Pirmoji Konstitucija zmonijos istorijoje

Nevarėnų vidurinė mokykla

Referatas

Pirmoji Konstitucija
žmonijos istorijoje

Parengė: 11 klasės mokinė
Monika Kriščiūnaitė
Tikrino: Istorijos vyr. mokytoja
I.Vandzinskienė

2007m. Nevarėnai
Turinys

1. Konstitucijos istorija

2. Pirmoji Konstitucija žmonijos istorijoje

3. Išvados

4. Naudota literatūra

Konstitucijos istorija
Informaciniuose žinynuose rašoma, kad Konstitucija – pagrindinis įstatymas, įtvirtinantis piliečių laisves ir teises bei nustatantis valdžios šakų tarpusavio santykius, ryšius. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio constitutio, kuris reiškia ypač svarbų įstatymą. Konstitucija – valstybės teisinės tvarkos pagrindų nustatymas. Konstitucija reguliuoja valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) santykius valstybėje ir nustato valdžios organizaciją, formą. Konstitucijos principai (kaip aukščiausia rašytinė teisė) yra aukščiau nei bet kuri kita teeisė. Konstituciją gali turėti regionas, valstybė ar valstybių sąjunga, taip pat prekybos organizacijos, politinės partijos, įmonės. Konstitucijų būna rašytinių ir nerašytinių:rašytinė konstitucija būna arba vienas aktas, arba kelių konstitucinių įstatymų visuma. Nerašytinė susideda iš daugelio įstatymų, konstitucinių papročių, precedentų. Konstitucija yra rašoma turint omenyje, kad joje reikia išdėstyti tautos viziją, koncepciją, principus ir bendrus bruožus. Detalės yra aptariamos įstatymuose. Kuo daugiau Konstitucijoje yra detalių, tuo dažniau Konstituciją reikia keisti. Kuo daugiau Konstituciją reikia keisti, tuo lengviau turėtų būti ją pakeisti, – ji turi būti numatyta keisti.
Pirmoji Konstitucija žmonijos istorijoje
Pirmoji rašytinė konstitucija parašyta Amerikoje – JAV Konstitucija, kuri įteisino visų miestų, miestelių ir gyvenviečių savarankiškumą, nustatė demokratinės hierarchijos principus. JAV Konstitucija turi mažiau negu aštuonis tūkstančius žodžių. Iki šiol, per 219 metų, JAV Konstitucija yr

ra pakeista tik dvidešimt septynis kartus. Paskutinį kartą keista 1992 metais. Amerikos Kongresas negali pakeisti JAV Konstitucijos, nebent tauta – trys ketvirtadaliai valstijų parlamentų ar valstijų konvencijų tam pritaria. Franklin Delano Roosvelt teigė , kad Konstitucija, kaip ir Biblija turi būti skaitoma vėl ir vėl. Jis taip pat pridūrė, kad visas konstitucinis tekstas yra lengvai suprantamas. Ir su tuo sutinka daugelis Konstitucinės teisės specialistų tiek Europoje, tiek ir už Atlanto. Šio dokumento universalumą patvirtina faktas,kad ,tai – pirmoji rašytinė konstitucija. Pirmoji visuotinė konstitucija buvo priimta 1787 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurios išsivadavo iš kolonijinės priklausomybės Didžiajai Britanijai. JAV konstitucija ilgainiui tapo pagrindiniu pavyzdžiu rengiant kitas demokratinių valstybių konstitucijas. Pirmosios rašytinės konstitucijos Europoje – 1789 m. Prancūzijos konstitucija, Lenkijos ir Lietuvos valstybės Žečpospolitos 1791 m. priimta gegužės 3 d. konstitucija . Šios konstitucijos turėjo didžiulę įtaką vėliau priimtoms konstitucijoms. XIX a. įvairių Europos valstybių-monarchijų piliečiai vis atkakliau reikalavo visuotinės konstitucijos įvedimo. Dauguma valdovų ilgainiui pasidavė spaudimui ir paskelbė konstitucijas, apribojančias jų pačių teises. Taip valstybes tapo konstitucinėmis monarchijomis. Demokratinių konstitucijų pagrindas – tautos suverenitetas. Tauta, balsavimo metu išreikšdama savo valią, priima pagrindinį įstatymą. Pirmoji rašytinė Konstitucija – bendros 13 nedidelių valstybių jungiančios federacinės respublikos Konstitucijos priėmimas – neatsitiktinis aktas: jis buvo sąlygotas realių ekonominių, politinių, socialinių, ideologinių visuomenės reikmių. Konstitucijos tekstas buvo suformuluotas 1787 m. Filadelfijoje su
usirinkusio konfederacijos Konvento, kurio sudėtis, beje, neatspindėjo plataus atstovavimo. Iš 74 delegatų, išrinktų į Konventą, darbe dalyvavo 55, dalis jų išvyko anksčiau laiko ir tik 39 pasirašė Konstitucijos tekstą. Konstitucija buvo ratifikuota atskirose valstijose išrinktų konventų. Delavero valstija pirmoji 1787 m. gruodžio 7 d. patvirtino šį dokumentą, o įstatymo galią jis įgavo tik 1788 m. birželio 21 d., kai jį ratifikavo devintoji (Niudžersio) valstija. Tik trys valstijos Konstituciją patvirtino vienbalsiai, šešios – ratifikuodamos reikalavo į tekstą įtraukti Teisių bilį. Pagrindinė konstitucijos idėja – valdžios centralizavimas. Tačiau, pagal ją, JAV – tai ne unitarinė, o federacinė, sąjunginė valstybė, kurios sudėtyje egzistuoja valstijos, turinčios savo konstitucijas, savo įstatymų leidybos, vykdomuosius ir teismo organus, gana plačias, bet jau gerokai labiau nei Konfederacijos straipsnių, ribotas savo teises. Valdžios išskaidymo teorija, kurią išrutuliojo XVII – XVIII a. Europos politinės minties atstovai, buvo nukreipta prieš feodalinio absoliutizmo santvarką, kurioje visas valdymo funkcijas vykdė monarchas. JAV ši teorija įgavo naują atspalvį, nes nustatė valdžios koncentracijos vienose rankose ribas ir iki minimumo sumažino galimybę radikaliems elementams užgrobti šalies valdymo svertus. Naujos konstitucinės sistemos pagrindu tapo trys pagrindiniai politiniai – teisiniai principai – valdžios išskaidymas, federalizmas ir teisinė konstitucinė priežiūra. Valdžios išskaidymo principas tarnauja trijų valstybės valdžios šakų – įstatymų leidimo, vykdomosios ir teismų valdžių organizacinei nepriklausomybei užtikrinti bei atitinkamoms funkcijoms atskirti. Federaliniu lygiu šios valdžios ša
akos yra atstovaujamos Kongreso, Prezidento ir Aukščiausiojo Teismo. Santykinai savarankiškų aukščiausiosios valdžios organų egzistavimas užtikrina JAV valstybinės santvarkos demokratinius pradus kaip tik “stabdžių ir atsvarų” mechanizmo dėka. Nors toks valstybinės sistemos subalansavimas apsunkina lankstumą ir operatyvumą, tačiau trukdo vienam kuriam nors valdžios organui uzurpuoti visą valdžią. Faktiškai santykiai tarp trijų pagrindinių valdžios organų – Kongreso, Prezidento ir Aukščiausiojo Teismo – nuolat keičiasi, tačiau pats valdžios atskyrimo principas nekinta. Temos aktualumą ir problematiką sąlygoja tai, kad JAV konstitucionalizmo raida Lietuvoje yra mažai tyrinėta. Pateikiama informacija yra fragmentiška ir neretai nesiejama su istoriniu kontekstu. Amerikos Konstitucija į šalies valdymą įtraukė daugiau žmonių, negu kada nors iki tol buvo. Valdymo pagrindas buvo ir yra demokratinė diskusija. Demokratija nėra efektyviausias valdymo būdas, bet šis būdas patenkina didelę dalį tautos. Kai tauta brendo, buvo priimti pakeitimai, tarp jų – vergovės panaikinimas, lygiateisės pilietybės priėmimas, suteikiant teisę balsuoti juodaodžiams ir moterims. Per tuos 219 metus išsivystė Amerikos teismų sistema. Dabar yra beveik tūkstantis federalinių apylinkių teisėjų, kurie yra skiriami tol, kol „gerai elgiasi“, – praktiškai visam gyvenimui. Amerikoje egzistuoja stipri visuomenė. Tauta save vis stiprina. Jaunuoliai Amerikoje su JAV Konstitucija turi gerai susipažinti prieš pradėdami lankyti devintą klasę ir išlaikyti egzaminą, kuris patikrintų kiekvieno jaunuolio Konstitucijos žinias ir savo teises. Reikia pažymėti, ka
ad istorinis JAV konstitucijos priėmimo aspektas iš vis nėra plačiai tyrinėtas akademiniuose darbuose.

Išvados
Aš manau,kad 1787 metais Amerikos tautos sukurta Konstitucija davė pasauliui daugiau demokratijos negu pasaulis buvo iki to laiko jos patyręs. Ši konstitucija ilgainiui tapo pavuzdžiu rengiant kitas demokratinių valstybių Konstitucijas. Mano nuomone, be konstitucijos būtų sunku gyventi visiem,nes tai labai svarbus įstatymų pagrindas. Gal kai kuriems žmonėms atrodo,kad Konstitucija yra nereikalingas ir nereikšmingas dalykas, bet aš valstybės be konstitucijos tiesiog neįsivaizduoju,nes tai neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis.

Naudota literatūra : www.google.lt

lt.wikipedia.org/wiki

www.straipsniai.lt

Leave a Comment