Naujausieji laikaiPasirašyta Trianono taikos sutartis su Vengrija. 1920 06 04 Turkija paprašo Sovietu Rusijos pagalbos. 1920 04 26 Pasirašyta Neji taikos sutartis su Bulgarija 1919 11 27 Pasirašyta Versalio taika su Vokietija. 1919 06 28 Ikurta Tautu Sajunga. 1919 m. balandis Ikurtas Kominternas – tarptautine komunistu organizacija. 1919 m. kovas. Paryžiaus taikos konferencija. 1919 01 21 – 1920 06 28 Veimaro respublika 1919–1932 m. Pilietinis karas Rusijoje 1918–1920 m. Sudaryta Serbijos-Kroatijos-Slovenijos karalyste. 1918 12 04 Paliaubos tarp Vokietijos ir Antantes valstybiu. Pirmojo pasaulinio karo pabaiga. 1918 11 11 Revoliucija Vokietijoje 1918 11 09 Vokietijos kancleris M. Badenas telegramoje JAV prezidentui prašo sudaryti paliaubas laikantis „14 punktu” 1918 11 05 Sudaryta Makso Badeno vyriausybe Vokietijoje 1918 10 04 Bolševikai Jekaterinburge nužude cara Nikolaju II ir jo šeima. 1918 m. liepa. Rusija ratifikavo Bresto taikos sutarti. 1918 03 15 Amerikieciu kariuomene išsilaipina Europoje. 1918 m. liepa Vokietijos kariuomene pradejo kariauti prieš Sovietu Sajunga. 1918 02 18 Bresto taika 1918 03 03 Sevro taika su Turkija. 1920 09 10 Rygoje pasirašyta Rusijos ir Lenkijos taikos sutartis. 1920 10 12 Armenija paskelbta Sovietu Socialistine Respublika. 1920 11 29 Paskelbta Airijos nepriklausomybe. 1921 m. gruodis J. Stalinas tapo Sovietu Sajungos komunistu partijos generaliniu sekretoriumi. 1922 m. kovas. Rapalo sutartis tarp Sovietu Rusijos ir Vokietijos. 1922 m. balandis. Perversmas Japonijoje. Nuversta Sun Jat Seno vyriausybe. 1922 06 15 Italijoje i valdžia atejo B. Musolinis. 1922 m. spalis Turkijos ir Antantes šaliu paliaubu sutartis. 1922 10 11 Pasirašyta „SSRS ikurimo deklaracija” 1922 12 30 Josifas Stalinas buvo paskirtas Rusijos KP(b) CK sekretoriato generaliniu sekretoriumi. 1922 m. Priimta pirmoji SSRS konstitucija. 1923 07 06 Paskelbta Turkijos respublika. Mustafa Kemalis (Atatiurkas) tapo pirmuoju prezidentu. 1923 m. spalis Alaus pucas Vokietijoje. Nepavykes A. Hitlerio vadovaujamu naciu meginimas užgrobti valdžia. 1923 11 09 Britu egiptologas Hovardas Karteris Karaliu slenyje netoli Luksoro rado faraono Tutanchamono sarkofaga 1924 m. sausis Mire Vladimiras Iljycius Leninas. 1924 01 21 Lokarno konferencija 1925 m. spalis Po perversmo, ivykdyto dar birželio menesi, Graikijos diktatoriumi pasiskelbe Teodoras Pangalosas 1926 m. sausis Perversmas Lenkijoje 1926 m. geguže Lenkija valde J. Pilsudskis. 1926–1935 m. Vokietijoje priimtas Valstybes paramos bedarbiams istatymas 1927 m. Vokietijoje prasidejo katastrofiškas ir staigus ekonomikos nuosmukis. 1927 m Pasirašyta Džedos sutartis, kuria Didžioji Britanija ir karalius Ibn Saudas pripažino Saudo Arabijos nepriklausomybe. 1927 m.
Pilietinis karas Kinijoje 1927–1937 m. Stalino opozicija, vadovaujama Kamenevo, pašalinta iš partijos 1927 m. spalis Didžioji Britanija pasiraše sutarti del Irako nepriklausomybes pripažinimo. 1927 m. Briano-Kelogo paktas, ragines atsisakyti karo kaip politikos priemones 1928 m. rugpjutis Laterano susitarimas 1929 m. vasaris Pasauline ekonomine krize 1929–1933 m. Niujorko biržos krachas 1929 10 24 Hagos konferencija. Priimtas Jungo reparaciju planas. 1930 m. sausis Kas ivyko? Data Paskelbta Ispanijos respublika. 1931 m. balandis Japonija ikure marionetine Mandžuko valstybe. 1932 m. kovas A. Hitleris paskirtas Vokietijos kancleriu 1933 01 30 Reichstago gaisras 1933 m. vasaris F. D. Ruzveltas tapo JAV prezidentu (1933–1945) 1933 03 07 Vokietija išstojo iš Tautu Sajungos 1933 m. spalis K. Petso perversmas Estijoje 1934 m. kovas K. Ulmanio perversmas Latvijoje 1934 m. geguže „Ilguju peiliu” naktis Vokietijoje. A. Hitleris susidorojo su buvusiais bendražygiais 1934 m. birželis. A. Hitleris tapo Vokietijos prezidentu. 1934 m. rugpjutis Saro sritis perduota Vokietijai 1935 m. kovas Italija nukariavo Etiopija 1935 m. spalis–1936 m. geguže Niurnbergo istatymai. Vokietijos žydu persekiojimo pradžia. 1935 m. Vokietija okupavo demilitarizuota Reino zona 1936 m. kovas. Pilietinis karas Ispanijoje 1936–1939 m. Generolo F. Franko maištas Ispanijoje 1936 06 18 Vokietijos-Italijos bendradarbiavimo sutartis („Berlyno-Romos ašis”). 1936 m. spalis Japonija užpuole Kinija. Japonai vadovavosi šukiu „Azija azijieciams”. 1937 m. liepa Vokietija užgrobe Austrija („anšliusas”) 1938 m. kovo 11–12 d. Maištas Sudetuose 1938 10 13 Miuncheno suokalbis. Vokietija užgrobe Cekoslovakija 1938 10 29–30 Atsistatydino ir i užsieni pabego Cekoslovakijos prezidentas Eduardas Benešas 1938 10 05 „Krištoline naktis”. Pogromai prieš žydus Vokietijoje. 1938 m. lapkritis Italija užeme Albanija 1939 m. balandis Sutartis tarp Italijos ir Vokietijos (Plieno paktas) 1939 m. geguže Sovietu Sajungos ir Vokietijos nepuolimo sutartis (Molotovo-Ribentropo paktas) 1939 08 23 Antrasis pasaulinis karas. 1939–1945 m. Vokietija užpuole Lenkija. Antrojo pasaulinio karo pradžia. 1939 09 01 Sovietu Sajunga užpuole Lenkija 1939 09 17 „Sienu nustatymo ir draugystes sutartis” tarp Sovietu Sajungos ir Vokietijos 1939 09 28 Sovietu Sajungos-Suomijos karas („Žiemos karas”) 1939 11 30 – 1940 03 12 Vokietija užpuole Danija ir Norvegija 1940 m. balandis Vokietija okupavo Liuksemburga, Belgija, Olandija, isiverže i Prancuzija 1940 m. geguže Anglijoje sudaryta koalicine vyriausybe, vadovaujama V. Cercilio 1940 05 10 Vokieciai užeme Paryžiu 1940 06 14 Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos 1940 06 22 Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti 1940 m. liepa Prasidejo „mušis del Anglijos” 1940 m. rugpjutis Italijos kariuomene isiverže i Egipta 1940 m. rugsejis Karines sajungos sutartis tarp Vokietijos, Italijos ir Japonijos (Triju paktas) 1940 m. spalis Vokietijos armija isiverže i Rumunija 1940 m. spalis Generolas Šarlis de Golis ikure „Laisvosios Prancuzijos” organizacija kovai su okupantais 1940 m. pabaiga JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma 1941 m. kovas Sovietu Sajunga ir Japonija pasiraše neutraliteto sutarti. 1941 m. balandis Vokietija ir Italija okupavo Jugoslavija ir Graikija 1941 m. balandis Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 06 22 Hitlerio Vokietija pasieke savo galybes viršune 1941 m. vasara JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui 1941 09 14 Leningrado blokada 1941 m. rugsejis–1944 m. sausis. Mušis prie Maskvos Kas ivyko? Data Prie Gondaro miesto pasidave paskutines italu pajegos Etiopijoje 1941 11 27 Vašingtone 26 valstybes pasiraše Jungtiniu Tautu Deklaracija 1942 01 01 Stalingrado mušis 1942 m. liepa–1943 m. vasaris Sajungininku pergale Šiaures Afrikoje prie El Alameino 1942 m. spalis Vokieciu ir italu kapituliacija Šiaures Afrikoje. Karo veiksmu pabaiga Šiaures Afrikoje 1943 m. geguže Paleistas Kominternas 1943 m. liepa Fašistinio režimo žlugimas Italijoje 1943 m. liepa Kursko mušis 1943 m. liepa–rugpjutis Teherano konferencija, kurioje dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietu Sajungos vadovai (V. Cercilis, F. D. Ruzveltas, J. Stalinas). Nuspresta atidaryti antraji fronta. 1943 11 28 – 12 01 JAV generolas Dvaitas Eizenhaueris paskirtas vyriausiuoju sajungininku ekspedicinio korpuso vadu 1944 m. vasaris Nutarta sukurti antraji fronta Vakaru Europoje. 1944 m. geguže Antrojo fronto atidarymas („Diena D”). 1944 06 06 Pasikesinimas i Hitleri 1944 07 20 Raudonoji armija priverte nutraukti kara Suomija, Rumunija ir Bulgarija 1944 m. antroji puse Sukilimas Varšuvoje 1944 m. rugpjutis Sajungininku armijos perejo Vokietijos siena 1944 m. spalis Vokietijos kariuomenes pasitraukimas iš Graikijos. 1944 11 10–11 Vengrija ir Sajungininkai pasiraše paliaubas. Vengrija paskelbe kara Vokietijai 1945 01 20 Vokietija pasiraše besalygines kapituliacijos akta 1945 05 08 Steigiamoji Jungtiniu Tautu konferencija San Franciske. Priimti JT istatai. 1945 m. balandis–birželis JAV ant Japonijos miestu Hirosimos ir Nagasakio numete atomines bombas. 1945 08 6–9 SSRS paskelbe kara Japonijai 1945 09 08 Japonijos kapituliacija. Antrojo pasaulio karo pabaiga. 1945 09 02 Pasirašyta Jungtiniu Tautu deklaracija 1945 10 24 Niurnbergo karo nusikalteliu teismo procesas. 1945 11 20 – 1946 10 01 Susitarimas del kariniu veiksmu nutraukimo Kinijoje 1946 01 10 JTO Generalines Asamblejos I sesija Londone 1946 01 10 V. Cercilio kalba Fultone (JAV). Sovietu Sajungos politikos Rytu ir Vidurio Europoje kritika. Šaltojo karo pradžia. 1946 03 05 Sovietu armijos išvedimas iš Šiaures Rytu Kinijos. 1946 05 03 Maršalo planas. JAV valstybes sekretoriaus Dž. Maršalo pasiulyta Vakaru Europos atkurimo po Antrojo pasaulinio karo programa. 1947 m. birželis Paskelbta Trumeno doktrina 1947 m. kovas „Kominformo” ikurimas (Informacinis Komunistu ir darbininku partiju biuras) 1947 m. rugsejis Indijos ir Pakistano nepriklausomybes paskelbimu baigesi Didžiosios Britanijos viešpatavimas Indijoje 1947 m. rugpjutis Ikurta Izraelio valstybe. Arabu ir Izraelio konfliktas 1948 05 14 Jungtines Tautos prieme Visuotine Žmogaus Teisiu Deklaracija 1948 12 05 M. Gandi žuvo nuo teroristo rankos 1948 m. Maskvoje ikurta Ekonomines Savitarpio Pagalbos Taryba (ESPO) 1949 m. sausis Vašingtone pasirašytas Šiaures Atlanto valstybiu paktas (NATO) 1949 m. balandis Ikurta Vokietijos Federacine Respublika (VFR) 1949 m. geguže Ikurta Europos Taryba 1949 05 05 Ikurta Kinijos Liaudies Respublika (KLR) 1949 m. spalis Teroristu išpuolis JAV. 2001 m. rugsejo 11 d. Kinijos Respublikos (Taivanio) ikurimas 1949 m. Pietu Afrikos Respublikoje ivesta aparteido politika. 1949 m. Šumano planas. Prancuzijos užsienio reikalu ministras pasiule integruoti Vakaru Europos angliu ir plieno pramone 1950 05 09 Korejos karas 1950 m. birželis–1953 m. liepa Paryžiuje pasirašytas susitarimas ikurti Europos angliu ir plieno pramones susivienijima 1951 m. balandis San Franciske pasirašyta taikos sutartis su Japonija 1951 m. rugsejis JAV prezidentu išrinktas D. Eizenhaueris (1953–1961) 1952 m. lapkritis Mire Josifas Stalinas 1953 m. kovas Kas ivyko? Data Sovietu Sajungos Komunistu partijos pirmuoju sekretoriumi išrinktas N. Chrušciovas (1953–1964) 1953 m. rugsejis Pasirašyti Ženevos susitarimai del Korejos ir Indokinijos 1954 m. liepa Ikurtas Pietryciu Azijos šaliu blokas (SEATO) 1954 m. rugsejis Ikurtas Bagdado paktas 1955 m. vasaris Ikurta Varšuvos Sutarties Organizacija (VSO). Karine komunistiniu valstybiu organizacija 1955 m. geguže Pasirašyta valstybine sutartis su Austrija. Iš Austrijos išvesta okupacine kariuomene. Paskelbtas Austrijos neutralitetas 1955 m. geguže Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp SSRS ir VFR 1955 m. rugsejis SSRS KP XX suvažiavimas. Pasmerktas Stalino kultas 1956 m. vasaris Sukilimas Vengrijoje. Sukilima numalšino isiveržusi Sovietu kariuomene 1956 m. spalis Sueco krize 1956 m. spalis–lapkritis Ganos nepriklausomybes paskelbimas 1957 m. kovas Romos sutartys. Ikurta Europos Ekonomine Bendrija (EEB) 1957 m. kovas SSRS paleido pirmaji dirbtini Žemes palydova 1957 m. kovas JAV paleido dirbtini Žemes palydova 1958 m. kovas „Didysis šuolis” Kinijoje 1958–1962 m. Revoliucija Kuboje. I valdžia atejo F. Kastro 1959 m. sausis U-2 incidentas. Virš SSRS numuštas JAV žvalgybos lektuvas 1960 m. geguže JAV prezidentu išrinktas Dž. Kenedis (1961–1963) 1960 m. lapkritis Pirmasis žmogaus skrydis i kosmosa. Jurijus Gagarinas erdvelaiviu „Vostok” apskriejo aplink žeme 1961 m. balandis Pastatyta Berlyno siena 1961 m. rugpjutis Karibu krize 1962 m. spalis–lapkritis Didžioji Britanija, JAV ir SSRS pasiraše branduoliniu bandymu atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo sutarti 1963 m. rugpjutis Sovietu Sajungoje nuo valdžios nušalintas N. Chrušciovas, SSRS KP pirmuoju sekretoriumi išrinktas L. Brežnevas (1964–1982) 1964 m. spalis Vietnamo karas 1965–1973 m. Kulturine revoliucija Kinijoje 1966–1976 m. Izraelis laimejo šešiu dienu kara su arabu šalimis 1967 m. birželis Karinis perversmas Graikijoje. „Juoduju pulkininku” diktatura (1967–1974 m.) 1967 m. birželis „Prahos pavasaris”. Demokratinis judejimas Cekoslovakijoje, kuri nuslopino VSO karine intervencija 1968 m. sausis–rugpjutis JAV astronautai išsilaipino Menulyje 1969 m. liepa Vilis Brandtas – VFR kancleris 1969 m. rugsejis–1974 m. geguže Pasirašyta VFR ir SSRS sutartis 1970 m. rugpjutis Kongo Vyriausybe paskelbe, kad šalis nuo šiol vadinsis Zairo Respublika 1971 m. Maskvoje JAV prezidento R. Niksono vizito metu pasirašyta Strategines ginkluotes apribojimo sutartis (SGA 1) 1972 m. rugpjutis Užmegzti diplomatiniai santykiai tarp VFR ir VDR 1972 m. gruodis Paryžiuje pasirašytas susitarimas del karo nutraukimo ir taikos atkurimo Vietname. 1973 m. sausis Perversmas Cileje. I valdžia atejo A. Pinocetas 1973 m. rugsejis Izraelio ir arabu valstybiu karas 1973 m. spalis Revoliucija Portugalijoje („Gvazdiku revoliucija”) 1974 m. balandis Kambodžoje valdžia užgrobe „raudonieji khmerai”. Sunaikinta milijonai gyventoju 1975 m. balandis Helsinkyje 33 Europos valstybes, JAV ir Kanada pasiraše Baigiamaji Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos akta 1975 08 01 Suvienytas Vietnamas. Paskelbta Vietnamo Socialistine Respublika (VSR). 1976 m. liepa Popiežiumi išrinktas kardinolas Karolis Voityla iš Lenkijos (popiežius Jonas Paulius II) 1978 m. rugsejis Islamo revoliucija Irane. Nuverstas šacho režimas. Paskelbta Irano Islamo respublika 1979 m. vasaris Pasirašyta taikos sutartis tarp Izraelio ir Egipto 1979 m. kovas Sovietu Sajungos intervencija Afganistane (1979–1989) 1979 m. gruodis Lenkijoje ikurtas nepriklausomu profsajungu susivienijimas „Solidarumas” 1980 m. rugpjutis Ronaldas Reiganas išrinktas JAV prezidentu (1981–1989) 1980 m. lapkritis Lenkijoje ivesta karine padetis 1981 m. gruodis Didžiosios Britanijos ir Argentinos konfliktas del Folklendo (Malvinos) salu 1982 m. balandis–liepa H. Kolis išrinktas VFR kancleriu (1982–1998). Nuo 1990 iki 1998 m. suvienytos Vokietijos kancleris) 1982 m. spalis Kas ivyko? Data SSRS KP Generaliniu sekretoriumi tapo J. Andropovas (1982–1984). 1982 m. lapkritis JAV prezidentas R. Reiganas paskelbe Strategines ginkluotes iniciatyvos programa (SGI) 1983 m. kovas Michailas Gorbaciovas išrinktas SSKP Generaliniu sekretoriumi. Sovietu Sajungos žlugimo pradžia 1985 m. kovas Avarija Cernobylio atomineje elektrineje. 1986 m. balandis M. Gorbaciovo ir R. Reigano susitikimas Reikjavike 1986 m. spalis JAV ir SSRS pasiraše vidutinio bei trumpojo nuotolio raketu likvidavimo sutarti 1987 m. gruodis Estijoje ikurtas Liaudies frontas 1988 m. balandis Dž. Bušas išrinktas JAV prezidentu (1989–1993) 1988 m. lapkritis Sovietu kariuomene išvesta iš Afganistano 1989 m. vasaris Pekino Tananmenio aikšteje kariuomenes ivykdytos masines taikiu demonstrantu žudynes 1989 m. birželis „Aksomine revoliucija“ Cekoslovakijoje. Komunistu viešpatavimo pabaiga 1989 m. spalis–lapkritis Griuvo Berlyno siena 1989 11 09 Rumunijoje žlugo N. Caušesku diktatura 1989 m. gruodis Cekoslovakijoje prezidentu išrinktas buves disidentas Vaclovas Havelas 1989 m. gruodis M. Gorbaciovas išrinktas SSRS prezidentu 1990 m. kovas. Susikure Lenkijos Respublikos socialdemokratija vietoje suirusios LJDP. 1990 m. Rumunijos prezidentu išrinktas I. Iljesku. 1990 m. geguže Irakas užpuole Kuveita. 1990 m. rugpjutis Priešlaikiniai prezidento rinkimai Lenkijoje. 1990 m. pabaiga Vokietijos susivienijimas. 1990 m. spalio 3 d. JT pradejo kara prieš Iraka (operacija „Audra dykumoje“). 1991 m. sausio 18 d. Rusijos respublikos prezidentu išrinktas Borisas Jelcinas. 1991 m. birželis Slovenija ir Kroatija paskelbe nepriklausomybe nuo Jugoslavijos. 1991 m. birželis Žlugo Varšuvos Sutarties Organizacijos (VSO) paktas. 1991 m. liepa Rugpjucio pucas Maskvoje. 1991 m. rugpjucio 19-21 d. Mastrichto sutartis. Europos Bendrija pakeite Europos Sajunga (ES). 1992 m. vasaris JAV prezidentu išrinktas Bilas Klintonas. 1992 m. lapkricio 3 d. Cekoslovakija skilo i dvi valstybes – Cekija ir Slovakija. 1993 m. sausis Jasiras Arafatas pradejo eiti palestinieciu prezidento pareigas. 1996 m. vasario 12 d. NATO narems tapo Cekija, Lenkija ir Vengrija. 1999 m. kovas. Baigesi NATO oro karas prieš Jugoslavija. 1999 m. birželio 20 d. Rusijos prezidentas B. Jelcinas atsisake prezidento posto. Laikinai eiti prezidento pareigas pavesta V. Putinui. 1999 m. gruodis JAV prezidentu išrinktas Džordžas V. Bušas. 2001 m. sausis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parlamente perskaite savo pirmaji metini pranešima. 2000 m. liepos 8 d. Praeta vyru mobilizacija i Raudonaja armija 1944 m. liepos 26 d. Jakobinu diktatura Prancuzijoje. 1793 m. birželio 2 d. – 1794 m liepos 27 d. Sukilimas Vandejoje. 1793 vasara. Usikure trilype sajunga. Ja sudare Vokietija, Austrija-Vengrija, Italija. 1879 m. Austrijos-Vengrijos sosto ipedinio Franco Ferdinando nužudymas Sarajeve. 1914 m. birželio 28 d. Pirmojo pasaulinio karo pradžia. Vokietija paskelbe kara Rusijai. 1914 m. rugpjucio 1 d. Mušis prie Marnos. 1914 m. rugsejo 5 – 9 d. Turkija istojo i kara Trilypes sajungos puseje. 1914 m. spalis. Vokietijos povandeniniai karo laivai per Pirmaji pasaulini kara pradejo Anglijos blokada. 1915 m. vasario 18 d. Per Mozuru žiemos muši vokieciai sutriuškino rusu armija. 1915 m. vasaris. Vokieciai prie Ipro upes Belgijoje pirmakart karu istorijoje panaudojo nuodingasias dujas. 1915 m. balandis. Italija istojo i kara Antantes šaliu puseje. 1915 m geguže. Poziciju karas. 1915 – 1916 Verdeno mušis. 1916 m. vasaris – birželis Somos mušis. 1916 m. liepa – lapkritis. Nužudytas Grigorijus Rasputinas 1916 gruodžio 30 d. Kas ivyko? Data Rusijos Vasario revoliucija. 1917 m. JAV nutrauke diplomatinius santykius su Vokietija, paskelbusia, jog ateityje ketina sukurti galinga povandenini karo laivyna. 1917 m. vasaris JAV istojo i kara Antantes puseje. 1917 m. balandžio 2 d. Jutlandijos juru kautynes. Vokieciu laivyno pralaimejimas. 1917 m. geguže. Kijeve ivyko Rusijos tautu kongresas. Jame dalyvavo 9 lietuviai. 1917 m. rugsejo 8 – 16 d. Rusijos perversmas. 1917 m. Rusijoje valdžia užgrobe bolševikai. 1917 m. lapkricio 7 d. Bolševikai Rusijoje išvaike Steigiamaji susirinkima. 1918 m. sausio 6 d. Paskelbti JAV prezidento Vudro Vilsono ” 14 punktu “. 1918 m. sausio 8 d. NEP’as Rusijoje. 1921 m. Vašingtono konferencija. 1921 m. lapkricio 12 d. – 1922 m. vasario 6 d. Belgija ir Prancuzija okupavo Ruro sriti. 1923 m. Europoje baigesi pokario suirutes. 1923 m. Italijoje rinkimus laimejo fašistai. 1924 m. balandis. Londono konfederacija. 1924 m. liepa – rugpjutis. RKP(b) XIV suvažiavime išryškejo Stalino vadovaujamas vaidmuo. 1925 m. Karinis perversmas Portugalijoje. 1926 m. geguže. Paryžiaus sutartys. 1947 m. kovas Cekijos prezidento pareigas pradejo eiti V.Havelas, Slovakijos – M. Kovacas. 1993 m. vasaris. Pentagonas paskelbe, jog išaldo vadinamaja ” Žvaigždžiu karu ” programa, kuria buvo inicijaves Jungtiniu valstiju prezidentas R. Reiganas. 1993 m. geguže. Haicio karinis vadovas generolas Raulas Sedras pasiraše JTO plana del demokratijos Haityje atkurimo. 1993 m. liepos 2 d. Isigalejo Mastricho sutartis. 1993 m. lapkricio 1 d. Nato prieme Taikos partnerystes programa. 1994 m. sausis. Nuo infarkto mire Šiaures Korejos lyderis Kim Senas. 1994 m. liepos 8 d. Izraelis ir Jordanija pasiraše taikos sutarti. 1994 m. spalis Rusijos armija pradejo pimaja intervencija. i Cecenija. 1994 m. gruodis Paryžiuje pasrašytas Europos stabilumo paktas. 1995 m. kovas Lietuvos bažnytines provincijos ikurimas. Lietuvos vyskupu išventintas kunigas Kristijonas, tiesiogiai pavaldus popiežiui. 1254 m. rugsejo 3 d. Vokieciai užeme Paryžiu 1940 m. birželio 14 d. Prancuzijos kapituliacija. Kompjeno paliaubos tarp Vokietijos ir Prancuzijos. 1940 m. birželio 22 d. Rumunija priversta atiduoti Sovietu Sajungai Besarabijos sriti. 1940 m. liepa. Provokiškos maršalo F. Peteno vadovaujamos vyriausybes sudarymas Pietu Prancuzijoje (Viši vyriausybe). 1940 m. liepa. JAV Kongresas prieme lendlizo istatyma. 1941 m. kovas. Vokietija užpuole Sovietu Sajunga 1941 m. birželio 22 d JAV ir Didžioji Britanija pasiraše „Atlanto chartija”, kuri padejo pagrindus antihitlerines koalicijos susidarymui. 1941 m. rugpjucio 14 d. Prie Gondaro miesto pasidave paskutines italu pajegos Etiopijoje. 1941 m. lapkricio 27 d. Japonija užpuole JAV Perl Harboro karine baze Havajuose. JAV istojo i Antraji pasaulini kara. 1941 m. gruodžio 7 d Krymo (Jaltos) konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos, JAV ir Sovietu Sajungos vadovai. Svarstytas Vokietijos likimas ir pokario pasaulio sutvarkymas. 1945 m. vasario 4–12 d. Potsdamo konferencija. Dalyvavo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas V. Cercilis (veliau ji pakeite rinkimus laimejes K. Etlis), JAV prezidentas H. Trumenas, SSRS vadovas J. Stalinas. 1945 m. liepos 17 d.–rugpjucio 2 d Ikurta Europos Ekonominio Bendradarbiavimo organizacija (EEBO), kuri 1961 m. buvo pakeista i Ekonominio bendradarbiavimo ir pletros organizacija. 1948 m. balandis. Rusijos Valstybes Taryba išplete prezidento V. Putino igaliojimus, suteikdama jam teise atleisti išrinktus pareigunus. 2000 m. birželio 30 d. Izraelis užbaige 22 metus trukusia Pietu Libano okupacija. 2000 m. gegužes 24 d. Rusijos prezidento rinkimai. Prezidentu išrinktas V. Putinas. 2000 m. kovas. Popiežius Jonas Paulius II lankesi Artimuosiuose Rytuose. 2000 m. kovas. Rusija ir Šiaures Koreja pasiraše nauja draugystes pakta, turinti reanimuoti dvišalius santykius. 2000 m. vasario 10 d. Šiaures Airijos sudaryta vyriausybe pereme šalies valdyma iš Didžiosios Britanijos. 1999 m. gruodis. Panamos kanalas po 86 JAV valdymo metu perduotas Panamos Respublikai. 1999 m. gruodis. Kinijai perduota Makao, kuria kelis šimtmecius valde Portugalija. 1999 m. gruodis. JT Generalinis sekretorius paskelbe, kad žemeje jau gyvena 6 milijardai gyventoju. 1999 m. spalis. Rusijos karo lektuvai pradejo Cecenijos bombardavimus. 1999 m. rugsejis. Kas ivyko? Data JT naremis tapo Kiribatis, Nauru, Tonga. 1999 m. rugsejis. Rytu Timoro pilieciai balsavo už nepriklausomybe. 1999 m. rugpjutis. Nelaimingo atsitikimo metu žuvo buves „Apollo” astronautas Carlzas Pitas Konradas jaunesnysis, 1969 m. tapes treciuoju ant Menulio nužengusiu žmogumi. 1999 m. liepos 8 d. Vokietijos aštuntuoju pokario prezidentu tapo socialdemokratas Johanesas Rau. 1999 m. gegužes 23 d. Peru ir Ekvadoro lyderiai oficialiai baige dešimtmecius trukusi pasienio konflikta. 1999 m. gegužes 13 d. Italijos prezidentu išrinktas Karlas Adzeglijas Ciampis. 1999 m. gegužes 13 d. Vokietijos parlamentas pradejo darba atnaujintame Reichstago pastate Berlyne 1999 m. balandis. Naujuoju Venesuelos prezidentu prisaikdintas populistas ir buves pucistas Hugo Cavesas 1999 m. vasario 2 d. Pietu Afrikoje rasti maždaug prieš 3,6 mln. metu gyvenusio žmogaus griauciai – seniausias toks radinys. 1998 m. gruodžio 9 d Bosnija ir Kroatija pasiraše tris sutartis santykiams sureguliuoti po Bosnijos karo. 1998 m. lapkricio 22 d. Ispanijos prašymu Londone suimtas buves Ciles diktatorius Augustas Pinocetas. 1998 m. spalio 17 d. Albanijos ministru pirmininku tapo 30-metis Pandelis Maikas – jauniausias vyriausybes vadovas Europoje. 1998 m. spalio 2 d. Sankt Peterburge buvo palaidoti paskutinio Rusijos caro Nikolajaus II ir jo šeimos palaikai 1998 m. liepa. Popiežius Jonas Paulius II lankesi komunistineje Kuboje. 1998 m. sausis. Sukako 50 metu, kai Jungtiniu Tautu Generaline Asambleja prieme Visuotine žmogaus teisiu deklaracija. 1998 m. sausio 1 d. Liuksemburge ivykes Europos Sajungos Tarybos susitikimas nustate Europos Sajungos pletros tvarka 1997 m. gruodžio 12–13 d. Zairas pervadintas Kongo Demokratine Respublika. 1997 m. Madride surengtas NATO valstybiu ir vyriausybiu vadovu aukšciausio lygio susitikimas. 1997 m. liepos 7–8 d. Honkongas perduotas Kinijai. 1997 m. liepa. Leiboristu partijos lyderis T. Blairas tapo Didžiosios Britanijos ministru pirmininku. 1997 m. geguže. Pekine mire Den Siaopinas – komunistas revoliucionierius, atvedes Kinija iš politinio chaoso ir ekonomines suirutes i klestejimo laikotarpi po Mao Dzeduno mirties (1977–1997). 1997 m. vasaris. Jungtiniu Tautu Generaliniu sekretoriumi išrinktas Ganos diplomatas K. Ananas. 1996 m. gruodis Talibano kovotojai užeme Afganistano sostine Kabula. Afganistanas paskelbtas Islamo valstybe. 1996 m. rugsejis. Niujorke pasirašyta sutartis del branduoliniu bandymu uždraudimo 1996 m. rugsejis. Tarptautinis teisingumo teismas nusprende, kad branduolinio ginklo panaudojimas arba grasinimas juo yra neteiseti. 1996 m. liepos 8 d. Paryžiuje pasirašyta taikos sutartis del taikos Bosnijoje 1995 m. gruodis. NATO naujuoju generaliniu sekretoriumi išrinktas Ispanijos užsienio reikalu ministras Chavjeras Solana. 1995 m. gruodžio 1 d. Ukraina ir Vakaru firmu konsorciumas pasiraše memoranduma del Cernobylio atomines elektrines uždarymo 2000 metais. 1995 m. gegužes 27 d. Mokslininkai „Keck” teleskopu Havajuose aptiko tolimiausia iš ligi šiol žinomu galaktiku. Ja nuo Žemes skiria apie 15 mlrd. šviesmeciu. 1995 m. sausio 2 d. Žemes drebejimas sudrebino Egipto sostine Kaira. 552 žmones žuvo ir beveik 10 000 buvo sužeisti. 1992 m. spalio 12 d. Iš savo pareigu oficialiai atsistatydino Austrijos prezidentas Kurtas Valdheimas. Naujuoju šalies vadovu tapo Tomas Klestilis. 1992 m. liepos 8 d. Albanijoje komunistai pralaimejo rinkimus ir buvo nušalinti nuo valdžios. 1992 m. kovas. M. Nadžibo vyriausybes žlugimas Afganistane. 1992 m. pavasaris. Bosnijos ir Hercegovinos serbai paskelbe atskira respublika ir pareiške, kad ji priklausys federalinei Jugoslavijai. 1992 m. sausio 10 d. JAV per kara Persijos ilankoje Irakui pateike ultimatuma – arba per 24 valandas pasitraukia iš Kuveito, arba prasides negailestingas karas 1991 m. vasario 23 d. Faktiškai baigesi 42 dienas trukes karas Persijos ilankoje, JAV ir sajungininku pajegoms nutraukus ugni, o Irakui isakius savo armijai liautis kovojus. 1991 m. vasario 28 d. Gruzijos parlamentas prieme sprendima atsiskirti nuo Sovietu Sajungos. 1991 balandžio 9 d. Per pasikesinima rinkimines kampanijos metu žuvo buves Indijos ministras pirmininkas Radživas Gandis. Bomba buvo paslepta geliu puokšteje. 1991 m. Sovietu Sajungos parlamentas prieme istatyma, kuris iš esmes leido visiems pilieciams laisvai vykti i užsieni. 1991 m. gegužes 20 d. ESPT praneše apie veiklos nutraukima. 1991 m. birželis. I Maskva dviem dienom susitikti su Michailu Gorbaciovu atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas. Pirma karta šiu dvieju valstybiu vadovai susitiko Rusijos žemeje. 1991 m. liepos 30 d. Priešlaikinius parlamento rinkimus Lenkijoje laimejo dešiniosios partijos 1991 m. ruduo. Sudaryta Kalnu Karabacho respublika. 1991 m. rugsejo 2 d. Sovietu Sajunga ir JAV sutare nutraukti ginklu tiekima kariaujancioms Afganistano šalims. 1991 m. rugsejo 13 d. Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos prezidentai ikure Nepriklausomu Valstybiu Sandrauga (NVS) ir paskelbe, kad SSRS nebeegzistuoja. 1991 m. gruodžio 8 d. Vengrijoje rinkimai i parlamenta. Vyriausybe sudare nekomunistines partijos. 1990 m. kovas–balandis. VDR rinkimus i parlamenta laimejo politines jegos, pasisakiusios už susijungima su VFR. 1990 m. kovas. I Maskva oficialaus vizito atvyko Kinijos ministras pirmininkas Li Penas. Tai aukšciausio rango Kinijos lyderis, i Sovietu Sajunga atvykes nuo 1964 metu. 1990 m. balandžio 23 d. Estijos parlamentas nutare Estijos SSR pavadinti Estijos Respublika 1990 m. gegužes 8 d. Cekoslovakijos rinkimai i parlamenta. Komunistai tegavo 14 proc. balsu. Dauguma surinko Pilieciu forumas. 1990 m. birželis.