XIX amžiaus pradžioje Europos techninis išsivystymas buvonevienodas. Po truputi jis plėtėsi iš vakarų į rytus. Labiausiaiišsivysčiusios šalys buvo vakaruose (Anglija, Belgija) ir plėtėsi į rytus(Prancūziją, Vokietiją). Kai Rusijoje buvo panaikinta baudžiava ji irgismarkiai pradėjo žengti industrializacijos keliu. Pramonės požiūriu labainevienalytė buvo Austrijos – Vengrijos imperija. Pramonėje dažnai kildavokrizės todėl daugelis įmonių jungėsi į susivienijimus, kūrėsi monopolijos.Didžiausias visų pramoninkų prašymas buvo, kad valstybės užgrobtų naujųteritorijų ir kad būtų daug naujų rinkų. Taip šalys įsitraukė į kovą dėlužjūrio teritorijų. Tokia politika sukėlė ne vieną susidūrimą tarp šalių,pretenduojančių į tas pačias kolonijas. Europos valdovai buvo įsitikinę,kad savo galingumą galima rodyti tik taip, kaip jie moka – plėšti žemes irjėga užimti teritorijas. Augo įtampa. Susivienijo ir sustiprėjo Vokietija ir Italija, ieškojusios “savovietos po saule”. Patyrusi pralaimėjimą 1870m. Prancūzija greitai atgavo jėgas ir siekėrevanšo. Rytuose dominavo Rusijos imperija. Nukariavusi Vidurinę Aziją,Sibirą, ji veržėsi į Kiniją, siekė užgrobti kitas Azijos valstybes,įsivyrauti Rytų ir Vidurio Europoje. Sutriuškinusi Turkiją, Rusijapuoselėjo planus kontroliuoti Juodosios jūros sąsiaurius. Tačiau šieRusijos interesai kirtosi su Austrijos – Vengrijos, norėjusios įsivyrautiBalkanuose,siekiais. Ilgus amžius didžiausia jūrų valstybe buvusi Anglija ėmė prarastisavo pozicijas. Pradėjusi sparčiai statyti jūrų laivyną, Vokietija siekė netik pasivyti Anglija, bet ir ją pralenkti. Ji aktyviai grobė kolonijas,ekonomiškai įsitvirtino Artimuosiuose Rytuose. Tai kėlė Anglijos irPrancūzijos nepasitikėjimą. Svarbi Pirmojo pasaulinio karo priežastis buvo ir Europos tautųnacionalizmas. Reikėjo tik kibirkšties, ir tai tapo įvykis 1914m. birželio 28d.
Bosnijos provincijos sostinėje Sarajeve nuo samdomo žudiko Principo kulkųkrito Austrijos – Vengrijos sosto įpėdinis hercogas Francas Ferdinandas irjo žmona, atvykęs į Bosniją paminėti 525–ųjų serbų pergalės prieš turkusmetinių. Visi kaltinimai krito Serbijai kuri buvo pagarsėjusi teroroaktais. Terorinį aktą organizavusi serbų slaptoji policija pripažino, kadtai jų darbas ir kad jie norėjo parodyti pasauliui, jog Austrija – Vengrijaneteisėtai valdo pietų slavų žemės. Tačiau visose Europos sostinėse tasįvykis buvo įvertintas kaip pasikėsinimas į Austrijos – Vengrijos imperiją.Serbijai buvo įteiktas įsakymas nedelsiant atsiprašyti Austrijos –Vengrijos už padarytą žmogžudystę. Tuojau į tą konfliktą įsitraukė irRusija. Ji sakė serbams, kad jie neturi atsiprašyti ir jeigu austrai,kurie po Sarajevo įvykių ėmė reikalauti, kad jų vyriausybė imtųsi pačiųryžtingiausių priemonių prieš Serbiją, įves ten savo kariuomenę, rusaistosią ginti Serbijos. Vokietijos imperijos vadovybė suprato, kad Austrijos –Vengrijos ir Serbijos konfliktas gali sukelti didelį karą, tačiau naujųžemių užgrobimui atėjo tinkamas laikas ir Vokietijos imperatorius VilhelmasII pareiškė:”Dabar arba niekada. Serbai turi būti įveikti ir, be kita ko,greitai”. Vokietija, paskelbus karą serbams, kuriuos gynė rusai, tuo pačiupaskelbė karą Rusijai bei Prancūzijai. Į karą įstojo Anglija, vėliau irAustrija – Vengrija. Taip prasidėjo pirmasis pasaulinis karas. Prancūzija savo tikslus išdėstė 1914m. spalį. Viskas, ko norėjoPrancūzija, tai tik nugalėti Vokietijos imperiją, bei atsiimti Elzasą irLotaringiją. Vokietija norėjo prisijungti Belgiją bei šiaurines prancūzų žemes.Visose kariaujančiose šalyse susiklostė palanki vidaus politika, visipiliečiai sveikino karą.Vokiečiai smarkiai veržėsi į vakarus, o labiausiaiį Paryžių, bet ten jų jau laukė Prancūzijos ir Anglijos kariuomenė. 1914m.rugsėjo 5-9d. prie Marnos užvirė įnirtingi mūšiai. Sąjungininkams pavykosustabdyti vokiečių kariuomenę. Vokiečių staigaus smūgio planas žlugo. Prasidėjo pozicinis karas. Fronto linijos buvo nusidriekusios nuoŠiaurės jūros iki Šveicarijos sienos, tai buvo apie 700km. Abiejose frontopusėse kareiviai iškasė apkasus, supylė pylimus ir sutvirtino pozicijasminų laukais bei spygliuotos vielos užtvaromis. Buvo iškastos perėjos ikitoliau nuo fronto buvusių armijų štabų, ginklų ir maisto sandėlių. Buvosukurtas ištisas požeminių slėptuvių tinklas. Įveikti šiuos įtvirtinimusabiem pusėm buvo beveik neįmanoma. 1915m. pavasarį abi kariaujančios pusės bandė palaužti viena kitosfrontą, bet nesėkmingai. 1916m. Vokietija pradėjo didelį puolimą prieš pagrindinę prancūzųtvirtovę gynybinėje grandinėje – Verduną. Tačiau per 9 mėnesius prieVerduno tvirtovės trukusiose kovose vokiečiams taip ir nepavyko pralaužtiprancūzų ir anglų gynybos. Mūšiuose abi pusės patyrė daug nuostolių.Vokietija prarado apie 700tūkst. kareivių tai privertė ją atsitraukti nuofronto linijos. 1916m. liepos – lapkričio mėn. surengtas Anglijos – Prancūzijospuolimas pareikalavo labai daug aukų. Vokiečiai prarado apie 650tūkst.karių, o Prancūzija – Anglija 614tūkst. karių. Jau 1916m. Vokiečiamspradėjo trūkti materialių išteklių, ginkluotės, naujų karių. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui galingiausios jūrų valstybės –Anglija ir Vokietija – stengėsi sutriuškinti priešininkų karo laivyną.Šioje kovoje anglai visą laiką buvo pranašesni. Vokiečiai, patyrę keletąnesėkmių, vengė išplaukti iš savo uostų. Matydami, kad nepajėgs įveiktianglų, vokiečių admirolai pradėjo povandeninių laivų karą. Panašią blokadąprieš Vokietiją vykdė ir Anglija, kurios laivynas buvo pranašesnis, todėl,kai laimėjo karą vandeny prieš vokiečius anglai kontroliavo visus jūrųkelius ir sąsiaurius. 1915m. gegužės mėn. vokiečių karinis laivas atakavo ir nuskandinokeleivinį laivą “Lusitania”. Tarp nuskendusių 1 tūkst. 198 keleivių buvo128 amerikiečiai. JAV prezidentas Vilsonas įspėjo Vokietiją, kad tai yraišpuolis prieš Ameriką ir paskelbė jai karą. Per Pirmą pasaulinį karą anglai panaudojo nauja ginklą tanką, o darvėliau fronte buvo panaudoti lėktuvai, kurie irgi buvo pranašesni.Prasidėjus poziciniam karui vokiečiai panaudojo dujas, nuo kurių mirdavotūkstančiai žmonių. Prasidėjus karui žmonių teises buvo labai suvaržytos. Kitaip nei Vakaruose, įvykiai rytiniame fronte greitai keitėsi.1914m. rugsėjo mėn. Rusija, atsiliepdama į prancūzų prašymą padėtisulaikyti vokiečių puolimą Vakaruose, pradėjo pulti Vokietiją RytųPrūsijoje, o Austriją – Vengriją Galicijoje. Per puolimus rusai praradodaug kariuomenės. Jiems net nepavyko užimti Prūsijos. To priežastis buvota, kad Rusijoje pramonės perversmas buvo daug vėliau, kariuomenė buvonemobilizuota, blogai aprūpinta amunicija. Rusijoje net nebuvo nutiestigeležinkeliai prie fronto linijos. Tuo pasinaudoję vokiečiai permetė savokariuomenę iš Vokietijos gilumos iki fronto su Rusija ir ten sutriuškinoantrąją Rusijos armiją. Po tokios staigios pergalės rugsėjo 6-15d.vokiečiai prie Mozūrų ežerų apsupo pirmąją rusų kariuomenę. Ji buvosutriuškinta. Austrus nuo rusų puolimo išgelbėjo tik tai, kad rusai įsakymus apierengiamą operaciją perdavė per radiją, neužšifravę teksto. Sužinoję rusųplanus, austrai sugebėjo išvengti didelių nuostolių. Mūšiuose austrams įpagalbą atskubėjo vokiečiai. 1915m. gegužės mėn. austrų ir vokiečiųjungtinės pajėgos sėkmingai puolė Galiciją. Rusų kariuomenė paniškaitraukėsi. Tačiau austrų puolimą pristabdė Italijos įstojimas į karą. 1915m. vasarą prisijungus Bulgarijai, vokiečiai ir austraisutriuškino Serbiją. Tuo pačiu metu vokiečiai užėmė Lenkijos, Lietuvos,Kuršo teritorijas, priklausiusias Rusijos imperijai. Po tokių pergalių Vokietija pasiūlė Rusijai sudaryti separatinętaiką, kad vėl galėtų visomis pajėgomis pulti Vakaruose. Tačiau Rusijoscaras Nikolajus II nesutiko. 1916m. birželio mėn. rusų pajėgos perėjo įpuolimą ir sudavė skaudų smūgį austrams. Po tokios pergalės į karą Antantėspusėje įstojo Rumunija. Vokiečiai vėl buvo priversti iš Vakarų frontopermesti kariuomenę į pagalbą austrams. Rusų puolimas buvo sustabdytas, o,netekusi daugiau nei vieno milijono kareivių, Rusijos kariuomenė labainusilpo. Rusijai karas tapo tikrų tikriausia žmonių mėsmale. Valstybės toliau įnirtingai tarpusavyje kovojo iki 1918m. lapkričio11d. , kai tarp Vokietijos ir jos priešininkų Kompjeno miške, netoliParyžiaus, buvo pasirašytos paliaubos.Literatūros sąrašas
1. S.Aastad. Pasaulis II. Vilnius.: Vaga, 1999 2. A. Gečas. Lietuva ir pasaulis12kl. Kaunas.:Šviesa, 2001 3. N.Letukienė. Istorija – politologija. Vilnius.: Alma littera, 2004
Pirmojo pasaulinio karo priežastys ir pradžia
Raimonda Monstvilaitė 12h
2004m.