Kr.)
3) Budizmo laikotarpis (6 – 3a. pr. Kr.)
4) Klasikinis laikotarpis (3a. pr. Kr. – 5a.)

Visuomenė skirstoma į grupes:
o Brahmanai (karalių ir žynių luomas)
o Kšatrijai (vergvaldžiai)
o Vaišijai (kariai, amatininkai, pirkliai)
o Šūdros (vergai)

Žymiausios Indijos dinastijos:
▪ Maurijų
▪ Čandraguktos
▪ Ašokos
▪ Kušanų

Įvykiai:
• Civilizacija kūrėsi Indo ir Gango upių baseinuose.
• Kūrėsi susiformavus miestams: Mochendžodarui ir Harapai. Manoma, jo miestuose gyveno apie 100 tūkst. žmonių, centruose – baseinai ritualiniams apsiplovimams.
• Apie 1500 m. pr. Kr. suformuojamas raštas (sanskritas). Sanskritu buvo rašomos išminties giesmės arba vedos. Žinomi 4 vedų rinkiniai: Rigveda, Jadžyrveda, Samaveda, Atarvaveda.
Indijos raštas turėjo 2 raidos pakopas:
1. senoji rašto sistema (brachmė)
2. išvalytoji (sanskritas)
• 6 – 5 a. pr. Kr. pradėjo formuotis nauja religija Budizmas. Pradininku laikomas karalaitis Sidchartagautama (560 -480 m. pr. Kr.). Ieškodamas išsivadavimo sau ir visai žmonijai, jis apsigyveno Gango upės slėnyje ir praleido ten 7 metus. Jis rado kelią į išsilaisvinimą ir gavo Budos arba Apšviestojo vardą. Po to daugiau kaip 40 metų jis klajojo po pasaulį skleisdamas savo religiją. Budizmo pagrindą sudaro 4 taurios tiesos:
 Gyvenimas yra kančia.
 Kentėjimo priežastis – žūtbūtinis žmogaus prisirišimas prie gyvenimo.
 Iš kančios galima išsivaduoti.
 Aštuonlypis kelias veda į kančios nugalėjimą.
Budistų religinės apeigos vykdavo religiniuose namuose (stūpa). Tai apskritimo ar kvadrato formos pastatas ant piliakalnio. Teritorija aptverta mūrine siena. Aptvertoje sienoje 4 vartai į kiekvieną pasaulio šalį. 3 a. pr. Kr Budizmas valdant karaliui Ašokai buvo paskelbtas valstybine religija.
• 6 – 5a. pr. Kr. susiformavo etinis religinis mokslas – džainizmas. Pradininku laikomas pranašas Džina. Šio mokymo skirtumas nuo budizmo tas, kad džainistai teigė, jog dvasia yra amžina , todėl Nirvana – ne dvasios užgesimas, o amžinos gerovės būsena. Jie nepritarė budistų teiginiui, kad gyvenimas – blogis ir sakė, kad tik blogas gyvenimas yra blogis.
• 5 a. budizmą pradėjo stumti nauja religija – hinduizmas. Pradėjo formuotis apie 1000 m. pr. Kr. Daugelis hinduistų aukščiausia dievybe laiko Dievą Višnų, kiti – Šyvą. Pagrindiniai induizmo bruožai paskelbti Bhagavadgytoje. Ši poema buvo įtraukta į Mahabharatos rinkinį.

Hinduizmas laikėsi principų:
▪ Bendravimas, bendradarbiavimas, vedybos galimos tik vienai kastai.
▪ Gyvulių, ypač karvių žudymas, yra didelė nuodėmė.
▪ Vedybinės sutartys sudaromos dar vaikams esant mažiems.
▪ Teigiamai žiūrima į moterų sudeginimą vyrui mirus.

Įstatymai:
• Apie 1000 m. pr. Kr buvo parengti Manų įstatymai. Jame aptariami dvasinio ir materialinio gyvenimo klausimai, pvz.: žemdirbystė, gyvulininkystė ir tvarka joje, šeimos santykiai.

Pasiekimai:
▪ Gydytojai sistemino ligas, išmanė anatomiją. Atsirado pirmieji medicinos traktatai.
▪ Suformuota dešimtainė skaičiavimo sistema. Pirmieji ėmė naudoti ženklą, nuliui išreikšti.
▪ Mokėjo išgauti druskos, azoto ir sieros rūgštis, gaminti dažus, vaistus, parfumeriją.
▪ Turėjo laivų statyklą.
▪ Šachmatų tėvynė.
▪ Namuose mokėjo įrengti kanalizaciją.

Sąvokos:
Neliečiamieji – Indijoje žmonės, priklausantys žemiausioms kastoms.
Varna – visuomenės suskirstymas pagal socialinę padėtį. Vėliau imta vadinti kastomis.

Asmenybės:
Ašoka – sen. Indijos valdovas. Suvienijo beveik visą Indiją.

SENOVĖS KINIJOS CIVILIZACIJA

(2200m. pr. Kr. – 589 m.)

Civilizacija skirstoma į laikotarpius:
1) Senųjų valstybių formavimasis (2200 – 8a. pr. Kr.)
2) Archajinė Kinija (8 – 3a. pr. Kr.)
3) Pirmoji centralizuota Kinijos valstybė – Cino imperija (3a. pr. Kr)
4) Chanų dinastijos valdymas (3a. pr. Kr – 1a.)
5) Senoji Kinija (1 – 3a.)

Įvykiai:
• Civilizacija pradėjo formuotis 2200 m. pr. Kr. valdant karaliui Jų Didysis.
• Nuo 2000 m. pr. Kr. valstybėje įtvirtinta bendruomeninė žemėvalda (šulinių sistema).
• 7a. pr. Kr. suformuotas biurokratinis aparatas, šalia karaliaus valdžią turėjo 3 senoliai. Vienas iš jų tvarkė visą šalies ūkį, 2asis kariuomenę ir malšino sukilimus, 3asis prižiūrėjo viešuosius darbus.
• 5 -4 a. pr. Kr. suformuojama filosofinė daosizmo mokykla. Pradininkas- Lao Dzė. Jis teigė, jog žmonės neturi kištis į natūraliąją gyvenimo eigą.

Įstatymai:
• 4 a. pr. Kr. Šanjanas įvykdė reformas:
Jis leido laisvai pirkti, parduoti bei dalinti žemę. Ši reforma leido kurtis smulkioms šeimoms. Žemės mokesčiai nustatyti net sausros atveju, dėl to dalis valstiečių prarado laisvę. Buvo perdaryta kariuomenė, o kariai, neparodę reikiamos drąsos mūšio metu, buvo fiziškai baudžiami. Teritorinėse bendruomenėse įvesta bendra atsakomybė ir nusižengus vienam nariui, atsakydavo visas padalinys.

Pasiekimai:
▪ Sukūrė raštą – hieroglifus.
▪ Tiesė gatves pagal kompaso ašį.
▪ Išrado popierių.
▪ Išrado šilką.
▪ Pradėjo sudarinėti žemėlapius.
▪ Išrado magnetinį kompasą.
▪ Išmoko gaminti paraką.
▪ Išrado seismografą.
▪ Pastatė Didžiąją kinų sieną.

Sąvokos:
Vanas – aristokratų titulas Kinijoje.

SENOVĖS GRAIKIJA (11 – 2a. pr. Kr.)

Skirstoma į laikotarpius:
1) Homero arba Tamsiųjų a. laikotarpis (11 – 9a. pr. Kr)
2) Archajinis laikotarpis (9 – 6a. pr. Kr.)
3) Klasikinis laikotarpis (6 – 4a. pr. Kr.)
4) Helenistinis laikotarpis (Graikiškosios kultūros populiarinimas kitose Rytų kraštuose) (4- 2a. pr. Kr.)

Poliuose buvo įtvirtintos šios valdymo formos:
• Tironija (vieno asmens, smurtu užgrobusio valdžią, valdymas)
• Monarchija (valstybės valdymo forma, kai aukščiausioji valdžia priklauso vienam asmeniu – monarchui)
• Aristokratija (valdymo forma, kai valstybę valdo mažas privilegijuotas kilmingųjų didikų sluoksnis)
• Demokratija (valstybės valdymo forma, kai visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina vyriausybė)
• Oligarchija (iškrypusi, įstatymų nesilaikanti negausaus turtingųjų sluoksnio valdžia)
• Ochlokratija (iškrypusi, įstatymų nesilaikanti agresyvios minios valdžia)

Kolonizacija:
• Susiformavę 8a. pr. Kr. poliai, pradeda vykdyti didžiąją kolonizaciją trimis kryptimis: į vakarus (Sicilija, pietų Italija, Ispanija, pietų Prancūzija), į pietus (Š. Afrikos pakrantė), i Š. Rytus (Egėjo jūros ir Juodosios jūros pakrantės).

Spartos polis (Lakedemonas) 12a. pr. Kr.:
• Veikė Geronto taryba, ją sudarė 9 vyr. žyniai.
• 7- 6a. pr. Kr. Spartos polis tapo vieninga karine stovykla.
• Spartos polyje buvo renkama seniūnų taryba (gerusija), ją rinkdavo liaudies susirinkimas (apela). Seniūnų tarybos narys – likūrgas. Liaudies susirinkimas taip pat rinko 5 prižiūrėtojus (eforus) bei 2 karalius (basilėjus).

Atėnų polis (9 – 8a. pr. Kr.):
Socialinės grupės:
▪ Kilmingieji (eupatridai)
▪ Žemdirbiai (geomorai)
▪ Amatininkai (demiurgai)
▪ Vergai

• Buvo vykdomas valdovo Tesėjo reiškinys – sinoikizmas (kelių savarankiškų bendruomenių gyvenviečių ar miestų jungimasis į vieną polį).
• Nuo 7a. pr. Kr. Atėnams pradeda vadovauti Archontas, renkamas iš eupatridų. Baigęs vadovauti jis pereidavo į aukščiausiąją valstybės tarybą – aeropagą.

Reformos:
• 620m. pr. Kr. Archontas Drakontas sutvarkė paprotinę teisę ir ją užrašė raštu. Jis įtvirtino aristokratų teises, įvedė tam tikrą turto ir verslo santykiuose.
• 594m. pr. Kr. Solonas įveda įstatymą, suteikiantį teisę valdyti ne pagal kilmę, o pagal turtą. Panaikina skolas ir skolinę vergovę. Įtvirtina privatinę nuosavybę ir leidžia pardavinėti žemę, pagal turto cenzą piliečius suskirsto į 4 kategorijas, suvienodina matus ir įvykdo pinigų reformą, suteikia piliečių teises metekams, įsteigia prisiekusiųjų teismą (helieja).
• 560 – 527m. pr. Kr. Peisistratas įtvirtina tironiją ir globoja viduriniuosius bei žemesniuosius luomus. Žemę dalija valstiečiams, jiems ir amatininkams teikia lengvatinį valstybės kreditą, stato šventyklas, išplečia Pirėjo uostą. Siekiant stabilizuoti valstybės biudžetą, įvestas pajamų mokestis – dešimtinė. Valstybini kultu buvo paskelbtas Dievo Dionizo kultas.
• 509 – 502 m. pr. Kr. Klistenis įvykdo administracinę reformą ir paskelbia ostrakizmo įstatymą Atėnuose, įkuria dešimties strategų kolegiją.
• 443 – 429m. pr. Kr. Periklis galutinai suformavo demokratiją.Galutinai užbaigė valdžios suskirstymą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Sudarytos piliečiams atsakingos institucijos. Einantiems valstybės pareigas piliečiams buvo mokamas atlyginimas. Nustatytos turtingųjų piliečių prievolės tautai (liturgijos).

Graikų – Persų karai:
Karai vyko 500 – 449m. pr. Kr. Pagrindinė priežastis – Mažosios Azijos Graikų polių sukilimas prieš Persų priespaudą.
▪ 494m. pr. Kr. persai užima Miletą (persų vadas Darėjas I)
▪ 490m. pr. Kr. Maratono mūšis (persų vadas Darėjas I, graikų – Miltiadas). Graikai pasieka pergalę.
▪ 480m. pr. Kr. – mūšis Termopilų perėjoje (persų vadas Kserksas, graikų – Leonidas). Graikai pralaimi, žūva Leonidas su spartiečiais.
▪ 480m. pr. Kr. – Salamino mūšis (persų vadas Kserksas, graikų Temistoklis). Graikų pergalė.
▪ 479m. pr. Kr. mūšis prie Platėjos ir Mikalės kyšulio Egėjo jūroje (persų vadas – Mardonijus, graikų vadai – Aristidas, Leotichidas ir Ksantipas). Graikų pergalė.
▪ 478m. pr. Kr. graikų miestai sudaro Atėnų pirmąją jūrų, arba Delo sąjungą, kuriai vadovauja Atėnai.

Atėnai sudarė visų polių kovojančių su persais sąjungą simachiją.
Buvo sudaryta Kalėjo taika, pagal kurią:
1) Persai pripažino nepriklausomus Mažosios Azijos graikų polius.
2) Uždrausta Persijos laivynui plaukioti Egėjo jūroje.

Peloponeso karas (431 – 404m. pr. Kr.):
Priežastis – Atėnų ir Spartos polių nesutarimai, siekis dominuoti ir netolygi ekonomikos raida.
Karas skirstomas į 2 etapus:
▪ Pirmasis etapas.(431 – 421m. pr. Kr.) Archidamo karas.
Sudaryta Nikijo taika 50metų. Atėnai įsipareigojo teikti pagalbą helotų sukilimo Spartoje atveju. Atėniečiai pažeidė šią sutartį pradėdami žygį prieš Siciliją.
▪ Antrasis etapas. (413 – 404m. pr. Kr.) Dekelėjos karas.
Atėnai patyrė pralaimėjimą, likviduota Delo sąjunga.

Aleksandras Makedonietis (356 – 323m. pr. Kr.)
Balkanų šiaurinėje dalyje (Makedonija), karalius Pilypas II Makedonietis suvienijo šalį ir sudarė gerai ginkluotą kariuomenę. Vadovavo jis 359 – 336m. pr. Kr.
337m. pr. Kr. Pilypas II sušaukė visos Graikijos kongresą Korinte. Jo nutarimai:
1) Nurodyta visiems poliams sugyventi taikiai.
2) Graikų poliams uždrausta keisti valstybinę santvarką.
3) Paskelbta privačios nuosavybės neliečiamybė.
4) Pilypas II pareikalavo, kad visi poliai prisidėtų prie gynybos ir puolimo sąjungos kovai prieš Persiją.
Po jo mirties, sostą paveldėjo jo sūnus Aleksandras Makedonietis. Su jo veikla prasideda helenistinis laikotarpis. Valdė nuo 336 – 323m. pr. Kr.
• 332m. pr. Kr. įkuria sostinę Aleksandriją.
• IVa. Pr. Kr įkuriama Aleksandro Makedoniečio imperija.
• Po A. Makedoniečio mirties prasideda kovos dėl valdžios. III a. pr. Kr. imperija suskyla į 3 karalystes: Makedoniją, Egiptą ir Siriją.
• Helenizmo laikotarpio pabaiga laikomo 30m. pr. K., kai Roma nukariauja paskutinę peleninę valstybę Egiptą.

Kultūra:
Architektūroje formavosi 3 stiliai:
▪ Dorėninis
▪ Jonėninis
▪ Korintinis
Skulptūrose vaizduojami nuogų jaunuolių figūros (kūras). Merginos visada vaizduojamos apsirengusios (kora).
• Nuo 776m. pr. Kr. pradėtos organizuoti Olimpinės Žaidynės, dievo Dzeuso garbei.
• Nuo 8a. pr. Kr. graikai finikiečių abėcėlės pagrindu sukūrė raidyną iš 24 balsių. Šį raidyną perėmė romėnai ir suformavo lotynų raštą.
• 5a. pr. Kr. Atėnuose pastatomos Partenono ir Erektėjono šventyklos. Partenono šventykla buvo skirta deivei Atėnei, ją sukūrė Fidijas.

Žymiausi filosofai: Žymiausi skulptoriai: Tragedijų autoriai:
 Talis (7-6a. pr. Kr. ) Ovidijas Eschilas (6-5a. pr. Kr. )
 Anaksimenas (7-6a. pr. Kr. ) Mironas (5a. pr. Kr. ) Sofoklis (5a. pr. Kr. )
 Heraklitas (6-5a. pr. Kr. ) Fidijas (5a. pr. Kr. ) Euripidas (5a. pr. Kr. )
 Pitagoras (6-5a. pr. Kr. )
 Demokritas (5-4a. pr. Kr. )
 Sokratas (5-4a. pr. Kr. )
 Platonas (5-4a. pr. Kr. )
 Aristotelis (4a. pr. Kr. )

Helenistinė kultūra:
Būdingi 4 bruožai:
1) Sinkretizmas (dviejų religinių ar filosofinių pažiūrų plėtotė, susiliejimas ar susidarymas naujos religijos ar filosofijos, išlaikančios pirmųjų bruožus.)
2) Kosmopolitizmas (visuomeninė pažiūra, teigianti, jog žmogaus Tėvynė – visas pasaulis, o tautiniai skirtumai – nereikšmingi.)
3) Individualizmas. Susilpnėja poliai negaudami paramos iš centrinės valdžios, stengiasi išgyventi patys.
4) Tiksliųjų mokslų pirmavimas prieš humanitarinius.

Filosofijoje plėtojosi 3 sistemos:
• Stoikų (pradininkas Zenonas iš Kipro salos). Jo manymu filosofiją sudaro 3 dalys: logika, fizika ir etika.
• Epikūrininkų (pradininkas Epikūras 4 – 3 a. pr. Kr.). Teigė, jog žmonės turi sielą, sudarytą iš atomų, kuri išsisklaido suirus kūnui.
• Kinikų (pradininkas Anistenas IV a. pr. Kr.) Jis neigė nuosavybę, šeimą, etines normas, vergovę. Žymiausias iš kinikų – filosofas Diogenas.

Helenistinės kultūros pasiekimai:
▪ Matematikas Archimedas IVa. Pr. Kr. sukonstravo vandens kėlimo mechanizmą – Archimedo sraigtą.
▪ Karinė technika: katapulta, batalista, onagra.
▪ Artemidės šventykla Efese.
▪ Apolono šventykla netoli Mileto.
▪ Halikarnaso mauzoliejus.
▪ Aleksandrijos švyturys.

Sąvokos:
Akropolis – tvirtovė Atėnuose, pastatyta Va. Pr. Kr. ant kalvos.
Apela – liaudies susirinkimas Spartoje.
Archontai – aukštieji polių valdininkai, kontroliavę religines ceremonijas ir šventes.
Batalista – prietaisas akmenims mėtyti.
Basilėjas – karalius, Ankstyvojo Graikijos laikotarpio žemės valdytojo titulas.
Demas – Sen. Graikijoje liaudis.
Demosas – jam priklausė aukščiausioji valdžia.
Eforas – prižiūrėtojas Spartoje.
Eklezija – senovės graikų poliuose – tautos susirinkimas.
Eupatridai – kilmingieji sen. Atėnų polyje.
Genekratija – gimininės aristokratijos valdžia.
Gerontas – seniūnų tarybos narys.
Gerusija – seniūnų taryba Spartoje.
Helada – sen. Graikija.
Helieja – prisiekusiųjų teismas Atėnų polyje.
Helotai – Spartos vergai.
Hoplitas – graikų karys.
Katapulta – prietaisas akmenims, padegamoms statinėms svaidyti.
Kolonizacija – sen. Graikijoje laisvų žemių savo šalies pasieniuose apgyvendinimas.
Kriptijos – išpuoliai prieš vergus Spartoje.
Logografas – kronikininkas.
Metekas – sen. Graikijoje – svetimšalis arba paleistas į laisvę vergas.
Metropolija – sen. Graikijoje polis savo turimų kolonijų atžvilgiu.
Olimpas – sen. Graikų mitologijoje kalnas, kuriame gyvenę dievai.
Onagra – pabūklas, šaudęs dideliais akmenimis, išsviedžiamais linų pluoštu.
Ostrakizmas – sen. Graikijoje valstybei pavojingų piliečių ištrėmimas slaptu balsavimu.
Ostrakonas – molinė šukė.
Perioikai – laisvieji Spartos gyventojai.
Sastrapija – apygarda.
Seisachtėja – skolos numetimas Atėnų polyje.
Sinoikizmas – kelių savarankiškų bendruomenių, gyvenviečių ar miestų jungimasis į vieną polį.
Sistijos – bendri pietūs Spartoje.
Timokratija – valdžia, paremta turto cenzu.

Asmenybės:
Aleksandras Makedonietis (356 – 323m. pr. Kr. ) – Makedonijos karalius, antikos karvedys.
Archimedas (apie 287 – 212 m. pr. Kr.) – graikų matematikas, fizikas bei išradėjas.
Demokritas Abderietis (apie 460 – 371m. pr. Kr.) – graikų filosofas, atomizmo teorijos pradininkas.
Demostenas (apie 384 – 322m. pr. Kr.) – Atėnų valstybės veikėjas ir oratorius.
Hipokratas (460 – 370m. pr. Kr.) – žymiausias antikos laikų gydytojas, vadinamas medicinos tėvu.
Periklis (apie 500 – 429m. pr. Kr.) – Atėnų valstybės veikėjas, oratorius, politikas, strategas.

SENOJI ROMOS CIVILIZACIJA

(753m. pr. Kr. – 476 m.)

Periodizacija:
1) Karalių epocha (753 – 509m. pr. Kr.)
2) Romos respublika (509 – 27m. pr. Kr.)
3) Romos imperija (27m. pr. Kr. – 476m.)
Laikotarpis skirstomas į 3 dalis:
• Principatas (27m. pr. Kr. – 193 m.)
• Krizė (193 – 284m.)
• Dominatas (284 – 476m. pr. Kr.)

753m. pr. Kr. įkuriama Roma ant 7 kalvų. Žymiausios: Palatino, Kvirinalio, Viminalo.

Žymiausia karalių epochos valdytojų veikla:
▪ Romulas. Jis suskirstė piliečius į 2 soc. grupes:
1) Patricijai (kilmingųjų diduomenė)
2) Plebėjai (prastuomenė)
▪ Numapompilijus. Suformavo amatininkų ir žynių kolegijas, patobulino kalendorių.
▪ Tarkvinijus Senasis. Padėjo pamatus šventyklai Kapitolijaus aikštėj, įrengė nutekamųjų vandenų tinklą.
▪ Servijus Tulijus. Įvykdė pilietybės reformą ir sulygino patricijų ir plebėjų teises. Suskirstė piliečius pagal turtą.
▪ Trakvinijus Išdidusis. Jam valdant pastatyta šventykla ant Kapitolijaus kalvos.

Romos respublika:
• Nuo 5a. pr. Kr. iš plebėjų tarpo pradėti rinkti pareigūnai (liaudies tribūnai) plebėjų interesams ginti.
• 450m. pr. Kr. buvo paskelbti 12 lentelių įstatymai. Jie suvaidino reikšmingą vaidmenį tolimesnėje Romos teisės raidoje. Apie 1000 metų jie buvo Romos teisės pagrindas ir šaltinis, reguliavęs privatinę, viešąją ir religinę teisę.
• Aukščiausioji valdžia respublikoje priklausė senatui.
• Vykdomosios valdžios pareigūnai – magistratai.
Svarbiausi magistratai buvo:
 Konsulas – jam priklausė karinė ir civilinė valdžia bei teisė šaukti senatą ir valdžios susirinkimą.
 Pretorius – jis vadovavo teisminei valdžiai, vadovavo provincijas, pavaduodavo konsulą jam nesant.
 Cenzorius – jis privalėjo surašyti visus piliečius ir nustatyti jų turtinę padėtį.
 Liaudies tribūnai – jam buvo suteikiama draudimo (veto) teisė veikti įstatymams ar potvarkiams.
 Edilas – pareigūnas, kuris rūpinosi miesto tvarka, aprūpinimu, saugumu ir viešosiomis šventėmis.
 Kvestorius – tvarkė valstybės iždą, rinko mokesčius, saugojo valstybinį archyvą.
 Pontifikas (augūras) – vyr. dvasininkas.

Pūnų karai (264 – 146m. pr. Kr.):
• Pirmasis Pūnų karas – kova dėl Sicilijos. (264 – 241m. pr. Kr.). Romos kariuomenė persikelia į Siciliją ir užima Mesaną, nugali Kartaginos laivyną prie Milų. Pasinaudojusi Kartaginos silpnumu ugrobia Sardiniją ir įsitvirtina Korsikoje.
• Antrasis pūnų karas (218 – 201m. pr. Kr.) Kartaginiečiai laimi mūšį prie Kanų ir Kapujos (216m. pr. Kr.). Kare įvyksta persilaužimas – Roma užima Sirakūzus. 202m. pr. Kr. romėnai pasiekia pergalę prie Zamos. Kartagina netenka laivyno ir kariuomenės.
• Trečiasis pūnų karas (149 – 146m. pr. Kr.). Kartaginos valdos tampa Romos provincija.

Spartako sukilimas. (74 – 71m. pr. Kr.) – didžiausias vergų sukilimas antikiniame pasaulyje. Jam vadovavo gladiatorius Spartakas. Sukilimo pralaimėjimo priežastys:
1) Sunku buvo kariauti su reguliaria Romos armija.
2) Vergai atsisakė palikti Italiją.
3) Dėl audros nepavyko persikelti į Siciliją.
Įvykiai:
• 60m. pr. Kr. 1as Triumviratas: (Gnėjus Pompėjus, Julijus Cezaris, Krasas). 59m. pr. Kr. Cezaris tampa konsulu, o Krasas ir Pompėjus paskelbti provincijos prokonsulais.
• 43m. pr. Kr. 2as triumviratas: (Gajus Oktavijus, Markas Antonijus, Markas Lepidas). 31m. pr. Kr. triumviratas subyrėjo, kai Oktavijus nurungė konkurentus ir užkariavo visą Egiptą. 27m. pr. Kr. Oktavijanas sukūrė naują politinę sistemą – principatą (valdymo forma, kai pirmasis senatorius turėjo aukščiausią, bet ne galutinę valdžią įstatymų leidžiamojoje ir vykdomojoje valdžiose). Principatas egzistavo iki 193m. Oktavianas padidino biurokratinį aparatą, iš senatorių pradėtas rinkti miesto prefektas (pareigūnas, atsakingas už tvarką mieste).
• 14m. pr. Kr. Oktavijanas Augustas mirė, vietoj jo valdė Tiberijus Klaudijus Neronas. Jo valdytu laikotarpiu atkeliavo krikščionybės pranašas Jėzus Kristus.
• 193 – 284m. prasideda krizė Romoje. Padėtį bandė stabilizuoti Markas Aurelijus Antoninas (Karakalas), kuris išleido Karakalos ediktą, pagal kurį Romos pilietybės teisės buvo suteiktos visiems laisviems imperijos gyventojams.
• 222 – 235m. prie padėties stabilizavimo prisidėjo Aleksandras Severas. Jis apribojo asmenines išlaidas, stengdamasis pagerinti visuomenės biudžetą sugrąžino luominius skirtumus, suteikė daugiau lengvatų pirkliams. 235m. pr. Kr. jis mirė.
• 284m. pradėjus valdyti Diokletianui mėginta reformuoti santvarką ir įtvirtintas dominantas (imperija, kurioje imperatorius tapo viešpačiu savo pavaldinių atžvilgiu). Imperija buvo padalinta į 2 teritorijas : rytinę valdė Diokletianas, o vakarinę Maksimijonas. Diokletiano reformos:
 Nustatytas žemės mokestis už žemės kiekį, darbo jėgą ir gyvulių skaičių.
 Įvedamas kainų maksimumas ir maksimalūs darbo apmokėjimo tarifai.
 Reformuojama kariuomenė, kuri padalijama į 2 dalis: pasienio ir judrioji.
 Diokletianas siekė atkurti seną politeistinį tikėjimą, todėl 303m. uždraudė išpažinti krikščionybę.
• 323m. valdžioje įsitvirtino Konstantinas. Jis leido išpažinti krikščionybę. 325m. Konstantino iniciatyva Nykijoje buvo sušauktas bažnyčios susirinkimas ir jame tikėjimo tiesa buvo paskelbtas Kristaus dieviškumas.
• 392m. valdant imperatoriui Teodosijui, krikščionybė buvo paskelbta valstybine religija, o po jo mirties 395m. Romos imperija buvo galutinai padalinta į vakarų ir rytų. Vakarų Romos imperijos pabaiga laikomi 476m., kai barbarų kunigaikštis Odoakras nuvertė paskutinį V. Romos imperatorių Romulą Augustulą.
• Rytų Romos imperija nuo 4a. perėjo į kitą santvarką – feodalizmą ir gyvavo iki 1453m., kai imperiją nukariavo Turkai – Osmanai.

Kultūra:
Pirmuoju Romos poetu laikomas Livijus Andronikas. Išvertė į lotynų kalbą Homero „Odiseją“.
Gnėjus Nevijus parašė epinį kūrinį apie Pūnų karą.
20. pr. Kr. Fabijus Piktoras parašė Romos istoriją proza.
Gajus Julijus Cezaris parašė kūrinius „Galų karo užrašai“ ir „Pilietinio karo užrašai“.
Markas Ciceronas – filosofas ir publicistas. Jo darbai – „Apie valstybę ir pareigas“.
Titas Lukrecijus Karas – filosofas, parašęs svarbų savo veikalą „Apie daiktų prigimtį“.
1a. pr. Kr. žymus poetas lyrikas Katulas. Be satyrų kūrė komedijas.
Be Katulo dar kūrė Enijus ir Lucilijus.
Poetas Vergilijus Publijus – kūrė poemas „Bukolikos“, „Georgikos“, „Eneida“.
Publijus Ovidujus Naronas – jo poemos „Heroidės“, „Meilės menas“.
Markas Anijus Lukanas (7a.) – poetinė poema „Farsalija“.
Lucijus Anėjus Seneka – filosofas, kuris teigė, jog žmogus turi gyventi pagal gamtos dėsnius.
1a. Skrabonas parašė veikalą „Geografija“.
Korenlijus Tacitas – „Germanija“, „Istorija“, „Analai“.

Imperijos laikotarpiu buvo pastatytas amfiteatras Koliziejus (4 aukštų, tilpo 50000 žmonių). Vykdavo gladiatorių kautynės.
1a. valdant imperatoriui Adrianui buvo pastatytas Panteonas.

Krikščionybė:
Manoma, jog Kristus gimė 4m. pr. Kr. Judėjoje, Beatliejaus miestelyje. Jėzus suformavo Dangaus Karalystės doktriną, pagal kurią:
o Toje karalystėje nėra išrinktųjų, visi lygūs, visus Dievas myli vienodai. Pasisakė prieš turtinę diferenciaciją. Svarbiausia jo mokyme – raginimas atgailauti ir tapti Dievo tautos nariais.
Po Kristaus nukryžiavimo, pirmasis krikščionybę pradėjo plėtoti Saulius iš Tarso (Paulius). Jis smerkė gladiatorių kautynes, nepripažino imperatorių didybės. Pirmasis krikščionių persekiojimas vykdomas valdant Neronui nuo 64m.. Krikščionys buvo apkaltinti Romos padegimu, todėl žmonės juos smerkė ir stengėsi naikinti. 325m. Nykijoje buvo sušauktas bažnyčios susirinkimas ir apibendrinti krikščionybės dėsniai. Nuo 4a. Kristaus mokymas buvo pradėtas skelbti Evangelijose, o ritualų centru tampa bažnyčios.

Sąvokos:
Centurija – sen. Romoje kariuomenės vienetas.
Decimacija – mirties bausmės taikymas pasitraukusiems iš mūšio lauko.
Diecezija – sen. Romoje – administracinis vienetas.
Latifundija – didelis romėnų dvaras.
Legatas – sen. Romoje – Senato politinis pasiuntinys ar įgaliotinis.
Optimatai – iš senatų ir aristokratų susiformavusi konservatyvi politinė grupė.
Provincija – sen. Romos imperijos užkariauta ar užimta teritorija.
Populiarai – smulkiųjų žemdirbių ir prastuomenės interesus gynusi bendruomenė.
Termos – viešosios senovės romėnų maudyklės.
Tetrarchija – Romos imperijos valdymo sistema.

Asmenybės:
Gajus Julijus Cezaris (100 – 44m. pr. Kr.) – Romos valstybės veikėjas ir karvedys. 59m. pr. Kr. išrinktas konsulu.
Dioklecianas (Gajus Valerijus Aurelijus) (240 – 316m.) – Romos imperatorius (284 – 305m.). pertvarkė valstybės valdymą.
Gajus Grachas (162 – 133m. pr. Kr.) – Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės.
Lukrecijus (Titas Lukrecijus Karas) (97 – 55m. pr. Kr.) – Romos poetas ir filosofas.
Klaudijus Ptolemėjas (100 – 170m.) – Aleksandrijos geografas, astronomas bei matematikas, paskutinis iš didžiųjų antikos mokslininkų.
Spartakas (71m. pr. Kr.) – Romos vergų sukilimo vadas, turtingos karališkos giminės vergas, trakas.
Vergilijus (Publijus Vergilijus Maronas) (70 – 19m. pr. Kr.) – Romos poetas.

Leave a Comment