Olimpinio sporto istorija
Sidnėjaus olimpinės žaidynės buvo šio amžiaus olimpinio judėjimo didžiausia šventė, skelbianti visam pasauliui olimpinį devizą – greičiau, aukščiau, tvirčiau. Lietuvai atstovavo jau nepriklausomybės metais išaugusi ir subrendusi sportininkų karta. Lietuvos atletai pademonstravo didelį meistriškumą, susikaupimą, valią, pasižymėjo intelektu, dora, išsimokslinimu, gyvenimo pavyzdžiu jaunimui.
Šiais olimpiniais metais puikią dovaną olimpiniam judėjimui pateikė prof. habilituotas daktaras, Helsinkio ir Melburno olimpinių žaidynių dalyvis Stanislovas Stonkus – išleido pirmąjį vadovėlį “Olimpinis sportas: Olimpijos ir olimpinės žaidynės”, skirtą Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, kūno kultūros mokytojams, treneriams, atletams. S.Stonkus Melburno olimpinėse žaidynėse pelnė sidabro medalį krepšinio sporte, buvo Europos krepšinio čempionas. 1992-1996 m. buvo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, dabar – Lietuvos olimpinės akademijos tarybos narys.
Knygoje nagrinėjama olimpinio sporto istorija pradedant Antikos Olimpijos ir baigiant paskutinėmis XX a. olimpinėmis žaidynėmis. Išryškinama, kad olimpinis sportas ir olimpizmas, jungdami sportą su kultūra ir švietimu, siekia kurti žmonijos gyvenseną, pagrįstą įdėtų pastangų džiaugsmu, gero pavyzdžio auklėjamąja galia ir visuotiniu etikos principų gerbimu. Olimpinis sportas ir olimpizmas darė ir daro didelį poveikį pasaulio visuomenės raidai, yra viena tvirčiausių žmonijos kultūros vertybių. Olimpinis sportas visose pasaulio šalyse išsirutuliojo kaip savarankiškas dalykas, todėl kūno kultūros mokytojas, treneris, organizatorius, atletas privalo žinoti olimpinio sporto raidą nuo seniausių laikų iki mūsų dienų. Kūno kultūros studentų studijos leidžia pažinti ir suprasti olimpinio sporto ištakas, jo esmę, sąvokas, principus ir dėsningumus, skatinti sporto mokytojų koordinavimą, organizavimą, užtikrinti olimpinio judėjimo vienybę ir propagavimą. Olimpizmas – vienintelė bendra visų pasaulio tautų gyvenimo filosofija, aukštinanti ir į darnią visumą jungianti kūno, valios ir proto savybes. Olimpinė chartija – vienintelis pripažintas ir gerbiamas kodeksas visame pasaulyje. Kiekvienas studentas, būsimas studentas turi ją gerai pažinti ir studijuoti. Todėl šis vadovėlis yra reikalingas ir aktualus pirmas darbas Lietuvoje, parengtas kvalifikuoto autoriaus.
Vadovėlyje išryškinami didžiųjų sportininkų laimėjimai, įdomių asmenybių savybės, geresnių atletų likimai. Akcentuojamos taurios ir kilnios olimpinės idėjos, pabrėžiama garbingos kovos, elgesio kultūros, kūno ir dvasios harmonijos svarba siekiant aukštų sporto rezultatų. Vadovėlyje pateiktos žymių pasaulio filosofų, mokslininkų, poetų, rašytojų, visuomenės veikėjų mintys praturtina olimpizmo idėjas naujomis nuostatomis ir teiginiais.
Vadovėlyje pateiktos įsimintinos sąvokos, įvykiai, datos ir kt. praturtina studentų savarankiško darbo esmę, padeda istoriškai suvokti reiškinių raidą ir įvertinti jų kaitą.
Nagrinėjant olimpinių žaidynių dalyvius, išryškintos asmenybės, įveikiančios ne tik naujas sporto aukštumas, bet ir pasižyminčios unikaliais gebėjimais, elgesiu, atsakingumu, dvasingumu, patriotizmu, dorove ir t.t. Šie pavyzdžiai yra vienas svarbiausių olimpizmo principų, ugdančių pagarbą sportui, laimėjimams ir pralaimėjimams.
Gražiai ir pagrįstai pateiktos iliustracijos, kurios puošia knygą. Didelės pagarbos nusipelnė dailininkas Norbertas Zovė ir redaktorius Alfonsas Česonis.
Apibendrinant vadovėlį galima pasakyti, kad olimpinė istorija yra puikus pavyzdys ir pamokymas dabarčiai ir ateičiai, o užrašytomis istorinėmis tiesomis galima gėrėtis. Siekiant olimpinių aukštumų svarbiausia – visapusiškas sportininko asmenybės tobulėjimas, proto, jausmų, fizinės galios ir valios harmonija. Olimpinis sportas iš fizinio poveikio virto dvasiniu, nes sportas skatina žmogų veržtis į kūrybą. Olimpinė istorija – tai mokslas apie tai, kas nesikartoja.