naujausiuju laiku datos

Naujausieji laikai
Pasirašyta Trianono taikos sutartis su Vengrija. 1920 06 04
Turkija paprašo Sovietu Rusijos pagalbos. 1920 04 26
Pasirašyta Neji taikos sutartis su Bulgarija 1919 11 27
Pasirašyta Versalio taika su Vokietija. 1919 06 28
Ikurta Tautu Sajunga. 1919 m. balandis
Ikurtas Kominternas – tarptautine komunistu organizacija. 1919 m. kovas.
Paryžiaus taikos konferencija. 1919 01 21 – 1920 06 28
Veimaro respublika 1919–1932 m.
Pilietinis karas Rusijoje 1918–1920 m.
Sudaryta Serbijos-Kroatijos-Slovenijos karalyste. 1918 12 04
Paliaubos tarp Vokietijos ir Antantes valstybiu. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. 1918 11 11
Revoliucija Vokietijoje 1918 11 09
Vokietijos kancleris M. Badenas telegramoje JAV prezidentui prašo sudaryti paliaubas laikantis „14 punktu” 1918 11 05
Sudaryta Makso Badeno vyriausybe Vokietijoje 1918 10 04
Bolševikai Jekaterinburge nužude caara Nikolaju II ir jo šeima. 1918 m. liepa.
Rusija ratifikavo Bresto taikos sutarti. 1918 03 15
Amerikieciu kariuomene išsilaipina Europoje. 1918 m. liepa
Vokietijos kariuomene pradejo kariauti prieš Sovietu Sajunga. 1918 02 18
Bresto taika 1918 03 03
Sevro taika su Turkija. 1920 09 10
Rygoje pasirašyta Rusijos ir Lenkijos taikos sutartis. 1920 10 12
Armenija paskelbta Sovietu Socialistine Respublika. 1920 11 29
Paskelbta Airijos nepriklausomybe. 1921 m. gruodis
J. Stalinas tapo Sovietu Sajungos komunistu partijos generaliniu sekretoriumi. 1922 m. kovas.
Rapalo sutartis tarp Sovietu Rusijos ir Vokietijos. 1922 m. balandis.
Perversmas Japonijoje. Nuversta Sun Jat Seno vyriausybe. 1922 06 15
Italijoje i valdžia atejo B.. Musolinis. 1922 m. spalis
Turkijos ir Antantes šaliu paliaubu sutartis. 1922 10 11
Pasirašyta „SSRS ikurimo deklaracija” 1922 12 30
Josifas Stalinas buvo paskirtas Rusijos KP(b) CK sekretoriato generaliniu sekretoriumi. 1922 m.
Priimta pirmoji SSRS konstitucija. 1923 07 06
Paskelbta Turkijos respublika. Mustafa Kemalis (Atatiurkas) tapo pirmuoju prezidentu. 1923 m. spalis

br />Alaus pucas Vokietijoje. Nepavykes A. Hitlerio vadovaujamu naciu meginimas užgrobti valdžia. 1923 11 09
Britu egiptologas Hovardas Karteris Karaliu slenyje netoli Luksoro rado faraono Tutanchamono sarkofaga 1924 m. sausis
Mire Vladimiras Iljycius Leninas. 1924 01 21
Lokarno konferencija 1925 m. spalis
Po perversmo, ivykdyto dar birželio menesi, Graikijos diktatoriumi pasiskelbe Teodoras Pangalosas 1926 m. sausis
Perversmas Lenkijoje 1926 m. geguže
Lenkija valde J. Pilsudskis. 1926–1935 m.
Vokietijoje priimtas Valstybes paramos bedarbiams istatymas 1927 m.
Vokietijoje prasidejo katastrofiškas ir staigus ekonomikos nuosmukis. 1927 m
Pasirašyta Džedos sutartis, kuria Didžioji Britanija ir karalius Ibn Saudas pripažino Saudo Arabijos nepriklausomybe. 1927 m.
Pilietinis karas Kinijoje 1927–1937 m.
Stalino opozicija, vadovaujama Kamenevo, pašalinta iš partijos 1927 m. spalis
Didžioji Britanija pasiraše sutarti del Irako nepriklausomybes pripažinimo. 1927 m.
Briano-Kelogo paktas, ragines atsisakyti karo kaip politikos priemones 1928 m. rugpjutis
Laterano susitarimas 1929 m. vaasaris
Pasauline ekonomine krize 1929–1933 m.
Niujorko biržos krachas 1929 10 24
Hagos konferencija. Priimtas Jungo reparaciju planas. 1930 m. sausis
Kas ivyko? Data
Paskelbta Ispanijos respublika. 1931 m. balandis
Japonija ikure marionetine Mandžuko valstybe. 1932 m. kovas
A. Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu 1933 01 30
Reichstago gaisras 1933 m. vasaris
F. D. Ruzveltas tapo JAV prezidentu (1933–1945) 1933 03 07
Vokietija išstojo iš Tautu Sajungos 1933 m. spalis
K. Petso perversmas Estijoje 1934 m. kovas
K. Ulmanio perversmas Latvijoje 1934 m. geguže
„Ilguju peiliu” naktis Vokietijoje. A. Hitleris susidorojo su buvusiais bendražygiais 1934 m. birželis.
A. Hitleris tapo Vo
okietijos prezidentu. 1934 m. rugpjutis
Saro sritis perduota Vokietijai 1935 m. kovas
Italija nukariavo Etiopija 1935 m. spalis–1936 m. geguže
Niurnbergo istatymai. Vokietijos žydu persekiojimo pradžia. 1935 m.
Vokietija okupavo demilitarizuota Reino zona 1936 m. kovas.
Pilietinis karas Ispanijoje 1936–1939 m.
Generolo F. Franko maištas Ispanijoje 1936 06 18
Vokietijos-Italijos bendradarbiavimo sutartis („Berlyno-Romos ašis”). 1936 m. spalis
Japonija užpuole Kinija. Japonai vadovavosi šukiu „Azija azijieciams”. 1937 m. liepa
Vokietija užgrobe Austrija („anšliusas”) 1938 m. kovo 11–12 d.
Maištas Sudetuose 1938 10 13
Miuncheno suokalbis. Vokietija užgrobe Cekoslovakija 1938 10 29–30
Atsistatydino ir i užsieni pabego Cekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas 1938 10 05
„Krištoline naktis”. Pogromai prieš žydus Vokietijoje. 1938 m. lapkritis
Italija užeme Albanija 1939 m. balandis
Sutartis tarp Italijos ir Vokietijos (Plieno paktas) 1939 m. geguže
Sovietu Sajungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) 1939 08 23
Antrasis pasaulinis karas. 1939–1945 m.
Vokietija užpuole Lenkija. Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1939 09 01
Sovietu Sajunga užpuole Lenkija 1939 09 17
„Sienu nustatymo ir draugystes sutartis” tarp Sovietu Sajungos ir Vokietijos 1939 09 28
Sovietu Sajungos-Suomijos karas („Žiemos karas”) 1939 11 30 – 1940 03 12
Vokietija užpuole Danija ir Norvegija 1940 m. balandis
Vokietija okupavo Liuksemburga, Belgija, Olandija, isiverže i Prancuzija 1940 m. geguže
Anglijoje sudaryta koalicine vyriausybe, vadovaujama V. Cercilio 1940 05 10
Vokieciai užeme Paryžiu 1940 06 14
Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos 1940 06 22
Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti 1940 m. liepa
Prasidejo „mušis del Anglijos” 1940 m. rugpjutis
Italijos kariuomene isiverže i Egipta 1940 m. rugsejis
Karines sajungos sutartis ta
arp Vokietijos, Italijos ir Japonijos (Triju paktas) 1940 m. spalis
Vokietijos armija isiverže i Rumunija 1940 m. spalis
Generolas Šarlis de Golis ikure „Laisvosios Prancuzijos” organizacija kovai su okupantais 1940 m. pabaiga
JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma 1941 m. kovas
Sovietu Sajunga ir Japonija pasiraše neutraliteto sutarti. 1941 m. balandis
Vokietija ir Italija okupavo Jugoslavija ir Graikija 1941 m. balandis
Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 06 22
Hitlerio Vokietija pasieke savo galybes viršune 1941 m. vasara
JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui 1941 09 14
Leningrado blokada 1941 m. rugsejis–1944 m. sausis.
Mušis prie Maskvos
Kas ivyko? Data
Prie Gondaro miesto pasidave paskutines italu pajegos Etiopijoje 1941 11 27
Vašingtone 26 valstybes pasiraše Jungtiniu Tautu Deklaracija 1942 01 01
Stalingrado mušis 1942 m. liepa–1943 m. vasaris
Sajungininku pergale Šiaures Afrikoje prie El Alameino 1942 m. spalis
Vokieciu ir italu kapituliacija Šiaures Afrikoje. Karo veiksmu pabaiga Šiaures Afrikoje 1943 m. geguže
Paleistas Kominternas 1943 m. liepa
Fašistinio režimo žlugimas Italijoje 1943 m. liepa
Kursko mušis 1943 m. liepa–rugpjutis
Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietu Sajungos vadovai (V. Cercilis, F. D. Ruzveltas, J. Stalinas). Nuspresta atidaryti antraji fronta. 1943 11 28 – 12 01
JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris paskirtas vyriausiuoju sajungininku ekspedicinio korpuso vadu 1944 m. vasaris
Nutarta sukurti antraji fronta Vakaru Europoje. 1944 m. geguže
Antrojo fronto atidarymas („Diena D”). 1944 06 06
Pasikesinimas i Hitleri 1944 07 20
Raudonoji armija priverte nu
utraukti kara Suomija, Rumunija ir Bulgarija 1944 m. antroji puse
Sukilimas Varšuvoje 1944 m. rugpjutis
Sajungininku armijos perejo Vokietijos siena 1944 m. spalis
Vokietijos kariuomenes pasitraukimas iš Graikijos. 1944 11 10–11
Vengrija ir Sajungininkai pasiraše paliaubas. Vengrija paskelbe kara Vokietijai 1945 01 20
Vokietija pasiraše besalygines kapituliacijos akta 1945 05 08
Steigiamoji Jungtiniu Tautu konferencija San Franciske. Priimti JT istatai. 1945 m. balandis–birželis
JAV ant Japonijos miestu Hirosimos ir Nagasakio numete atomines bombas. 1945 08 6–9
SSRS paskelbe kara Japonijai 1945 09 08
Japonijos kapituliacija. Antrojo pasaulio karo pabaiga. 1945 09 02
Pasirašyta Jungtiniu Tautu deklaracija 1945 10 24
Niurnbergo karo nusikalteliu teismo procesas. 1945 11 20 – 1946 10 01
Susitarimas del kariniu veiksmu nutraukimo Kinijoje 1946 01 10
JTO Generalines Asamblejos I sesija Londone 1946 01 10
V. Cercilio kalba Fultone (JAV). Sovietu Sajungos politikos Rytu ir Vidurio Europoje kritika. Šaltojo karo pradžia. 1946 03 05
Sovietu armijos išvedimas iš Šiaures Rytu Kinijos. 1946 05 03
Maršalo planas. JAV valstybes sekretoriaus Dž. Maršalo pasiulyta Vakaru Europos atkurimo po Antrojo pasaulinio karo programa. 1947 m. birželis
Paskelbta Trumeno doktrina 1947 m. kovas
„Kominformo” ikurimas (Informacinis Komunistu ir darbininku partiju biuras) 1947 m. rugsejis
Indijos ir Pakistano nepriklausomybes paskelbimu baigesi Didžiosios Britanijos viešpatavimas Indijoje 1947 m. rugpjutis
Ikurta Izraelio valstybe. Arabu ir Izraelio konfliktas 1948 05 14
Jungtines Tautos prieme Visuotine Žmogaus Teisiu Deklaracija 1948 12 05
M. Gandi žuvo nuo teroristo rankos 1948 m.
Maskvoje ikurta Ekonomines Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPO) 1949 m. sausis
Vašingtone pasirašytas Šiaures Atlanto valstybiu paktas (NATO) 1949 m. balandis
Ikurta Vokietijos Federacine Respublika (VFR) 1949 m. geguže
Ikurta Europos Taryba 1949 05 05
Ikurta Kinijos Liaudies Respublika (KLR) 1949 m. spalis
Teroristu išpuolis JAV. 2001 m. rugsejo 11 d.
Kinijos Respublikos (Taivanio) ikurimas 1949 m.
Pietu Afrikos Respublikoje ivesta aparteido politika. 1949 m.
Šumano planas. Prancuzijos užsienio reikalu ministras pasiule integruoti Vakaru Europos angliu ir plieno pramone 1950 05 09
Korejos karas 1950 m. birželis–1953 m. liepa
Paryžiuje pasirašytas susitarimas ikurti Europos angliu ir plieno pramones susivienijima 1951 m. balandis
San Franciske pasirašyta taikos sutartis su Japonija 1951 m. rugsejis
JAV prezidentu išrinktas D. Eizenhaueris (1953–1961) 1952 m. lapkritis
Mire Josifas Stalinas 1953 m. kovas
Kas ivyko? Data
Sovietu Sajungos Komunistu partijos pirmuoju sekretoriumi išrinktas N. Chrušciovas (1953–1964) 1953 m. rugsejis
Pasirašyti Ženevos susitarimai del Korejos ir Indokinijos 1954 m. liepa
Ikurtas Pietryciu Azijos šaliu blokas (SEATO) 1954 m. rugsejis
Ikurtas Bagdado paktas 1955 m. vasaris
Ikurta Varšuvos Sutarties Organizacija (VSO). Karine komunistiniu valstybiu organizacija 1955 m. geguže
Pasirašyta valstybine sutartis su Austrija. Iš Austrijos išvesta okupacine kariuomene. Paskelbtas Austrijos neutralitetas 1955 m. geguže
Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp SSRS ir VFR 1955 m. rugsejis
SSRS KP XX suvažiavimas. Pasmerktas Stalino kultas 1956 m. vasaris
Sukilimas Vengrijoje. Sukilima numalšino isiveržusi Sovietu kariuomene 1956 m. spalis
Sueco krize 1956 m. spalis–lapkritis
Ganos nepriklausomybes paskelbimas 1957 m. kovas
Romos sutartys. Ikurta Europos Ekonomine Bendrija (EEB) 1957 m. kovas
SSRS paleido pirmaji dirbtini Žemes palydova 1957 m. kovas
JAV paleido dirbtini Žemes palydova 1958 m. kovas
„Didysis šuolis” Kinijoje 1958–1962 m.
Revoliucija Kuboje. I valdžia atejo F. Kastro 1959 m. sausis
U-2 incidentas. Virš SSRS numuštas JAV žvalgybos lektuvas 1960 m. geguže
JAV prezidentu išrinktas Dž. Kenedis (1961–1963) 1960 m. lapkritis
Pirmasis žmogaus skrydis i kosmosa. Jurijus Gagarinas erdvelaiviu „Vostok” apskriejo aplink žeme 1961 m. balandis
Pastatyta Berlyno siena 1961 m. rugpjutis
Karibu krize 1962 m. spalis–lapkritis
Didžioji Britanija, JAV ir SSRS pasiraše branduoliniu bandymu atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo sutarti 1963 m. rugpjutis
Sovietu Sajungoje nuo valdžios nušalintas N. Chrušciovas, SSRS KP pirmuoju sekretoriumi išrinktas L. Brežnevas (1964–1982) 1964 m. spalis
Vietnamo karas 1965–1973 m.
Kulturine revoliucija Kinijoje 1966–1976 m.
Izraelis laimejo šešiu dienu kara su arabu šalimis 1967 m. birželis
Karinis perversmas Graikijoje. „Juoduju pulkininku” diktatura (1967–1974 m.) 1967 m. birželis
„Prahos pavasaris”. Demokratinis judejimas Cekoslovakijoje, kuri nuslopino VSO karine intervencija 1968 m. sausis–rugpjutis
JAV astronautai išsilaipino Menulyje 1969 m. liepa
Vilis Brandtas – VFR kancleris 1969 m. rugsejis–1974 m. geguže
Pasirašyta VFR ir SSRS sutartis 1970 m. rugpjutis
Kongo Vyriausybe paskelbe, kad šalis nuo šiol vadinsis Zairo Respublika 1971 m.
Maskvoje JAV prezidento R. Niksono vizito metu pasirašyta Strategines ginkluotes apribojimo sutartis (SGA 1) 1972 m. rugpjutis
Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR 1972 m. gruodis
Paryžiuje pasirašytas susitarimas del karo nutraukimo ir taikos atkurimo Vietname. 1973 m. sausis
Perversmas Cileje. I valdžia atejo A. Pinocetas 1973 m. rugsejis
Izraelio ir arabu valstybiu karas 1973 m. spalis
Revoliucija Portugalijoje („Gvazdiku revoliucija”) 1974 m. balandis
Kambodžoje valdžia užgrobe „raudonieji khmerai”. Sunaikinta milijonai gyventoju 1975 m. balandis
Helsinkyje 33 Europos valstybes, JAV ir Kanada pasiraše Baigiamaji Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos akta 1975 08 01
Suvienytas Vietnamas. Paskelbta Vietnamo Socialistine Respublika (VSR). 1976 m. liepa
Popiežiumi išrinktas kardinolas Karolis Voityla iš Lenkijos (popiežius Jonas Paulius II) 1978 m. rugsejis
Islamo revoliucija Irane. Nuverstas šacho režimas. Paskelbta Irano Islamo respublika 1979 m. vasaris
Pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir Egipto 1979 m. kovas
Sovietu Sajungos intervencija Afganistane (1979–1989) 1979 m. gruodis
Lenkijoje ikurtas nepriklausomu profsajungu susivienijimas „Solidarumas” 1980 m. rugpjutis
Ronaldas Reiganas išrinktas JAV prezidentu (1981–1989) 1980 m. lapkritis
Lenkijoje ivesta karine padetis 1981 m. gruodis
Didžiosios Britanijos ir Argentinos konfliktas del Folklendo (Malvinos) salu 1982 m. balandis–liepa
H. Kolis išrinktas VFR kancleriu (1982–1998). Nuo 1990 iki 1998 m. suvienytos Vokietijos kancleris) 1982 m. spalis
Kas ivyko? Data
SSRS KP Generaliniu sekretoriumi tapo J. Andropovas (1982–1984). 1982 m. lapkritis
JAV prezidentas R. Reiganas paskelbe Strategines ginkluotes iniciatyvos programa (SGI) 1983 m. kovas
Michailas Gorbaciovas išrinktas SSKP Generaliniu sekretoriumi. Sovietu Sajungos žlugimo pradžia 1985 m. kovas
Avarija Cernobylio atomineje elektrineje. 1986 m. balandis
M. Gorbaciovo ir R. Reigano susitikimas Reikjavike 1986 m. spalis
JAV ir SSRS pasiraše vidutinio bei trumpojo nuotolio raketu likvidavimo sutarti 1987 m. gruodis
Estijoje ikurtas Liaudies frontas 1988 m. balandis
Dž. Bušas išrinktas JAV prezidentu (1989–1993) 1988 m. lapkritis
Sovietu kariuomene išvesta iš Afganistano 1989 m. vasaris
Pekino Tananmenio aikšteje kariuomenes ivykdytos masines taikiu demonstrantu žudynes 1989 m. birželis
„Aksomine revoliucija“ Cekoslovakijoje. Komunistu viešpatavimo pabaiga 1989 m. spalis–lapkritis
Griuvo Berlyno siena 1989 11 09
Rumunijoje žlugo N. Caušesku diktatura 1989 m. gruodis
Cekoslovakijoje prezidentu išrinktas buves disidentas Vaclovas Havelas 1989 m. gruodis
M. Gorbaciovas išrinktas SSRS prezidentu 1990 m. kovas.
Susikure Lenkijos Respublikos socialdemokratija vietoje suirusios LJDP. 1990 m.
Rumunijos prezidentu išrinktas I. Iljesku. 1990 m. geguže
Irakas užpuole Kuveita. 1990 m. rugpjutis
Priešlaikiniai prezidento rinkimai Lenkijoje. 1990 m. pabaiga
Vokietijos susivienijimas. 1990 m. spalio 3 d.
JT pradejo kara prieš Iraka (operacija „Audra dykumoje“). 1991 m. sausio 18 d.
Rusijos respublikos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 m. birželis
Slovenija ir Kroatija paskelbe nepriklausomybe nuo Jugoslavijos. 1991 m. birželis
Žlugo Varšuvos Sutarties Organizacijos (VSO) paktas. 1991 m. liepa
Rugpjucio pucas Maskvoje. 1991 m. rugpjucio 19-21 d.
Mastrichto sutartis. Europos Bendrija pakeite Europos Sajunga (ES). 1992 m. vasaris
JAV prezidentu išrinktas Bilas Klintonas. 1992 m. lapkricio 3 d.
Cekoslovakija skilo i dvi valstybes – Cekija ir Slovakija. 1993 m. sausis
Jasiras Arafatas pradejo eiti palestinieciu prezidento pareigas. 1996 m. vasario 12 d.
NATO narems tapo Cekija, Lenkija ir Vengrija. 1999 m. kovas.
Baigesi NATO oro karas prieš Jugoslavija. 1999 m. birželio 20 d.
Rusijos prezidentas B. Jelcinas atsisake prezidento posto. Laikinai eiti prezidento pareigas pavesta V. Putinui. 1999 m. gruodis
JAV prezidentu išrinktas Džordžas V. Bušas. 2001 m. sausis
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parlamente perskaite savo pirmaji metini pranešima. 2000 m. liepos 8 d.
Praeta vyru mobilizacija i Raudonaja armija 1944 m. liepos 26 d.
Jakobinu diktatura Prancuzijoje. 1793 m. birželio 2 d. – 1794 m liepos 27 d.
Sukilimas Vandejoje. 1793 vasara.
Usikure trilype sajunga. Ja sudare Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija. 1879 m.
Austrijos-Vengrijos sosto ipedinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve. 1914 m. birželio 28 d.
Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Vokietija paskelbe kara Rusijai. 1914 m. rugpjucio 1 d.
Mušis prie Marnos. 1914 m. rugsejo 5 – 9 d.
Turkija istojo i kara Trilypes sajungos puseje. 1914 m. spalis.
Vokietijos povandeniniai karo laivai per Pirmaji pasaulini kara pradejo Anglijos blokada. 1915 m. vasario 18 d.
Per Mozuru žiemos muši vokieciai sutriuškino rusu armija. 1915 m. vasaris.
Vokieciai prie Ipro upes Belgijoje pirmakart karu istorijoje panaudojo nuodingasias dujas. 1915 m. balandis.
Italija istojo i kara Antantes šaliu puseje. 1915 m geguže.
Poziciju karas. 1915 – 1916
Verdeno mušis. 1916 m. vasaris – birželis
Somos mušis. 1916 m. liepa – lapkritis.
Nužudytas Grigorijus Rasputinas 1916 gruodžio 30 d.
Kas ivyko? Data
Rusijos Vasario revoliucija. 1917 m.
JAV nutrauke diplomatinius santykius su Vokietija, paskelbusia, jog ateityje ketina sukurti galinga povandenini karo laivyna. 1917 m. vasaris
JAV istojo i kara Antantes puseje. 1917 m. balandžio 2 d.
Jutlandijos juru kautynes. Vokieciu laivyno pralaimejimas. 1917 m. geguže.
Kijeve ivyko Rusijos tautu kongresas. Jame dalyvavo 9 lietuviai. 1917 m. rugsejo 8 – 16 d.
Rusijos perversmas. 1917 m.
Rusijoje valdžia užgrobe bolševikai. 1917 m. lapkricio 7 d.
Bolševikai Rusijoje išvaike Steigiamaji susirinkima. 1918 m. sausio 6 d.
Paskelbti JAV prezidento Vudro Vilsono ” 14 punktu “. 1918 m. sausio 8 d.
NEP’as Rusijoje. 1921 m.
Vašingtono konferencija. 1921 m. lapkricio 12 d. – 1922 m. vasario 6 d.
Belgija ir Prancuzija okupavo Ruro sriti. 1923 m.
Europoje baigesi pokario suirutes. 1923 m.
Italijoje rinkimus laimejo fašistai. 1924 m. balandis.
Londono konfederacija. 1924 m. liepa – rugpjutis.
RKP(b) XIV suvažiavime išryškejo Stalino vadovaujamas vaidmuo. 1925 m.
Karinis perversmas Portugalijoje. 1926 m. geguže.
Paryžiaus sutartys. 1947 m. kovas
Cekijos prezidento pareigas pradejo eiti V.Havelas, Slovakijos – M. Kovacas. 1993 m. vasaris.
Pentagonas paskelbe, jog išaldo vadinamaja ” Žvaigždžiu karu ” programa, kuria buvo inicijaves Jungtiniu valstiju prezidentas R. Reiganas. 1993 m. geguže.
Haicio karinis vadovas generolas Raulas Sedras pasiraše JTO plana del demokratijos Haityje atkurimo. 1993 m. liepos 2 d.
Isigalejo Mastricho sutartis. 1993 m. lapkricio 1 d.
Nato prieme Taikos partnerystes programa. 1994 m. sausis.
Nuo infarkto mire Šiaures Korejos lyderis Kim Senas. 1994 m. liepos 8 d.
Izraelis ir Jordanija pasiraše taikos sutarti. 1994 m. spalis
Rusijos armija pradejo pimaja intervencija. i Cecenija. 1994 m. gruodis
Paryžiuje pasrašytas Europos stabilumo paktas. 1995 m. kovas
Lietuvos bažnytines provincijos ikurimas. Lietuvos vyskupu išventintas kunigas Kristijonas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. 1254 m. rugsejo 3 d.
Vokieciai užeme Paryžiu 1940 m. birželio 14 d.
Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos. 1940 m. birželio 22 d.
Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti. 1940 m. liepa.
Provokiškos maršalo F. Peteno vadovaujamos vyriausybes sudarymas Pietu Prancuzijoje (Viši vyriausybe). 1940 m. liepa.
JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma. 1941 m. kovas.
Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 m. birželio 22 d
JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui. 1941 m. rugpjucio 14 d.
Prie Gondaro miesto pasidave paskutines italu pajegos Etiopijoje. 1941 m. lapkricio 27 d.
Japonija užpuole JAV Perl Harboro karine baze Havajuose. JAV istojo i Antraji pasaulini kara. 1941 m. gruodžio 7 d
Krymo (Jaltos) konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietu Sajungos vadovai. Svarstytas Vokietijos likimas ir pokario pasaulio sutvarkymas. 1945 m. vasario 4–12 d.
Potsdamo konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V. Cercilis (veliau ji pakeite rinkimus laimejes K. Etlis), JAV prezidentas H. Trumenas, SSRS vadovas J. Stalinas. 1945 m. liepos 17 d.–rugpjucio 2 d
Ikurta Europos Ekonominio Bendradarbiavimo organizacija (EEBO), kuri 1961 m. buvo pakeista i Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija. 1948 m. balandis.
Rusijos Valstybes Taryba išplete prezidento V. Putino igaliojimus, suteikdama jam teise atleisti išrinktus pareigunus. 2000 m. birželio 30 d.
Izraelis užbaige 22 metus trukusia Pietu Libano okupacija. 2000 m. gegužes 24 d.
Rusijos prezidento rinkimai. Prezidentu išrinktas V. Putinas. 2000 m. kovas.
Popiežius Jonas Paulius II lankesi Artimuosiuose Rytuose. 2000 m. kovas.
Rusija ir Šiaures Koreja pasiraše nauja draugystes pakta, turinti reanimuoti dvišalius santykius. 2000 m. vasario 10 d.
Šiaures Airijos sudaryta vyriausybe pereme šalies valdyma iš Didžiosios Britanijos. 1999 m. gruodis.
Panamos kanalas po 86 JAV valdymo metu perduotas Panamos Respublikai. 1999 m. gruodis.
Kinijai perduota Makao, kuria kelis šimtmecius valde Portugalija. 1999 m. gruodis.
JT Generalinis sekretorius paskelbe, kad žemeje jau gyvena 6 milijardai gyventoju. 1999 m. spalis.
Rusijos karo lektuvai pradejo Cecenijos bombardavimus. 1999 m. rugsejis.
Kas ivyko? Data
JT naremis tapo Kiribatis, Nauru, Tonga. 1999 m. rugsejis.
Rytu Timoro pilieciai balsavo už nepriklausomybe. 1999 m. rugpjutis.
Nelaimingo atsitikimo metu žuvo buves „Apollo” astronautas Carlzas Pitas Konradas jaunesnysis, 1969 m. tapes treciuoju ant Menulio nužengusiu žmogumi. 1999 m. liepos 8 d.
Vokietijos aštuntuoju pokario prezidentu tapo socialdemokratas Johanesas Rau. 1999 m. gegužes 23 d.
Peru ir Ekvadoro lyderiai oficialiai baige dešimtmecius trukusi pasienio konflikta. 1999 m. gegužes 13 d.
Italijos prezidentu išrinktas Karlas Adzeglijas Ciampis. 1999 m. gegužes 13 d.
Vokietijos parlamentas pradejo darba atnaujintame Reichstago pastate Berlyne 1999 m. balandis.
Naujuoju Venesuelos prezidentu prisaikdintas populistas ir buves pucistas Hugo Cavesas 1999 m. vasario 2 d.
Pietu Afrikoje rasti maždaug prieš 3,6 mln. metu gyvenusio žmogaus griauciai – seniausias toks radinys. 1998 m. gruodžio 9 d
Bosnija ir Kroatija pasiraše tris sutartis santykiams sureguliuoti po Bosnijos karo. 1998 m. lapkricio 22 d.
Ispanijos prašymu Londone suimtas buves Ciles diktatorius Augustas Pinocetas. 1998 m. spalio 17 d.
Albanijos ministru pirmininku tapo 30-metis Pandelis Maikas – jauniausias vyriausybes vadovas Europoje. 1998 m. spalio 2 d.
Sankt Peterburge buvo palaidoti paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II ir jo šeimos palaikai 1998 m. liepa.
Popiežius Jonas Paulius II lankesi komunistineje Kuboje. 1998 m. sausis.
Sukako 50 metu, kai Jungtiniu Tautu Generaline Asambleja prieme Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. 1998 m. sausio 1 d.
Liuksemburge ivykes Europos Sajungos Tarybos susitikimas nustate Europos Sajungos pletros tvarka 1997 m. gruodžio 12–13 d.
Zairas pervadintas Kongo Demokratine Respublika. 1997 m.
Madride surengtas NATO valstybiu ir vyriausybiu vadovu aukšciausio lygio susitikimas. 1997 m. liepos 7–8 d.
Honkongas perduotas Kinijai. 1997 m. liepa.
Leiboristu partijos lyderis T. Blairas tapo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. 1997 m. geguže.
Pekine mire Den Siaopinas – komunistas revoliucionierius, atvedes Kinija iš politinio chaoso ir ekonomines suirutes i klestejimo laikotarpi po Mao Dzeduno mirties (1977–1997). 1997 m. vasaris.
Jungtiniu Tautu Generaliniu sekretoriumi išrinktas Ganos diplomatas K. Ananas. 1996 m. gruodis
Talibano kovotojai užeme Afganistano sostine Kabula. Afganistanas paskelbtas Islamo valstybe. 1996 m. rugsejis.
Niujorke pasirašyta sutartis del branduoliniu bandymu uždraudimo 1996 m. rugsejis.
Tarptautinis teisingumo teismas nusprende, kad branduolinio ginklo panaudojimas arba grasinimas juo yra neteiseti. 1996 m. liepos 8 d.
Paryžiuje pasirašyta taikos sutartis del taikos Bosnijoje 1995 m. gruodis.
NATO naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinktas Ispanijos užsienio reikalu ministras Chavjeras Solana. 1995 m. gruodžio 1 d.
Ukraina ir Vakaru firmu konsorciumas pasiraše memoranduma del Cernobylio atomines elektrines uždarymo 2000 metais. 1995 m. gegužes 27 d.
Mokslininkai „Keck” teleskopu Havajuose aptiko tolimiausia iš ligi šiol žinomu galaktiku. Ja nuo Žemes skiria apie 15 mlrd. šviesmeciu. 1995 m. sausio 2 d.
Žemes drebejimas sudrebino Egipto sostine Kaira. 552 žmones žuvo ir beveik 10 000 buvo sužeisti. 1992 m. spalio 12 d.
Iš savo pareigu oficialiai atsistatydino Austrijos prezidentas Kurtas Valdheimas. Naujuoju šalies vadovu tapo Tomas Klestilis. 1992 m. liepos 8 d.
Albanijoje komunistai pralaimejo rinkimus ir buvo nušalinti nuo valdžios. 1992 m. kovas.
M. Nadžibo vyriausybes žlugimas Afganistane. 1992 m. pavasaris.
Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbe atskira respublika ir pareiške, kad ji priklausys federalinei Jugoslavijai. 1992 m. sausio 10 d.
JAV per kara Persijos ilankoje Irakui pateike ultimatuma – arba per 24 valandas pasitraukia iš Kuveito, arba prasides negailestingas karas 1991 m. vasario 23 d.
Faktiškai baigesi 42 dienas trukes karas Persijos ilankoje, JAV ir sajungininku pajegoms nutraukus ugni, o Irakui isakius savo armijai liautis kovojus. 1991 m. vasario 28 d.
Gruzijos parlamentas prieme sprendima atsiskirti nuo Sovietu Sajungos. 1991 balandžio 9 d.
Per pasikesinima rinkimines kampanijos metu žuvo buves Indijos ministras pirmininkas Radživas Gandis. Bomba buvo paslepta geliu puokšteje. 1991 m.
Sovietu Sajungos parlamentas prieme istatyma, kuris iš esmes leido visiems pilieciams laisvai vykti i užsieni. 1991 m. gegužes 20 d.
ESPT praneše apie veiklos nutraukima. 1991 m. birželis.
I Maskva dviem dienom susitikti su Michailu Gorbaciovu atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas. Pirma karta šiu dvieju valstybiu vadovai susitiko Rusijos žemeje. 1991 m. liepos 30 d.
Priešlaikinius parlamento rinkimus Lenkijoje laimejo dešiniosios partijos 1991 m. ruduo.
Sudaryta Kalnu Karabacho respublika. 1991 m. rugsejo 2 d.
Sovietu Sajunga ir JAV sutare nutraukti ginklu tiekima kariaujancioms Afganistano šalims. 1991 m. rugsejo 13 d.
Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos prezidentai ikure Nepriklausomu Valstybiu Sandrauga (NVS) ir paskelbe, kad SSRS nebeegzistuoja. 1991 m. gruodžio 8 d.
Vengrijoje rinkimai i parlamenta. Vyriausybe sudare nekomunistines partijos. 1990 m. kovas–balandis.
VDR rinkimus i parlamenta laimejo politines jegos, pasisakiusios už susijungima su VFR. 1990 m. kovas.
I Maskva oficialaus vizito atvyko Kinijos ministras pirmininkas Li Penas. Tai aukšciausio rango Kinijos lyderis, i Sovietu Sajunga atvykes nuo 1964 metu. 1990 m. balandžio 23 d.
Estijos parlamentas nutare Estijos SSR pavadinti Estijos Respublika 1990 m. gegužes 8 d.
Cekoslovakijos rinkimai i parlamenta. Komunistai tegavo 14 proc. balsu. Dauguma surinko Pilieciu forumas. 1990 m. birželis.

Leave a Comment