Aukštis – 137 mLuitų kiekis – 2 300 000Luitų svoris – 2,5 tStatymo trukmė – 20 metųDarbininkų skaičius – 100 000
Labiau žinomo statinio Žemėje tikrai nėra. Egipto faraonų kapavietės – vienintelis ir pats seniausias iš septynių pasaulio stebuklų, išlikęs iki mūsų dienų. Ketvirtosios faraonų dinastijos valdymo laikais (beveik prieš penkis šimtmečius) iškilusių piramidžių nepajėgė įveikti nei užkariautojai, nei laikas. Nors 1889 metais pastatytas Eifelio bokštas “praaugo“ Egipto piramides ir jos jau nėra pats aukščiausias statinys žemėje, faraonų kapaviečių didybės tai neprigesino. Glumina ne tik piramidžių aukštis – aukščiausia – 137 m (prieš nugriūvant viršūnei buvo 147 m). Kvapą gniaužia sumanymo užmojis (turint galvoje tų laikų statybų techniką – pleištus ir kaltus). Pavyzdžiui, Cheopso piramidės statybai panaudota 2 300 000 stropiai apdorotų kalkakmenio luitų, iškirstų kitame Nilo krante ir svėrusių ne mažiau kaip 2 tonas. Istorijos tėvas Herodotas tvirtina, kad piramidės statybos truko dvidešimt metų, o vienu metu jose dirbdavo ne mažiau kaip šimtas tūkstančių žmonių, kuriuos kas trys mėnesiai keisdavo nauji darbininkai. Kiek jų likdavo gyvų, žinojo tik faraono raštininkai. Kitiems, taip pat ir mums, liko paslaptis, kiek gyvybių paklota įrengiant kapą vienam vadovui. Iš tikrųjų su piramidėmis siejama ne viena mįslė. Tarkime, įmanoma gigantiškų kapaviečių statymą pagrįsti ekonomiškai (valstybė suklesti!) ir psichologiškai (faraono amžinoji buveinė turi atspindėti Žemės ir Dangaus jam suteiktą galią!)… Tačiau kodėl pasirinkta būtent milžiniškos piramidės forma, kurioje lyg vabalėlis obuolyje tūnos sarkofagas su palaikais? Kas pasiūlė tokią konstrukciją? Kai kurie svaiginasi, kad tai gali būti aukštesniojo kosminio proto paminėta idėja… Tačiau istorikai mano, kad genijaus, įkalbėjusio faraoną šiai beprasmiškai, bet labai įspūdingai avantiūrai, vardas – Imchotepas. Taigi Leonardas da Vinči tyrėjo įstabų pirmtaką. Su genialaus architekto, mago ir žynio Imchotepo veikla siejamas ir akmeninės architektūros atėjimas į senovės Egiptą. Tiesa, be dieviškųjų jėgų neapsieita. Pats Imchotepas po mirties buvo paskelbtas dievu – raštininkų globėju.
Piramidės pasaulyje
Piramides statė daugelis senovės kultūrų, skirtinguose žemynuose. Visos jos atsirado beveik vienodu laiku. Neįtikėtina, kaip viena ir ta pati idėja iškilo skirtinguose kultūrose. Galbūt tarp jų egzistavo kontaktas?
Žymiausios pasaulyje – Egipto piramidės Gizos Plokštikalnėje. Čia išdidžiai rymo Didžioji piramidė – Cheopsas vienas iš septynių pasaulio stebuklų! Šalia stovi Khafre ir Mikerino piramidės. Dar nuo tų laikų kai šalia tekėjo Nilas, o piramidžių atspindžiai įsiliedavo į jo vandenį išliko posakis “laikas atsispindi Nile”…
Tai toli gražu ne vienintelės piramidės Egipte. Egipto piramidės praėjo tam tikrą evoliuciją. Nuo laiptuotosios piramidės Sacharoje, lenktosios piramidės, “tikrosios” , lygiais šonais raudonosios piramidės. Iš viso Egipte surasta du šimtai piramidžių, vien aplink Memfį jų aštuoniasdešimt.
Didžiausias piramidžių ansamblis – Sudane, 1300km į pietus nuo Kairo. Prieš 2,500m. čia buvo Afrikos valstybė Nubija apie šimtą metų (XVII a. pr. Kr) valdžiusi Egiptą. Čia galite išvysti, daugiau nei šimtą aštuoniasdešimt piramidžių, mažesnių (vidutiniškai 150-30m. aukščio), siauresnių ir statesnių nei Egipte, bet pakankamai įspūdingų.
Kanarų salose prie vakarinio Afrikos kranto Guanči gentis pastatė laiptuotąsias piramides, persikėlę iš Egipto, jeigu jie pateko čia, gal sugebėjo pasiekti ir Ameriką?!. Pati gamta Nevados valstijoje, JAV, kaip skulptorius nulipdė piramides ežere. Šie dariniai ežere kasmet pritraukia daugybę žmonių, o vienos piramidė labai jau panaši į Cheopso piramidę Egipte.
Centrinėje Amerikoje taip pat buvo statomos piramidės. Ketvirtame- dešimtame šimtmetyje prieš Kristų majai pastatė daugiau nei dešimt laiptuotųjų piramidžių ritualiniuose centruose Jukatano pusiasalyje dabartinės Meksikos, Gvatemalos, Belizės ir Honduro teritorijose. Didžiausias jų kompleksas Teotichuanchane – “vietoje, kur gimsta dievai”. Šiaurinėje Amerikos dalyje taip pat gausu piramidžių – žymiausia jų Uchmale.
Piramidės Gizos plynaukštėje Egipte
Žymiausi Senovės Egipto statiniai – piramidės. Šios masiškos akmens struktūros buvo pastatytos apie 2500 m. pr.Kr. akmenuotoje dykumos lygumoje, vakariniame Nilo krante, netoliese dabartinio Kairo.Gizos piramidės suformuoja trijų faraonų (Khufu (gr.Cheopso), Khafre (Chephren) ir Menkure (Mycerinus)) laidojimo kompleksų dalį .Tai ketvirtosios dinastijos Senosios Egipto karalystės atstovai-karaliai. Ketvirtosios dinastijos valdymo laikotarpiu Giza buvo karališkasis tuometinės sostinės (Memfio) nekropolis. Gizos piramidės sudarė dalį faraonų laidojimo komplekso, prie jų buvo šventyklos ir karališkosios šeimos, žinių kapai.
Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba Cheopsas, šalia Cheopso piramidės yra trys mažosios piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo žmonos. Toliau už jos savo piramidę buvo pasistatęs jo įpėdinis Džedefras, tačiau ji neišliko. Ją sugriovė jo brolis Khafre (Chefrenas) , sunaudojęs akmenis savo piramidei, kuri yra kiek piečiau nuo tėvo piramidės ir nors gerokai žemesnė, pastatyta ant kalniuko ji vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje būtų aukščiausia.
Į pietus nuo Khafre (Chefreno) , įsikūrė Cheopso anūkas Menkaura (Mikerinas). Kiekviena piramidė sujungta su atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės atminimo šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad ir po juo yra šventykla..Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos “piramis” o šis iš “pir” (“ugnis”) , egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu, stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir akimi.Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti Herodotas. Naujausiais laikais paplito teorija, kad piramidės yra stiprūs energijos generatoriai. Nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas 1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno) piramidę supa galingas magnetinis laukas.Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus “M” + “R” (Pelėda + akis), “mer” vietas šifruoja “vieta iš kur kylama”.Vieni remiantis tuo cituoja seną papirusą Kaire: “Dangus ištiesė savo spindulius, kad tu (faraonas) jais galėtumei pasikelti į dangų, kur RA akis”, kitas vertimas “Dangus ištiesė Ra akies spindulį, kad tu (faraonas) juo galėtumei pasikelti”. Antrojo vertimo šalininkai dar priduria, kad Didžiosios piramidės pasvirimo kampas toks, kaip ir toje vietovėje krintančių saulės spindulių.
Kiti posakį ”vieta , iš kur kylama” šifruoja kitaip (Oriono teorija). Saulės teorija nedaug kas betiki.Piramidžių statymo technika kol kas diskutuotinas dalykas, dažniausiai klystama manant, jog piramides statė vergai, mokslas jau seniai įrodė, kad jas statė egiptiečiai, savo valia ir niekieno neverčiami. Kitas diskutuotinas dalykas – ar tikrai Gizos piramidės buvo tik faraonų laidojimo vieta? Gizos piramidėse nerasta nei viena senosios karalystės valdovų mumija. Kaip ir nerasti Senosios karalystės rūmai, kurie privalėjo ten būti .
Daug paslapčių Didžiosios ir kt. piramidžių vidiniame išplanavime, bei tame, kaip jos orientuotos žemėje. Yra dvi pagrindinės teorijos kaip Egiptiečiai sugebėjo orientuoti piramidžių šonus tiksliai į rytus, vakarus, pietus ir šiaurę, Pirmoji teorija – buvo orientuotasi į saulę. Antroji, labiau įtikėtina, nes ja naudojantis galiam gauti tikslesnius rezultatus – į žvaigždes.Šiais laikais piramidės – tai ne vien šalti stovintys paminklai. Prie jų rengiami koncertai, operos net albumų pristatymai (2000m. J-M Jarre piramidžių fone pristatė savo naują albumą “Metamorphoses” ), šviesos šou.
Gizos piramidžių dydis
Kairo vakaruose, Gizoje (kitaip dar “aistrų saloje” :)), išdidžiai stovi įžymiausi statiniai žmonijos istorijoje – Gizos Piramidės. Vienas iš septynių pasaulio stebuklų. Pastatytos trim karaliams – Knufu, Khafre ir Menkaure. Kuom jos taip traukia ir stebina žmones? Kuom ypatinga jų forma? Kodėl tiek daug spėlionių, kalbų apie jas? Sunku suvokti jų galybę ir dydį nepabuvojus Egipte. (kairėje – Gizos piramidės)
Cheopsas – didžiausia Gizos piramidė, originalus jos dydis apie 147m-160m, tikslų pradinį dydį nustatyti sunku, kadangi tik apytiksliai galima apskaičiuoti koks galėjo būti jos aukštis. dabar, nuėmus viršutinę dalį – 137m. Pastatyta iš 2,3-2,5 milijono akmens blokų, kurių kiekvieno svoris apie 2,5 tonos. Gizos piramidės pastatytos iš 3 rūšių akmens – paprastojo kalkakmenio, baltojo kalkakmenio ir viduje -granito.
Žavėjimasis milžiniškais Gizos piramidžių dydžiais paskatino žmones atrasti verčiančius susimąstyti faktus :Vieta, kurią užima didžioji piramidė yra pakankamai didelė , kad joje tilptų Florencijos, Milano ir Šv.Petro katedra esanti Romoje!Kaip ir Londono šv.Pauliaus ir Westminster Abbey’jaus katedros.Napaleono įvertinimu – iš piramidėje esančio akmens būtų galima apjuosti Prancūziją 30m. aukščio ir 30 cm pločio siena!Kadangi skaičiai mažai tepadeda suvokti dydį, pasitelkim vaizduotę…Montaže matote, kaip atrodytų piramidės, jeigu būtų pastatytos Londone, šalia Šv.Pauliaus katedros. Įspūdinga, ar ne? Aplankius Egipto piramides niekas negrįžta be įspūdžių.Jeigu dar nepajutote dydžio, pabandykit taip.. Užmerkit akis ir įsivaizduokit, kad stovit prieš devynaukštį namą (įsivaizduokit kur jūs, ir kur baigiasi namas), tada , stovėdami ant žemės, pakelkit akis ir pažiūrėkit į namo stogą (aukštokai, ar ne? ), o dabar uždėkit dar vieną devynaukštį ant jo, dabar jau įsivaizduokit kur jo stogas (žiūrėkit iš apačios!), tada dar vieną, ir dar vieną, ir dar vieną – vuale! Dabar jūs žiūrite į piramidės viršūnę! O kad būtų dar aiškiau, kitą kartą kai eisit pro devynaukštį, pažiūrėkit į jo stogą, uždėkit ant jo dar 4 tokius pat namus ir pabandykit “pamatyti” stogą. Garantuoju – ne tik žinosite, bet ir Pajusite, kodėl tiek daug kalbama apie piramides.
Didžioji Egipto piramidė (Khufu arba Cheopsas) senovės graikų buvo laikoma vienu iš Septynių Pasaulio stebuklų. Tai vienintelis stebuklas išlikęs iki mūsų laikų. Ją knaisiojo kapų plėšikai, stukseno graikai ir romėnai, iš patrankų šaudė turkai ir prancūzai, arabų kalifas Mamunas įsakė prakirsti tunelį vakarinėje sienoje, kuris dabar ir vadinamas “Mamuno skyle”, bet ji stovi kaip stovėjusi – išdidi ir paslaptinga.
Faraonas Khufu atėjo į valdžią kai Senovės Egipto karalystė artėjo prie savo klestėjimo viršūnės. Khufu turėjo galimybės mokytis iš savo tėvo Sneferu patirties, kuris statė kelias piramides sau, todėl sūnaus šedevras pranoko tėvo pastangas, Khufu piramidė – piramidžių statymo viršūnė.Tai pirmoji ir didžiausia piramidė Gizos komplekse. Stebinanti ne tik savo dydžiu, bet ir matematiniu tikslumu. Jos originalus aukštis 146,6m., dabartinis -138.75m. Nuo Khufu piramidės viršūnė buvo nuimta dar XIVa., kai arabai naudojo Gizos aikštelę kaip statybinių medžiagų rezervą.Auksinę viršūnę išlaikė tik Khafre piramidė.Pasvirimo kampas – 51º 50’ 40”.
Didžiosios piramidės vidus sudėtingesnis nei bet kurios kitos Gizoje. Viduje yra trys kameros, Khufu buvo pirmasis faraonas pakeitęs pakeitęs tradiciją, ir laidojimo kamerą padaręs ne požeminėje dalyje, o piramidės centre. Taip pat yra du praėjimai, vienas tikrasis, kitas apgaulingas. Įėjimas į piramidę yra Šiaurinėje sienos dalyje.Vidutinis bloko svoris 2.5 tonos. Kai kurie pamatiniai akmenys sveria apie 15 tonų. Sunkiausi yra granito blokai naudoti Karalių kamerų “luboms”, pagal apskaičiavimus jie turėtų sverti nuo 50 iki 80 tonų kiekvienas. Piramidės vidus
Kiek žmonių tiek ir nuomonių – taip ir apie šios piramidės paskirtį, konstrukciją ir projektavimą prigalvota teorijų, tačiau yra archeologinių įrodymų , bendro paveikslo sulipdymui. Neseniai Dr.Zhakis Hawass pietinėje piramidės pusėje atrado rampos liekanas, vadinasi iš tiesų jomis buvo naudojamasi statant.Daugiau apie tai galite paskaityti šioje svetainėje, o plačiau apie Cheopso piramidę Guardian’s Giza svetainėje.
Prie Didžiosios Piramidės 1954m. rastas laivas pagamintas iš kedro, kurį ten gabalais užkasė Khufu sūnus. Rekonstravus paaiškėjo, kad jo būta 43,4 m. ilgio, 5.9m. pločio ir 1,78m. aukščio! Galbūt jis plukdė faraono kūną (Egipte buvo paprotys, mirus faraonui, ypač mylimam, jo kūnas būdavo paleidžiamas Nilu laive, ir žmonės iš krantų stebėdami, galėjo atsisveikinti, taip buvo ir su Ramziu II), o gal tiesiog tarnavo kaip saulės simbolis.
Šis atradimas privertė atsigauti diskusijas apie Egipto laivininkystę. Yra duomenų, kad tokiais laivais Egiptiečiai pasiekdavo Kiprą, Finikiją, Kretą ir kitas aplinkines Viduržiemio jūros šalis, jiems gerai buvo žinomas kelias į rytus, galbūt net Indiją. Australijoje Queensland’o valstijoje uoloje rasta daug egiptietiškų rašmenų, be to nustatyta, kad papiruso rūšis, kurią naudojo egiptiečiai, tuo metu augo tik Australijoje. Egiptiečių mumijų medžiagose rasta tabako ir kokaino, augalų, augančių tik centrinėje Amerikoje. Kažkoks kontaktas tarp skirtingų kultūrų turėjo būti, nes kitaip viso to paaiškinti neįmanoma. Laivas šiuo metu eksponuojamas muziejuje prie Didžiosios Piramidės.