naujausiuju laiku datos

2843 0

Naujausieji laikai

Pasirašyta Trianono taikos sutartis su Vengrija. 1920 06 04

Turkija paprašo Sovietu Rusijos pagalbos. 1920 04 26

Pasirašyta Neji taikos sutartis su Bulgarija 1919 11 27

Pasirašyta Versalio taika su Vokietija. 1919 06 28

Ikurta Tautu Sajunga. 1919 m. balandis

Ikurtas Kominternas – tarptautine komunistu organizacija. 1919 m. kovas.

Paryžiaus taikos konferencija. 1919 01 21 – 1920 06 28

Veimaro respublika 1919–1932 m.

Pilietinis karas Rusijoje 1918–1920 m.

Sudaryta Serbijos-Kroatijos-Slovenijos karalyste. 1918 12 04

Paliaubos tarp Vokietijos ir Antantes valstybiu. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. 1918 11 11

Revoliucija Vokietijoje 1918 11 09

Vokietijos kancleris M. Badenas telegramoje JAV prezidentui prašo sudaryti paliaubas laikantis „14 punktu” 1918 11 05

Sudaryta Makso Badeno vyriausybe Vokietijoje 1918 10 04

Bolševikai Jekaterinburge nužude caara Nikolaju II ir jo šeima. 1918 m. liepa.

Rusija ratifikavo Bresto taikos sutarti. 1918 03 15

Amerikieciu kariuomene išsilaipina Europoje. 1918 m. liepa

Vokietijos kariuomene pradejo kariauti prieš Sovietu Sajunga. 1918 02 18

Bresto taika 1918 03 03

Sevro taika su Turkija. 1920 09 10

Rygoje pasirašyta Rusijos ir Lenkijos taikos sutartis. 1920 10 12

Armenija paskelbta Sovietu Socialistine Respublika. 1920 11 29

Paskelbta Airijos nepriklausomybe. 1921 m. gruodis

J. Stalinas tapo Sovietu Sajungos komunistu partijos generaliniu sekretoriumi. 1922 m. kovas.

Rapalo sutartis tarp Sovietu Rusijos ir Vokietijos. 1922 m. balandis.

Perversmas Japonijoje. Nuversta Sun Jat Seno vyriausybe. 1922 06 15

Italijoje i valdžia atejo B.. Musolinis. 1922 m. spalis

Turkijos ir Antantes šaliu paliaubu sutartis. 1922 10 11

Pasirašyta „SSRS ikurimo deklaracija” 1922 12 30

Josifas Stalinas buvo paskirtas Rusijos KP(b) CK sekretoriato generaliniu sekretoriumi. 1922 m.

Priimta pirmoji SSRS konstitucija. 1923 07 06

Paskelbta Turkijos respublika. Mustafa Kemalis (Atatiurkas) tapo pirmuoju prezidentu. 1923 m. spalis

br />
Alaus pucas Vokietijoje. Nepavykes A. Hitlerio vadovaujamu naciu meginimas užgrobti valdžia. 1923 11 09

Britu egiptologas Hovardas Karteris Karaliu slenyje netoli Luksoro rado faraono Tutanchamono sarkofaga 1924 m. sausis

Mire Vladimiras Iljycius Leninas. 1924 01 21

Lokarno konferencija 1925 m. spalis

Po perversmo, ivykdyto dar birželio menesi, Graikijos diktatoriumi pasiskelbe Teodoras Pangalosas 1926 m. sausis

Perversmas Lenkijoje 1926 m. geguže

Lenkija valde J. Pilsudskis. 1926–1935 m.

Vokietijoje priimtas Valstybes paramos bedarbiams istatymas 1927 m.

Vokietijoje prasidejo katastrofiškas ir staigus ekonomikos nuosmukis. 1927 m

Pasirašyta Džedos sutartis, kuria Didžioji Britanija ir karalius Ibn Saudas pripažino Saudo Arabijos nepriklausomybe. 1927 m.

Pilietinis karas Kinijoje 1927–1937 m.

Stalino opozicija, vadovaujama Kamenevo, pašalinta iš partijos 1927 m. spalis

Didžioji Britanija pasiraše sutarti del Irako nepriklausomybes pripažinimo. 1927 m.

Briano-Kelogo paktas, ragines atsisakyti karo kaip politikos priemones 1928 m. rugpjutis

Laterano susitarimas 1929 m. vaasaris

Pasauline ekonomine krize 1929–1933 m.

Niujorko biržos krachas 1929 10 24

Hagos konferencija. Priimtas Jungo reparaciju planas. 1930 m. sausis

Kas ivyko? Data

Paskelbta Ispanijos respublika. 1931 m. balandis

Japonija ikure marionetine Mandžuko valstybe. 1932 m. kovas

A. Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu 1933 01 30

Reichstago gaisras 1933 m. vasaris

F. D. Ruzveltas tapo JAV prezidentu (1933–1945) 1933 03 07

Vokietija išstojo iš Tautu Sajungos 1933 m. spalis

K. Petso perversmas Estijoje 1934 m. kovas

K. Ulmanio perversmas Latvijoje 1934 m. geguže

„Ilguju peiliu” naktis Vokietijoje. A. Hitleris susidorojo su buvusiais bendražygiais 1934 m. birželis.

A. Hitleris tapo Vo
okietijos prezidentu. 1934 m. rugpjutis

Saro sritis perduota Vokietijai 1935 m. kovas

Italija nukariavo Etiopija 1935 m. spalis–1936 m. geguže

Niurnbergo istatymai. Vokietijos žydu persekiojimo pradžia. 1935 m.

Vokietija okupavo demilitarizuota Reino zona 1936 m. kovas.

Pilietinis karas Ispanijoje 1936–1939 m.

Generolo F. Franko maištas Ispanijoje 1936 06 18

Vokietijos-Italijos bendradarbiavimo sutartis („Berlyno-Romos ašis”). 1936 m. spalis

Japonija užpuole Kinija. Japonai vadovavosi šukiu „Azija azijieciams”. 1937 m. liepa

Vokietija užgrobe Austrija („anšliusas”) 1938 m. kovo 11–12 d.

Maištas Sudetuose 1938 10 13

Miuncheno suokalbis. Vokietija užgrobe Cekoslovakija 1938 10 29–30

Atsistatydino ir i užsieni pabego Cekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas 1938 10 05

„Krištoline naktis”. Pogromai prieš žydus Vokietijoje. 1938 m. lapkritis

Italija užeme Albanija 1939 m. balandis

Sutartis tarp Italijos ir Vokietijos (Plieno paktas) 1939 m. geguže

Sovietu Sajungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) 1939 08 23

Antrasis pasaulinis karas. 1939–1945 m.

Vokietija užpuole Lenkija. Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1939 09 01

Sovietu Sajunga užpuole Lenkija 1939 09 17

„Sienu nustatymo ir draugystes sutartis” tarp Sovietu Sajungos ir Vokietijos 1939 09 28

Sovietu Sajungos-Suomijos karas („Žiemos karas”) 1939 11 30 – 1940 03 12

Vokietija užpuole Danija ir Norvegija 1940 m. balandis

Vokietija okupavo Liuksemburga, Belgija, Olandija, isiverže i Prancuzija 1940 m. geguže

Anglijoje sudaryta koalicine vyriausybe, vadovaujama V. Cercilio 1940 05 10

Vokieciai užeme Paryžiu 1940 06 14

Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos 1940 06 22

Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti 1940 m. liepa

Prasidejo „mušis del Anglijos” 1940 m. rugpjutis

Italijos kariuomene isiverže i Egipta 1940 m. rugsejis

Karines sajungos sutartis ta
arp Vokietijos, Italijos ir Japonijos (Triju paktas) 1940 m. spalis

Vokietijos armija isiverže i Rumunija 1940 m. spalis

Generolas Šarlis de Golis ikure „Laisvosios Prancuzijos” organizacija kovai su okupantais 1940 m. pabaiga

JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma 1941 m. kovas

Sovietu Sajunga ir Japonija pasiraše neutraliteto sutarti. 1941 m. balandis

Vokietija ir Italija okupavo Jugoslavija ir Graikija 1941 m. balandis

Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 06 22

Hitlerio Vokietija pasieke savo galybes viršune 1941 m. vasara

JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui 1941 09 14

Leningrado blokada 1941 m. rugsejis–1944 m. sausis.

Mušis prie Maskvos

Kas ivyko? Data

Prie Gondaro miesto pasidave paskutines italu pajegos Etiopijoje 1941 11 27

Vašingtone 26 valstybes pasiraše Jungtiniu Tautu Deklaracija 1942 01 01

Stalingrado mušis 1942 m. liepa–1943 m. vasaris

Sajungininku pergale Šiaures Afrikoje prie El Alameino 1942 m. spalis

Vokieciu ir italu kapituliacija Šiaures Afrikoje. Karo veiksmu pabaiga Šiaures Afrikoje 1943 m. geguže

Paleistas Kominternas 1943 m. liepa

Fašistinio režimo žlugimas Italijoje 1943 m. liepa

Kursko mušis 1943 m. liepa–rugpjutis

Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietu Sajungos vadovai (V. Cercilis, F. D. Ruzveltas, J. Stalinas). Nuspresta atidaryti antraji fronta. 1943 11 28 – 12 01

JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris paskirtas vyriausiuoju sajungininku ekspedicinio korpuso vadu 1944 m. vasaris

Nutarta sukurti antraji fronta Vakaru Europoje. 1944 m. geguže

Antrojo fronto atidarymas („Diena D”). 1944 06 06

Pasikesinimas i Hitleri 1944 07 20

Raudonoji armija priverte nu
utraukti kara Suomija, Rumunija ir Bulgarija 1944 m. antroji puse

Sukilimas Varšuvoje 1944 m. rugpjutis

Sajungininku armijos perejo Vokietijos siena 1944 m. spalis

Vokietijos kariuomenes pasitraukimas iš Graikijos. 1944 11 10–11

Vengrija ir Sajungininkai pasiraše paliaubas. Vengrija paskelbe kara Vokietijai 1945 01 20

Vokietija pasiraše besalygines kapituliacijos akta 1945 05 08

Steigiamoji Jungtiniu Tautu konferencija San Franciske. Priimti JT istatai. 1945 m. balandis–birželis

JAV ant Japonijos miestu Hirosimos ir Nagasakio numete atomines bombas. 1945 08 6–9

SSRS paskelbe kara Japonijai 1945 09 08

Japonijos kapituliacija. Antrojo pasaulio karo pabaiga. 1945 09 02

Pasirašyta Jungtiniu Tautu deklaracija 1945 10 24

Niurnbergo karo nusikalteliu teismo procesas. 1945 11 20 – 1946 10 01

Susitarimas del kariniu veiksmu nutraukimo Kinijoje 1946 01 10

JTO Generalines Asamblejos I sesija Londone 1946 01 10

V. Cercilio kalba Fultone (JAV). Sovietu Sajungos politikos Rytu ir Vidurio Europoje kritika. Šaltojo karo pradžia. 1946 03 05

Sovietu armijos išvedimas iš Šiaures Rytu Kinijos. 1946 05 03

Maršalo planas. JAV valstybes sekretoriaus Dž. Maršalo pasiulyta Vakaru Europos atkurimo po Antrojo pasaulinio karo programa. 1947 m. birželis

Paskelbta Trumeno doktrina 1947 m. kovas

„Kominformo” ikurimas (Informacinis Komunistu ir darbininku partiju biuras) 1947 m. rugsejis

Indijos ir Pakistano nepriklausomybes paskelbimu baigesi Didžiosios Britanijos viešpatavimas Indijoje 1947 m. rugpjutis

Ikurta Izraelio valstybe. Arabu ir Izraelio konfliktas 1948 05 14

Jungtines Tautos prieme Visuotine Žmogaus Teisiu Deklaracija 1948 12 05

M. Gandi žuvo nuo teroristo rankos 1948 m.

Maskvoje ikurta Ekonomines Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPO) 1949 m. sausis

Vašingtone pasirašytas Šiaures Atlanto valstybiu paktas (NATO) 1949 m. balandis

Ikurta Vokietijos Federacine Respublika (VFR) 1949 m. geguže

Ikurta Europos Taryba 1949 05 05

Ikurta Kinijos Liaudies Respublika (KLR) 1949 m. spalis

Teroristu išpuolis JAV. 2001 m. rugsejo 11 d.

Kinijos Respublikos (Taivanio) ikurimas 1949 m.

Pietu Afrikos Respublikoje ivesta aparteido politika. 1949 m.

Šumano planas. Prancuzijos užsienio reikalu ministras pasiule integruoti Vakaru Europos angliu ir plieno pramone 1950 05 09

Korejos karas 1950 m. birželis–1953 m. liepa

Paryžiuje pasirašytas susitarimas ikurti Europos angliu ir plieno pramones susivienijima 1951 m. balandis

San Franciske pasirašyta taikos sutartis su Japonija 1951 m. rugsejis

JAV prezidentu išrinktas D. Eizenhaueris (1953–1961) 1952 m. lapkritis

Mire Josifas Stalinas 1953 m. kovas

Kas ivyko? Data

Sovietu Sajungos Komunistu partijos pirmuoju sekretoriumi išrinktas N. Chrušciovas (1953–1964) 1953 m. rugsejis

Pasirašyti Ženevos susitarimai del Korejos ir Indokinijos 1954 m. liepa

Ikurtas Pietryciu Azijos šaliu blokas (SEATO) 1954 m. rugsejis

Ikurtas Bagdado paktas 1955 m. vasaris

Ikurta Varšuvos Sutarties Organizacija (VSO). Karine komunistiniu valstybiu organizacija 1955 m. geguže

Pasirašyta valstybine sutartis su Austrija. Iš Austrijos išvesta okupacine kariuomene. Paskelbtas Austrijos neutralitetas 1955 m. geguže

Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp SSRS ir VFR 1955 m. rugsejis

SSRS KP XX suvažiavimas. Pasmerktas Stalino kultas 1956 m. vasaris

Sukilimas Vengrijoje. Sukilima numalšino isiveržusi Sovietu kariuomene 1956 m. spalis

Sueco krize 1956 m. spalis–lapkritis

Ganos nepriklausomybes paskelbimas 1957 m. kovas

Romos sutartys. Ikurta Europos Ekonomine Bendrija (EEB) 1957 m. kovas

SSRS paleido pirmaji dirbtini Žemes palydova 1957 m. kovas

JAV paleido dirbtini Žemes palydova 1958 m. kovas

„Didysis šuolis” Kinijoje 1958–1962 m.

Revoliucija Kuboje. I valdžia atejo F. Kastro 1959 m. sausis

U-2 incidentas. Virš SSRS numuštas JAV žvalgybos lektuvas 1960 m. geguže

JAV prezidentu išrinktas Dž. Kenedis (1961–1963) 1960 m. lapkritis

Pirmasis žmogaus skrydis i kosmosa. Jurijus Gagarinas erdvelaiviu „Vostok” apskriejo aplink žeme 1961 m. balandis

Pastatyta Berlyno siena 1961 m. rugpjutis

Karibu krize 1962 m. spalis–lapkritis

Didžioji Britanija, JAV ir SSRS pasiraše branduoliniu bandymu atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo sutarti 1963 m. rugpjutis

Sovietu Sajungoje nuo valdžios nušalintas N. Chrušciovas, SSRS KP pirmuoju sekretoriumi išrinktas L. Brežnevas (1964–1982) 1964 m. spalis

Vietnamo karas 1965–1973 m.

Kulturine revoliucija Kinijoje 1966–1976 m.

Izraelis laimejo šešiu dienu kara su arabu šalimis 1967 m. birželis

Karinis perversmas Graikijoje. „Juoduju pulkininku” diktatura (1967–1974 m.) 1967 m. birželis

„Prahos pavasaris”. Demokratinis judejimas Cekoslovakijoje, kuri nuslopino VSO karine intervencija 1968 m. sausis–rugpjutis

JAV astronautai išsilaipino Menulyje 1969 m. liepa

Vilis Brandtas – VFR kancleris 1969 m. rugsejis–1974 m. geguže

Pasirašyta VFR ir SSRS sutartis 1970 m. rugpjutis

Kongo Vyriausybe paskelbe, kad šalis nuo šiol vadinsis Zairo Respublika 1971 m.

Maskvoje JAV prezidento R. Niksono vizito metu pasirašyta Strategines ginkluotes apribojimo sutartis (SGA 1) 1972 m. rugpjutis

Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR 1972 m. gruodis

Paryžiuje pasirašytas susitarimas del karo nutraukimo ir taikos atkurimo Vietname. 1973 m. sausis

Perversmas Cileje. I valdžia atejo A. Pinocetas 1973 m. rugsejis

Izraelio ir arabu valstybiu karas 1973 m. spalis

Revoliucija Portugalijoje („Gvazdiku revoliucija”) 1974 m. balandis

Kambodžoje valdžia užgrobe „raudonieji khmerai”. Sunaikinta milijonai gyventoju 1975 m. balandis

Helsinkyje 33 Europos valstybes, JAV ir Kanada pasiraše Baigiamaji Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos akta 1975 08 01

Suvienytas Vietnamas. Paskelbta Vietnamo Socialistine Respublika (VSR). 1976 m. liepa

Popiežiumi išrinktas kardinolas Karolis Voityla iš Lenkijos (popiežius Jonas Paulius II) 1978 m. rugsejis

Islamo revoliucija Irane. Nuverstas šacho režimas. Paskelbta Irano Islamo respublika 1979 m. vasaris

Pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir Egipto 1979 m. kovas

Sovietu Sajungos intervencija Afganistane (1979–1989) 1979 m. gruodis

Lenkijoje ikurtas nepriklausomu profsajungu susivienijimas „Solidarumas” 1980 m. rugpjutis

Ronaldas Reiganas išrinktas JAV prezidentu (1981–1989) 1980 m. lapkritis

Lenkijoje ivesta karine padetis 1981 m. gruodis

Didžiosios Britanijos ir Argentinos konfliktas del Folklendo (Malvinos) salu 1982 m. balandis–liepa

H. Kolis išrinktas VFR kancleriu (1982–1998). Nuo 1990 iki 1998 m. suvienytos Vokietijos kancleris) 1982 m. spalis

Kas ivyko? Data

SSRS KP Generaliniu sekretoriumi tapo J. Andropovas (1982–1984). 1982 m. lapkritis

JAV prezidentas R. Reiganas paskelbe Strategines ginkluotes iniciatyvos programa (SGI) 1983 m. kovas

Michailas Gorbaciovas išrinktas SSKP Generaliniu sekretoriumi. Sovietu Sajungos žlugimo pradžia 1985 m. kovas

Avarija Cernobylio atomineje elektrineje. 1986 m. balandis

M. Gorbaciovo ir R. Reigano susitikimas Reikjavike 1986 m. spalis

JAV ir SSRS pasiraše vidutinio bei trumpojo nuotolio raketu likvidavimo sutarti 1987 m. gruodis

Estijoje ikurtas Liaudies frontas 1988 m. balandis

Dž. Bušas išrinktas JAV prezidentu (1989–1993) 1988 m. lapkritis

Sovietu kariuomene išvesta iš Afganistano 1989 m. vasaris

Pekino Tananmenio aikšteje kariuomenes ivykdytos masines taikiu demonstrantu žudynes 1989 m. birželis

„Aksomine revoliucija“ Cekoslovakijoje. Komunistu viešpatavimo pabaiga 1989 m. spalis–lapkritis

Griuvo Berlyno siena 1989 11 09

Rumunijoje žlugo N. Caušesku diktatura 1989 m. gruodis

Cekoslovakijoje prezidentu išrinktas buves disidentas Vaclovas Havelas 1989 m. gruodis

M. Gorbaciovas išrinktas SSRS prezidentu 1990 m. kovas.

Susikure Lenkijos Respublikos socialdemokratija vietoje suirusios LJDP. 1990 m.

Rumunijos prezidentu išrinktas I. Iljesku. 1990 m. geguže

Irakas užpuole Kuveita. 1990 m. rugpjutis

Priešlaikiniai prezidento rinkimai Lenkijoje. 1990 m. pabaiga

Vokietijos susivienijimas. 1990 m. spalio 3 d.

JT pradejo kara prieš Iraka (operacija „Audra dykumoje“). 1991 m. sausio 18 d.

Rusijos respublikos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 m. birželis

Slovenija ir Kroatija paskelbe nepriklausomybe nuo Jugoslavijos. 1991 m. birželis

Žlugo Varšuvos Sutarties Organizacijos (VSO) paktas. 1991 m. liepa

Rugpjucio pucas Maskvoje. 1991 m. rugpjucio 19-21 d.

Mastrichto sutartis. Europos Bendrija pakeite Europos Sajunga (ES). 1992 m. vasaris

JAV prezidentu išrinktas Bilas Klintonas. 1992 m. lapkricio 3 d.

Cekoslovakija skilo i dvi valstybes – Cekija ir Slovakija. 1993 m. sausis

Jasiras Arafatas pradejo eiti palestinieciu prezidento pareigas. 1996 m. vasario 12 d.

NATO narems tapo Cekija, Lenkija ir Vengrija. 1999 m. kovas.

Baigesi NATO oro karas prieš Jugoslavija. 1999 m. birželio 20 d.

Rusijos prezidentas B. Jelcinas atsisake prezidento posto. Laikinai eiti prezidento pareigas pavesta V. Putinui. 1999 m. gruodis

JAV prezidentu išrinktas Džordžas V. Bušas. 2001 m. sausis

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parlamente perskaite savo pirmaji metini pranešima. 2000 m. liepos 8 d.

Praeta vyru mobilizacija i Raudonaja armija 1944 m. liepos 26 d.

Jakobinu diktatura Prancuzijoje. 1793 m. birželio 2 d. – 1794 m liepos 27 d.

Sukilimas Vandejoje. 1793 vasara.

Usikure trilype sajunga. Ja sudare Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija. 1879 m.

Austrijos-Vengrijos sosto ipedinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve. 1914 m. birželio 28 d.

Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Vokietija paskelbe kara Rusijai. 1914 m. rugpjucio 1 d.

Mušis prie Marnos. 1914 m. rugsejo 5 – 9 d.

Turkija istojo i kara Trilypes sajungos puseje. 1914 m. spalis.

Vokietijos povandeniniai karo laivai per Pirmaji pasaulini kara pradejo Anglijos blokada. 1915 m. vasario 18 d.

Per Mozuru žiemos muši vokieciai sutriuškino rusu armija. 1915 m. vasaris.

Vokieciai prie Ipro upes Belgijoje pirmakart karu istorijoje panaudojo nuodingasias dujas. 1915 m. balandis.

Italija istojo i kara Antantes šaliu puseje. 1915 m geguže.

Poziciju karas. 1915 – 1916

Verdeno mušis. 1916 m. vasaris – birželis

Somos mušis. 1916 m. liepa – lapkritis.

Nužudytas Grigorijus Rasputinas 1916 gruodžio 30 d.

Kas ivyko? Data

Rusijos Vasario revoliucija. 1917 m.

JAV nutrauke diplomatinius santykius su Vokietija, paskelbusia, jog ateityje ketina sukurti galinga povandenini karo laivyna. 1917 m. vasaris

JAV istojo i kara Antantes puseje. 1917 m. balandžio 2 d.

Jutlandijos juru kautynes. Vokieciu laivyno pralaimejimas. 1917 m. geguže.

Kijeve ivyko Rusijos tautu kongresas. Jame dalyvavo 9 lietuviai. 1917 m. rugsejo 8 – 16 d.

Rusijos perversmas. 1917 m.

Rusijoje valdžia užgrobe bolševikai. 1917 m. lapkricio 7 d.

Bolševikai Rusijoje išvaike Steigiamaji susirinkima. 1918 m. sausio 6 d.

Paskelbti JAV prezidento Vudro Vilsono ” 14 punktu “. 1918 m. sausio 8 d.

NEP’as Rusijoje. 1921 m.

Vašingtono konferencija. 1921 m. lapkricio 12 d. – 1922 m. vasario 6 d.

Belgija ir Prancuzija okupavo Ruro sriti. 1923 m.

Europoje baigesi pokario suirutes. 1923 m.

Italijoje rinkimus laimejo fašistai. 1924 m. balandis.

Londono konfederacija. 1924 m. liepa – rugpjutis.

RKP(b) XIV suvažiavime išryškejo Stalino vadovaujamas vaidmuo. 1925 m.

Karinis perversmas Portugalijoje. 1926 m. geguže.

Paryžiaus sutartys. 1947 m. kovas

Cekijos prezidento pareigas pradejo eiti V.Havelas, Slovakijos – M. Kovacas. 1993 m. vasaris.

Pentagonas paskelbe, jog išaldo vadinamaja ” Žvaigždžiu karu ” programa, kuria buvo inicijaves Jungtiniu valstiju prezidentas R. Reiganas. 1993 m. geguže.

Haicio karinis vadovas generolas Raulas Sedras pasiraše JTO plana del demokratijos Haityje atkurimo. 1993 m. liepos 2 d.

Isigalejo Mastricho sutartis. 1993 m. lapkricio 1 d.

Nato prieme Taikos partnerystes programa. 1994 m. sausis.

Nuo infarkto mire Šiaures Korejos lyderis Kim Senas. 1994 m. liepos 8 d.

Izraelis ir Jordanija pasiraše taikos sutarti. 1994 m. spalis

Rusijos armija pradejo pimaja intervencija. i Cecenija. 1994 m. gruodis

Paryžiuje pasrašytas Europos stabilumo paktas. 1995 m. kovas

Lietuvos bažnytines provincijos ikurimas. Lietuvos vyskupu išventintas kunigas Kristijonas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. 1254 m. rugsejo 3 d.

Vokieciai užeme Paryžiu 1940 m. birželio 14 d.

Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos. 1940 m. birželio 22 d.

Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti. 1940 m. liepa.

Provokiškos maršalo F. Peteno vadovaujamos vyriausybes sudarymas Pietu Prancuzijoje (Viši vyriausybe). 1940 m. liepa.

JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma. 1941 m. kovas.

Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 m. birželio 22 d

JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui. 1

. . .

Join the Conversation

×
×