Pono Fon Ropo dvaras – mano seneliu gimtineje

PONO FON ROPO DVARAS – MANO SENELIU GIMTINEJE

Pakruojo miestas garsėja savo be galo senu Ropo dvaru. Pirmąkartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1596 metais. Pirmieji žinomi dvarosavininkai buvo didikai Zabielos, po jų grafai Miunsteriai ir 1780m. dvarasatiteko baronams Ropams. Tais metais Vilhelmas fon Ropas (1748 – 1824) vadėPakruojo dvaro savininko grafo Miunsterio dukterį ir šį davatką gavokraičio. Dvaro pastatų ir parko ansamblis – vėlyvojo klasicizmo sodyba.Ji nusitęsusi apie 1km dešiniuoju Kruojos upelio krantu. Visą ansamblįsudaro labai daug įvairių pastatų, statinių, bei parkas. Pagrindinisansamblio akcentas – puošnūs dviaukščiai rūmai kurie stovi beveik sodybosvidury. Jie buvo pastatyti XIX a. pradžioje. Viduje būta turtingų menokurinių (Leonardo da Vinči paveikslai, Tarvaldseno skulptūros ). Manoma ,kad XX a. pradžioje buvo įstiklinti portiko tarpkoloniai ir čia įrengtaoranžerija. Anksčiau rūmuose vykdavo įvairūs pokyliai, klasikinės muzikoskoncertai, literatūros vakarai. Dabar ten nuvykus galime nueiti tik įmuziejų veikiantį du kartus savaitėje. Pažiūrėjus į dvarą nuotraukose,kurios buvo darytos prieš kelis šimtmečius matome vėlyvo klasicizmo,didingą, dviaukštį pastatą. O dabar – iš ties gaila, kad niekam nekyla norojį atrestauruoti, nes langai išpuvę, apsamanoję, sienų tinkas nubyrėjęs,aplinka mažai prižiūrima. Dabar Ropo dvaras atrodo niūriai. Vieni iš pastatų esančių dvaro ansamblyje – sandėliai. Jiestatyti XIX a. pirmoje pusėje naudoti daržovėms ir vaisiams laikyti. Dabarjame – mokyklos sandėlis. Arklidės – statytos XIX a. pirmoje pusėje. Jų buvo šešios nesbaronas labai mėgo arklius ir jam atrodė, kad arklys yra vienas išgeriausių žmogaus draugų. Dabar arklidė nebenaudojamos. Ledainė – statyta XIX a. antrajame – trečiajame dešimtmetyje Tenžmonės šaldydavo pieną, mėsą, įvairius greitai gendančius produktus. Dabar

ji niekam nenaudojama. Tvartas – pastatytas 1819 m. Sovietmečiais buvo tarybinio ūkioveršidė ir dalis kontoros patalpų. Tvora su vartais išmūryta apie 1840 m. J i yra neaukšta, akmensmūro, dengta čerpėmis. Tvora yra neatsiejantis ansamblio komponentas,sukurtas vėlyvojo klasicizmo epochoje. Šiaurinių vartų puošyba būdingaistorizmui. Vėjo malūnas pastatytas 1823 m. II – ojo pasaulinio karometais, pritaikytas siloso bokštui ,vėliau cemento sandėliui. Dabar malūnasstovi nenaudojamas, be sparnų, įrenginių neišliko. Daržinė pastatyta 1841 m. Daržinės plano fasadų fragmentai yra vėlyvojo klasicizmo laikotarpio. Kaipir daugelis pastatų ji nenaudojama.

Malūnininko namas – pastatytas XIX a. pirmoje pusėje. Vakarinė namo dalisnaudota malūno reikalams: čia stovėjo girnos ir kiti įrenginiai. Vėliaubuvo atiduotas tarybinio ūkio bendrabučiui ir dabar dar ten gyvena žmonės. Vandens malūnas – pastatytas 1823 m. ilgą laiką jis stovėjo beįrenginių ir nenaudojamas, bet 2001 m. jis buvo atrestauruotas. Nors irmalūnas dabar ir nenaudojamas, tačiau stovi kaip eksponatas.

Arkinis tiltas – užtvanka – pastatyta 1821 m. Tai hidrotechninisstatinys, skirtas pakelti Kruojos lygį. Tiltas iš toli matomas viršpatvinusios upės ir joje atsispindi. Taip kaip ir vandens malūnas 2001 m.buvo pradėti restauruoti. Šiandien darbai jau baigiami. Jis vadinamasarkiniu nes jame suprojektuota 21 arka. Tai unikalus vėlyvojo klasicizmoepochos statinys, sukurtas romėniškų tiltų pavyzdžiais ir tėra vienintelis,išlikęs Vidurio Europoje. Parkas – apsodintas 1850 – 1860m. Tai vienas išraiškingiausiųvėlyvojo klasicizmo peizažinių parkų, pasižymintis didelėmis erdvėmis,tolimų perspektyvų vaizdais ,kuriuose gerai išryškėja dvaro pastatai, beilabai retų rūšių medžiais, kurie parkui suteikia unikalumo. Parkokraštovaizdį ypač praturtina plati užtvenktos upės vandens juosta irjuodalksniais apaugusi sala. Parko ašį žymi liepų eilė.

Ropo dvaras yra apie du kilometrai nuo mano senelių namų.Kiekvienais metais, kai tik susirenka visa šeima, stengiamės nuvažiuoti įdvarą. Vasarą jis traukia mus Kruojos upe bei užtvenktu tvenkiniu. Rudenįnuvykstame pasigrožėti parku, kuris tuo laiku būna pasakiškai gražus. Taippat ir žiemą mus vilioja sniego šerkšnu baltuojantys medžiai bei upeplaukiančios ledo lytys. Pavasariais nuvykstame pasigrožėti atgimstančiagamta. Bet kokiu metų laiku dvaras atrodo puikiai. Savo klasikiniaispastatais, o ypač arkiniu tiltu.

Dvaro įtaka lietuvių kultūrai

Lietuva – nuostabi šalis. Ją puošia miškai, ežerai, kalvos,architektūriniai paminklai. Didelę kultūrinę vertę turi ir Lietuvos dvarai.Kiekvienas dvaras Lietuvos kultūros istorijoje yra savaip įžymus. Daugelis dvarų, deja, gerokai nukentėjo per karus, nyko ar buvoniokojami ir vėlesniais laikais. Ne išimtis ir Pakruojo dvaras, nors iršiandien neabejotinai ryški jo architektūrinė vertė. Ropo dvaras Pakruojokraštui yra ir didelė istorinė, kultūrinė vertybė. Išsiaiškinę dvaropraeitį, mes praturtėjome žiniomis. Sužinojome apie to krašto tuometinįžmonių gyvenimą, jų darbus, santykius, papročius, jų kultūrą. Mes galimediskutuoti ir lyginti dabartinius laikus su tuometiniais. Patys Pakruojodvaro pastatai mums pasako, prakalba apie to meto architektūrą. Mane šis dvaras labai sudomino savo pastatų architektūra, o labiausiaiarkiniu tiltu. Jis unikalus tuo, kad yra vienintelis Europoje iš arkųpastatytas tiltas, kuris primena architektūrinį Italijos peizažą. Žmonėsbet kuriuo metų laiku atvyksta pasigrožėti ne tik tiltu, bet ir parku.Medžiai, augantys parke, yra įvairiausių rūšių atsivežti pačio pono FonRopo iš svetur. Vasarą, ne retai galime aptikti parke beiškylaujančiasšeimas, kurios atvyksta ten pasisemti ramybės, bei pasigrožėti dvaroapylinkėmis. Pono Fon Ropo dvaras turi savo kultūrinę architektūrinę vertę. Taip,

kaip ir kiekvienas kitas Lietuvos dvaras, jis kalba apie Pakruojo tuometinįžmonių gyvenimą, byloja apie Pakruojo krašto istoriją. O kiekvieno dvaroistorija praturtina lietuvių kultūrą.