Interpretacija

KAS YRA INTERPRETACIJA?
1. Apibrėžimas
Interpretacija yra bandymas suprasti pateiktą tekstą kaip galima geriau, kaip galima daugiau smulkmenų pastebėti. Tekstas gali būti lyrinis, epinis ar draminis.
SVARBU ŽINOTI: Kiekvienas skaitytojas susigyvena su tekstu, tekstai gali būti suprasti daugiareikšmiškai ir kiekvieną skaitytojas skirtingai interpretuoja. Kartais pirmiausia tekstas perskaitomas, tada vėliau visapusiškai išsiaiškinamas, kad galima būtų tiksliai žinoti, kiek tekste yra a) autoriaus ir b) laiko ženklų.
PASTABA: Kuo tekstas yra senesnis, tuo jo interpretacija darosi sudėtingesnė, tai, kas tuomet buvo savaime suprantama, mes prrivalome „išversti” į šių dienų sąvokas.
2. Kaip interpretuojama
 Skaityti
Savaime suprantama, kad jeigu kiekvienos interpretacijos pagrindinė mintis yra nusakyti tekstą tiksliai, jį reikia išsamiai ir aktyviai perskaityti. Aktyviai – reiškia, jog mintį, kuri atrodo svarbi, pasibrauk (ir pasitelk kaip pavyzdį.) ir paraštėje pasirašyk šauktuką arba atitinkamą frazę. Kas iš pradžių lieka neaišku, pažymėk klaustuku.
 Išsiaiškinti prasmę
Tuomet galima pradėti bandyti išsiaiškinti kuo susiję teksto dalys ir kur yra teksto įžanga. Galime sau užduoti klausimą „Kaip aš supratau tekstą, kai tekstą suskaidžiau į atskiras dalis?”.Dabar galite pasiliktas teksto dalis, kuurias lig šiol neaiškiai supratote, įtraukti į atsakymą į pateiktą prieš tai klausimą. Jeigu vis dėlto dar nesuprantate, normaliai viską pergalvokite nuo pat pradžių. Šitaip žingsnis po žingsnio (popieriuje) susidarykite pagrindinį teksto planą ir parašykite interpretaciją.
 Analizavimas
Kitas žingsnis yra pirminis, arba rašytinis, dėstymas. Či

ia pateikiamos dvi pagrindinės galimybės:
3. Du interpretacijos tipai
 Parafrazinė interpretacija
Interpretuojame taip: siaurai apibūdiname tekstą ir žingsnis po žingsnio suprantame. Interpretacijos pagrindas yra paties teksto dalių esmės suvokimas.
Pavyzdys: Eilėraštyje pirmiausia interpretuojame pirmąjį, tada antrąjį ir t.t posmelius.
Pabaigoje parašome analizės išvadą.
 Argumentuota interpretacija
Tai yra metodas, kai remiamasi pagrindinėmis tezėmis. Paaiškinimui pasinaudojama tinkamomis tezėmis iš teksto dalies. Argumentavimui pasinaudojama tokiomis tezėmis, kurios tinka atitinkamai teksto daliai. Taikant šį būdą reikia įsitikinti, ar interpretacija neprieštarauja interpretatoriaus pasirinktoms tezėms.
4. Sudėtinė interpretacija
 Interpretacija turi būti visiems suprantamai pradėta, pirmiausia turi būti atskleistas bendras teksto supratimas.
 Net ir mažos, bet esminės turinio detalės negali būti pamirštos.
 Turinio planas rašomas papunkčiui, į punktus įtraukiamos ir personažų charakteristikos.
 Stilistinėje ir žodinėje analizėje atskleidžiama ypatinga žodžių ir sakinių daryba ir kalbos formavimas.
 Sukaupus visas žinias pagal anksčiau iššvardintus punktus, galima susidaryti bendrą nuomonę/vaizdą apie tekstą.
5. Papildoma informacija
Teksto interpretacijai galioja pagrindinė taisyklė: jokių citatų be paaiškinimų ir interpretacijos ir jokių paaiškinimų be citatų.
Dažnai turime tik sakinio dalį arba tik žodį, kad įrodytume savo interpretaciją. Šioje situacijoje taip pat privaloma cituoti tinkamą žodį ar sakinio dalį.
Pastaba: Kiekviena citata reikalauja kabučių, o kiekviena netiesioginė kalba tariamosios nuosakos.
Pavyzdys. Klausimai nuotykinės istorijos interpretacijai:
6. Kuo istorija ypatinga? Daiktais? Vieta? Personažais? Įvykiais?
7. Išdavikiškas pirmasis sakinys. Pirmas sakinys pasako, kur istorija vyksta, apie ką ta is
storija ir t.t
8. Kur yra pagrindinė mintis?
9. Kokia yra bendroji kūrinio struktūra?
10. Kokia teksto tema?
11. Kas istoriją daro menišką?

Leave a Comment